Techninė programinė įranga asmeniniame kompiuteryje

Turinys

Įžanga 3
Kompiuteris ir jo sudedamosios dalys 4
Techninė įranga 5
Atminties įrenginiai 6
Programinė įranga 7
Nuo įjungimo iki išjungimo 7
Kalbų transliatoriai 8
Taikomoji programinė įranga 9Įžanga
Kai paminimas žodis „technologija“, dauguma pagalvoja apie kompiuterius. Kiekvienas mūsų gyvenimo aspektas turi kokį nors kompiuterizuotą komponentą. Visi prietaisai mūsų namuose turi mikroprocesorius. Net gi automobiliai turi kompiuterius. Bet kompiuteris, apie kurį iškart visi pagalvoja, yra asmeninis kompiuteris (PC). Asmeninis kompiuteris yra universalios paskirties įrenginys. Jis turi daugybę skirtingų dalių – dabartinė atmintis, kietasis diskas, modemas ir t.t. – kurios dirba drauge. Su juo gali daryti daugybe dalykų. Naudotis teekstų redagavimui, el. pašto skaitymui, interneto naršymui ar žaidimams.Kompiuteris ir jo sudedamosios dalys
Kompiuteris – tai įrenginys, gebantis priimti skaitinius duomenis, juos apdoroti pagal iš anksto sudarytą programąir pateikti galutinius rezultatus priimtina forma. Terminas kilęs nuo žodžio „skaičiuoti“.Techninė įranga
Techninė įranga – tai centrinis procesorius, atmintis, juos jungianti elektronika ir išoriniai įrenginiai. Techninė įranga atlieka šias funkcijas: duomenų įvesties, išvesties, atminties, duomenų apdorojimo ir perdavimo. Kuo kompiuterinė sistema turi daugiau atminties ir saugojimo talpos, tuo sudėtingesnius darbus gali atlikti. Kuo greičiau diskai ir kiti attminties įrenginiai perduoda duomenis ir programas į atmint, o ši – į centrinį procesoriu, tuo greičiau jie apdorojami ir gaunama informacija. Kompiuterinės sistemos techninė įranga galima užtikrinti ir norimą skaičių vartotojų, kurie bus aptarnaujami tuo paciu metu.

Tecninė įranga skirstoma į 4 grupes: įvesties įrenginiai, atminties įr

renginiai, duomenų apdorojimo įrenginiai ir išvesties įrenginiai.

Pažvelkime į svarbiausius stacionaraus kompiuterio komponentus.
• Procesorius – kompiuterio „smegenys“. Visus kompiuterio veiksmus kontroliuoja procesorius.
• Atmintis – tai labai greitos informacijos laikmenos. yra keli atmincių tipai:
 Darbinė atmintis(RAM) – į ją laikinai talpinama informacija, kurią apdoroja kompiuteris.
 Pastovioji atmintis (ROM) – dažniausiai talpinama svarbi informacija, kuri niekad nekeičiama.
 Atsargos atmintis – dažniausiai vadinamas tiesiog kešu. Joje talpinama dažnai naudojama informacija labai greitoje darbinėje atmintyje, kuri jungiasi su procesoriumi.
 Virtuali atmintis – vieta kietame diske, kurioje laikinai talpinama informacija. Ji keičiasi duomenimis su RAM, kai to reikia.
• Maitinimo blokas – transformatorius, kuris reguliuoja kompiuterio naudojamą elektros srovę.
• Kietasis diskas – didelės talpos atminties kaupiklis. Jame laikomi, filmai, muzika. programos ir kt.
• Operacinė sistema – tai pagrindinis programų paketas, kuris leidžia „bendrauti“ su kompiuteriu.

Kad ir koks kompiuteris būtų,vistiek reikia su juo bendrauti. Ši sąveika vadinama įvestimi/išvestimi. Daaugiausiai naudojami įvesties/išvesties įtaisai yra šie:

 Monitorius – tai pirminis įrenginys informacijos vaizdavimui iš kompiuterio.
 Klaviatūra – tai pirminis įrenginys informacijos įvedimui į kompiuterį.
 Pelė – tai pirminis įrenginys naršymui po kompiuterį.
 Keičiamos atmintinės – jų pagalba galima lengvai įrašyti naują informaciją ar pernešti į kita kompiuterį.
 Lankstusis diskelis – kažkada buvo pats populiariausias keičiamos atminties tipas.
 Kompaktinis diskas – itin populiarus informacijos keitimosi būdas. Yra įrašomų ir perrašomų „kompaktų“.Atminties įrenginiai
Atminties įrenginiai – saugo programas ir duomenis laikinai pirminiame atminties įrenginyje – laisvosios kreipties atmintyje RAM, ar pastoviai – antriniuose atminties įrenginiuose, pavyzdžiui: diskiniuose kaupikliuose, kol šie bu

us apdorojami duomenų apdorojimo įrenginiuose ar jau gauti rezultatai – informacija, išvesti vartotojui patogia forma išvesties įrenginiais.
Atminties įrenginiai yra skirstomi į pirminius ir antrinius:

Pirminiai atminties įrenginiai – laisvos kreipties atmintis, kurioje duomenys ir programos saugomos laikinai, kol juos iškvies mikroprocesorius, arba jie bus įrašyti į pastovų atminties įrenginį ilgam duomenų saugojimui. Pirminiai atminties įrenginiai duomenis ir programas saugo tik laikinai, kol vyksta jų apdorojimo procesas. Išjungus kompiuterį programos ir duomenys išnyksta.

Antriniai atminties įrenginiai – duomeis ir programas saugo pastoviai, išjungus kompiuterį jie lieka. Antriniai atminties įrenginiai yra šie: magnetinė juosta( įrašomi įmagnetinimo principu,trūkumas – duomenys negali būti atnaujinami ir keičiami), magnetinis diskas(duomenys įrašomi taip pat kaip ir magnetineje juostoje), lankstusis diskelis(duomenys jame saugomi kaip mažyčių įmagnetintų dalelių struktūros disko paviršiuje), standusis diskas(tai vidinis kaupiklis, kuris pastiviai liekastandžiojo disko lizde kompiuterio viduje), optinis diskas(tai ypač dideliusaugojimo tankiu ir talma pasižymintis kaupiklis, kurio vienintelis trūkumas yra ilgesnis duomenų ikvietimo laikas), CD – ROM(pastovios atminties kompaktiniai diskai, šiuos diskus vartotojas gali tik nuskaityti, bet neirašyti), DVD(kitaip nei CD-ROM diskai nuskaitomi skirtingame įrenginyje bei talpinantys 7 kartus daugiau informacijos), magneto optinis diskas(tokiuose diskuose duomenis skaityti, įrašyti, keisti naudojamos lazerio spindulio ir magnetinio lauko technoloijos: irašoma magnetine, skaitoma lazerine), puslaidinė atmintis(tai atminties kortos, sukurtos nešiojamiems kompiuteriams, telefonams, skaitmeniniams fotoaparatams), duomenų apdorojimo įrenginiai(yra sv
varbiausi kompiuterinės sistemos įrenginiai, kurie vykdo visus programinšs įrangos nurodymus), centrinis procesorius(tai svarbiausias kompiuterio elementas – nedidelė elektroninė schema, kuri vykdo visus skaiciavimus ir apdoroja informaciją), atmintis(įrenginys, kuriame laikinai arba pastiviai saugomi duomenys jų apdorojimo metu).
Pagrindinės atminties rūšys: laisvosios kreipties atmintis(priklauso nuo elektros energijos ir naudojama kaip trumpalaikis duomenų kaupiklis), pastovioji atmintis(joje informacija yra įrašoma jos pagaminimo metu, jos duomenis galima skaityti, bet ne pakeisti), operatyvioji buferinė atmintis(joje laikoma dažniausiai ir operatyviausiai naudojama informacija), vaizdo atmintis(yra skirta saugoti simbolinei bei grafinei informacijai, kuri turi būti pavaizduota ekrane), magistralė(grupė laidų, kuriais perduodami vienarūšiai pagal vykdomas funkcijas elektriniai signalai).Programinė įranga
o Operacinė sistema (OS)
o Kalbų transliatoriai
o Taikomoji programnė įranga
o Pagalbinės programos

Operacinė sistema vadiname programų kompleksą, kuris atlieka skaičiavimo proceso valdymą ir realizuoja pačius bendriausius informacijos apdorojimo algoritmus. Per OS bendravimas su išoriniais įrenginiais.

Populiariausios operacinės sistemos: MS-DOS, sukurta 1981m., MS Windows – 1985m., OS/2 – 1988m., Linux – 1992m.

Versija Išleidimo data
Windows 1.0 1985 m. lapkritis
Windows 2.0 1987 m. ruduo
Windows 3.0 1990 m. gegužis
Windows 3.11 for Workgroups 1992 m. spalis
Windows 95 – (su MS DOS 7.0) 1995 m. rugpjūtis
Windows 98 1998 m. birželis
Windows 2000 2000 m. 02 17d.
Windows XP 2001 10 25d,
Windows Vista 2006 m.Nuo įjungimo iki išjungimo
Kai operacinė sistema užkrauta, jos darbas skirstomas i šešias pagrindines kategorijas:
 Procesoriaus valdymas – sukaido užduotis į kelias vykdomas dalis ir jas suskirsto pagal prioritetą prieš siunčiant jas procesoriui.
 Atminties valdymas – koordinuoja duomenų kiekį dabartinėje atmintyje ir sprendžia kada reikalinga virtuali at

tmintis.
 Įrangos valdymas – suteikia sąsają su kiekvienu įrenginiu prijungtu prie kompiuterio, procesoriumi ir programomis.
 Saugojimo valdymas – nurodo kur duomenys kietuose diskuose turi būti saugojami ir kontroliuoja kitas saugojimo formas.
 Programų sąsaja – suteikia tarpusavio bendravimą ir duomenų apsikeitimą tarp programų.
 Vartotojo sąsaja – suteikia sąsają „bendrauti“ su kompiuteriu.

Kompiuterio išjungimas
 Pasirenki „Shut Down“.
 Operacinė sistema išjunginėja paleistas programas. Jei programa turi neužsaugotų duomenų, tau suteikiama galimybė juos užsaugoti prieš uždarant programas.
 OS‘as įrašo savo nustatymus į spesialų konfiguracijos failą, kad sekant kartą užsikrovus operacinei sistemai išliktų tie patys nustatymai.
 Jei kompiuteris suteikia programinei įrangai galimybę kontroliuoti energiją, tuomet operacinė sistema išjungus visiškai išjungs ir kompiuterį, jei ne – teks nuspausti mygtuką „OFF“.Kalbų transliatoriai
1. Žemo lygio:
Assembly kalbos – kiekvienam kompiuterio tipui atskira, artima mašininei kalbai. Komandos – raidiniai ir skaitiniai simboliai.
2. Aukšto lygio (turi savo žodyną ir sintaksę).Taikomoji programinė įranga
Taikomąją programinę įrangą sudaro programos ir jų sistemos, skirtos konkretiems vartotojo uždaviniams spręsti. Šią įrangą kuria ir profesionalūs programuotojai, ir kvalifikuoti vartotojai. Taikomoji programinė įranga naudojama mokslui, pramonei, žemės ūkiui, finansams, verslui.

Tekstinis procesorius., skirta ruošti įvairiems dokumentams. Ji gerokai praplėtė vartotojo galimybes kurti ir redaguoti tekstus. Ja naudojantis, lengva įterpti, panaikinti, perkelti į kitą dokumento vietą ne tik atskirus žodžius, bet ir sakinius, pastraipas. Taip pat nesunkiai galima keisti paraščių plotį, puslapio dydį ir kt. Visos redagavimo bei puslapio formavimo operacijos atliekamos matant tekstą kompiuterio ekrane.
Elektroninė lentelė-skaičiuoklė – viena plačiausiai naudojamų skaitmeninių duomenų apdorojimo priemonių. Išmokti naudotis skaičiuokle gana lengva. Per trumpą laiką vartotojas sugeba pats sudaryti paprastas lenteles ir atlikti statistinius skaičiavimus. Pati skaičiuoklė yra taikomųjų programų sistema ir užima nemažą OA dalį. Elektroninės lentelės įgalina išvengti šių varginančių ir daug laiko užimančių perskaičiavimų. Bet kurioje verslo šakoje jos reikalingos apskaičiuojant biudžetą, finansines ataskaitas ir pateikiant rezultatus diagramų forma.
Duomenų bazių valdymo sistemos įgalina vartotoją valdyti gausybę duomenų. Jos pasirodė verslo pasaulyje maždaug tuo pačiu metu kaip skaičiuoklės. Sukėlę didžiulį entuziazmą, abu šie taikomosios programinės įrangos tipai dažnai naudojami kartu. Tai galingos programinės priemonės, bet jos lengvai įsisavinamos. DBVS programavimo kalbose yra specialios komandos ir funkcijos patogiam duomenų įvedimui ir peržiūrai, programos valdymo meniu kūrimui, dokumentų spausdinimui ir pan.
Automatizuoto projektavimo įranga (grafinė programinė įranga ir kompiuterinė grafika labai pakeitė inžinierių projektuotojų darbą. Braižant kompiuteriu, ne tik žymiai sutrumpėja braižymo laikas, bet ir atsiranda kokybiškai naujų galimybių – apžiūrėti suprojektuotą objektą iš visų pusių trimatėje erdvėje, išskirti ir padidinti arba sumažinti jo dalis ir kt.
Maketavimo sistemos – tai speciali programinė įranga, skirta kombinuotam teksto ir grafinės medžiagos naudojimui kuriamame dokumente. Maketavimo procesas vyksta keliais etapais. Naudojami įvairių tipų programiniai produktai ir įrenginiai.
Integruota programinė įranga – tai taikomųjų programų paketas, kuriame yra keletas modulių, įgalinančių atlikti įvairius darbus, pvz., ruošti dokumentus, valdyti duomenų bazę. Tai patogu, nes greičiau įsisavinamas meniu, bendros komandos, reikalauja mažiau atminties. Integruotų programų paketai dažniausiai sujungia standartinius programų paketus: tekstinį procesorių, skaičiuoklę, duomenų bazių valdymo sistemą, grafinę programinę įrangą, duomenų perdavimo kompiuterių tinklais programines įrangas ir kitas. Klasikinis integruoto paketo pavyzdys yra kompanijos Microsoft sukurtas peketas Microsoft Works, kuriame integruotas tekstinis procesorius, skaičiuoklė, duomenų bazė, duomenų perdavimas kompiuterių tinklais.
Hipertekstinė programinė įranga. Hipertekstnės programinės įrangos ryškiausias panaudojimo pavyzdys – pasaulinis platus voratinklis Word Wide Web, WWW, kuriame Web’o puslapiai vienas su kitu susieti hipertekstiniais ryiais – adresais, kurie nurodo, kur ir kokia informacija saugoma. Hipertekstas – tai lankstus informacijos pateikimo būdas, kai informacijos vienetai (kompiuterio ekrano puslapiai išdėstomi nuosekliai, bet pagal tam tikrą, autoriaus parinktą, sistemą, nurodant galimus perėjimus.
Daugialypė programinė įranga (Multimedia). Paslaugų programos Multimedia – tai šiuolaikinė informacinė technologija, integruojanti tradicinius ir originalius duomenis, kuriuos valdo kompiuterinė sistema, panaudodama duomenų įrašymo ir atkūrimo techninę įrangą, veikiančią realiame laike.

Literatūros sąrašas:

Burgis, B., Kulikauskas, A. 2002. Kompiuterija. Kaunas.
Claybourne, A., Wallace, M. 2001. Kompiuterių žodynas.
Figurnovas., V.E. 1999. IBM P.K. vartotojui. Kaunas.
Ikamas, K. 2003. Septyni jūsų kompiuterio pagalbininkai. Kaunas.
Janickienė, D. 2002. Informatika. Kaunas.
http://www.mruni.lt/padaliniai/FAKULTETAI/vvf/tik/Informatika/5%20dalis1.htm#technine

Leave a Comment