Procesorius

PROCESORIUS

Šiandien kompiuterių ir programinės įrangos industrija yra viena svarbiausių ekonomikos šakų. Kasmet pasaulyje parduodama dešimtys milijonų kompiuterių, kuriais mes ne tik greitai ir patogiai apdorojame informaciją, bet ir kuriame trimačius vaizdus, bei žaidžiame.

Realybė sparčiai lenkia tik prieš kelerius metus darytas prognozes, kurios
2000-uosius metus laikė riba, kai mikroprocesorių darbo dažnis bus didesnis kaip
100 MHZ. Dabar jau nenustebtume, jei 2000-aisiais metais bus pasiektas, o gal ir viršytas 1000 MHz dažnis. Jau galime įsigyti asmeninį kompiuterį su “Intel” firmos 600 MHz dažnio procesoriumi “Pentium IIII”. Iki 2000-ųjų “Intel” lustai pasieks stulbinančią 700 MHz spartą. Aš manau, kad per trejerius, ateinančius metus turėtų sukurti maždaug porą tuzinų naujų procesorių, tokie gigantai kaip AMD, “Cyrix” ir žinoma “Intel”.
Kompiuteris susideda iš daugelio išorinių, bei vidinių dalių, viena iš jų- procesorius (keturių degtukų dėžučių dydžio mikroschema, su kuria montuojamas “cooler’is”, o lietuviškai vėsintuvas, tai kone svarbiausia kompiuterio dalis. Procesorius koordinuoja visą kompiuterio darbą, apdoroja informaciją ir atlieka visus skaičiavimus. Mikroprocesorius vykdo šimtus įvairių operacijų ir daro tai kelių dešimčių arr net šimtų milijonų operacijų per sekundę greičiu.

1970 m. INTEL firmos darbuotojas M. E. Hofas sukonstravo integralinę shemą, kuri galėjo atlikti tokias pat funkcijas kaip ir procesorius. Taip ir atsirado pirmasis mkroprocesorius Intel-4004, žinoma jo galimybės buvo žymiai kuklesnės negu didelės ES

SM centrinio procesoriaus-jis veikė žymiai lėčiau ir vienu metu galėjo apdoroti tik 4 bitus informacijos (didelių ESM procesoriai vienu metu galėjo apdoroti 16 arba 32 bitus informacijos). Tačiau vėliau Intel firma ištobulėjo ir 7-8 dešimtmetyje buvo mikroprocesorių industrijos lyderė.

Kiekvienas mikroprocesorius turi savo taktinį dažnį, o kuo jis didesnis tuo didesnis mikroprocesoriaus našumas ir žinoma kaina. Taktinis dažnis matuojamas megahercais (MHz). Pavyzdžiui, gaminami mikroprocesoriai Pentium, kurių taktinis dažnis yra nuo 75 iki 550 MHz, o kuo toliau tuo jis didės. Dažnai taktinis dažnis nurodomas kartu su pavadinimu, pavyzdžiui Pentium 333 MHz.

Taktinis dažnis rodo mikroprocesoriaus viduje vykstančių elementarių operacijų greitį.Tos pačios komandos (pavyzdžiui sudauginti ar sudėti), skirtingose gali būti įvykdytos per skirtingą taktų skaičių. Kuo šiuolailiškesnis mikroprocesorius, tuo mažiau taktų reikia toms pačioms operacijoms įvykdyti.

Mikroprocesorius yra sujungtas su kompiuterio opperatyviaja atmintimi ir interfeisiniais įrenginiais sistemine magistrale(bus).

Atskiri magistralės komponentai skirti duomenų mainams su operatyviaja atmintimi ir įvedimo-išvedimo įrenginiais.Mikroprocesoriaus sąveika su įvedimo-išvedimo įrenginiais vyksta per duomenų magistralę, o atmintis panaudojama adresų magistralės pagalba.

Duomenų magistralė

Adreso magistralė

Šiuo metu yra tikrai nemažas mikroprocesorių pasirinkimas, tai yra tokie kaip “Intel”, “AMD”,”Cyrix”. “Intel” dabar yra populiariausi ir brangiausi procesoriai. “AMD” visą laiką vienu žingsniu atsilikdavo nuo “Intel”. O kompanija “Cyrix” yra žinoma kaip originalių procesorių, kuriuos pardavinėja žemiausiomis rinkoje kainomis, gamintoja. Bet aš nepirkčiau “Cyrix’o”, nebent ki

išenėse vėjai ūžautų. Kodėl? O todėl, kad retą žaidimą galėčiau pažaisti neturėdamas keblumų. Be to dabar jau neapsimoka pirkti mikroprocesoriaus su žemesniu nei 300 MHz taktiniu dažniu.
Turiu “Pentium II” 333MHz taktinio dažnio procesorių, todėl labai domiuosi jo privalumais ir blogosiomis savybėmis. Procesorius ir spartinamoji atmintis (kešas) yra montuojama į tam tikrą dėžutę (o šį montuojama į specialų lizdą Slot1; Pentium procesoriai buvo montuojami į Socket7 lizdą), kurioje jie yra tarpusavyje sujungti greita vidine magistrale. Tai smarkiai didina sistemos našumą, kadangi procesoriaus ir kešo jungties dažnis tik dvigubai mažesnis už paties prosesoriaus taktinį dažnį,t.y. jei yra 400 MHz procesorius, tai jis su kešu keičiasi informacija 200 MHz dažniu. Pentium II naudoja dvi pažangiausias “Intel” technologijas-DIB (Dual Independent Bus), kuri buvo naudojama ir Pentium Pro procesoriuose, bei Pentium MMX .

Pentium II reikalingas tik 2.8 voltų maitinimas, dėl to procesorius naudoja mažiau energijos bei mažiau įšyla. Testai rodo, kad Pentium II nepralenkiamas praktiškai visais atžvilgiais, jei jis toks tobulas, tai kam sukti sau galvą su kokiu procesoriumi pirkti kompiuterį? Tai procesoriaus kaina, kuri maždaug 40 % didesnė už tokio pat dažnio konkurentų gaminius.

Naujausias technologijas turintis Pentium III beveik neturi jokių ydų, bet beveik.Viena pagrindinė jo blogųjų ir ko gero pagrindinė savybė yra ta, kad jie turi serijinius numerius, pagal kuriuos net nežinant va
artotojui galima indentifikuoti kompiuterį internetu. Dėl šios priežasties kai kurių vartotijų požiūris į Pentium III yra nepalankus.
Be to “Intel” ketina naujuosius “Celeron” procesorius pakeisti taip, kad jų nebūtų galima naudoti daudiaprocesorinėse sistemose.

Naujienų agentūros praneša, kad Rusijos mokslininkų grupė sukūrė mikroprocesorių, kuris turėtų būti galingesnis už naujausius vakarietiškus modelius, tačiau lustą suprojektavus bendrovė neturi pinigų jam pagaminti. “Elbrus International” suprojektavo naujuosius “E2k” ir “Merced”. “Merced procesorius veiks 800 MHz, o “E2k” galėtų dirbti net 1.2 GHz. Be to Rusijoje sukurtas procesorius “E2k” turėtų būti perpus mažesnis ir naudoti perpus mažiau energijos.Vakarų specialistams sunku patikėti Rusijos mokslininko B.Babajano teiginiais. Tačiau jie pripažįsta, kad tai gali būti įmanoma, nes B.Babajanas yra pateikęs daug techninių projekto detalių, kurios mokslininkams atrodo pagrįstos.
Literatūra :

1.V.E. Figurovas
IBM PK vartotojui.Vertimas iš rusų kalbos. – K. : Smaltija,1998. 525p.
ISBM 9986-708-29-X.B.k. :3000 egz.
2.”Lietuvos ryto” žurnalas Kompiuterija 1999 vasaris.Nr (2)18; (3)19; (4)20; (8)24; (9)25;
3.Žurnalas “Kiberzona” “Pusė”. -“Panevėžio spaustuvė”. 1999 kovas.Nr 4.
4.Saulius Minkevičius
Personalinio kompiuterio ABC.Antras pataisytas ir papildytas leidimas.
Smaltija,1997.254p.
Šarkis

Leave a Comment