M. Šileikis – Zaras? Krašto dailininkas

referatas

“M. ŠILEIKIS – ZARASŲ KRAŠTO DAILININKAS”
MENINIS UGDYMAS

Turinys
1. Įvadas 3
2. Dail. Mikas Šileikis 3
3. Pasisakymai apie dailininko kūrybą 4
4. Dailininkas apie meną 6
5. Mikas Šileikis spaudos žmogus 6
6. Išvados 8
7. Naudota literatūra. 9
8. Priedai 10

Įvadas
Daug Lietuvoje yra garsių rašytojų, dailininkų bei kitų meno atstovų. Kadangi aš ir pats esu iš Zarasų,, tai negaliu nepaminėti puikaus šio krašto talento ( peizažisto, dailininko, redaktoriaus..). Taigi šio darbo tikslas ir yra trumpai supažindyti skaitytojus su su dailininko gyvenimu, jo veikla ir pan. Taip pat darbe pateikiau kelių recenzistų pasisakymus apie dailininką, bei keleta jo darbų.

Dail. Mikas Šileikis
Turiningas dail. Šileikio gyvenimas dar kaartą įrodė, kad tikras talentas visuomet suranda progos pasireikšti. Gimęs gražiajame Lietuvos Zarasų krašte, jis nuo mažens žavėjosi bažnyčios skulptūromis ir paveikslais. Pasakiški ežerai, pušynai, visa apylinkės gamta įsisiurbė į jo sielą ir tas gamtos grožis lydėjo jį visą gyvenimą.
Keliolikos metų jaunuolis, pateko į Ameriką, Šileikis čia buvo ir mėtytas ir vėtytas. Gal sunkiausius savo gyvenimo metus jis praleido plieno fabrike prie lydymo krosnies. Persikėlęs dirbti į Čikagos „Naujienas”, Šileikis įstojo į Čikagos Meno Institutą .Baigęs Meno Institutą, Šileikis dar kelis metus lankė bendro laavinimo kolegijas. Visos tos studijos subrandino jį gyvenimui gerai pasiruošusiu dailininku ir kultūrininku.
Iki naujųjų ateivių bangos po II Pasaulinio karo, Šileikis dalyvavo Čikagos Meno Instituto, Illinois ir Indianos dailininkų ruošiamose parodose ir įsigijo geriausio kopų peizažisto vardą. Už savo darbus la

aimėjo 1925 m. Čikagos Meno Instituto parodoje O. W. Goodmano ir 1936 m. lietuvių dailės parodoje pirmąsias premijas.
Pasaulin iškeliavusių Šileikio darbų skaičius yra didelis, nes visą savo gyvenimą jis buvo labai produktyvus: sukūrė per 1000 darbų — portretų, kompozicijų, gamtovaizdžių, akvarelių, grafikos, iliustracijų, knygų viršelių, scenos dekoracijų bei karikatūrų. Vasaros laisvalaikius jis leido kopose, miškeliuose ir keliaudamas, kur vis rasdavo teptuko vertų vaizdų. Jo žiemos vaizdai taip pat gamtoje tapyti, nes, jo įsitikinimu, „gamta nemėgsta melo” — studijose gimusių gamtovaizdžių. Savąją kūrybą prisimindamas, Šileikis dažnai apgailestaudavo, kad daugelis jo geriausių darbų yra nežinomose rankose. Savo saulėlydžio metuose jis kartais sau priekaištaudavo, kad pajėgiausio kūrybos laikotarpio pastangas nukreipė į gamtovaizdžius, o ne į portretus ar kompozicijas.
Nuo pat jaunų dienų pritapęs prie lietuviškos spaudos, Šileikis rašė laikraščiams, žurnalams irr Lietuvių Enciklopedijai. Jis – meno kritikas, „Meno Žinių” redaktorius „Naujienose”, knygų vertėjas, apysakų ir feljetonų rašytojas, išleidęs apysakų rinkinį „Liucija” ir aibės rašinių, korespondencijų autorius. Šileikis buvo įgimtas visuomenininkas — kultūrininkas. Jis ne tik aprašė ir vertino kultūrinius įvykius, bet ir pats dirbo organizacijose. Jis vienas iš Lietuvių Dailininkų Sąjungos ir Čiurlionio Galerijos steigėjų šiame krašte ir nuolatinis, nepavargstantis iki mirties, tų organizacijų vadovybių narys: Lietuvių Dailininkų Sąjungos Pirmininkas, Čiurlionio Galerijos Vicepirmininkas ir Meno Tarybos vadovas. Čiurlionio Galerijoje jis įsteigė Premijų Fo
ondą savo vardo premijoms už geriausius tapybos ar skulptūros darbus Šileikis labai sunkiai išgyveno Čiurlionio Galerijos ir išeivijos dailininkų susiskaldymą. Visą savo meno lobį jis paliko Čiurlionio Galerijai, Inc., saugoti ir tvarkyti.
Savo prigimtą talentą ir per vargą — užsispyrimą įgytas žinias dail. Šileikis panaudojo kaip retas žmogus. Jam turi būti lengva apyskaita Aukščiausiajam, nes žmonijai ir savo tautai jis paliko nepaprastai gausų derlių savo kūrybos, kuria meno ir grožio mėgėjai džiaugsis ilgus amžius.

Pasisakymai apie dailininko kūrybą

Petras Kiaulėnas (1947 “Viltis”)
Gamtos meilė Šileikį pavergė. Gamtovaizdis yra jo specialybė. Jis dažnas Indianos kopų lankytojas, kur surado tų medžiagos motyvams ir spalvų įvairumą visais metų laikais. Šileikis gerai supranta subtilias spalvas, taip reikalingas išgauti saulės spinduliams ir atspindžiams ant vandens ir ant smėlio su puikiais šešėliais, iškeliant neapsakomą grožį paprastose nuogose kopose.
Šileikis laimėjo daug premijų už savo darbus. Be abejo, jis yra vienas iš Amerikos lietuvių iškiliųjų dailininkų, laimėjęs meilę ir įvertinimą lietuvių dailininkų tarpe už savo nuoširdžius darbus.

Bronius Murinas (1958)
Dailininkas yra kūrėjas ir ieškotojas. Tikrą kūrėją materialinės gėrybės mažiau vilioja ir jis verčiau pasirenka nepriteklių ar skurdą, negu atsižada kūrybinio darbo galimybių. Tad, daugelis meno istorijoj atžymėtų dailininkų, nors ir skurde gyvenusių, yra sukūrę didžius, nemirštamus kūrinius, kurie šiandien meno muziejų bei kolekcionierių vertinami ir už

ž juos mokamos pasakiškai aukštos kainos, kai kūrėjas gal buvo juos iškeitęs už lėkštę sriubos ar kavos puodelį.
Šileikis yra peizažistas, bet taip pat geras ir stiprus portretistas. Jo portretuose, figūrinėse kompozicijose bei škicuose jaučiamas stiprus anatomiškai išstudijuotas piešinys ir minkštas subtilus koloritas. Peizažuose Šileikis pasižymi laisvumu ir drąsa. Lengvais teptuko pabraukimais sprendžia sudėtingas šviesos bei šešėlių problemas iš gamtos, tolumos atmosferas nuotaikas ir daiktų medžiagiškumą. Jo šviesių ir skaisčių spalvų skalė yra turtinga, šviežia ir plati. Jomis operuodamas, lengvai išgauna rudens pageltusius medžių lapus, žydinčias obelis, vyšnias, vandens atspindžius ir kt.

Bronius Murinas ( 1978m. X.7 “Draugas” dail. Šileikio 85 metų sukakties proga )
Šileikio paletės skalė spalviniai turtinga, niuansuose skambi. Jo kūriniuose daugiausia randame jam būdingus ir mėgiamus mėlynus, raudonus, žalius tonus, kurie tirpsta ir skleidžiasi pilku tonų niuansuose.
Dailininko nepaveikė įvairios naujosios dailės srovės ar naujovių ieškojimas, bet visą brandžiausią savo kūrybos laikotarpi iki pat šių dienų buvo ištikimas realistiškai-impresionistinei kūrybinei nuotaikai.

Eleonora Marčiulionienė (Šileikio 85 metų amžiaus sukakties parodą atidarant) ,
Iš meno mokyklų Šileikis išsinešė ne vien tapybos bet ir meno etikos žinias. Jo kritika yra švelni, gili – pasiekianti menininko vidaus išgyvenimus ir kartais nurodant, gerus privalumus.
Šileikio paveikslai primena vyskupo Baranausko žodžius: „Girdi, kaip lapelis ant šakelės kraunas”. Žiūrėdamas į jo pavaizduotą sniegą, matai, koks ji

is minkštas — atrodo, tuoj bus atodrėkis. Arba jo Sandūnų pakrantės smėlis atrodo toks šiltas, malonus. . .
Portretuose Šileikis išieško akių žvilgsnius, kurie vaizduojamam asmeniui duoda charakterį ir gyvybės. Kas mums labai svarbu ir miela, jo darbuose randi, kaip niekur kitur, daug lietuviškumo. Matyt, jo iš tėviškės atsivežti įspūdžiai jam neišnyko per visus moderniškus laikotarpius ir jo ilgo amžiaus metus. Taip, rodos, pasisemtum iš jo paveikslų šilto, malonaus Lietuvos pajūrio smėlio, o ne dykumų — sauso ir karšto. . . Jo ir sniegas lietuviškas, o ne aštrus, šaltas kaip Aliaskoje ar Sibire.
Kūrinyje nevalia meluoti” – sako dail. Šileikis. Gamtovaizdis kiekvienu metu – žiemą ir vasarą, ryta ar vakare – yra harmoningas, pilnutinis šviesos, spalvos ir kompozicijos atžvilgiu, užtat jis smarkiai kritikuoja tuos, kurie šios harmonijos neišlaiko. Šileikio portretuose, kurių yra nutapęs netoli šimtinės, rasi natūralų žmogų, nesukarikatūrintą, nei išdailintą. Jis savo kuklumą, net nejausdamas, perkelia portreto asmeniui ir tol prie jo užtrunka, kol portretas pradeda kalbėti į žiūrovą kažkokia vidine šiluma. Portretas jam nebaigtas, kol drobėje nepagauta žmogaus asmenybė.
M. Šileikis savo kūrybą įkūnija aliejine tapyba ir akvarele. Spalvos realios, neperdėtos ir nenublukintos baltų dažų priemaišomis. Jis perduoda tai, ką įžvalgi akis mato ir meistriška ranka užfiksuoja drobėje ar popieriuje.

Dailininkas apie meną
85 metų sukakties parodos kataloge 1978 V.17. Šileikis rašė apie savo vaikystę : „Dailė buvo mano svajonė. Piešiau, braižiau kur tik galėjau, o kai popieriaus neturėjau, tai ant sniegu apdulkinto ledo lazdele braižiau „gražias” raides.
Aš sunkiai dirbau, norėdamas rasti formų ir spalvų paslaptis.Norėjau atvira širdimi prisidėti prie šio pasaulio grožio praturtinimo savo įnašu, be kurio žmogaus gyvenimas nebūtų pilnas. Žmogaus vizija egzistuoja, bet ne visada paliečia sąmonę ir širdį iki pilno žmogaus buities supratimo. Pasaulis pilnas nesurasto grožio ir gėrio. Meną vertina tas, kas savo akimis gali teisingai matyti, jausti ir suprasti. Ir aš norėjau geriau pažinti pasaulį, geriau suprasti ir matyti. Gerbiu tuos žmones, kurie moka teisingai matyti ir kitiems kelią parodyti. Ligi šiol siekiamo tikslo pilnai nepasiekiau, bet ir pusiaukely nesustojau.

Mikas Šileikis spaudos žmogus

Šileikis bendradarbiavo Lietuvių Enciklopedijoje, rašė „Aiduose”, „Naujojoj Aušroj” ir neperiodinėje spaudoje. Per daugelį metų rašė ir redagavo „Meno Žinias” „Naujienų” dienraštyje. Spausdintų recenzijų ir raštų apie meną paliko septynis albumus, po kelis šimtus puslapių. Ne visi spaudoje tilpę rašiniai autoriaus surinkti, ypač iš žurnalų.
Parašė ir 1981 metais išleido apsakymų rinkinį „Liucija”. Liko nebaigtas rašyti romanas. Išvertė iš rusų ir anglų kalbų: Arthur Conan Doyle’s „Kruvinas studijas”, Mormonų sektos išsikėlimą į Salt Lake, Utah, Arcibasevo romaną „Saniną”, apie 30 Čechovo apysakų, Averčenkos ir kitų rusų rašytojų raštų. Vertimai spausdinti „Naujienose”.

Grupinės parodos
1923 – Art Institute of Chicago
1926 – Art Institute of Chicago
1927 – Pirmoji Lietuvių Dailės Paroda, Lietuvių Auditorija
1931 – Merchandise Mart, Chicago
1932 – John Harding Gallery (Pasaulinės parodos metu)
1932 – Art Institute of Chicago
1934 – Art Institute of Chicago
1942 – Hoosier Salon, Indiana
1945 – Hoosier Salon, Indiana
1947 – Mandel Brothers Gallery
1955 – All-Illinois Society of the Fine Arts
1956 – All-Illinois Society of the Fine Arts
1957 – Bendroji Lietuvių Dailės Paroda Morrison Hotel
1961 – All-Illinois Society of the Fine Arts
1975 – Čiurlionio Galerija, Inc. Bridgevievv, Illinois
1976 – Lietuvių Dailininkų S-gos, Čiurlionio Galerija, Inc.
1977 – Pirmoji Tautine Tema Paroda, Čiurlionio Galerija, Inc.
1977 – Park Forest, Illinois
1980 – Bendroji Dailės Paroda, Čiurlionio Galerija, Inc.
1981 – Bendroji Dailės Paroda, Čiulionio Galerija, Inc.
1982 – Bendroji Dailės Paroda, Čiurlionio Galerija, Inc.
1984 – Bendroji Dailės Paroda, Čiurlionio Galerija, Inc.
1987 – Amerikos Lietuvių Dailininkų Sąjungos Paroda, Čiurlionio Gal., Inc.

Išvados
Taigi, Mikas Šileikis įgijo ne tik geriausio kopų peizažisto vardą, bet ir visą savo gyvenimą jis buvo labai produktyvus: sukūrė per 1000 darbų — portretų, kompozicijų, gamtovaizdžių, akvarelių, grafikos, iliustracijų, knygų viršelių, scenos dekoracijų bei karikatūrų
Jis tapė ne tik peizažus ar gamtovaizdžius, bet buvo ir puikus meno kritikas, „Meno Žinių” redaktorius „Naujienose”, knygų vertėjas, apysakų ir feljetonų rašytojas, išleidęs apysakų rinkinį „Liucija” ir aibės rašinių, korespondencijų autorius.
Šileikis nėra tas asmuo, kurį prisimename tik po jo mirties, jis laimėjo daug premijų už savo darbus. Be abejo, jis yra vienas iš Amerikos lietuvių iškiliųjų dailininkų, laimėjęs meilę ir įvertinimą lietuvių dailininkų tarpe už savo nuoširdžius darbus.

Naudota literatūra.

1. “Gyvenimo spalvos” 2001m., Vilnius
2. M. Šileikio monografija 2003m., Vilnius
3. “M. Šileikis – dailininkas” 2003m. Vilnius

Priedai

1. Žiema / Winter

2. Vaizdas nuo Holden kalno / Wiew from Mount Holden

3. Wrigley rūmaii Čikagoje / Wrigley building in Cicago

4. Muzika / Music

5. Ant uolų / On the rocs

Leave a Comment