Turinys
1. Kompiuteriu raidos istorija. Vaida Radvilaitė raida 2. Kompiuterio sandara. Andrius Sankauskas sandara 3. PK cenrtinis blokas. Einaras Daunys blokas 4. Procesorius. Nerijus Bukauskas procesorius 5. Vidinė atmintis. Asta Nekrašaitė vidinė_atmintis 6. Išorinė atmintis. Asta Čilinskaitė isorine_atmintis 7. Prievadai. Gintaras Ignatavičius prievadai 8. Specialios vaizdo plokštės. Asta ir Asta spec_video 9. Garso plokštės ir akustinės sistemos. Jurgita Bielicaitė garsas 10. Informacijos įvedimo priemonės. Simas Žemaitis ivedimas 11. Išvedimo sistemos įrenginiai. Evaldas Orlakas isvedimas 12. PK tinklai. Tomas Maneikismodemai 13. Motininių plokščių aprašymai. Andrius Sankauskas plokštės
Kopiuterių struktūros raida
Naujos technikos kūrimas-tai sudėtingas fantazijos , teorijos ir praktikospersipinimas. Jis susijęs ne tik su kompiuteriais , bet ir su genųinžinerija ar kosmonautika.Hefestas sukūrė”protingas,auksines,mechaninestarnaites”-šiuolaikinių pramoninių robotų prototipą.Tačiau nežinoma,arHomeras nors nutuokė apie šiuolaikinių robotų kūrimo teoriniusprincipus.Tuo tarpu Aristotelis jau prieš 2300 metų sukūrė matematinęlogiką –teorinį šiuolaikinių kompiuterių schemų pagrindą.Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojomatematikai,inžinieriai bei prekeiviai.Kinijoje ir Japonijoje prieš keletąmetų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padarytiiškaroliukų ,pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosikalkulėmis). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicijaatitkdavo tam tikrąskaičių.Vienas iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzųmokslininkas Blezas Paskalis . Šį įrenginį , pavadintą”Paskalina”,sudarėratukai ,ant kurių buvoužrašyti skaičiai nuo 0 iki 9.Apsisukęs vienąkartą,ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vienąskaičių.Paskalio taikytas surištųjų ratukų metodas tapo beveik visųmechaninių skaičiuotuvų,sukurtų per vėlesnius 3šimtmečius pagrindu .Pagrindinė “Paskalinos” yda –labai sudėtingas įvairių operacijų ,išskyrussudėti ,atlikimas . Pirmąją mašiną , kuria lengvai atliekami visiketuri aritmetikos veiksmai , 1673 metais sukūrė vokietis G.V.Leibnicas .Šis mechaninis kalkuliatorius sudėtį atlikdavo kaip ir “Paskalina” ,tačiau jo konstrukcijoje Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį(karunėlę) . Vis dėlto jį išgarsino ne jo sukurtas kalkuliatorius , odiferencialinis ir integralinis skaičiavimas . Leibnicas taip pat ištyrėdvejetainę skaičiavimo sistemą , plačiai takomą ir šiuolaikiniuosekompiuteriuoseAnglųmatematikas Č.Babidžas , sugalvojęs 2 reikšmingiausias mechaninesskaičiavimo mašinas . Pirmąją mašiną ,skirtą matematinių lentelių sudarimuiir tikrinimui (skaičiuojant skaičių skirtumą) ,sukūrė 1822m.Jivadinosiskirtumine mašina . 1830m.pradžioje Babidžas atskleidė didiulį šios mašinostrūkumą:mašina atlikdavo tik vieną užduotį . Jei reikėdavo atlikti kitokiąskaičiavimo operaciją,tekdavo keisti visą mechanizmą . Todėl 1833m. jisnutarė sukurti universalią skaičiavimo mšiną ir pavadino ją “analizinemašina” . tai būtų buvusi pirmoji programuojamaskaičiavimo mašina . Jąturėjo sudaryti aritmetinis įrenginys ir atmintis .tačiau realizuotianalizinę mašiną buvo labai problematiška –galiausiai ji būtų buvusi nemažesnė už garvežį .Babidžo nuopelnas yra tas , kad jis pirmasis suprato ,kad skaičiavimomašiną turi sudaryti 5 pagrindiniai komponentai:1) įvesties įrenginys informacijai įvesti;2) atmintis skaičiams ir programinėms komandoms saugoti ;3) aritmetinis įrenginys,vykdantis skaičiavimo procesą;4) valdymo įrenginys programos vykdymui kontroliuoti ;5) išvesties įrenginys skaičiavimo rezultatams išvesti .Holeritas 1890 metais laimėjęs efektyvaus gyventojų surašymo duomenųapdorojimo konkursą . Jis naudojo perfokortas . Kiekvienos jų dvylikojeeilių buvo galima pramušti po 20 skylučių , apibūdinančių tam tikrus asmensduomenis . Skaitant perfokortas ,pro jos skylutes pralysdavo metaliniaistrypeliai , kurie liesdavo į vonelę supiltą gyvsidabrį . Strypeliamskaskart prisilietus , buvosužadinama elektros srovė ir atitinkamasskaitiklis padidinamas vienetu . Holerito tabuliatorius tapopirmąjaskaičiavimo mašina ,veikiančia ne mechaniniu procesų pagrindu . Jipasirodė esanti labai efektyvi ,ir tai leido įsteigti firmą , gaminančiątokius tabuliatorius . Nuo 1924 metų iki dabar ji vadinasi IBM(Internacional Business Machines) .1934 metais Cūzė ėmė kurti universalią skaičiavimo mašiną .Paeksperimentavęs sudešimtaine skaičiavimo sistema , Cūzė vis dėltopasirinko dvejetainę . 1936m. sukūrė skaičiavimo mašiną Z-1 ,kurioje buvopritaikyti Bulio algebros principai (leidžią atlikti elementarius veiksmussu dvejetainiais skaičiais . Vėlesniame modelyje Z-2 vietoj mechaniniųjungiklių jis panaudojo elektromechanines rėles , oinformacijai įvestipritaikė fotojuostą .1944m. IBMfirma pagamino gana galingą kompiuterį “Mark-1” , turintį apie750 tukst.detalių .1943m. pab. Anglijoje ėmė veikti didelė skaičiavimo mašina “Colossus-1” ,skirta vokiečių šifrogramoms dešifruoti .1945m. JAV buvo sukurta galinga grynai elektroninė mašina ENIAC(ElektronicNumerical Integrator , Analyser and Calculiator – elektroninis skaitmeninisintegratorius , analizatorius ir skaičiuotuvas ) .1947m. Vilksas sukonstravo mašiną EDSAC . Ji rėmėsi nauja programinioaprūpinimo strategija ,taigi naudojo standartines , dažnaiskaičiavimamstaikomas programas ir įrangą programų klaidoms aptikti .Jojepirmą kartą panaudota operacinė sistema t.y. programų rinkinys ,leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą .1 karta (1950m. ENIAC , EDSAC )-didelių matmenų ,menko patikimumo , galingųaušinimo įrenginių reikalaujančios ,todėl neekonomiškos lempinės mašinos .Jose pradėta naudoti programinė įranga ,saugoma mašinosatmintyje,pvz:operacinė sistema . Programuojama mašininiais kodais . darbogreitis iki kelių dešimčių tūkst. operacijų per sekundę (op./s.) .2 karta (1960m. IBM 1401)-tranzistorinės , patikimos , ekonomiškos ,nedidelės mašinos .išorinė atmintis realizuota magnetiniuose diskuose ,informacijai išvesti panaudoti displėjai . Programuojama algoritminėmiskalbomis . Darbo greitis –iki 1 milij. Op./s.3 karta (1964-1965m. IBM S/360 ,B2500)-mašinos , kuriose naudojamosmikroschemos ,sukurtas pirmasis mikroprocesorius “Intel 4004”,mikrokompiuteris PDP-8 ,pirmasis asmeninis kompiuteris “K“nbak” ” Buvosukurtas grafinis manipuliatorius – pelė . darbo greitis-iki šimtų milij.op./s.4 karta (1980m. CRAY1)- kompiuteriuose naudojamos didžiosios irsuperdidžiosios integrinės mikroschemos ,atsiranda globalieji telefoniniaiir kosminio ryšio kompiuterių tinklai ,kompiuteriuose naudojami optiniaikompaktiniai diskai (CD-ROM) bei jų pagrindu sukurtos daugialypėsterpės–multimedija .5karta (1990m. bendras JAV ir Japonijos projektas )- nauja architektūra ,kuri pereina prie duomenų srauto principo ,manipuliuojančio su daugiau nei500 lygiagrečiai veikiančių procesorių;labai aukšto lygio programavimokalbų naudojimas ;bendravimas operatoriaus kalba , darbo greitis didesnisnei 1 mlrd. op./s.Pramoninių asmeninių kompiuterių istorija prasidėjo 1971m. , kai duamerikieciai Džobsas ir Vozniakas garaže surinko kompiuterį , kurį pavadino“Apple” .Vaikinai įkūrė firmą , ir jau 1976m. rinkoje pasirodė pirmasispramoninis asmeninio kompiuterio variantas “Apple-2” .populiariausi yra IBM Pcasmeniniai kompiuteriai .1981m. išleido asmeninįkompiuterį IBM PC ,kuris ir tapo pirmuoju populiariausiu profesiniuasmeniniu kompiuteriu . Pletojantis mokslui ir technikai , firmos IBMpirmtaką PC keitė kiti , tobulesni , modeliai:IBM PC/XT ,kuriame pirmąkartą įmontuotas kietasis 10MB atminties diskas ;IBM PC/AT, PS/2serijosmodeliai 30 , 60 , 70 , 80 . Nuo 1993m. gaminamas kompiuteris su“Pentium”procesoriumi (AT/586).Pentiumsugeba vienu metu vykdyti keletąinstrukcijų . Juos lengva sujungti lygiagrečiam darbui . 1995m.INTEL jaugamino Pentium ir Pentium Pro ,sudarytą iš maždaug 5,5 milijonotranzistorių ir turintįdviejų lugių vidinę spartinančiąją atmintį .Lietuvoje kompiuteriai pasirodė baigiantis šeštąjam dešimtmečiui . Jiebuvolempiniai labai dideli ,nepatikimi ,be to sudėtinga ir brangi jųeksplotacija . 1954-1958m. Vilniauselektros skaitiklių gamykla gaminopirmąsias skaičiavimo mašinėles “Vilnius” su elektromagnetinėmis rėlėmis ,1963m. Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute ėmė veiktikompiuteriai “Minsk-14” ,o nuo 1971m. –“Minsk-22” . 1964 Vilniausskaičiavimo mašinų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškuskompiuterius “Rūta” .Vieni pirmųjų kompiuterius pradėjo naudoti mokymo tikslams 13 Šiauliųvidurinės mokytojai . 1986m. “Nuklonas “ pradėjo gaminti buitinius irmokyklinius mikrokompiuterius BK 0010Š.Tais pačiais metais Kaunopolitechnikos institute kartu su Kauno radijo matavimų technikos MTImokslininkais sukurtas pirmasis originalus lietuviškas asmeniniskompiuteris “Santaka” .Šiuo metu galima nusipirkti įvairių kompiuterių .Pagal dydį kompiuteriaiskirstomi į kišeninius , nešiojamuosius ir stalinius arba kabinetinius .Kišeniniaikompiuteriai paprastai naudojami kokiai nors vienai programaivykdyti . Pvz. ,vieni kišeniniai kompiuteriai turi skaičiuotuvus su grafikųbraižymo primonėmis ,kiti užrašų knygutės ar žodynelis .Nešiojamieji ir staliniai kompiuteriai išesmės skirisi vieni nuo kitų kainair displėjais (nešiojamųjų –plokščias , stalinių – vamzdinis ). Tobulinantdizainą , pastarasis skirtumas nyksta , tik lieka kainos skirtumas.Į_pradžią Kompiuterio sandara Šiuo metu gaminami įvairių modifikacijų kompiuterių sisteminių blokųkorpusai: horizontalusis, žemo profilio horizontalusis, vertikalusis,paaukštintas vertikalusis, monoblokas ir t.t. Šios modifikacijos skiriasividiniams įrenginiams skirtų sekcijų didumu ir skaičiumi, įrangos pakeitimonaujasne sudėtingumu it t.t. Dažniausiai vartotojų darbo vietose naudojamikompiuteriai su horizontaliaisiais ar vertikaliaisiais sisteminių blokųkorpusais. Sisteminio bloko korpusas tai dėžė iš metalo ir plastmasės,kurioje yra: maitinimo blokas, kuris kintamą tinklo msrovę paverčia žemosįtampos nuolatine srove, maitinančia sisteminę plokštę, vidiniuskompiuterio įrenginius, ir visa tai aušinantis ventiliatorius. Sekcijosvidiniams kompiuterio įrenginiams, disketiniams ir diskiniams kaupikliams. Sisteminio bloko surinkimas. Į sisteminio bloko korpusą įstatomasisteminė plokštė, kuri pritvirtinama sraigtais ir plastmasiniaiskaiščiais. Vertikaliose sisteminė plokštė montuojama prie vienos iš šoniniųsienelių (paprastai dešinės). Minimalų komplektą sudaro diskinis kaupiklisir vienas diskelinis (paprastai 3.5 colio) kaupiklis. Į daugeliošiuolaikinių kompiuterių sisteminį bloką įmontuojami taip pat ir CDROMkaupikliai. Į pagrindinės sisteminės plokštės magistralių jungtis įstatomosvaldiklių plokštės. Daugelis valdiklių turi jungtis, kurios sumontuotostaip, kad atsiduria sisteminio bloko išorėje, galinėje sienelėje. Tačiaukai kurių valdiklių jungtys turi būti tvirtinamos atskirai. Šiuo atvejunaudojamos jungtys, sumontuotos ant metalinių plokščių. Tos plokštelėstvirtinamos galinėje sienelėje vienu varžtu. PK vidinės atmintys. Šiulaikiniame PK yra keturių skirtingų paskirčiųvidinės atmintys: pastovioji – ROM, operatyvioji – RAM, spartinačioji –Cache ir vaizdo atmintis – vRAM. RAM ir ROM sudaro pagrindinę PK atmintį.Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į: ✓ Įprastinę ( Conventional ) – nuo 0 iki 640 Kbaitų; ✓ Rezervuotąją ( Reserved ), ją sudaro 384 Kbaitai, likę iki 1 Mbaito. Joje visuomet yra vaizdo ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS langas”, pro kurį PP gali kreiptis į papildomąją atmintį, ir sistemos BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK darbui paspartinti informacija iš ROM perrašoma į RAM; ✓ Papildomąją – EMS daugiau nei vienas Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa EMM papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintimi PP bendrauja per “EMS langą”. EMS4.0 gali valdyti 32 Mbaitų talpos papildomąją atmintį, kuri dažniausiai naudojama duomenims saugoti; ✓ Viršutinę HMA atmintį, kurią sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai. Ją tiesiogiai valdo PP 286, 386, 486 ir Pentium.
✓ Išplėstąją ( Extended ) – taip pat virš 1 Mbaito. Ją PP valdo tiesiogiai. Tai gali tik PP 286, 386, 486 ir Pentium. Laidai ir kabeliai. Laidus ir kabelius galima suskirstyti į šias grupes: • Maitinimo laidai, kurie jungia maitinimmo bloką su sistemine plokšte, ventiliatoriais, diskiniais ir diskeliniais kaupikliais ir kitais sisteminėje plokštėje įtaisytais įrenginiais. Į kiekvieną yrenginį elektros srovė perduodama keturiais laidais:dviem juodais – “žemė”, raudonu – +5V ir geltonu – +12V. į sisteminę plokštę elektros srovę perduoda 12 laidų, o į ATX formato sisteminę plokštę – 16 laidų; • Kabeliai, jungiantys valdiklius su vidiniais įrenginiais arba jungtimis, išorinių įrenginių jungimui. Šie kabeliai paprastai būna baltos arba pilkos spalvos ir plokšti. Siekiant išvengti neteisingo įjungimo, viena kraštinė tokių kabelių gysla būna raudona ir ji žymima Nr.1. Na, o ant valdiklių ir įrenginių jungčių pažymėta, kur yra kontaktas Nr.1, prie kurio turėtų būti jungiams šis laidas; • Garso kabelis, kuris jungia CDROM kaupiklį su garso plokšte. Jį turi, žinoma, ne visi kompiuteriai, o sudarytas jis iš 3-4 laidų. Klausantis įprastinių kompaktinių diskų, garsinis signalas paverčiamas elektrini ir garso kabeliu perduodamas į garso plokštę; • Laidai, jungiantys kompiuterio įjungimo mygtuką su maitinimo bloku, ir kitus, indikatorius ir garsiakalbį su sistemine plokšte arba valdikliais. Centrinis procesorius. Centrinis procesorius yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logine operacijas. Visuose centriniuose procesoriuose yra trys pagrindiniai įtaisai: □ Aritmetinis loginis įtaisas ALU. Jis atlieka logines ir aritmetines operacijas. □ Registrai – kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į Centrinį procesorių įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai □ Valdymo įtaisas, kuris suderina visų centrinio procesoriaus įtaisų darbą. Išorinė atmintis. Išorinė atmintis tai diskiniai, disketiniai, didelės talpos disketiniai, optiniai, DVD ir kiti rečiau naudojami kaupikliai. Disketės būna tik 5.25 ir 3.5 colio, jų talpa nuo 360 Kbaitų iki 2.8 Mbaito. Diskiniai kaupikliai – iki 40 Gbaitų. Optiniai diskai gali būti įrašomi vieną kartą WORM, gali būti ir perrašomi WMRA. Informacijos įvedimo ir išvedimo priemonės. Įvedimo priemonės: klaviatūra, pieštukas,vairasvirtė, pelytė,valdymo rutulys, grafinė lenta, skeneriai, sensoriniai ekranai. Išvedimo priemonės: spausdintuvai: adatiniai matriciniai, rašaliniai, terminiai, lazeiniai, spalvotieji; braižytuvai, displėjai. Į_pradžią PK CENTRINIS BLOKASCentrinis blokas valdo visus PK cirkuliuojančios informacijos srautus. Jįsudaro pagrindinis procesorius, pastovioji atmintis (ROM), operatyviojiatmintis (RAM), spartinančioji atmintis (Cache), ryšio tarp sisteminėsmagistralės ir atskirų bloko dalių bei išorinių įrenginių interfeisai, taippat disketinių, diskinių kaupiklių bei displėjaus valdikliai. PP yra PK “smegenys”. Jis, kaip ir ESM pagrindinis procesorius, atliekaaritmetines ir logines operacijas, valdo PK. Nuo PP priklauso ESMgalimybės. MP apibudinamas “žodžio” ilgiu, matuojamu bitais, ir darbodažniu, išreiškiamu megahercais. Pastovioje atmintyje (ROM) yra gamintojo įrašyta PK valdymo programaBIOS, taip pat gali būti ir kitos operatoriaus darbą palengvinančiospriemonės, pavyzdžiui, grafinis vartotojo interfeisas ir labiausiai paplitęprograminiai paketai. Į operatyviają atmintį (RAM) įrašomos darbo metu vartotojo naudojamosprogramos, PK cirkuliuojanti informacija ir darbo rezultatai. Spartinančioji atmintis (Cache) naudojama pagreitinti informacijoscirkuliacijai tarp PP ir RAM, taip pat tarp diskinio kaupiklio ir RAM. Informacija tarp atskirų PK dalių yra perduodama per sisteminęmagistralę. Ja cirkuliuoja trijų rūšių informacija: duomenys; adresai; PKvaldantys signalai. PK dalys su magistale sujungiamos interfeisais,turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti.Kiekvienas prievadas turi savo adresą, kuriuo į jį kreipiamasi. Per interfeisus PK palaiko ryšį su išoriniais įrenginiais, pvz.,spausdintuvu, modemu, tinklu. IBM tipo PK naudojami lygiagretusis“Centronics” ir nuoseklieji interfeisai RS232 bei RS422. Nuo 1997 m.pradėtas naudoti ypač greitas nuoseklusis interfeisas IEEE 1394 iruniversalusis nuoseklusis interfeisas USB (Universal Serial Bus), priekurio galima prijungti net 127 išorinius įrenginius. Valdikliai valdo jiems priklausnčias PK dalis. Su išore PK bendrauja per imformacijos įvedimo ir išvedimo įrenginius.Operatorius informaciją į kompiuterį įveda klaviatūra, iš disketės,disko,CD-ROM arba skeneriu skaitydamas dokumentus. PK operatorius valdoklaviatūra, sensoriniu ekranu, pelyte arba valdymo rutuliu. PK informacijaoperatoriui išveda į ekraną arba atspausdina popieriuje. PK su kitaiskompiuteriais bendrauja per tinklo adapterį, modamą ar faksmodemą.Į_pradžią
SUPER P6DBS supports dual Pentium II/III 233-550 MHz processors. Based onIntel’s 440BX chipset, enabling AGP, SDRAM, concurrent PCI, and Ultra DMA33 MB/s burst data transfer rate, on-board Dual Channel Ultra Wide SCSIwith transfer rate of up to 80 MB/s, Wake-on-LAN, this board supports anincreased systems bus speed of 100 MHz.The board comes with 4 PCI, 3 ISA, and an AGP connector. AGP reducescontention with the CPU and I/O devices by broadening the bandwidth ofgraphics to memory. It delivers a maximum of 532 MB/s 2x transfer modewhich is quadruple the PCI speed. AGP offers a quantum-leap improvement in3D graphics performance with far richer texture content!Wake-on-LAN allows remote network management and configuration of the PC,even in off-hours when the PC is turned off. This reduces the complexity ofmanaging the network.PC Health Monitoring
Seven on-board voltage monitors for CPU core/s, CPU I/O, +3.3V, ± 5V, and ±12V
Three fan status monitors with firmware/software control on/off
CPU/chassis temperature control
CPU fan auto-off in sleep modeCPU overheat alarm, LED and control
Chassis intrusion detection
System resource alert
Support SUPER Doctor and Intel LANDesk® Client Manager
Hardware BIOS virus protection
Switching voltage regulator for CPU core, up to 20A currentACPI/PC 98 Features
Microsoft OnNow
Slow blinking LED for sleep-state indicator
BIOS boot support for USB KB
Real time clock wake-up alarm
Main switch override mechanism
Remote modem ring-on if system is in SoftOff stateOther features that maximize customer satisfaction and simplicity inmanaging the computer are PC 98-ready and support for AdvancedConfiguration and Power Interface (ACPI). With PC Health Monitoring, youcan protect your system from problems even before they occur.SUPER P6DBS is an ATX size and accommodates a total of 1 GB EDO at 66 MHzor 1 GB Registered DIMM / 512 MB unbuffered SDRAM memory running at 100 MHzwith 4 168-pin DIMM sockets.Included I/O are 2 EIDE ports, a floppy port, an ECP/EPP parallel port,PS/2 mouse and PS/2 keyboard, 2 serial ports, an infrared port and 2 USBports. SUPER P6DBS provides an on-board Adaptec 7895 Dual Channel UW SCSIcontroller with fast multi channel data transfer rate of up to 80 MB/s. Theincorporated Multi Channel Ultra SCSI chip lowers the total costs ofownership in a high end, high performance server environment as the RAIDport increases I/O performance and fault tolerance for extendedfunctionality.
ABIT introduces their latest BX chipset ATX based SLOT 1motherboard,supporting the Ultra DMA/66 IDE Protocol and Soft MENUTM IItechnology, the BE6. With all the great features of the BH6 and UltraDMA/66, ABIT shows you the meaning of the slogan; “Yes,It’s Possible!”
[ Specifications ]
CPU
1. Supports Intel Pentium® III 450~550MHz processor cartridge
2. Supports Intel Pentium® II 233~450MHz processor cartridge
3. Supports Intel Celeron® 266~433MHz processor cartridge
Chipset
1. Intel®440BX AGPset (82443BX and 82371EB)
2. Supports Advanced Configuration and Power Management Interface (ACPI)
3. Supports AGP 1X/2X (Sideband)3.3V device
Memory
1. Three 168-pin DIMM sockets support SDRAM module
2. Supports up to 768MB MAX. (8, 16, 32, 64, 128,256MB SDRAM)
3. Supports ECC
System BIOS
1. CPU SOFT MENUTM II eliminates the need for jumpers or DIP switchesneeded to set CPU parameters
2. Award Plug and Play BIOS supports APM, DMI and ACPI
3. Write-Protect Anti-Virus function by AWARD BIOS
4. Year 2000 Compliant
Functions
1. Two channels of bus Master IDE Ports supporting up to four Ultra DMA33/66 devices
2. Two channels of bus Master IDE Ports supporting up to four Ultra DMA 33devices
3. PS/2 Keyboard and PS/2 Mouse connectors
4. One Floppy Port (up to 2.88MB)
5. One Parakeet Port (EPP/ECP)
6. Two Serial Ports
7. Two USB Connectors
8. Built-in IrDA TX/RX headerMiscellaneous
1. ATX form factor
2. One AGP slot, Five PCI slots and Two ISA slots
3. Hardware monitoring – Includes fan speed, voltages, CPU and systemenvironment temperature,and one thermal header for other temperaturemonitoring
4.. Keyboard and Mouse Wake Up
5. Built-in Wake on LAN header
6. One thermal sensor cable Included
7. Dimensions : 305*210mm
AOpen motininė plokštė
CPU
Pentium MMX family, AMD K5/ K6/ K6-2/K6-III, Cyrix 6×86 / 6x86L / M2 andIDT WinChip C6 familyASIC
VIA VT82C598AT/VT82C586B (MVP3) AGPsetSecond Cache
1MB pipeline-burst cache onboardArchitecture
2 ISA slots + 4 PCI slots + 1 AGP slotMax. Memory
1GB FPM or EDO RAM for SIMM x 2, and SDRAM for DIMMx 3SIMM Type
4/8/16/32/64/128MBDIMM Type
8/16/32/64/128/256MBBIOS
AWARD Plug-and-Play Flash ROM BIOS with ACPI support for PC98/Win’98On Board I/O
2 Serial ports (UART 16C550 Supported)
1 Parallel port (SPP/EPP/ECP Supported).
1 Floppy Drive supported (1.2/1.44./2.88MB)
2 Channel IDE (PIO Mode 4 & Ultra DMA/33 Bus Master Supported)
2 USB ports supported (Universal Serial Bus)Battery
3V Lithium BatteryGreen Function
YesBoard Size
202 mm x 305 mm, ATX Form Factor
CPUs SUPPORTED
•Intel PENTIUM (P54C) 90 to 200MHz
•Intel PENTIUM with MMX Technology (P55C) 166MHz to 233MHz
•IBM/Cyrix 6×86 & 6x86L PR150+ to PR200+
•IBM/Cyrix 6x86MX PR150 to PR233, MII-300
•AMD K5 PR75 to PR166
•AMD K6 166MHz to 300MHz
•AMD K6-2 266MHz, 300MHz, and 350MHz
•IDT WinChip C6 180MHz to 240MHz
•PC100 AGP PRO Chipset (60/66/75/83/100 MHz CPU Frequency)MEMORY
•Up to 384MB main memory
•Three 168-pin DIMM socket for SDRAM, EDO, or Fast Page Mode
DRAM ModulesCACHE
•1024 KB Pipeline Burst Cache on-board.BUS ARCHITECTURE
•One 1X AGP Slot (Accelerated Graphics Port)
•Three 32-bit PCI slots
•Two 16-bit ISA slotsON-BOARD SOUND
•SB 16/PRO compatible with DirectSound 3D support
•HRTF 3D Positional Audio Technology with full duplex stereo
•HSP-23 Wave Table
•Windows 95/3.1 and MS-DOS supported by driversENHANCED IDE CONTROLLER
•2 Channel PCI Bus Mastering EIDE controller supports up to four deviceswith PIO Mode 0 to Mode 4 and Ultra DMA/33ON-BOARD I/O
•Two 16550 Fast Serial Ports
•One SPP, EPP & ECP Mode Capable Parallel Port
•One High Speed Floppy Drive Connector
(Supports 2.88MB floppy drives & 1Mb/sec floppy transfer rates)
•ATX Form Card with USB(Universal Serial Bus) Port, IR & PS/2 mouseconnectorsPOWER FEATURES
•One Legacy AT type power connector
•One ATX power connector – Supports Modem Ring On & Suspend
Switch when used with ATX type power supplyBIOS
•Award PnP BIOS
•Flash ROM for convenient BIOS upgrade
•Lithium BatterySIZE
•AT Form Factor
•8 3/4” X 10 1/8”
The EP-BX3 is based on the Intel 440BX chipset, an AGPset offering a 100MHzBus Clock, supporting a single Slot-1 Pentium II or Pentium III operatingat 233-550 MHz. The AGP Slot is compatible with any AGP compliant adapterproviding an immediate doubling (or quadruple) in the maximum available2D/3D Graphics Bandwidth without reducing performance of other PCI cards.AGP Technology also allows Virtual Reality applications to use as muchtexture buffer space as they need without expensive card or hardwareupgrades.The bundled feature USDM, another exclusive innovation from EPoX andsupported by the EP-BX3, provides you the important real-time informationto monitor and control your system for safer and more stable computing inmission-critical Enterprise, Internet and Commerce applications.PROCESSOR SUPPORT (CPU):
Intel Pentium II or III at 233-550MHz Slot 1 x 1.CHIPSET: Intel 82440BX PCIset w/AGP Solution.DRAM MODULES: 168 PIN DIMM X 3 for SDRAM. Board does support EDO DIMM butonly with 66MHz Front Side Bus processors and NOT 100MHz! PC100 compliantmemory required for proper use of 100MHz CPU bus speed (8ns or faster).I/O CHIP: Winbond multi-super I/O W83977-AW.EXPANSION SLOT: 32 bit PCI Master Bus x 5, 16 bit ISA Bus x 2, and AGP Slotx 1.BIOS: Supports Award Plug & Play BIOS and Flash EPROM.EXTENDED FUNCTION:
Supports USDM (Unified System Diagnostic Manager).
Supports ESDJ (Easy Setting Dual Jumper).
Supports KBPO (Keyboard Power-on) and ‘Hot-Key” Power-on.
Supports External Modem Ring-in Power ON Function.
Supports Fan Status / Voltage / Temperature.
Supports Hardware Monitoring Function by LM78 and LM75.
Supports WOL (Wake-On-LAN) function.FORM FACTOR: 190mm x 305mm ATX Size.ONBOARD I/O: Supports 1 FDD connector, 1 Parallel port (EPP, ECP) and 2Serials port.ONBOARD PCI IDE: PIO mode 3/4 & Ultra DMA-33 (Up to 4 IDE Devices).I/O CONNECTOR: Supports 1 PS/2 MOUSE and 1 PS/2 Style Keyboard.USB: Supports the Universal Serial Bus (USB) on-board.BIOS: Supports Award Plug & Play BIOS in Flash memory. Supports 120MB ATAPIFloppy Disk. Supports ZIP Disk Drive. Supports multi-boot from IDE, SCSI,CD-Rom and FDD.POWER MANAGEMENT: Supports Hardware Sleep/Resume and SMM(System ManagementMode).RESUME BY ALARM: Allows your system to turn on at a pre-selected time.POWER LOSS RECOVERY: In the event of a power outage your system willautomatically turn itself back on without user intervention.DESKTOP MANAGEMENT INTERFACE (DMI): Supports Desktop Management Interface(DMI) facilitating the management of desktop computers, hardware andsoftware components and peripherals, whether they are stand-alone systemsor linked into networks. (option)
DESCRIPTION
100MHz FSB Pentium® II processor Based ATX Mainboard with AGP PortPROCESSOR
Intel Pentium III processor 450/550 MHz
Intel Pentium® II processor (233-450 MHz)
Intel Celeron Processor (266-466 MHz)
100&66Mhz FSB(Front Side Bus)FRONT SIDE BUS OPTIONS
Available FSB options of 66/ 75/ 81/ 83/ 90/ 95/ 100/ 105/ 110/ 112/ 113/115/ 117/ 118/ 120/ 122/ 124/ 126/ 133/ 135/ 137/ 138/ 140/ 142/ 144/ 150/155MHzAUTO PCI CLOCK
The PCI bus speed is automatically set between
30MHz and 41MHz regardless of FSB setting.ADJUSTABLE CPU CORE VOLTAGE
CPU Core voltage may be increased in increments of 2.5%, 5%, 7.5%, and 10%.
CHIPSET
Intel 82440BX two chip AGPsetSYSTEM MEMORY
4 x 168 pin SDRAM DIMM sockets Support up to 1GB
Provides ECC (Error Checking Correction) capabilityEXPANSION SLOTS
5 x 32 bit Bus Mastering PCI slots (v2.1 compliant)
2 x 16 bit ISA slots (One PCI/ISA Shared slot)
1 x 32 bit AGP slot (v1.0 compliant)ON BOARD ULTRA I/O CHIP
ITE 8671F-A chip
2 RS-232 Serial Ports (16550 UART compatible)
1 Parallel Printer Port (SPP/EPP/ECP mode)
1 FDD port (supports LS120, 3 mode, 1.2/1.44/2.88 MB FDD)
Provides IrDA port with optional cable for transceiverTWO ULTRA DMA-33 IDE PORTS
Supports two independent channels for 4 IDE devices
Supports up to PIO mode 4 and Ultra DMA/33
2 PCI bus mastering ATA E-IDE portsBOARD DIMENSIONS
4 Layer PCB, 30.5cm x 19cm(12″ x 7.5″)
ATX form factorBOOT-BLOCK FLASH BIOS
Award PCI BIOS with green, ACPI, APM, plug and play, DMI functions
Supports multi-boot from E-IDE/SCSI/CD-ROM/FDD/LS120/ZIP
2 Mbit Flash ROMDOUBLE STACK BACK-PANEL I/O CONNECTORS
PS/2 Mini-DIN mouse & keyboard ports
2 USB ports
2 D-Sub 9-pin male Serial ports
1 D-sub 25-pin female printer port
Enjoy the new Socket 7 processor with 100MHz bus speed from Intel PentiumMMX,
AMD K6-2, Cyrix MI, MII, IDT Win Chip 2-3D and IBM 6X86 to achieve a muchhigher performance
than the 66 MHz bus based processors.
Supports all legacy Socket 7 processor at 66, 75, 83, 95, 100, 105, 110 to140MHz bus speed| |AMD K6 / K6-2 266, 300, 333, 350, 400 |
Supports faster 100MHz SDRAM memory for better performance
Accelerated Graphics Port ready
Easy Jumper setting for CPU frequency selection
Full range of voltages supported for different CPUs
supports 16 different selection from 2.0V, 2.1V, 2.2V …to 3.5V with 0.1Vincrement
to maximeze the flexibility for varied CPU vcore requirements.
On board 3.3V Design
Generates independent 3.3V to avoid compatibility issue with power supply
Switching DC/DC Voltage Regulator for CPU
Cool down CPU temperature,Increase system reliability,and support CPU thatrequires > 10 Amp
3 X DIMM memory sockets available for system memory up to 768MB.
Supports 128MB Cachable memory size to speed up large application.
512KB faster L2 cache on board
McAfee VirusScan ( full version ) provided.
Offers the most comprehensive anti-virus protection
1Mbit full featured flash ROM
(Easy upgrades without the need to replaced an EPROM component)
Bootable CD-ROM, USB, DMI supported
1 X AGP, 3 X ISA and 4 X PCI for expansion slots
Ultra DMA 33 interface with 2 channels
ALI Aladdin 5 chipset
All necessary cables included
Floppy cable (34 Pin) with 4 heads
IDE cable (40 Pin) with 3 heads
ZIF Socket 7 Processor Intel P54C or P55C (MMX), up to 233MHz
AMD K5, K6, or K6-2,up to 450MHz (or higher, when CPU is available)
Cyrix 6x86L or 6x86MX, up to PR266 Bus Speed 66MHz ~ 100MHz Chipset VIAMVP3 L2 Cache 512KB/1MB Pipelined Burst SRAM BIOS 1Mbit flash ROM (readyfor 2M-bit) with:
DMI 2.0, Plug and Play System Memory Memory Capacity: Up to 768MB
Memory Sockets: Two 72-pin SIMMs and three 168-pin DIMMs
Memory Type: PC/100, EDO, SDRAM
Data Integrity: ECC/Parity Checking (Accelerated Graphics Port) OnboardConnector Power Management ACPI Onboard IDE Supports PIO Mode 0-4, DMA Mode0-2
Two channels for up to 4 IDE devices
Bus Master Ultra DMA/33
Built-in VT82C586B Onboard Multi I/O Winbond 83877 with:
One Floppy Interface
Two 16550 UART compatible serial ports
One EPP/ECP parallel portHardware Monitoring Winbond W83781D IC for:
System temperature, voltage, and fan speed Wake on LAN 3-pin headersUSB Double stacked connectorIrDA Standard (headers) Keyboard and MousePS/2 keyboard and mouse connectors Expansion Slots Four 32-bit PCI slots(66MHz)
Five 32-bit PCI slots (100MHz)
Two 16-bit ISA slots (66MHz & 100MHz)
One shared (100MHz)Other Features Win95 shut-off and Modem ring-on
System Management (SM) Bus
Switching Voltage Regulator
TMC System Monitor Utility
Optional LANDesk Utility Form Factor ATX Form Factor
12″ x 7.1″
Intel 82440LX, Socket 370, MicroATX, AGP, PCI Sound ESS Solo-1 (6LIA) 414Intel 82440ZX, Socket 370, MicroATX, AGP, PCI Sound ESS Solo-1, 100MHz(6ZIA) 452Intel 810, Socket 370, microATX, Shared memory VGA, Ultra DMA-66, PCI SoundESS Solo-1, AMR (6WIV) 558Slot 1 VIA Pro Plus, ATX, AGP, 133MHz, PCI Sound, Ultra DMA-66, AMR (6ATA2)
449Intel 82440BX, ATX, AGP, 100MHz (6BTM) 538Intel 82440BX, ATX, AGP, 100MHz + PCI Sound Creative/Essoniq 1373 (6BTA3) 567DFI PB61-V2 Via693 Slot1 ATX 347CB60-V3 Via693 PPGA ATX 359CW35-L i810L PPGA MATX Audio+Video 379K6XV3+ Via VMP3 ATX AGP 379K6BV3+ ViaVMP3 Super7 BAT AGP 379CB60-ZX i440ZX PPGA ATX AGP 399P2XBL i440BX Slot1 ATX AGP 100MHz, head control 475ACORP 6BX81 i440BX Slot1 ATX 450INTEL SE440BX2 Slot1 ATX without audio 575TEKRAM P5T30-A4 430TX-ATX 299P5MVP-A4 P5/100 FSB/VIA MVP3/AGP/4 PCI/3 ISA/ATX 333P6B40-A4X PII/100FSB/440BX/AGP/4PCI/3ISA/ATX 429P6B40-A4Z PII/100FSB/440ZX/AGP/4PCI/3ISA/ATX 416PB40D-A5 Dual PII/100FSB/440BX/5PCI/2ISA/AGP/ATX 755P6E40-MS3 PII/66FSB/440EX/AGP/4PCI/2ISA/ATX 395S3AP-A Socket 370/66FSB/Via Pro+/Ess Solo1/AGP/5PCI/2ISA/ATX 399SUPER POWER SP-A586B Socket7/Ali/512k/AGP/3PCI/2ISA/Baby AT 295SP-5BSM Socket7/Sis530/3PCI/ISA/PCI Audio ALS300/AGP 3D/Baby AT 339SP-6XV Slot1/Via693/AGP/4PCI/3ISA/ATX 277SP-6XV-A66 Slot1/Via693/AGP/5PCI/2ISA/Ultra DMA66/ATX 289SP-6XV-133 Slot1/Via693/AGP/5PCI/2ISA/Ultra DMA66/ATX 333SP-6XW Slot1/Intel 810DC-100/AC’97 Audio Codecs/5PCI/AMR/4MB Display memoryon board/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX 498SP-6XW-L Slot1/Intel 810L/AC’97 Audio Codecs/5PCI/AMR/4MB Display memory onboard/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX 425SP-6BB Slot1/Intel440BX/AGP/3PCI/2ISA/SB-Link/wihtout 83781/Baby AT 419SP-6BV Slot1/Via693/AGP/3PCI/2ISA/wihtout 83781/Baby AT 275SP-6MW Slot1/Intel 810DC-100/3PCI/1AMR/4MB SDRAM /AC97/Micro ATX 498SP-7XV-A66 Socket370/Via693/AGP/4PCI/3ISA/ATX 289SP-7XW Socket370/Intel 810DC-100/AC97/5PCI/AMR/4MB display memory onboard/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX 498SP-7BV-A66 Socket 370/Via693/596B/U DMA66/AGP/3PCI/ISA/Baby AT 275
Į_pradžią Procesorius
Praktiškai visą PK elektroninę dalį sudaro mikroschemos, todėl jo PP(pagrindinis procesorius) šnekamojoje kalboje yra vadinamas tiesiogmikroprocesoriumi. Šiuolaikiniame PK yra ne vienas mikroprocesorius, todėl,kad jų nepainiotume, pagrindinį mikroprocesorių ir toliau vadinsime PP. PP sandara ir veikimas. PP yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jisvykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines beilogines operacijas. Visuose PP yra trys pagrindiniai įtaisai. • Aritmetinis loginis įtaisas. Jo angliška santrumpa ALU. Jis atlieka aritmetines ir logines operacijas. • Registrai- kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į PP įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai. Yra registrai tam tikroms operacijoms atlikti. • Valdymo įtaisas, kuris suderina visų PP įtaisų darbą. Jis valdo programos instrukcijos, paimtos iš PK atminties vykdymą. Kokias operacijas gali atlikti ALU, kiek, kokių ir kokios talposregistrų yra PP, taip pat valdymo įtaiso sudėtinumas priklauso nuokonkretaus PP konstrukcijos. Visi PP įtaisai tarpusavyje yra sujungti vidinėmis duomenų ir adresų beivaldymo signalų magistralėmis. Duomenų magistrale abiem kryptimiscirkuliuoja duomenys ir adresai, o adresų magistrale- tik adresai iš PP į
jo išorę. Valdymo signalai iš valdymo įtaiso siunčiami į visus PP įtaisus,į PP išorę bei priimami iš išorės. PP yra ir daugiau įtaisų: 1.interfeisassujungia PP su RAM, 2. instrukcijos registras saugo iš RAM paimtą programosinstrukciją, 3. dekoderis instrukciją paverčia valdymo blokui suprantamaissignalais, 4. valdymo įtaisas valdo instrukcijos vykdymą, 5. ALU,vykdydamas valdymo įtaiso komandas, atlieka veiksmus, 6. registrai saugoALU darbo tarpinius rezultatus. Nors PK plėtrai ir labai svarbi buvo 80386 procesorių šeima, tas PK,kurį naudojame šiandien, iš esmės prasidėjo nuo 80486 modelio 1989 –aisiais. “Windows 3.x” pakankamai neblogai veikė 80386 DX kompiuteriuose,kiek lėčiau, bet pakenčiamai 80386 SX, tačiau 486 šeimos procesoriai davėdaug naujesnių technologijų ir gerokai didesnę darbo spartą. 486 procesoriuje pirmą kartą buvo panaudota pirmojo lygmensspartinančioji atmintis (8 Kb), įgalinusi mažesnį kreipimąsi į DA skaičiųir gerokai spartesnį darbą, nes spartinančioji atmintis buvo įdiegtatiesiog procesoriuje. 486 taip pat buvo pirmasis procesorius turėjęsveržlaus perdavimo (burst) režimą, kuris gerokai padidino bendravimo tarpDA ir procesoriaus spartą. 486 modelis buvo pirmasis x86 šeimos procesoriussu instrukcijų konvejeriu ir todėl sparčiau apdorojo instrukcijas.Procesorius turėjo apie 1.25 mln. tranzistorių – beveik 5 kartus daugiaunegu 80386. Papildomi tranzistoriai buvo naudoti naujoms galimybėms diegti,slankaus kablelio operacijų posistemei ir pirmojo lygmens spartinančiajaiatminčiai. 486DX buvo gaminamas 25, 33 ir 50 MHz versijų. Kaip ir 80386,80486 turėjo DX ir SX versijas. Pigesnė SX versija buvo gaminama 16, 20, 25ir 33 MHz, tačiau, išskyrus mažesnę spartą ir dar vieną svarbią ypatybę, jipraktiškai buvo tokia pat, kaip ir 486 DX. Ta svarbi ypatybė buvomatematinio koprocesoriaus nebuvimas. 1992 rudenį buvo išleistapadvigubintų ciklų DX procesorių versija, pavadinta 80486DX2. Vėliau 1994išleido 80486DX4, kuris veikė triguba DX ciklų sparta. Ir šiose sistemosebendravimas su kitais komponentais vyko magistralės dažniu ( 25 arba 33MHz), tačiau vidinės procesoriaus operacijos galėjo vykti jau 75 arba 100 MHz.Šie procesoriai naudojo 3.3V įtampą, nes reikėjo sumažinti išskiriamosšilumos kiekį( 5V DX2 procesoriai privalėjo turėti įrangą šilumaiišsklaidyti). DX4 procesoriams dėl šios priežasties reikėjo specialiųpagrindinių plokščių. Pentium yra sukurtas panaudojant naujus techninius sprendimus, kurie jįpadarė dvigubai greitesnį už tuo pačiu dažniu veikiantį 486. Pentium turi64, o ne 32 bitų duomenų magistralę; dvi spartinančiąsias atmintis – vienąduomenims, kitą instrukcijoms; įtaisą dviems instrukcijoms tuo pačiu metuapdoroti; daug greitesnį matematinį procesorių ir prognozavimo įtaisą.Platesnė vidinė duomenų magistralė paspartina duomenų perdavimą. PPturintis atskiras spartinančiąsias atmintis instrukcijoms ir duomenims,veikia greičiau, nes jis gali tuo pačiu metu imti ir duomenis, ir naujasinstrukcijas. Tai ypač svarbu, nes visų Pentium vidinis dažnis yra didesnisuž išorinį dažnį (pvz., 200 MHz Pentium išorinis dažnis 66 MHz). Pentium instrukcijas apdoroja konvejeriniu būdu, panašiai, kaip 486, tikdvi iš karto, todėl per vieną ciklą jis gali apdoroti ne vieną, o dviinstrukcijas. Prognozavimo įtaisas analizuoja instrukcijų seką ir dažniausiaiteisingai nusprendžia, kurias instrukcijas apdoroti. Todėl PP greičiauveikia, ypač kai vykdomos pasikartojančios operacijos, nes nereikia laukti,kol iš RAM ateis informacija, kokią operaciją vykdyti. 1997 – aisiais “Intel” rinkai pateikė Pentium su MMX ( multimediaextention ), 57 papildomų instrukcijų rinkinio, skirto pagerintidaugiaterpes procesoriaus galimybes. Naujos instrukcijos remiasilygiagretaus vykdymo principu ir naudoja technologiją, vadinamą “ vienainstrukcija, keli duomenys (VIKD) ”. VIKD leidžia vienai instrukcijai tuopat metu naudoti kelis duomenų rinkinius, vadinasi greičiau atliktiužduotis. Tai ne vienintelis Pentium MMX privalumas. Konvejeriai prailgėjonuo 5 iki 6 etapų, abi pirmojo lygmens spartinančios atmintys buvopadidintos nuo 8 iki 16 Kb, taip pat pagerintas ir šakų spėjimas. Dar prieš metus kai pasirodė Pentium su MMX technologija, buvopristatytas Pentium Pro procesorius. Pentium Pro konvejerio etapų skaičiusbuvo padidintas nuo 5 iki 14, pačių konvejerių buvo trys, o ne du,vadinasi, ir darbo sparta gerokai padidėjo. Dar daugiau, net keturi PentiumPro procesoriai galėjo būti montuojami viename kompiuteryje ir dirbtikartu. Ankstesnės Pentium sistemos tegalėjo turėti du procesorius. PentiumPro turėjo 5.5 mln. tranzistorių. Pentium II procesoriuje padvigubinta pirmojo lygmens spartinančiojiatmintis iki 32 Kb ir vietoj Pentium Pro antro lygmens spartinančiosiosatminties panaudojo didesnę 512 KB spartinančią atmintį, kurios magistralėveikia 0.5 Pentium II procesoriaus ciklų dažnio. Pentium III yra patobulintas Pentium II variantas, tačiau MES tiksliųduomenų neskelbsime korporacijos saugumo sumetimais. Galime pasakyti tiktiek, kad vidinis dažnis yra didesnis. Į_pradžiąVIDINĖ ATMINTIS
Šiuolaikiniuose personaliniuose kompiuteriuose yra skirtingų paskirčių vidinės atmintys :1. Pastovioji atmintis – ROM;2. Operatyvioji atmintis – RAM;3. Spartinančioji atmintis – CACHE;4. Vaizdo atmintis – vRAM. Kur ROM ir RAM sudaro pagrindinę PK atmintį. Atmintys yra suskirstytos ląstelėmis, kuriose laikoma informacija. Kiekviena ląstelė turi savo adresą, kurį sudaro tam tikro ilgio dvejetainis kodas. Adresas nurodo konkrečią atminties ląstelę. Nuo adresų magistralės pločio priklauso jos valdomos atminties talpa. Adresai ir duomenys yra perduodami “žodžiais” . Adresai siunčiami tik viena kryptimi iš PP į atmintį, o duomenys – abiem kryptimis, nes PP iš atminties pasiima jam reikalingus duomenis ir įrašo į ją rezultatus PP pirmiausia adresų magistrale siunčia adresą, kuris jame nurodytą atminties vietą padaro prieinama duomenims skaityti arba rašyti. Po to siunčiamas signalas, nurodantis, ar duomenys bus skaitomi, ar rašomi, ir duomenys perduodami duomenų magistrale. Atminties talpa ir sandara priklauso nuo PP tipo. Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į: ❖ Įprastinę (Conventional) atmintį. Nuo 0 iki 640 Kbaitų. Tai visuomet yra RAM. ❖ Rezervuotąją (Reserved) atmintį. Ją sudaro 384 Kbaitai likę iki 1 Mbaito. Joje visuomet yra ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS” langas, pro kurį PP gali kreiptis į papildomą atmintį, ir sistemos BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK darbui paspartinti informacija iš ROM yra perrašoma į RAM . ❖ Papildomąją (EMS – Expanded Memory System) atmintį. Ją sudaro daugiau nei 1 Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa (EMM– Expanded Memory Manager) papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintim PP bendrauja per “EMS” langą”. ❖ Viršutinę (HMA – High Memory Area) atmintį. Ją sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai. ❖ Išplėstąją (Extendet) atmintį. Ją sudaro virš 1 Mbaito. Ją PP valdo tiesiogiai. Fizinė atminties talpa priklauso nuo to, kokios talpos ir kiek atminties mikroschemų yra kompiuteryje. Nuo RAM talpos priklauso PK darbo greitis. Kai RAM pakanka, programai veikiant,PK retai kreipiasi į diskinį kaupiklį. Kai RAM yra per mažai , PK dažnai tenka kreiptis į diskinį kaupiklį, kuris veikia daug lėčiau. Dėl dažno kreipimosi į diskinį kaupiklį, labai lėtėja PK veikimas, kreipimosi į diskinį kaupiklį trukmė yra apie 6 – 8 kartus ilgesnis lyginant su kreipimosi į RAM. Reikalinga RAM talpa priklauso nuo to, su kokiomis programomis dirbate. Talpesnę RAM galima lanksčiau valdyti. Kreipiantis į atmintį puslapiais arba kitaip tariant “Ping pong” metodu, informacijos skaitymas ar rašymas vyksta žymiai greičiau. Kreipiantis “Ping pong” metodu, vienas paskui kitą einantys adresai nukreipiami skirtingoms RAM mikroschemoms. Taip sutaupome laiko ir visa atmintis veikia greičiau. Todėl atmintį turi sudaryti ne mažiau kaip dvi mikroschemų grupės – moduliai. Pvz.: 8 Mbaitų RAM , sudaryta iš 4 modulių po 2 Mbaitus gali būti greitesnė už RAM, susidedančią iš dviejų modulių po 4 Mbaitus. RAM įrašoma į mikroschemas DIP (Dual In Line Pin), jų rinkinius SIMM (Singl In Line Memory Module), turinčius 72 sudvejintus kontaktus , arba DIMM (Dual In Line Memory Module), turinčius 168 kontaktus. Jie būna 64, 256, 1000, 2000, 4000, 8000, 16000 ir t.t., Kbaitų talpos. SIMM moduliuose kontaktų, esančių abiejose plokštelės pusėse, poros yra sujungtos, o DIMM moduliuose jos nesujungtos, todėl tokio pat ilgio DIMM yra du kartus daugiau kontaktų, o kartu gali būti ir du kartus daugiau RAM mikroschemų. Informacijos perdavimą iš PP į DRAM ir atgal galima pagreitinti naudojant statinę operatyviąją atmintį SRAM (DRAM – dinamiškai valdomos atminties mikroschemos) vadinama spartinančiąja atmintimi. Ji yra tarp pagrindinės RAM ir PP. Spartinančioji atmintis paspartina PP darbą, nes į ją iš pagrindinės RAM perrašoma dalis informacijos, kuri tuoj bus reikalinga(). Tuomet PP beveik visą laiką bendrauja su daug greitesne spartinančia atmintimi ir PK veikia 15 – 20 % greičiau, bei mažiau informacijos cirkuliuoja PK magistrale. Spartinančioji atmintis yra vidinė, kai ji yra μP mikroschemoje, ir išorinė, kai yra šalia μP. Ar DIMM, ar SIMM modulio reikia jūsų kompiuteriui, sužinosite tik panagrinėję pagrindinę kompiuterio plokštę, bei joje esančias atinkamai tik DIMM ar tik SIMM jungtis. SIMM yra trumpesnė lyginant su DIMM jungtimi.
Į_pradžią
Iðorinë atmintis
Dideliems informacijos kiekiams kaupti ir saugoti PK plaèiausiainaudojami magnetiniai disketinai ir diskiniai kaupikliai, taip pat optiniaidiskiniai kaupikliai ir elektroniniais diskais vadinamos labai talpiospuslaidininkinës atmintys, iðlaikanèios á jas áraðytà informacijà iriðjungus maitinimà.
Disketiniai kaupikliai
PK naudojami 5.25 ir 3.5 coliø diskeliai. 5.25 colio disketës, esanèioslanksèiame plastmasiniame voke, jau seniai nebenaudojamos. Pirmosios tokiosdisketës buvo pagamintos 1976 metais ir buvo vienpusës. Naujuose PKnaudojamos tik 3.5 colio disketës (SONY, 1981m.), ádëtos á uþdarà standøplastmasiná vokà. Jos yra kur kas patikimesnës, ilgaamþiðkesnës, jomsskirtas disketinis kaupiklis yra maþesnis, taèiau jø talpa ir informacijosperdavimo greitis nebetenkina ðiuolaikinio vartotojo. Disketës pavirðius yra lygus, padengtas trinèiai atspariu ferolaku.Kaupiklio galvutë juda tiesiai nuo disketës centro jos iðorës link iratvirkðèiai. Informacija áraðoma á koncentrinius takelius, kurie yrasuskirstyti á sektorius. Takeliø ir sektoriø skaièius priklauso nuodisketës kokybës, informacijos kodavimo bûdo, naudojamo formato irkaupiklio. Viename sektoriuje daþniausiai telpa 512 baitø duomenø. Pvz.,3.5 colio 1.44 Mbaito disketës kiekvienoje pusëje yra 80 takeliø, sudarytøið 18 sektoriø. Sektoriaus takelyje telpa 512 baitø informacijos. Failas á disketæ áraðomas fragmentais po 512 baitø á sektoriø takeliøatkarpas arba jø grupes, vadinamas cluster. Dirbant su diskete, failøfragmentai iðsklaidyti po visà disketæ. Daþniausiai cluster sudaro dugretimø sektoriø fragmentai. Kaupiklio darbà pagreitina diskø optimizavimoprogramos (pvz., DOS programa “defrag.exe”), kurios iðsklaidytus failofragmentus perkelia vienas greta kito. Nuliniame disketës takelyje yra OSnaudoti skirta informacija. Takelio nuliniame sektoriuje yra disketiniamkaupikliui normaliai veikti bûtina informacija (Boot Area), kituosesektoriuose – failø iðdëstymo disketëje lentelë (FAT – File AllocationTable). Ja naudodamasis kaupiklis randa reikiamà informacijà.
Disketinio kaupiklio naðumas nusakomas kreipimosi trukme (100 – 500 ms)– laiku per kurá kaupiklis suranda informacijà arba informacijos perdavimogreièiu (apie 30 kbaitø/s). Daþniausiai vartojami tokie diskeliø formatai: 5.25” dvi pusës, 40 takeliø po 9 sektorius 360 Kb (IBM standartas) viena pusë, 80 takeliø po 15 sektoriø 360 Kb (Iskra 1030.11) dvi pusës, 80 takeliø po 9 sektorius 720 Kb (EC 1840) dvi pusës, 80 takeliø po 15 sektoriø 1.2 Mb (didelio tankio) 3.5” dvi pusës, 40 takeliø po 18 sektoriø 720 Kb (paprasto tankio) dvi pusës, 80 takeliø po 18 sektoriø 1.44 Mb (didelio tankio)Diskiniai kaupikliai
Diskiniai kaupikliai ne tik talpesni, bet ir daug greitesni uþdisketinius, jø informacijos perdavimo greitis gali bûti didesnis kaip 10Mbaitø/s, o vidutinë kreipimosi trukmë gali bûti trumpesnë nei 2 ms. Informacija á diskiná kaupiklá áraðoma panaðiai kaip ir á disketiná.Diskà sudaro keli vienodi diskeliai, turintys bendrà aðá, todël takeliaivadinami cilindrais. Kaupiklyje yra kelios galvutës. Diskiniuosekaupikliuose diskeliai sukasi 3500 – 10000 apsisukimø per minutæ greièiu.Skaitymo galvutës plaukia ant oro pagalvëlës, neliesdamos diskeliøpavirðiø. Diskeliuose informacijos áraðymo tankis yra daug didesnis,kaupiklio mechanika daug tikslesnë negu disketëse. Kaupiklio korpusashermetiðkas, pripildytas inertiniø dujø. Informacijos perdavimo greièiui padidinti gali bûti keliø Mbaitø talposspartinanèioji atmintis. PK naudojami IDE (Interface Drive Electronics), E-IDE (Enhanced IDE),SCSI (Small Computer System Interface), ESDI (Enhanced Small DeviceInterface) tipo valdikliai. Informacija á diskà yra áraðoma fragmentais vadinamais cluster.Kiekvienas failas uþima vienà ar daigiau cluster’iø, kurie iðsidësto visamediske. Cluster’iai bûna 2048, 4096 ar 8192 baitø. Jø dydá, kieká iriðsidëstymà diske reguliuoja FAT (File Allocation Table). Pradedant DOS4.0, kur FAT yra 16 bitø (FAT16) daugiausia gali bûti 65,536 cluster’iø,t.y. vienos disko dalies (partition) dydis negali bûti didesnis kaip 512Mbaitø. Todël didesnius diskus reikia dalinti á kelias dalis, kurioskiekviena yra ne didesnë 512 Mbaitø. Daugiausia gali bûti keturios diskodalys su savo FAT, todël galima sakyti, kad FAT16 naudojamas iki 2 Gbaitøtalpos diskuose. Pradedant Windows 95 OSR2 palaikomas 32 bitø FAT (FAT32).Èia disko talpa gali bûti net iki 2 Terabaitø!
Optiniai kaupikliai
Informacijai saugoti taip pat naudojami optiniai diskeliai,sutrumpintai vadinami CD (Compact Disc). Yra kelios optiniø kaupikliø sistemos: Audio-CD – buitniai skaitmeniniø garso áraðø grotuvai; CD-ROM (Compact Disc – Read Only Memory) – kaupikliai darbui su PK. Jødiskeliuose bûna áraðyti programos ir duomenys; Photo-CD kaupikliai, kuriø diskeliuose yra fotogrfijos kokybëspaveikslëliai; CD-I (Compact Disc Interactive) – tiesiog prie TV jungiami buitiniaikaupikliai. Jie turi savo mikroprocesoriø ir OS; Video-CD – buitiniai skaitmeniniø vaizdo áraðø grotuvai, suderinami su CD-I sistema; CD+G ir CD-XA (Extended Architecture) – kaupikliai duomenims ir garsui suvaizdu áraðyti. Pirmasis, grieþiant muzikai sugeba ekrane rodyti, pvz.,dainos tekstà, o antrasis – paveikslà. Pirmøjø viengubo greièio CD-ROM kaupikliø informacijos perdavimogreitis buvo apie 150 kbaitø/s, aðtuongubo (8X) greièio kaupikliai perduodaapie 1200 – 1500 kbatø/s. Simbolis X rodo, tik kiek kartø greièiaukaupiklyje sukasi diskelis. Diskelio skersmuo 120 mm, storis 1.2 mm, centre 15 mm skylë. Diskelisyra plonas, metalinis, blizgantis, padengtas labai tvirta skaidriaplastmase. Informacija raðoma blizganèiame metalo pavirðiuje spirale,padarant jame kas 1.6 μm 0.12 μm gylio ir 0.6 μm ploèio duobutes. Duobuèiøilgis bûna nuo 1 iki 3 μm (þmogaus plauko storis yra apie 18 μm).Informacijà skaito lazerio spindulys. Diskelis yra skaitomas spirale nuo centro. Kadangi informacijosskaitymo greitis turi bûti vienodas, diskelio sukimosi greitis keièiamaspagal galvutës atstumà iki diskelio centro. Viengubo greièio kaupiklyje,galvutei esant diskelio centre, jis yra apie 200 aps./min, o kraðte – apie530 aps./min. Dvigubo greièio kaupiklyje jis yra du kartus, trigubo – triskartus ir t.t. didesnis. Dabartiniø CD-ROM kaupikliø lazeriø spindulioskersmuo yra 1.6 μm. Vienà kartà áraðomi optiniai diskeliai (WORM (Write Once- Read Many)) Ðie diskeliai gaminami tuðti, todël vartotojas gali kaupti individualiàinformacijà, taèiau vienà kartà áraðytos informacijos iðtrinti jaunebegalima. Informacija áraðoma ir skaitoma lazeriu. Diskeliai bûna 3.5 ir5.25 colio skersmens; vienoje pusëje telpa nuo 300 iki 600 Mbaitøinformacijos. Perraðomieji optiniai diskeliai (WMRA (Write Many- Read Always)) Ðiuose diskeliuose esanèià informacijà galima perraðyti daug kartø.Diskeliai yra dviejø tipø: optiniai ir magnetiniai optiniai. Á optiniusdiskelius telpa keli ðimtai megabaitø informacijos. Magnetiniø optiniøkaupikliø talpa didesnë kaip 600 Mbaitø, kreipimosi trukmë yra apie 30 ms,o informacijos perdavimo greitis beveik vienas megabaitas per sekundæ. Pagrindinis CD- ROM kaupikliø trûkumas yra palyginti ilga kreipimositrukmë (dël sunkios galvutës). Optiniuose diskeliuose patogu transportuotiir saugoti didelius informacijos kiekius. DVD (Digital Video Disc) optiniai kaupikliai. Jie skirti saugoti dideliems informacijos kiekiaims, net iki 17 Gbaitø. DVD- ROM kaupikliai labai panaðûs á CD- ROM kaupiklius. Juosenaudojamas trumpesnio lazerio spindulys, tikslesnë skaitymo galvutësvaldymo sistema, informacija gali bûti áraðyta dviem sluoksniais á abipuses, todël jie gerokai talpesni. Į_pradžią
PRIEVADAI:
PK dalys su magistrale jungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports)– kanalus informacijai priimti ir perduoti. Duomenys, kuriais keičiasikompiuteris ir prie jo prijungtas įtaisas, yra valdomi priskyrus jiems IRQir I/O adresus. Esant Išoriniams įtaisams adresai yra priskirti prievadui,prie kurio įtaisas prijungtas. IRQ (Interrupt Request) reiškia tūrio reikalavimą. PK yra 16 tūrių,sužymėtų nuo 0 iki 15 ir kiekvienam nuosekliam ar lygiagrečiam prievaduireikia savo IRQ. (Yra ir išimčių: paprastai COM1 ir COM3, taip pat COM2 irCOM4 prievadai dalijasi tais pačiais IRQ). Kiekvienam prievadui taip pat reikalingas ir nuoseklus įvesties/išvesties(I/O) adresas. Tai tarsi procesoriaus “pašto dėžutė”, į kurią siunčiami darneapdoroti duomenys. Jei daugiau kaip vienas įtaisas sunaudoja tą patį IRQar I/O adresą, tai įrenginiai neveiks, arba kompiuteris gali “pakibti”. IRQir I/O priskyrimas yra labai svarbus.
• Nuoseklieji prievadai :
Kompiuteriai gaminami su vienu ar dviem įmontuotais nuosekliaisiaisPrievadais. Paprastai tai kitoje kompiuterio pusėje kiekvienam jų skirtadevynių kojelių jungtys. Kiekvienas nuoseklusis prievadas priskiriamasvienam iš aštuonių galimų COM adresų (COM1, COM2 ir t.t.), kurie turiunikalius I/O adresus ir IRQ.Nuosekliojo prievado parametrai COM IRQ I/O adresas|COM1 |IRQ4 |3F8 ||COM2 |IRQ3 |2F8 ||COM3 |IRQ4 |3E8 ||COM4 |IRQ31 |2E8 ||COM5 |IRQ41 |3E0 ||COM6 |IRQ31 |2E0 ||COM7 |IRQ41 |338 ||COM8 |IRQ31 |238 |
Nuoseklusis prievadas perduoda informaciją po vieną bitą vienu metu, todėljie lėtesni nei lygiagretusis prievadas.Nuosekliojo prievado sparta priklauso nuo UART lusto, kuris kompiuteriomagistralėje lygiagrečiai parduodamus duomenis paverčia į vieno bitosrauto, perduodamą prie nuosekliojo prievado prijungtu kabeliu.Beveik kiekvienas šiuolaikinis kompiuteris yra išleidžiamas su 16550modelio UART kurio duomenų perdavimo sparta 115Kb/s ir to pakanka pernuoseklujį prievadą jungiamą įtaisą. (Senesnieji UART 16450 ir 8250 tipai,bei naujesniųjų: galima padidinti spartą įsigyjant nuosekliojo prievadoišplėtimo plokštę su 921 Kb/s spartos 16750 UART modeliu.)
• Lygiagretieji prievadai :Lygiagretieji prievadai daugiausia žinomi kaip jungtys spausdintuvams,tačiau prie jų galima jungti ir kitus įtaisus, pavyzdžiui skenerius.Lygiagretieji prievadai žymimi LPT. Kompiuteris pats susieja su bet kuriuosurastu lygiagrečiuoju prievadu nuo (LPT1 iki LPT3)
|Standartiniai lygiagrečiųjų prievadų parametrai ||LPT |IRQ |I/O ||LPT1 |IRQ7 |3BC ||LPT2 |IRQ7 |378 ||LPT3 |IRQ5 |278 |
Jie yra našesni nei nuoseklieji prievadai, nes vienu metu gali perduotiaštuonis informacijos bitus nuo 40KM iki 1MD per sekundę sparta. Dauguma kompiuterių gaminami su vienu lugiagrečiuoju prievadu, 25skylučių jungtimi užpakalinėje kompiuterio pusėje. Norint Įdiegti antrąprievadą reikia įsigyti I/O plokštę, kuri dedama į išplėtimo jungtis. Lygiagretieji prievadai būna 4 tipų : 1. Vienkrypčiai 2. Dvikrypčiai 3. EPP 4. ECPVienkrypčiai prievadai : dar yra vadinami SP. Tai patys paprasčiausi irlėčiausi lygiagretieji prievadai. Duomenys perduodami 40-50 Kb/s sparta tikviena kryptimi – iš kompiuterio į spausdintuvą ar kitą įrenginį.
Dvikrypčiai: perdavimo sparta 100 – 300 Kb/s. Informacija perduodama abiemkriptymis, kad kompiuteris “žinotų” įtaiso būklę.EPP – spartesnis lygiagretusis prievadas sukurtas įrenginiams dirbantiemsdidele sparta. Tai gali būti išoriniai diskiniai kaupikliai ar tinklosuderintuvai (adapteriai). EPP veikia nuo 400Kb/s iki 1Mb/s sparta. (Galibūti EPP 1.7 arba 1.9)ECP- didesnių galimybių prievadas skirtas tiek greitai perduoti duomenis,tiek palaikyti ryšį tarp kompiuterio ir išorinių įrenginių. Pvz. Išoriniųkaupiklių ar tinklo adapterių.
P.S Veikimo principas: Kiek pasiunčiama informacijos paketų, tiekgrįžtamuoju ryšiu turime ir gauti.(tada reiškia, kad su prievadu problemųnėra)
L-ra: 1.”Kompiuterijos žinynas mėgėjams ir žinovams” 2. B. Starkus “Personalinis kompiuteris”,1999, V.Į_pradžią
Specialiosios vaizdo plokštės
Trimačio vaizdo (3D) spartintuvai (akseleratoria) – tai kompiuterioaparatinės priemonės, pagreitinančios erdvinių objektų atvaizdavimąplokščiajame ekrane. Juose vartojami grafiniai procesoriai prisiimadidžiąją dalį darbo, susijusio su 3D koordinačių (plotis/aukštis/gylis)konvertavimu į 2D koordinates (plotis/aukštis), objektų paviršių“užpaišymu” bei kitomis operacijomis. Tokiu būdu ne tik žymiai pagreitėjatrimetės grafikos pateikimo greitis , bet ir mažiau apkraunamaskompiuterio procesorius (CPU), kuris tuo metu gali atlikti kitas užduotis. Nei viena kompiuterijos šaka nesivysto taip greitai, kaip yratobulinami grafiniai akseleratoriai. Jei per pastaruosius dvejus metusmikroprocesorių našumas išaugo 2- 3 kartus, tai grafinių adapterių greitisišaugo dešimteriopai. Bene pagrindinė 3D akseleratorių poreikį sukėlusi priežastis yranepaprastai išaugęs trimatę aplinką vaizduojančių kompiuterinių žaidimų.Be “rimto” trimačio akseleratoriaus tokie žaidimai praranda didesnę pusęžavesio: vaizdas trukčioja, daiktų kontūrai dantyti, kai kurių vaizdodetalių iš viso nesimato.
Veikimas :
Tam, kad sudėtingas erdvinis vaizdas pasirodytų ekrane, kompiuteristuri išspręsti aibę geometrinių užduočių ir atlikti begales matematiniųoperacijų. 3D objektų projektavimo ir atvaizdavimo ekrane eigą galimasuskirstyti į kelis žingsnius:
Skaidymas
Visų trimačių objektų paviršiai suskaidomi į daugiakampius ,dažniausiai – į trikampius. Taip žymiai sumažėja 3D scenos aprašymuireikalingas informacijos kiekis ir supaprastinami būsimieji skaičiavimai.Kiekvieno trikampio padėtis erdvėje apibrėžiama trimis taškais, kiekvienaskurių turi tris koordinates (x, y, z). kiekvienas taškas gali turėti savospalvą bei skaidrumą apibūdinančias vertes. Kartais trikampiamspriskiriamas ir paviršiaus atspindžio koeficientai.
1. Geometrinės transformacijos Visų 3D objektų (trikampių) koordinatės paskaičiuojamos, atsižvelgiantį tai, kur yra stebėjimo taškas.
2. Apšviestumo skaičiavimai Apskaičiuojamas objektų apšviestumas. Atsižvelgiant į šviesos šaltiniųbei objektų tarpusavio padėtį, apšviestumo reikšmę įgauna kievienastrikampio kampas.3. Rastrinio vaizdo kūrimas Šis etapas reikalauja daugiausia skaičiavimų ir būtent juos atliekatrimatis akseleratorius. Šis etapas atitinkamai skaidomas į žingsnius: a)konvertavimas į dvimatę grafiką b)nematomų plokštumų pašalinimas c)paviršių padengimas bei atsižvelgimas į geometrinę perspektyvą briaunų sugludinimas, atspindžiai, šėšėliai Po šio etapo tekstūros ir objektų geometrinės koordinatės iškompiuterio RAM perkeliamos į akseleratoriaus atmintį 5.Vaizdo pateikimasViena iš tokių plokščių pavyzdžiui yra AGP (Accelerated GraphicsPort), kuri žymiai gali pakelti kompiuterio grafinės sistemos produktyvumą. AGP leidžia videoadapteriui tiesiogiai naudotis kompiuterio operatyviąjąatmintimi. Galingos grafinio projektavimo sistemos, žaidimai bei virtualiosrealybės programos reikalauja maksimalaus kompiuterio grafinės sistemosnašumo ir sukelia intensyvų duomenų srautą iš kompiuterio RAM atmintiessąlyginai lėta PCI magistrale į videoadapterį ir atgal. AGP technologijapašalina šį siaurą “butelio kaklelį”. AGP specifikacija aprašo du duomenųpasiėmimo iš RAM būdus: 1.Nuoseklus(DMA Transfer Mode): iš pradžių grafinis adapteris pasiima iš operatyviosios atminties visas reikalingas tekstūras, o po to kuria trimatį vaizdą. 2. Execute Transfer Mode: šiuo atveju akceleratorius pradeda kurti vaizdą ir parsisiunčia tekstūras tuomet, kai jų prireikia antrasis būdas leižia pasiekti geresnius rezultatus, kadangi grafinis procesorius dirba ir tuo metu, kai per AGP siunčiami nauji duomenys.
Ploteriai
Tai didelio formato spausdintuvai (nuo A4 iki A0). Jie gali būtispalvoti ir nespalvoti. Ploteriai skiriasi taškų skaičiumi colyje. Galibūti 300/600 taškų viename. Kai kurie ploteriai turi operatyviąją atmintį,kuri yra įvairi 8Mb, 20Mb. Yra ploterių kurie turi kietą diską iki 2Gb.Praktiškai jie naudojami įvairaus dydžio plakatams, žemėlapiams spausdinti.
ATI TV tiuneris
Jis naudingas tiems, kas turi kabelinės televizijos įvadą, nuosavąpalydovinės televizijos imtuvą, videokamerą, videomagnetofoną. Tai puikusįrankis prezentacijoms bei kompiuterių reklamai: įspūdingi “multimedia”efektai už prieinamą kainą. Dar viena panaudojimo sritis – video įrašųanalizavimas. ATI TV tiuneris gali padidinti bet kurią judančiovideovaizdo sritį; atskirus kadrus galima įrašyti į diską, atspausdinti.Turint pakankamai greitą kompiuterį, galima įrašyti judantį vaizdąpakankamai didele raiška ir redaguoti videomedžiagą specialiomisprogramomis. Minimali kompiuterio konfigūracija: 486DX 4Mb RAM (Win95/98 – 8- 16Mb)ATI vaizdo plokštė su AMS jungtimi.
Vienas iš multimedijos stebuklų, kuris sujungia profesionalaus lygio grafinio akseleratoriaus našumą su plačiomis multimedija galimybėmis vienoje grafinėje kortoje – tai All – Wonder Pro – tai galingas 2D ir 3D akseleratorius + TV tiuneris + videosignalo įėjimas iš videokameros ar magnetofono + videosignalo išėjimas į TVvideomagnetofoną.
ATi technologies
Rage 128 Pro TechnologyRAGE FURY PRO – The 32MB true-color graphics and DVD video acceleratorpowered by ATI RAGE 128 PRO graphics technologyRage 128 TechnologyXPERT 2000 – The Powerful and Affordable 32MB Graphics & DVD Upgrade
ALL-IN-WONDER 128 – The Ultimate PC Upgrade card for maximum fun
Wonders of the World – Real World Wonders from everyday people
RAGE FURY – Fast True Color 3D Graphics Acceleration
RAGE MAGNUM – Advanced graphics acceleration for PC workstations
XPERT 128 – 128-bit graphics and DVD video acceleration
XPERT 99 – The value-packed 8MB 3D 2D and DVD video acceleratorRage Pro TechnologyALL-IN-WONDER PRO – The complete all-in-one TV / graphics and video upgrade
XPERT LCD – advanced 3D/ 2D and video acceleration for Digital Flat Panel(DFP)
XPERT@Play 98 – 8MB – 3D – 2D and DVD video accelerator with TV out
XPERT 98 – 8MB – 3D – 2D and DVD video accelerator
3D CHARGER (PCI/AGP) – provides low cost solutions for OEMs and SystemIntegrators
lietuviškas priedas Plokštės lietuviškoje prekyboje
ATI – 3D Rage IIC / 200MHz AGP 3D Charger 2MB EDO AGP (100-418019)1403D Charger 4MB EDO AGP (100-418018) 1533D Charger 8MB EDO AGP (100-418031) 189Xpert XL 4MB EDO AGP (100-415001) 199Xpert98 8MB SDRAM AGP (100-420006)249Xpert@Work 4MB EDO AGP (100-411013)229All In Wonder Pro Pal / Secam D/K 8MB SDRAM AGP Retail (100-706168)586ATI – Rage 128 VR / 250 MHz Rage Fury 8MB SDRAM AGP (100-416081)285ATI – Rage 128 GL / 250 MHz Rage Fury 16MB SDRAM AGP (100-416082)391Rage Fury 32MB SDRAM AGP (100-416080) 599Rage Fury TVout 32MB SDRAM AGP Retail (100-416078)662All In Wonder 128 AGP 16MB SDRAM PAL/SECAM (100-708008) 1.175PCI *** VideoBoost 1MB EDO PCI (100-402037) 993D Xpression 2MB SGRAM PC2TV PCI 189Xpert@Play 4MB SGRAM PCI (100-409051)269All In Wonder Pro Pal / Secam D/K 8MB SDRAM AGP Retail (100-706168)586All In Wonder 128 PCI 16MB SDRAM PAL/SECAM (100-708016)1.175Priedai prie ATI ploksščių TV Tuner Pal B/G (100-703047)299TV Tuner PAL/Secam D/K Retail (100-703055) 337Xpert@Work/Play Memory Upgrade 4MB 100 CARDEX 128 TNT 16M AGP 469CARDEX 128 TNT2 32M AGP809 Desperado AGP-3F10, Voodoo Banshee, 128-bit 2D engine, AGP, 16MB SGRAM 440Desperado RI30, nVIDIA Riva TNT, 1920×1200 true color, AGP, 16MB 459 RIVA 128TNT 16MB AGP 499Creative GB RIVA TNT 16 MB 2D/3D AGP bulk 440Creative GB RIVA TNT2 16 MB M64 AGP bulk 490 FIRE GL PRO 1000 8MB SGRAM AGP OEM 350MONSTER 3D 4MB 225MONSTER 3D II 12MB 729MONSTER 3D II 8MB 699VIPER V550 16MB AGP OEM 580VIPER V770 32MB AGP OEM 955VIPER V770 Ultra 32MB AGP 1.229Voodoo 2 1000, 12MB, PCI, Retail 399Velocity 100/Voodoo3, 8MB, AGP, OEM Bulk 275Voodoo 3 2000, 16MB, AGP, Retail 599Voodoo 3 2000 16MB, AGP, OEM Bulk529Voodoo 3 3000, 16MB, AGP, TV-Out, Retail w/3 games 899Voodoo 3 3000 16MB, AGP, OEM Bulk 7493D BANSHEE 16MB AGP 449Voodoo 2 8MB PCI 472AGP5000 Riva 128 SGRAM 4MB AGP 199MILLENIUM G400 Dualhead OEM 1.130MILLENIUM G400 16MB OEM 699MILLENIUM G200 8MB AGP SGRAM 509Upgr. 8MB SGRAM for G200 259REVOLIUTION IV 16MB AGP OEM 659REVOLIUTION IV 32MB AGP OEM 895Į_pradžią
Garso plokštės, akustinės sistemos
Garso plokštės Garso plokštė yra daugiafunkcinis įtaisas, atkuriantis skaitmeninių garso įrašų ir MIDI failus, sumaišantis kelių šaltinių signalus, sintezuojantis įvairius garso efektus (pavyzdžiui, daugiabalsiškumą, erdvinį garsą), stiprinantis analoginį signalą bei keičiantis jo dažnines savybes, analoginį signalą paverčiantis skaitmeniniu ir atvirkščiai. Garso plokštę taip pat galima naudoti telefono ryšiui per Internetą. Garso plokštė dažniausiai turi stereofoninius įėjimus mikrofonui ir linijai prijungti, taip pat stereofoninius išėjimus garsiakalbiams ir išoriniam stiprintuvui prijungti. Viena pirmųjų garso plokščių kūrėjų buvo firma Creative Labs. Jos sugalvotas garso plokščių pavadinimas “Sound Blaster” labai paplito. Šios firmos plokštės yra vienos iš geriausių tarp multimedijai skirtų garso plokščių. Taip pat paplito firmų Adlib ir Roland plokštės. Dauguma multimedijai skirtos produkcijos yra pritaikyta šių firmų plokštėms, todėl pirkti reikia tik su jomis suderinamą garso plokštę, kuri jas imituoja aparatūriškai arba programiškai. Įvairių firmų plokštės gerokai skiriasi savo funkcinėmis galimybėmis, garso kokybe ir kaina. Su CD-ROM kaupikliu garso plokštė jungiama per specialų interfeisą. Įvairių firmų kaupiklių interfeisai yra nevienodi, todėl gaminamos garso plokštės yra suderinamos su kelių firmų CD-ROM kaupiklių interfeisais. Garsai yra įrašomi į įvairių formatų failus. Sintezuojami garsai dažniausiai įrašomi į firmos Microsoft standartizuotus MIDI formato (*.mid) failus, o iš garso šaltinio (pvz., magnetofono) įrašomi garsai į WAVE formato (*.wav) failus. MIDI failuose yra įrašomas ne garsas, o duomenys apie garso šaltinį, natų reikšmės ir jų ilgiai, garsumas, todėl jie užima palyginti nedaug vietos. WAVE failuose šaltinio garsas įrašomas skaitmenine forma (diskretizuotas ir kvantuotas). Tokios pat trukmės muzikinis Wave failas užima šimtus kartų daugiau vietos negu MIDI failas. Gamintojai nurodo tokius pagrindinius garso plokščių parametrus: • signalo kvantavimas (8 bitai senesnėse ir 16 bitų naujesnėse plokštėse); • diskretizacijos dažnis (15,22 kHz prastesnėse plokštėse, 44,1 arba 48 kHz gerose plokštėse); • garso sintezavimas (FM, tembrų rinkinys); • polifonija (girdimi 32 arba 64 balsai vienu metu); • sintezatoriaus kanalų skaičius (12, 22, 32); • erdvinio garso efektai; • suderinimą su Windows Sound System, MIDI, MPC1, MPC2, MPC3 ir kt. • CD-ROM interfeiso tipą (SCSI, Sony, Panasonic/Creative Labs, Mitsumi, IDE- ATAPI). Dauguma šių plokščių naudoja ISA magistralę. PCI garso plokštės dar tik pradeda atsirasti rinkoje. Kuo daugiau garso plokštė turi atminties, tuo geresnė garso kokybė ir tuo daugiau instrumentų gali turėti. Naujos garso plokštės įdiegimas1. Išmeskite senosios plokštės programinę įrangą. Windows 95 pasirinkite Start/ Settings/ Control Panel/ System. Pasirinkite skyrių Device Manager. Prie užrašo Sound, video and games controllers spustelti +, nurodyti savo garso plokštės modelį ir spustelti Remove.2. Išimkite senąją garso plokštę. Išjunkite kompiuterį neištraukdami tinklo šakutės, kad kompiuteris būtų įžemintas ir neliktų statinio krūvio, galinčio sugadinti įrangą. Išjunkite visus kabelius nuo garso plokštės, kolonėlių, mikrofono. Jei prie garso plokštės yra prijungtas platus pilkas duomenų kabelis iš CD- ROM įrenginio, jį taip pat išjunkite. Po to atsukite varžtą, laikantį garso plokštę, ir atsargiai ją išimkite.3. Įdėkite naują garso plokštę. Prieš įdėdami naują garso plokštę, prijunkite ją prie audio kabelio iš CD-ROM įrenginio. Jei naujoji plokštė yra su jungtimi, skirta CD-ROM įrenginiui, prijunkite platų duomenų kabelį. Atsargiai įstatykite naują garso plokštę. Priveržkite ją laikančius varžtus. Neuždėkite kompiuterio dangčio kol neįsitikinsite, kad viskas gerai veikia.4. Įdiekite garso plokštės tvarkykles bei programas. Įjungus kompiuterį turite pamatyti pranešimą, kad Windows rado naują įrenginį ir jam įdiegia programinę įrangą. Instaliavus garso plokštę iš naujo įkraukite sistemą. Tada įdiekite programas gautas su garso plokšte – paprastai garso rinkmenų redaktorių ir MIDI priedus. Akustinės sistemos Akustinėmis sistemomis galime vadinti kolonėles, ausines, mikrofonus, sintezatorių ir kt. įrenginius, pro kuriuos įvedamas ar išvedamas garsas. Akustinės sistemos gali būti pasyvinės ir aktyvinės. Pasyvine sistema gali būti kolonėlė, kuri neturi savo stiprintuvų. Garso plokščių išėjimo signalo galia yra maža, jos pakanka ausinėms ir mažiems garsintuvams. Norint stipresnio garso, reikia įsigyti akustinę sistemą su stiprintuvais. Sistemą pasirinkti reikia labai atidžiai, nes būtent ji elektrinį signalą paverčia akustinėmis bangomis – garsu. Stiprintuvas iš garso plokštės paimtą garsą sustiprina ir paduoda į garsiakalbį. Skaitmeniniams įrašams atkurti (pvz., *.wav rinkmenoms) garso plokštėje yra skaitmeninis analoginis keitiklis (skaitmeninį signalą paverčiantis
analoginiu) ir stereofoninio garso signalo stiprintuvas. Atkuriamo garso signalo kokybė priklauso nuo įrašo, keitiklio ir stiprintuvo kokybės. Jie turėtų vienodai perduoti signalus, kurių dažnis yra nuo 20 Hz iki 20 kHz, t.y. signalus, į kuriuos reaguoja žmogaus klausa. Tačiau dažniausiai dažnio diapazonas yra nuo 50 Hz iki 15 kHz. Perkant ausines reikėtų atsižvelgti į tuos pačius parametrus kaip ir kolonėlių, tačiau dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į ausinių patogumą. Mikrofono parametrai yra jautrumas, kuris matuojamas decibelais ir dažnio juosta. Dažnio juosta parodo, kokius žemiausius ir aukščiausius garsus priima mikrofonas. Mano paminėtos akustinės sistemos su tokiais parametrais tinka tik buičiai. Profesionalams reikėtų normalių mikrofonų su savo stiprintuvu, triukšmo slopinimo sistema ir kt. Į_pradžiąInformacijos įvedimo priemonės
Dauguma šiuolaikinių informacijos įvedimo priemonių yra“intelektualios’’ ,nes jos turi atmintį ir yra lanksčiai valdomos.Jų yralabai daug ir įvairių.Klaviatūra ,pelytę turi dauguma PK .Kitos naudojamostik specialios paskirties sistemose, pavyzdžiui, vaizdo kameros –vizualinės informacijos apdorojimo sistemose .Visos jos su PK yrasujungiamos arba standartiniais lygiagrečiuoju ir nuosekliuoju interfeisais,arba specialiomis plokštėmis ,įstatomomis į PK išplėtimo jungtis ,ir yravaldomos specialios programinės įrangos .
Klaviatūra
Klaviatūra operatorius įveda informaciją į PK ir jį valdo .Klaviatūrosskiriasi klavišų skaičiumi ,jų išsidėstymu ,”intelektualumu” irertgonomiškumu .Labiausiai paplito AT tipo klaviatūra turinti 102 klavišus.Dabar gaminamos klaviatūros ,turinčios 105 klavišus ,trys iš kurių skirti“Windows 95” valdyti .XT tipo kompiuteriu klaviatūroje buvo 92 klavišai.Nešiojamųjų PK klaviatūros būna mažesnės. Klaviatūros klavišai yra sugrupuoti pagal paskirtį .Didžiausią grupęsudaro spausdinimo klavišai .Dar yra funkciniai klavišai, žymimi F1, F2, …,taip pat skaičių įvedimo, žymeklio ir PK valdymo klavišai. Klavišųišdėstymas bei jų simboliai įvairiose šalyse yra skirtingi. Pavyzdžiui,angliška klaviatūra vadinama “qwerty”, o prancūziška – “azerty”, nespirmoji prasideda raidėmis “qw”, o antroji “az”.Naujose klaviatūrose yra“Windows 95” skirti klavišai.
Pieštukas
Šviesos pieštukas turi reaguoti į silpną ekrano švytėjimą,atsirandantį prabėgant elektronų spinduliui, nes vaizdas piešiamas tamsiameekrane. Pieštuko skiriamoji geba turi atitikti ekrano skiriamąją gebą,todėl jame yra optinė sistema. Dirbant pieštukas priglaudžmas prie ekrano. Stiprintuvas sustiprintas fotoelemento signalas per nuoseklų interfeisąyra perduodamas kompiuteriui ir įrašomas į atitinkamą vaizdo atminties(vRAM) ląstelę. Pieštuke yra valdymo mygtukas, kuriuo jis įjungiamas arbaišjungiamas.
Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštukoatliekamos funkcijos. Vaizdas PK displėjuje gaunamas “perkialiant” jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintyje yrasinchronizuotas, todėl pieštuko išėjimo impulsas, atsirandantis prabėgantpo juo elektronų spinduliu, pasiunčiamas į atminties ląstelę, atitinkančiąpieštuku nurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas “piešia”,“trina” vaizdą ekrane, į atmintį bus įrašytas 1 arba 0, kartu atitinkamaiekrane atsiras baltas arba juodas taškas. Pieštukas pasižymi geraskiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prie vertikalausekrano, vargina operatorių.
Pelytė (mouse)
Ją sukūrė firma XEROX 1970 m. Stumdant pelytę kilimėlio ar specialauspadėklo (apie 20×25 cm) paviršiumi, valdomas žymeklis displėjaus ekrane.Pelytės klavišais perduopdamos komandos kompiuteriui. Dauguma pelyčių turidu arba tris klavišus. Paprastai kairysis klavišas vykdo PK valdymoklavišų, pavyzdžiui, ENTER (RETURN), ESC, funkcijas. Dešiniuoju pelytėsklavišu, dirbant su naujomis programomis, galima iškviesti specializuotąkomandų kortelę. Vidurinis klavišas vartojamas retai, jo funkcijospriklauso nuo konkrečios programos. Pelyte ypač patogu naudotis, dirbant su grafinėmis programomis irprogramomis, kurių meniu valdomas žymekliu. Dažną pelytę, programiškaiimituojant klaviatūros klavišus, galima pritaikyti darbui su programomis,nesugebančiomis jos valdyti. Pelytė yra nedidelė, patogiai apimama ranka. Pelytės korpuse yrarutulys, kuris, ją stumdant, rieda kilimėlio paviršiumi ir suka vienaskitam statmenus ritinėlius, prie kurių ašelių yra pritvirtinti plyšėtidiskeliai. Vienoje diskelio pusėje yra spinduoliai, o kitoje –fotoelementai. Stumdant pelytę pirmyn ar atgal, sukasi vienas diskelių, ostumdant į kairę ar į dešinę, – kitas. Judant pelytei įstržai, sukasi abudiskeliai. Pagal fotoelementų signalus nustatoma pelytės judėjimo kryptis,greitis ir nueitas atstumas. Aprašytoji optinė mechaninė pelytėskonstrukcija dabar yra labiausiai paplitusi. Gaminamos ir panašiai veikiančios mechaninės pelytės. Jos pigios,tačiau trumpaamžės. Yra pelyčių, neturinčių judamų dalių. Jos stumdomos antspecialaus languoto padėklo ir reguoja į nuo padėklo linijųatsispindėjusios šviesos pokytį. Tokios pelytės labai patikimos, betjautrios padėklų defektams. Pelytėje yra valdiklis, kuris iš mechanizmo gaunamus signalus suderinasu PK interfeisu. Pelyčių skiriamoji geba kinta nuo 300 iki 700 taškųcolyje (120 – 180 taškų centimetre). Kai ji didesnė, pelytei pakankamažesnio ploto, bet judesiai turi būti tikslesni. Skiriamąją gebą galimakeisti programiškai. Pelytės prie PK dažniausiai jungiamos kabeliu per nuosekliojointerfeiso RS 232 jungtis DB/8 (8 kontaktai) ir DB/25 (25 kontaktai), o kaikurios – per 6 kontaktų mini DIN jungtį. Yra pelyčių be kabelio. Jos turiinfraraudonųjų spindulių arba žemojo dažnio radijo bangų siųstuvus. Imtuvasyra sujungiamas su PK. Infraraudonųjų spindulių pelytę reikia visą laikąlaikyti atgręžtą į PK, niekas jai neturi užstoti PK. Pelyčių kabeliai irsiųstuvai leidžia pelytei per 1 – 2 m nutolti nuo PK. Norint, kad pelytė normaliai veiktų su IBM tipo PK, reikia, kad ji būtųsuderinama su firmos MICROSOFT pelyte. Tai priklauso nuo pelytės valdymoprogramos (Driver). Ne visos pelytės, ypač pigios, yra patikimos. Pelytę reikėtų stumdyti ant specialaus kilimėlio, kuris turėtų būtielastingas, švelnus, netepantis, kad negadintų pelytės rutuliuko, ir geraisukibti su stalo paviršiumi, kad stumdant pelytę neslankiotų. Kai žymeklisekrane nenoriai seka pelytės judesį, išimkite pelytės rutulį ir jįnuvalykite spiritu. Yra specialių programų pelytės galimybėms padidinti.
Valdymo rutulys (trackball)
Valdymo rutulys – tai “apversta” pelytė, turinti keletą kartų didesnį– 3 – 4 cm (1- 2 cm nešiojamuosiuose PK) skersmens rutulį. Žymeklisdisplėjaus ekrane valdomas sukinėjant rutulį ranka, o komandos siunčiamosklavišais. Rutuliui, skirtingai negu prlytei, nereikia laisvos vietos antstalo. Tai didžiausias jo pranašumas, ypač kai naudojamasi nešiojamaisiaisPK. Prie kabinetinio PK rutulys dažniausiai prijungiamas kabeliu, o kaikada jis jau yra klaviatūroje. Rutulio skiriamoji geba yra 300 – 500 taškų colyje, yra rutulių kuriųskiamoji gebą keli tūkstančiai taškų colyje. Dauguma jų veikia taip pat kaip optinė mechaninė pelytė. Firma LOGITECHneseniai pradėjo gaminti rutulį, kuriame jo pasukimas nustatomasanalizuojant šviesą, atsispindėjusią nuo taškuoto rutulio paviršiaus.Gaminami kombinuoti įtaisai – rutulinė pelytė.
Kiti įtaisai žymekliui valdyti
Nešiojamuosiuose PK vietaitaupyti naudojami miniatiūriniaispecializuoti įtaisai žymekliui valdyti: Miniatiūrinė vairasvirtė – tai PK klaviatūroje įtaisyta mažutė pirštuvaldoma vairasvirtė. Klavišinė pelytė (KeyMouse, Home Row) – tai po simbolio “J” klavišupaslėpta miniatiūrinė vairasvirtė. Klavišas J tampa vairasvirte nuspaudusklavišą Ctrl, o klavišai S, D ir F atitinkamai vykdo pelytės kairiojo,viduriniojo ir dešiniojo klavišų funkcijas. Cilindras (Isopoint) – tai mažas slystantis cilindras, įtaisytas tarpdviejų jungiklių. Jis valdomas nykščiu. Stumiant cilindrą, žymeklis judahorizontaliai, o jį sukant – vertikaliai. Aikštelė (Touchpad) – tai piršto prisilietimui jautri aikštelė.Žymeklio vieta ekrane apytiksliai nurodoma piršto galiuku palietusatitinkamą aikštelės vietą.
Grafitinė lenta (Digitizer)
Ji naudojama tiksliems grafikos darbams. Grafinė lenta yra displėjausekrano antrininikė. Joje galimapiešti specialiu pieštuku arba specialepelyte, ovaizdas matomas ekrane. Lentoje piešti gerokai patogiau neguvertikaliame ekrane. Po elektromagnetinės lentos paviršiumi yra tankus laidų tinklelis(dešimtys laidų milimetre), reaguojantis į pieštuko skleidžiamąelektromagnetinį lauką arba į lauko pokytį, kurį sukelia pieštukas. Lentosvaldiklis nustato pieštuko padėties koordinates ir perduoda jas į PK. Lentos skiriamoji geba yra nuo 4 ik10 kartų mažesnė už atstumą tarplaidininkų ir svyruoja nuo 0,1 ik 0,25 mm. Ji priklauso ne tik nuo lentosir pieštuko konstrukcijos, bet ir nuo pieštuko vertikalumo, nes, palenkuspieštuką, pasikeičia jame esančio signalų siųstuvo padėtis laidų tinklelioatžvilgiu. Mažiausios lentos atitinka A6 formatą (21×29,7 cm), o didžiausios –aštuonis kartus didesnį A0 formatą. Šiuolaikinės lentos reaguoja į pieštuko prispaudimą ir piešti josegalima kaip popieriuje. Kuo stipriau pieštukas spaudžiamas, tuo storesniąliniją jis piešia. Pieštukai skiria 256 – 512 prispaudimo lygių. Braižant vietoje pieštuko naodojamas įrankis, panašus į pelytę sulangeliu, turinčiu žymą padėčiai tiksliai nustatyti. Lentos būna standžios ir lanksčios. Yra ir skaidrių lentų. Lenta su PKsujungiama kabeliu arba ifraraudonaisiais spinduliais.
Skaneriai (Scanner)
Įvestieji vaizdai gali būti tiesiogiai naudojami kompiuterizuotaileidybai arba tam tikru būdu apdorojami ar analizuojami, pvz., naudojantatpažinimo programas (OCR – Optical Character Recognition), tekstai galibūti automatiškai perskaitomi. Visi skaneriai turi šviesos šaltinį irfotoimtuvą, kartais – vaizdo kamerą su CCD (Charge Coupled Device)fotoliniuote arba matrica. Skeneriai vaizdą diskretizuoja (sudalija) irkvantuoja (fiksuoja pilkumo lygių skaičių). Skeneriai esti staliniai irrankiniai.
Staliniuose skeneriuose dokumentas gali būti paduodamas skaityti būgnu;tuomet skaitymo mechanizmas nejuda.Plokštieji skeneriai primena kopijavimoaparatą; juose dokumentas padedamas ant stiklo.Dokumentą skaito po juojudantis optinis elektrinis keitiklis.Yra skenerių, kurių vaizdo kamera yra pakeliama virš dokumento. Jų optinė skiriamoji geba yra nuo 300×300 iki600×1200 taškų colyje ir nuo 256 iki 1024 pilkumo lygių.
Didesnė skiriamoji geba yra gaunama programa apskaičiuojant irįterpiant papildomus taškus tarp realiai nuskaitytų. Juose yra baltosiosšviesos šaltinis, optinė sistema, suskaidanti pirminį vaizdą į raudoną,mėlyną ir žalią vaizdus, ir fotoimtuvas, atskirai priimantis kiekvieną šiųvaizdų. Spalvotąjį vaizdą galima išskaidyti nuosekliai – keičiant raudoną(R), žalią (G) ir mėlyną (B) filtrus, arba lygegrečiai – prieš fotoimtuvusįtaisant pusskaidrių veidrodžių sistemą ir R, G, B filtrus. Rankinia skeneriai atsirado 1987 m. Rankiniai skeneriai patogūs tikmažo formato dokumentams epizodiškai skaityti. Veidrodis ir optinė sistema
gautąjį vaizdą projektuoja į fotoelementų liniuotę. Skaitant dokumentą,skeneris ranka traukiamas statmenai ritiniui, kuris, sukdamas diskelį,moduliuoja spinduolio šviesos srautą.Sensoriniai ekranai (Touchscreens)
Sensorinis ekranas reaguoja į prisilietimus specialiu pieštuku arba netpirštu, todėl PK galima valdyti tiesiog per ekrane matomą meniu arba rašytijame komandas. Naudojami keli būdai pieštuko padėčiai sensoriniame ekrane nustatyti:elektromagnetinis, jau aprašytas aiškinant grafinę lentą; ultragarsinis,kai ekrano paviršiumi skleidžiamos aukštojo dažnio akustinės bangos, kuriųiškraipymai, paspaudus pieštuku tam tikrą ekrano vietą, panaudojamipieštuko koordinatėms ir spaudimo jėgai nustatyti; srovių matavimo, kaisrovių , tekančių per ekrano kampus, nevienodumas panaudojamas pieštukokoordinatei nustatyti. Srovės šaltinis – pieštukas gali būti kabeliusujungtas su PK. Tada priglaudus jį prie laidaus ekrano, per ekranokontaktus, esančius arčiau pieštuko, prateka didesnė srovė. Panašusrezultatas gaunamas ir naudojant su PK nesujungtą pieštuką; spaudžiant jįprie ekrano, sumažėja varža tarp dviejų laidžių ekrano sluoksnių ir tojevietoje prateka srovė. Šiuolaikinį pirštu valdomą sensorinį displėjaus ekraną sudaro skaidridaugiasluoksnė danga (detektorius), valdiklis ir valdymo programa. Ekrnądengia labai plonas skaidrus, trapus, laidus indžio oksido ir alavosluoksnis, virš kurio yra apsauginis labai plono stiklo sluoksnis. Įlaidžiojo sluoksnio kampus valdiklis paduoda kintamąją įtampą ir matuojaper juos tekančią srovę. Palietus ekraną pirštu, per kontaktus, esančiusarčiau lietimosi taško, prateka šiek tiek didesnė srovė. Pagal sroviųnesimetriškumą valdiklis apskaičiuoja lietimo taško koordinates ir perduodajas kompiuteriui. Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiaisnešiojamaisiais ar kišeniniais PK, bet ir įvairiose viešose informacijossistemose. Pavyzdžiui, keleivis aerouoste, priėjęs prie tokio ekrano irpalietęs atitinkamus užrašus, gali labai paprastai jį dominančiąinformaciją. Tai daug patogiau negu naudotis klaviatūra. Į_pradžią
Išvedimo sistemos įrenginiai
Išvesties įrenginių paskirtis– apdorotą informaciją išvesti iš kompiuterio sisteminio bloko. Displėjujegali būti matoma ir įvedama informacija. Tai padeda ją kontroliuoti,taisyti, bet neturi jokios įtakos jos išvedimui. Prie išvesties įrenginiųpriskiriami displėjai, specialieji projektoriai, spausdintuvai,braižytuvai, garsiakalbiai (juos ypač naudoja žmonės, kurių sutrikusi rega)ir kt. Displėjus turi beveik visi kompiuteriai. Jų paskirtis – išvesti grafinęir tekstinę informaciją. Pagal konstrukciją displėjai skirstomi įkineskopinius (taškinius, CRT) ir plokščiuosius (vektorinius, LTQ).Plokštieji dėl savo mažų matmenų plačiau naudojami nešiojamuosekompiuteriuose, tačiau vaizdo kokybe ir didesne kaina nusileidžiakineskopiniams. Šiuo metu daugiausiai naudojamų kineskopinių displėjųparametrus pateikiu lentelėje.
|Tipas |Sukūrimo|Spalvotas/ |Didžiausia |Didžiausia || |metai |nespalvotas |skiriamoji geba |skiriamoji geba || | | |dirbant |dirbant grafiniu|| | | |tekstiniu rėžimu|rėžimu (taškai) || | | |(simboliai) | ||Hercule|1982 |nespalv. (2 sp.)|80*25 |720*348 ||s |1985 |spalv. (16 sp.) |80*25, 80*43 |640*350 ||EGA |1987 |spalv. (16 sp.) |80*25, 80*50 |640*480 ||VGA |1988 |spalv. (256 sp.)|80*25 |640*480,800*600 ||SVGA | |spalv. (16 sp.) |80*25 |1024*764 || |1991 |spalv. (65 536 |80*25 |1024*768 ||XGA | |sp.) | | |
Vaizdo kokybė displėjaus ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos(eilučių ir stulpelių skaičius ekrane), spalvingumo, kadrų dažnio, dažniųjuostos. Dauguma displėjų patys prisiderina prie personalinio kompiuterioatvaizdavimo standarto. Personalinio kompiuterio displėjuose, kaip irtelevizoriaus ekrane, vaizdą piešia švytintis taškas, bėgdamas per ekraną.Elektroniniame vamzdyje tašką kuria elektronų spindulys, žadindamas ekranovidinę pusę dengiantį liuminoforą. Nuo spindulio intensyvumo priklausovaizdą sudarančių taškų šviesumas. Vaizdą taškas pradeda piešti iš kairiojoviršutinio ekrano kampo. Jis vienodu greičiu perbėga ekraną iki dešiniojokrašto, po truputėlį leisdamasis žemyn. Paskui staigiai grįžta priekairiojo krašto ir pradeda piešti kitą vaizdo eilutę. Taip eilutė poeilutės jis piešia vaizdą iki ekrano apačios, o ją pasiekęs baigia pieštikadrą ir vėl pradeda naują. Displėjuje tuo pačiu metu galima matyti tikgrafinį arba tekstinį vaizdą. Kišeniniams ir nešiojamiems personaliniamskompiuteriams naudojami plokštieji nespalvoti ir spalvoti, daugiausiaskystųjų kristalų, ekranai. Skystųjų kristalų ekranai vartoja mažiausiaienergijos, yra lengvi ir pigūs. Didžiausi jų trūkumai – inertiškumas irprastesnis skaitomumas – sėkmingai šalinami. Taip pat yra ir plazminiaiekranai. Juose daugiausiai naudojamos neono dujos arba argono ir neono dujųmišinys, todėl jie švyti rausvai oranžine spalva. Displėjaus ekrano dydis(įstrižainė) matuojama coliais. Paprasčiausių kineskopinių displėjų ekranaibūna 14 colių. Leidyboje ir kitur, kur reikia dirbti su smulkiaisobjektais, naudojami ir didesnės įstrižainės ekranai (15, 16 ar 17 colių).Norint sumažinti akims daroma poveikį, senesniems displėjams buvo gaminamispecialus filtrai. Personaliniu kompiuteriu galima įvairiai apdoroti vaizdus, pavyzdžiui:retušuoti, padidinti kontrastą, pakeisti vaizdo spalvas ir elementus,deformuoti ir transformuoti vaizdą, maišyti televizinį ir personaliniokompiuterio sukurtą vaizdą ir t.t. norint vaizdą į personalinį kompiuterįįvesti iš vaizdo magnetofono, TV imtuvo arba personaliniame kompiuteryjesukurtą vaizdą įrašyti į vaizdo juostą ar stebėti televizoriaus ekrane,reikia įsigyti specialias plokštes, suderinančias personalinį kompiuterį irtelevizinio vaizdo standartus. Vaizdo plokštes galima suskirstyti įketurias grupes: 1. plokštės televiziniam kadrui arba vaizdui įvesti į kompiuterį. Jos analoginį televizinio vaizdo signalą paverčia skaitmeniniais kompiuterio standarto (VGA, SVGA) signalais (diskretizuoja, kvantuoja, koduoja spalvas); 2. plokštės kompiuterio vaizdui paversti televiziniu vaizdu (VGA/ TV converter – VGA/TV keitikliai). Jos skaitmeninius kompiuterio signalus paverčia analoginiu televizinio vaizdo signalu; 3. plokštės televiziniam ir kompiuterio generuojamiems vaizdams įterpti vieniems į kitus (Video Overlay Card). Jos ne tik suderina kompiuterį ir televizinio vaizdo signalus, bet ir sugeba kompiuterio kuriamą vaizdą ir televizinius vaizdus įterpti vieną į kitą. 4. plokštės MPEG (Motion Picture Expert Group) metodu užkoduotiems animaciniams vaizdams atkurti. Yra plokščių, atliekančių visas minėtas operacijas realiu laiku, t.y.apdorojančių 25 – 30 kadrų per sekundę. Kai kurios vaizdo plokštės turistereofoninius garso įėjimus, su jomis labai patogu įgarsinti sukurtusvaizdinius siužetus. Yra plokščių,skirtų įvesti pavieniams kadrams beijiems paversti kompiuterio standarto vaizdu, ir plokščių, sugebančių įvestiį kompiuterį televizinį vaizdą realiu laiku. Spausdintuvas kompiuterio darbui nebūtinas, tačiau be jo neįmanomaapsieiti, norint atspausdinti dokumentą. Šiandien žmonės labiau pasitikipopieriniu dokumentu nei galimybe perskaityti jį ekrane. Kompiuteriniaispausdintuvai spausdina tekstą, specialius grafinius simbolius ir grafiniusvaizdus. Teksto ir grafinių simbolių spausdinimą kompiuteris valdo,siųsdamas spausdintuvui ne simbolio formos aprašymą, o ASCII simboliųlentelės kodus. Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius(tiesioginio veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Priekontaktinių spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, priebekontakčių – rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuosetaikomas mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas perdažančią juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką. Plaktukinio spausdintuvo mechanizmą sudaro raidžių pavidaloplaktukėlių rinkinys. Smūgiuodamas į popierių, plaktukėlis palieka jamekokybišką raidės atspaudą, tačiau norint pakeisti šriftą, reikia keisti irvisą raidžių rinkinį. Plaktukiniu spausdintuvu negalima spausdinti grafiniųvaizdų. Dėl šių priežasčių jis naudojamas retai. Adatiniai spausdintuvai Lietuvoje dar gana paplitę. Jie skiriasiadatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Adatėlėsgalvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėlesvaldo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažaisįmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus.Vaizdas sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio.Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQar NLQ). Dažniausiai adatinis spausdintuvas turi atmintį, kurioje aprašyta,kokius veiksmus turi atlikti adata, suformuodama vieną ar kitą simbolį.Kontaktinių spausdintuvų trūkimai – lėtas spausdinimas, triukšmas, žemaspausdinimo kokybė. Tačiau palyginus su bekontakčiais, jie yra pakankamaipigūs. Bekontakčių spausdintuvų mechanizmas tiesiogiai nesiliečia supopieriumi. Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliai, nes spausdina taškaispurkšdami specialų rašalą ir neliečia popieriaus. Jie spausdina geriau, okainuoja panašiai kaip ir adatiniai. Tačiau palyginti brangus yra rašalas.Kiekvienos spalvos rašalui purkšti yra keli stulpeliu išdėstyti elektriniosignalo valdomi purkštukai. Purkštukai yra miniatiūriniai, plika akimisunkiai įžiūrimos. Spausdintuvams naudojamas skystasis arba plastiškasisrašalas. Skystasis rašalas purškiamas tolydžiai arba impulsais. Rašaliniųspausdintuvų skiriamoji geba yra iki 720*720 taškų colyje, spausdinimogreitis 3 – 5 nespalvoti puslapiai per minutę, RAM – nuo 32 iki 512 Kbaitų.Spalvotai spausdinama maždaug penkis kartus lėčiau. Terminį spausdintuvą sudaro trys pagrindiniai elementai: terminėgalvutė, speciali juostelė ir popierius. Terminė galvutė susideda iššiluminių elementų, kurie, atėjus signalui, yra įkaitinami. Šiespausdintuvai ne brangesni už adatinius, spausdina tyliai ir gerai, tačiaujiems reikia specialaus popieriaus arba specialios vienkartinės juostelės,todėl jų eksploatacija taip pat gerokai brangesnė negu adatinių. Lazerinių spausdintuvų, kaip ir dokumentų dauginimo technikos, veikimoprincipas pagrįstas lazerinio įrenginio (lazerio spindulio irdaugiabriaunio veidrodžio) galimybe suformuoti ant apvalaus būgnoelektrostatinį dokumento atvaizdą. Lazerinis spausdintuvas spausdina visąpuslapį iš karto, kaip kopijavimo aparatas. Veikimo principas. Pirmiausiaispecialus skustuvas nuvalo būgno paviršių. Paskui paviršius teigiamaijonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, moduliuotas įrašomainformacija, daugiabriauniu veidrodžiu yra skleidžiamas eilutėmisbesisukančio būgno paviršiuje. Jis invertuoja paviršinius krūvius ir padarojuos neigiamus. Šitaip gaunamas elektrostatinis spausdinimo atvaizdas.Vaizdas išryškinamas teigiamą krūvį turinčias dažų milteliais, kurieprilimpa neigiamai įelektrintuose būgno paviršiaus taškuose. Paskui dažaiperkeliami ant neigiamai įelektrintų popieriaus lapų. Dažnai popieriujeužfiksuojami jį kaitinant. Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpiąoperatyviąją atmintį. Lazerinis spausdintuvas, kaip ir kiti, veikia dviemrežimais. Bekontakčių spausdintuvų privalumai – labai gera kokybė, galimybėgreitai spausdinti (iki 20 puslapių per minutę), tačiau kainuoja jie dažnaibrangiau nei pats kompiuteris. Todėl bekontakčiai spausdintuvai paprastainaudojami ten, kur reikia aukštos kokybės, pavyzdžiui, leidybinėsesistemose. Braižytuvai. Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į trisgrupes: mažo formato (A ir B ANSI standarto formatai), vidutinio formato (C
ir D formatai) ir didelio formato (E formatas). Pagal piešimo būdą skiriamivektoriniai ir rastriniai braižytuvai. Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją, jiebraižo linijomis vienu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais. Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būnaelektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvaidažniausiai būna lygiagretūs, t.y. jie neturi judamosios spausdinimogalvutės ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje. Seniausi irplačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai. Kai kuriuose jųpopierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam. Kituose popieriusklojamas ant braižymo stalo ir juda tik pieštukas. Pieštukiniai braižytuvaiyra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatųdokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia. Elektrostatinių braižytuvų galvutė įelektrina tam tikras popieriausvietas, kad jos pritrauktu dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamajągebą, veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiemsreikia specialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektrikosluoksniu. Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arbaįrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, o dokumento pločiospindulių liniuote. Vienas spindulys atitinka viena tašką. Terminiai braižytuvai nebrangūs, spalvoti, tačiau veikia palygintilėtai, mažesnė jų skiriamoji geba. Jiems reikia specialaus popieriaus arbaspausdinimo juostelės. Rašaliniai braižytuvai analogiški spausdintuvams. Nuosekliemsadatiniams braižytuvams naudojamos galvutės, turinčios ne mažiau kaip 24adatas. Jie yra analogiški LQ spausdintuvams.Literatūra:
1. Bangimantas Starkus “Personalinis Kompiuteris” 1997m. Kaunas 2. “Informatikos Skaitiniai” 1996m. KaunasĮ_pradžią
Modemai, telefaksai, PK tinklai. • Modemas reiškia moduliatorių ir demoduliatorių, modemas moduliuoja ir demoduliuoja signalus ir suderina PK su ryšio linija, valdo informacijos perdavimą. Modemą sudaro nuosekliosios sąsajos valdiklis, moduliatorius demoduliatorius, ROM (pastovioji atmintinė ‘read only memory’), įėjimo bei išėjimo filtrai. Per nuosekliąją sąsają PK sujungiamas su modemu. Prieš siųsdamas pranešimą telefono linija moduliatorius suderina signalą su ROM saugomu duomenų perdavimo protokolu. Priimant signala viskas vyksta atvirkščiai. Filtras slopina parazitinius signalus • PK dažniausiai naudojami asinchroniniai modemai. Jie informaciją perduoda baitais (žodžiais, simboliais). Kiekvienas žodis prasideda START ir baigiasi STOP baitais, nurodančiais žodžio pradžią ir pabaigą. Septyni bitai skirti duomenims perduoti, o aštuntasis- kontrolinis, perdavimo teisingumui patikrinti. Kad siųstuvas ir imtuvas vienas kitą suprastų, reikia laikytis tam tikro duomenų perdavimo protokolo. Modemui suderinti su informacijos imtuvu dažniausiai (IBM tipo PK) naudojama nuoseklioji asinchroninė sąsaja RS232. • Sinchroninis perdavimas esti spartesnis ir patikimesnis, tačiau gerokai brangesnis, todėl PK modemuose retai naudojamas. • Seniausias 300 bitų/s modemas buvo labai lėtas. Vėliau atsirado greitesni 2400, 4800, 9600, 14400, 28800, 36600bitų/s modemai. Dabar populiariausi 56000bitų/s modemai. • Naujausi ir sparčiausi modemai yra V.90 standarto. tokie modemai 56Kbitų/s sparta gali priimti informaciją tik iš skaitmeninių linijų, kitaip jie dirba kaip V.34 standarto 36Kbitų/s modemai.siųsdami informaciją jie visada dirba kaip V.34 tipo modemai. V.90 standartas yra paskutinis analoginių modemų, dirbančių įprastinėmis telefono linijomis, nes jis išnaudoja visas šių linijų galimybes. • Duomenų spartai padidinti modemuose yra įranga duomenims suglaudinti (V.42bis; MNP5 protokolai). Kai siunčiami ilgi ir nesuglaudinti failai modemas keletą kartų (teoriškai8, o praktiškai 2,5 karto) sumažina perduodamų bitų skaičių ir tiek pat sutrumpina duomenų perdavimą iš kompiuterio. Todėl įdiegiant duomenis glaudinantį modemą, reikia domenų perdavimą iš kompiuterio į modemą padaryti 4 kartus didesnį už didžiausią modemo duomenų siuntimo spartą, šiuolaikiniam modemui tai būtų 115200bitų/s, nes sparčiau duomenų perduoti neleidžia WINDOWS tvarkyklė comm.drv . Modemas dirba valdymo ir ryšio režimais . Valdymo režimu nustatomi jo parametrai ir valdymo komandos • Yra ir žymiai spartesnių modemų kurie dirba kabelinės televizijos ryšio kanalais (cable modems). Kabelinės televizijos įranga vienakryptė nes ji skirta tik signalui priimti, todėl daugelis kabelinių modemų yra asimetriški, tačiau tai nėra trūkumas, nes daugelis vartotojų labiau suinteresuoti duomenis priimti, nei pasiųsti. Kabelinėj televizijoj naudojamas 6MHz pločio kanalas, todėl modemas pasiekia 10-30Mbitų/s spartą duomenims gauti. O duomenis siunčia žymiai siauresniu kanalu, arba telefono linija. Kabeliniai modemai lėtai plinta, nes yra sudėtingesni ir brangesni, o be to interneto linijos yra perkrautos, kad net nepajėgia perduoti informacijos kabeliniams modemams. • Norint keistis dideliais informacijos kiekiais (pav.:rengti videokonferencijas)galima per specialų adapterį, jungiantis per ISDN (Integrated Services Didital Network) tinklą. Individualiems vartotojams skirta ISDN-30 tinklo versija. Ji turi 30 kanalų duomenims perduoti, jie yra 64kbitų/s, ir viena 16kbitų/s spartos kanalą valdymui. Šiuos kanalus sujungus duomenis galima perduoti 1,92mbitų/s greičiu. • Telefaksai . Jais perduodamos dokumentų kopijos. Telefaksas susideda iš siųstuvo, kuriame yra skeneris ir moduliatorius, bei imtuvo turinčio demoduliatorių ir spausdintuvą. Telefaksas yra autonominis prietaisas, tačiau jo f-jas gali atlikti ir PK, turintis faksmodemą (visi šiuolaikiniai modemai gali priimti ir siųsti faksogramas),skenerį ir spausdintuvą. Telefaksai būna analoginiai ir skaitmeniniai. • PK tinklai. Kompiuteriniu tinklu vadiname informacijos perdavimo sistemą, kuri tarpusavyje jungia terminalus bei autonomiškai funkcionuojančius PK. Jei tinklas jungia įrenginius esančius netoli vienas kito, tai jis vadinamas vietiniu tinklu. Yra regioniniai , valstybiniai ir pasauliniai tinklai. Savo sandara jie panašūs, tik skiriasi sujungiamų įrenginių skaičiumi, atstumais tarp jų bei techninėmis charakteristikomis. Nedideli- vietiniai tinklai (LAN local aplication network) būna sudaryti tik iš PK didesniuose tinkluose informacijai saugoti rūšiuoti, paskirstyti, naudojami galingi pagrindiniai kompiuteriai. PK vietiniai tinklai būna trijų konfigūracijų. Magistraliniai. Kompiuteris yra prijungiamas prie magistralės ir siunčiama informacija yra perduodama tiesiai adresatui. Prie magistralės prijungti PK yra nepriklausomi vienas nuo kito, todėl juos atjungus ar prijungus kitus PK darbas nenutrūksta. PK informaciją gali išsiųsti tik tada, kai magistralė būna laisva, todėl PK specialiu signalu patikrina ar magistralė laisva. Žvaigždiniai. Čia visa informacija perduodama per pagrindinį kompiuterį. Žvaigžde jungiami dideli tinklai, kuriems būtinas galingas pagrindinis kompiuteris informacijos srautams valdyti. Tokios struktūros patikimumą lemia CK patikimumas. Žiedinis. Čia informacija iš vieno PK perduodama kitam viena kryptimi. Žiediniame tinkle nuo vieno PK prie kito cirkuliuoja fiksuotos talpos “ paketas” į kurį galima įkrauti norimą perduoti informaciją. Prieš siųsdamas informaciją PK patikrina ar “paketas” tuščias: jei taip tai į jį įkrauna informaciją, jei ne- laukia kol ištuštės. Visais atvejais informacija visiems abonentams siunčiama tam tikro dydžio paketais, turinčiais tiek siuntėjo, tiek gavėjo adresus. • Pasaulinis interneto tinklas. Norint naudotis interneto tinklu reikia iš tinklo operatoriaus (provider) gauti kreipinio kodą bei slaptažodį, turėti reikalingą programų paketą ir modemą. Kaip greitai bus perduodama informacija priklausys nuo ryšio linijos kokybės ir intreneto kanalų, kuriais perduosime informaciją. Pigiausia ir paprasčiausia yra komutuojama telefono linija, kai paskambinus operatoriaus duotu numeriu prie tinklo prisijungiama tik darbo laikui. Naudotina, kai ryšio kanalas eksploatuojamas neintensyviai. Patogesnė bet brangesne yra abonentui skirta atskira telefono linija. Ji dažniausiai naudojama vietiniam kompiuterių timklui sujungti su interneto mazgu. Daug patogesnės ir brangesnės yra plačiajuostės kabelinės arba šviesolaidinės ryšio linijos. Prie interneto galima prisijungti dviem būdais: kai PK tampa internet mazgo kompiuterio terminalu (dialup connection); perSLIP (serial line interface protocol) arba per PPP (point to point protocol) protokolus, kai kompiuteris pampa interneto dalimi.Į_pradžią