Atėnų demokratija. Periklis.

Istorinių asmenybių sąrašas Istorini ų asmenybių sąrašas Baigiant vidurinę mokyklą gebėti pateikti šių asmenybių charakteristikas, įvertinti jų darbus bei nuopelnus: Hamurabis – (1792 – 1750 m.pr.Kr), Babilonijos valdovas, amonitas. Užkariavo didesnę dalį Mesopotamijos, centralizavo valdymą. Išleido įstatymų kodeksą(Hamurabio įstatymai), kutis apima civilinės, santuokos ir šeimos, baudžiamosios teisės ir teismo proceso normas. 2. Echnatonas – (Amenchotepas IV; 1419 – 1400 m.pr.Kr) Egipto faraonas(buvo vedęs Nefertitę). Įvykdė religinę reformą, atsisakydamas paveldėtosios politeistinės religijos ir Bandydamas įvesti monoteistinį Atono kultą. Šnekamąją kalbą pavertė literatūrine kalba. Sostinę iš Tėbų perkėlė i Achetatoną. Reforma sukėlė nepasitenkinimą, dėl to susilpnėjo valstybė, buvo prarasta Palestina ir Sirija. Po jo mirties vėl sugrįžta prie saulės dievo Amono Ra garbinimo. 3. Mozė – judaizmo (monoteistinės žydų religijos) pranašas, kuriam dievas Jahvė davė užduotį – išvesti žydus iš Egipto nelaisvės į Pažadėtąją žemę. Mozei Jahvė davė 10 įsakymų (Dekalogą). Sandorą ant Sinajaus kalno Jahvė sudarė taip pat su Moze.( apie 1280 m.pr.Kr) 4. Per i klis – ( apie 490 – 429 m.pr.Kr), Atėnų strategas. 461 m. tapo Atėnų demokratų, nuo 443 m. ir Atėnų polio vadovu. Jo veiklos laikai Atėnuose vadinti „auksiniu penkiasdešimtmečiu“. Persklis troško ne tik sutvirtinti Atėnų demokratiją ir karinę bei politinę galią, bet ir paversti miestą Helados švietimo centru. 15 metų rinktas 10 strategų kolegijos pirmininku, Periklis sustiprino karines Atėnų pozicijas. Atėniečiai ėmė vadovauti ne tik Delo sąjungai, bet ir didelei Vidurinės Graikijos daliai, kai kurioms Peloponeso sritims. 5. Sokratas – ( 469 – 399 m.pr.Kr),graikų filosofas. Suformavo požiūrį į filosofiją kaip būdą siekti gyvenimo išminties. Pasak jo, pažinimui būdingas besąlygiškas tikrumas. Jis pasiekiamas specialiu protavimo metodu, intelektualiai žmonėms bendraujant, susiduriant jų nuomonėms. Nuomonių gretinimas, tiksliai formuluojant klausimus, padedąs atskleisti prieštaravimus ir prieiti prie sąvokų apibrėžimų, kurie reiškia tai, kas iš tikrųjų yra. Raštų neišliko. Apie jo teoriją žinoma iš Platono, Ksenofonto, Aristotelio veikalų. Oficialiai apkaltintas, kad negerbiąs tradicinių dievų ir tuo tvirkinąs jaunimą, nuteistas mirti. 6. Platonas – ( 428 ar 428 – 348 ar 347 m.pr.Kr),graikų filosofas, antikinio idealizmo pradininkas Atėnuose įkūrė filosofinę mokyklą, vadinamąją Platono akademiją. Parašė apie 30 filosofinių dialogų – „Protagoras“, „Sokrato apologija, „Kritonas“, Valstybė“. 7. Aristotelis – ( 384 – 322 m.pr.Kr).Graikų filosofas ir mokslininkas, Platono mokinys. A. Makedoniečio auklėtojas. Sukūrė universalią antikinės filosofijos sistemą. Išlikę darbai apima beveik visa mokslo šakas. Politines idėjas išdėstė traktate „Politika“. 8. Herodotas – ( 490 – 425 m.pr.Kr), graikų istorikas iš Halikarnaso. Veikalo apie graikų – persų karus autorius(500 – 449 m.pr.Kr). Veikalas vadinamas „Istorija“; jame aprašyta Medijos, Persijos, Egipto , skitų ir kt. valstybių tautų istorija, gyventojų buitis, papročiai, religija. „Istorija“ laikoma pirmuoju istorijos veikalu, o Herodotas – istorijos mokslo pradininkas. 9. Aleksandras M akedonietis – ( 356 – 323 m.pr.Kr). Makedonijos karalius (nuo 336m), Pilypo II sūnus, Aristotelio auklėtinis. Buvo talentingas karvedys. Sostą paveldėjo sąmokslininkams nužudžius Pilypą II. 334 m. sumušė persus prie Graniko upės ir užėmė beveik visą Mažąją Aziją. 333 m. sumušė persus prie Iso, 331 m. prie Gaugamelų. . Jo sukurtos valstybės teritorijos tęsėsi nuo Dunojaus iki Indo upių ir nuo Egipto iki Vidurinės Azijos. Imperija suiro po A. Makedoniečio mirties. 10. Demostenas – (apie 384 – 322 m.pr.Kr). Atėnų politinis veikėjas, oratorius. Ilgainiui tapo atėniečių vadu kovoje prieš Makedoniją. 11. Spartakas – ( 71 m.pr.Kr), Romos vergų sukilimo vadas. Kilęs iš Trakijos. Parduotas į vergiją, buvo atiduotas į Kapujos gladiatorių mokyklą. Iš jos su grupe gladiatorių pabėgęs, 74 m. pradėjo vadovauti vergų sukilimui .Žuvo mūšyje. 12. Cezaris Gajus Julijus – ( 102 – 44 m.pr.Kr.), Romos valstybės veikėjas, karvedys, rašytojas. 60 m.pr.Kr. sudarė I triumviratą. 58 m.pr.Kr. buvo paskirtas Narbonos Galijos vietininku. Iki 51 m.pr.Kr. užkariavo visą Galiją. 49m.pr.Kr peržengė Rubikono upę ir pradėjo kovą su Pompėjumi dėl valdžios. Netrukus Cezaris pasiskelbė Romos valstybės diktatoriumi. Tai aštrino nesutarimus su Senatu. Bruto ir Kasijaus vadovaujami sąmokslininkai 44 m.pr.Kr. kovo 15 d. nužudė Cezarį senato posėdyje. Pagrindiniai veikalai: „Galų karo užrašai“ ir „Pilietinio karo užrašai“. 13. Augustas Oktavianas, Gajus Julijus Cezaris – (63 m.pr.Kr. – 14 m. e. m.)