Kompiuterio dalys

Kopiuterių struktūros raida

Naujos technikos kūrimas-tai sudėtingas fantazijos , teorijos ir praktikos persipinimas. Jis susijęs ne tik su kompiuteriais , bet ir su genų inžinerija ar kosmonautika.Hefestas sukūrė”protingas,auksines,mechanines tarnaites”-šiuolaikinių pramoninių robotų prototipą.Tačiau nežinoma,ar

Homeras nors nutuokė apie šiuolaikinių robotų kūrimo teorinius principus.Tuo tarpu Aristotelis jau prieš 2300 metų sukūrė matematinę logiką –teorinį šiuolaikinių kompiuterių schemų pagrindą.

Pirmuosius mechaninius skaičiavimo įrenginius dar antikos laikais naudojo matematikai,inžinieriai bei prekeiviai.Kinijoje ir Japonijoje prieš keletą metų iki Kristaus gimimo jau buvo naudojami skaičiuotuvai, padarytiiš karoliukų ,pritvirtintų prie specialaus rėmo (karoliukai vadinosi kalkulėmis). Ant siūlo suvertų kalkulių pozicijaatitkdavo tam tikrą skaičių.

Vienas iš tobulesnių mechaninių kalkuliatorių 1642 metais sukūrė prancūzų mokslininkas Blezas Paskalis . Šį įrenginį , pavadintą”Paskalina”,sudarė ratukai ,ant kurių buvoužrašyti skaičiai nuo 0 iki 9.Apsisukęs vieną kartą,ratukas užkabindavo gretimą ratuką ir pasukdavo jį per vieną skaičių.Paskalio taikytas surištųjų ratukų metodas tapo beveik visų mechaninių skaičiuotuvų,sukurtų per vėlesnius 3šimtmečius pagrindu .

Pagrindinė “Paskalinos” yda –labai sudėtingas įvairių operacijų , išskyrussudėti ,atlikimas . Pirmąją mašiną , kuria lengvai atliekami visi keturi aritmetikos veiksmai , 1673 metais sukūrė vokietis G.V.Leibnicas .

Šis mechaninis kalkuliatorius sudėtį atlikdavo kaip ir “Paskalina” , tačiau jo konstrukcijoje Leibnicas pirmą kartą pritaikė judančią dalį (karunėlę) . Vis dėlto jį išgarsino ne jo sukurtas kalkuliatorius , o diferencialinis ir integralinis skaičiavimas . Leibnicas taip pat ištyrė dvejetainę skaičiavimo sistemą , plačiai takomą ir šiuolaikiniuose kompiuteriuose

Anglųmatematikas Č.Babidžas , sugalvojęs 2 reikšmingiausias mechanines skaičiavimo mašinas . Pirmąją mašiną ,skirtą matematinių lentelių sudarimui ir tikrinimui (skaičiuojant skaičių skirtumą) ,sukūrė 1822m.Jivadinosi skirtumine mašina . 1830m.pradžioje Babidžas atskleidė didiulį šios mašinos trūkumą:mašina atlikdavo tik vieną užduotį . Jei reikėdavo atlikti kitokią skaičiavimo operaciją,tekdavo keisti visą mechanizmą . Todėl 1833m. jis nutarė sukurti universalią skaičiavimo mšiną ir pavadino ją “analizine mašina” . tai būtų buvusi pirmoji programuojamaskaičiavimo mašina . Ją turėjo sudaryti aritmetinis įrenginys ir atmintis .tačiau realizuoti analizinę mašiną buvo labai problematiška –galiausiai ji būtų buvusi ne mažesnė už garvežį .

Babidžo nuopelnas yra tas , kad jis pirmasis suprato ,kad skaičiavimo mašiną turi sudaryti 5 pagrindiniai komponentai:

1) įvesties įrenginys informacijai įvesti;

2) atmintis skaičiams ir programinėms komandoms saugoti ;

3) aritmetinis įrenginys,vykdantis skaičiavimo procesą;

4) valdymo įrenginys programos vykdymui kontroliuoti ;

5) išvesties įrenginys skaičiavimo rezultatams išvesti .

Holeritas 1890 metais laimėjęs efektyvaus gyventojų surašymo duomenų apdorojimo konkursą . Jis naudojo perfokortas . Kiekvienos jų dvylikoje eilių buvo galima pramušti po 20 skylučių , apibūdinančių tam tikrus asmens duomenis . Skaitant perfokortas ,pro jos skylutes pralysdavo metaliniai strypeliai , kurie liesdavo į vonelę supiltą gyvsidabrį . Strypeliams kaskart prisilietus , buvosužadinama elektros srovė ir atitinkamas skaitiklis padidinamas vienetu . Holerito tabuliatorius tapo pirmąjaskaičiavimo mašina ,veikiančia ne mechaniniu procesų pagrindu . Ji pasirodė esanti labai efektyvi ,ir tai leido įsteigti firmą , gaminančią tokius tabuliatorius . Nuo 1924 metų iki dabar ji vadinasi IBM

(Internacional Business Machines) .

1934 metais Cūzė ėmė kurti universalią skaičiavimo mašiną .

Paeksperimentavęs sudešimtaine skaičiavimo sistema , Cūzė vis dėlto pasirinko dvejetainę . 1936m. sukūrė skaičiavimo mašiną Z-1 ,kurioje buvo pritaikyti Bulio algebros principai (leidžią atlikti elementarius veiksmus su dvejetainiais skaičiais . Vėlesniame modelyje Z-2 vietoj mechaninių jungiklių jis panaudojo elektromechanines rėles , oinformacijai įvesti pritaikė fotojuostą .

1944m. IBMfirma pagamino gana galingą kompiuterį “Mark-1” , turintį apie

750 tukst.detalių .

1943m. pab. Anglijoje ėmė veikti didelė skaičiavimo mašina “Colossus-1” , skirta vokiečių šifrogramoms dešifruoti .

1945m. JAV buvo sukurta galinga grynai elektroninė mašina ENIAC(Elektronic

Numerical Integrator , Analyser and Calculiator – elektroninis skaitmeninis integratorius , analizatorius ir skaičiuotuvas ) .

1947m. Vilksas sukonstravo mašiną EDSAC . Ji rėmėsi nauja programinio aprūpinimo strategija ,taigi naudojo standartines , dažnai skaičiavimamstaikomas programas ir įrangą programų klaidoms aptikti .Joje pirmą kartą panaudota operacinė sistema t.y. programų rinkinys , leidžiantis automatiškai valdyti skaičiavimo procesą .

1 karta (1950m. ENIAC , EDSAC )-didelių matmenų ,menko patikimumo , galingų aušinimo įrenginių reikalaujančios ,todėl neekonomiškos lempinės mašinos .

Jose pradėta naudoti programinė įranga ,saugoma mašinos atmintyje,pvz:operacinė sistema . Programuojama mašininiais kodais . darbo greitis iki kelių dešimčių tūkst. operacijų per sekundę (op./s.) .

2 karta (1960m. IBM 1401)-tranzistorinės , patikimos , ekonomiškos , nedidelės mašinos .išorinė atmintis realizuota magnetiniuose diskuose , informacijai išvesti panaudoti displėjai . Programuojama algoritminėmis kalbomis . Darbo greitis –iki 1 milij. Op./s.

3 karta (1964-1965m. IBM S/360 ,B2500)-mašinos , kuriose naudojamos mikroschemos ,sukurtas pirmasis mikroprocesorius “Intel 4004”

,mikrokompiuteris PDP-8 ,pirmasis asmeninis kompiuteris „K“nbak” ” Buvo sukurtas grafinis manipuliatorius – pelė . darbo greitis-iki šimtų milij.

op./s.

4 karta (1980m. CRAY1)- kompiuteriuose naudojamos didžiosios ir superdidžiosios integrinės mikroschemos ,atsiranda globalieji telefoniniai ir kosminio ryšio kompiuterių tinklai ,kompiuteriuose naudojami optiniai kompaktiniai diskai (CD-ROM) bei jų pagrindu sukurtos daugialypėsterpės

–multimedija .

5karta (1990m. bendras JAV ir Japonijos projektas )- nauja architektūra , kuri pereina prie duomenų srauto principo ,manipuliuojančio su daugiau nei

500 lygiagrečiai veikiančių procesorių;labai aukšto lygio programavimo kalbų naudojimas ;bendravimas operatoriaus kalba , darbo greitis didesnis nei 1 mlrd. op./s.

Pramoninių asmeninių kompiuterių istorija prasidėjo 1971m. , kai du amerikieciai Džobsas ir Vozniakas garaže surinko kompiuterį , kurį pavadino

“Apple” .Vaikinai įkūrė firmą , ir jau 1976m. rinkoje pasirodė pirmasis pramoninis asmeninio kompiuterio variantas “Apple-2” .

populiariausi yra IBM Pcasmeniniai kompiuteriai .1981m. išleido asmeninį kompiuterį IBM PC ,kuris ir tapo pirmuoju populiariausiu profesiniu asmeniniu kompiuteriu . Pletojantis mokslui ir technikai , firmos IBM

pirmtaką PC keitė kiti , tobulesni , modeliai:IBM PC/XT ,kuriame pirmą kartą įmontuotas kietasis 10MB atminties diskas ;IBM PC/AT, PS/2serijos modeliai 30 , 60 , 70 , 80 . Nuo 1993m. gaminamas kompiuteris su

“Pentium”procesoriumi (AT/586).Pentiumsugeba vienu metu vykdyti keletą instrukcijų . Juos lengva sujungti lygiagrečiam darbui . 1995m.INTEL jau gamino Pentium ir Pentium Pro ,sudarytą iš maždaug 5,5 milijono tranzistorių ir turintįdviejų lugių vidinę spartinančiąją atmintį .

Lietuvoje kompiuteriai pasirodė baigiantis šeštąjam dešimtmečiui . Jie buvolempiniai labai dideli ,nepatikimi ,be to sudėtinga ir brangi jų eksplotacija . 1954-1958m. Vilniauselektros skaitiklių gamykla gamino pirmąsias skaičiavimo mašinėles “Vilnius” su elektromagnetinėmis rėlėmis ,

1963m. Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute ėmė veikti kompiuteriai “Minsk-14” ,o nuo 1971m. –“Minsk-22” . 1964 Vilniaus skaičiavimo mašinų gamykla pradėjo gaminti pirmuosius lietuviškus kompiuterius “Rūta” .

Vieni pirmųjų kompiuterius pradėjo naudoti mokymo tikslams 13 Šiaulių vidurinės mokytojai . 1986m. “Nuklonas “ pradėjo gaminti buitinius ir mokyklinius mikrokompiuterius BK 0010Š.Tais pačiais metais Kauno politechnikos institute kartu su Kauno radijo matavimų technikos MTI

mokslininkais sukurtas pirmasis originalus lietuviškas asmeninis kompiuteris “Santaka” .

Šiuo metu galima nusipirkti įvairių kompiuterių .Pagal dydį kompiuteriai skirstomi į kišeninius , nešiojamuosius ir stalinius arba kabinetinius .

Kišeniniaikompiuteriai paprastai naudojami kokiai nors vienai programai vykdyti . Pvz. ,vieni kišeniniai kompiuteriai turi skaičiuotuvus su grafikų braižymo primonėmis ,kiti užrašų knygutės ar žodynelis .

Nešiojamieji ir staliniai kompiuteriai išesmės skirisi vieni nuo kitų kaina ir displėjais (nešiojamųjų –plokščias , stalinių – vamzdinis ). Tobulinant dizainą , pastarasis skirtumas nyksta , tik lieka kainos skirtumas.

Į_pradžią

Kompiuterio sandara

Šiuo metu gaminami įvairių modifikacijų kompiuterių sisteminių blokų korpusai: horizontalusis, žemo profilio horizontalusis, vertikalusis, paaukštintas vertikalusis, monoblokas ir t.t. Šios modifikacijos skiriasi vidiniams įrenginiams skirtų sekcijų didumu ir skaičiumi, įrangos pakeitimo naujasne sudėtingumu it t.t. Dažniausiai vartotojų darbo vietose naudojami kompiuteriai su horizontaliaisiais ar vertikaliaisiais sisteminių blokų korpusais. Sisteminio bloko korpusas tai dėžė iš metalo ir plastmasės, kurioje yra: maitinimo blokas, kuris kintamą tinklo msrovę paverčia žemos įtampos nuolatine srove, maitinančia sisteminę plokštę, vidinius kompiuterio įrenginius, ir visa tai aušinantis ventiliatorius. Sekcijos vidiniams kompiuterio įrenginiams, disketiniams ir diskiniams kaupikliams.

Sisteminio bloko surinkimas. Į sisteminio bloko korpusą įstatoma sisteminė plokštė, kuri pritvirtinama sraigtais ir plastmasiniais kaiščiais. Vertikaliose sisteminė plokštė montuojama prie vienos iš šoninių sienelių (paprastai dešinės). Minimalų komplektą sudaro diskinis kaupiklis ir vienas diskelinis (paprastai 3.5 colio) kaupiklis. Į daugelio šiuolaikinių kompiuterių sisteminį bloką įmontuojami taip pat ir CDROM

kaupikliai. Į pagrindinės sisteminės plokštės magistralių jungtis įstatomos valdiklių plokštės. Daugelis valdiklių turi jungtis, kurios sumontuotos taip, kad atsiduria sisteminio bloko išorėje, galinėje sienelėje. Tačiau kai kurių valdiklių jungtys turi būti tvirtinamos atskirai. Šiuo atveju naudojamos jungtys, sumontuotos ant metalinių plokščių. Tos plokštelės tvirtinamos galinėje sienelėje vienu varžtu.

PK vidinės atmintys. Šiulaikiniame PK yra keturių skirtingų paskirčių vidinės atmintys: pastovioji – ROM, operatyvioji – RAM, spartinačioji –

Cache ir vaizdo atmintis – vRAM. RAM ir ROM sudaro pagrindinę PK atmintį.

Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į:

✓ Įprastinę ( Conventional ) – nuo 0 iki 640 Kbaitų;

✓ Rezervuotąją ( Reserved ), ją sudaro 384 Kbaitai, likę iki 1 Mbaito.

Joje visuomet yra vaizdo ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS langas”, pro kurį PP

gali kreiptis į papildomąją atmintį, ir sistemos BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK darbui paspartinti informacija iš ROM perrašoma į RAM;

✓ Papildomąją – EMS daugiau nei vienas Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa EMM papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintimi PP bendrauja per “EMS langą”. EMS4.0 gali valdyti 32 Mbaitų talpos papildomąją atmintį, kuri dažniausiai naudojama duomenims saugoti;

✓ Viršutinę HMA atmintį, kurią sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai. Ją tiesiogiai valdo PP 286, 386, 486 ir Pentium.

✓ Išplėstąją ( Extended ) – taip pat virš 1 Mbaito. Ją PP valdo tiesiogiai. Tai gali tik PP 286, 386, 486 ir Pentium.

Laidai ir kabeliai. Laidus ir kabelius galima suskirstyti į šias grupes:

• Maitinimo laidai, kurie jungia maitinimmo bloką su sistemine plokšte, ventiliatoriais, diskiniais ir diskeliniais kaupikliais ir kitais sisteminėje plokštėje įtaisytais įrenginiais. Į kiekvieną yrenginį elektros srovė perduodama keturiais laidais:dviem juodais –

“žemė”, raudonu – +5V ir geltonu – +12V. į sisteminę plokštę elektros srovę perduoda 12 laidų, o į ATX formato sisteminę plokštę – 16 laidų;

• Kabeliai, jungiantys valdiklius su vidiniais įrenginiais arba jungtimis, išorinių įrenginių jungimui. Šie kabeliai paprastai būna baltos arba pilkos spalvos ir plokšti. Siekiant išvengti neteisingo įjungimo, viena kraštinė tokių kabelių gysla būna raudona ir ji žymima Nr.1. Na, o ant valdiklių ir įrenginių jungčių pažymėta, kur yra kontaktas Nr.1, prie kurio turėtų būti jungiams šis laidas;

• Garso kabelis, kuris jungia CDROM kaupiklį su garso plokšte. Jį turi, žinoma, ne visi kompiuteriai, o sudarytas jis iš 3-4 laidų. Klausantis įprastinių kompaktinių diskų, garsinis signalas paverčiamas elektrini ir garso kabeliu perduodamas į garso plokštę;

• Laidai, jungiantys kompiuterio įjungimo mygtuką su maitinimo bloku, ir kitus, indikatorius ir garsiakalbį su sistemine plokšte arba valdikliais.

Centrinis procesorius. Centrinis procesorius yra viena sudėtingiausių PK

mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logine operacijas. Visuose centriniuose procesoriuose yra trys pagrindiniai įtaisai:

□ Aritmetinis loginis įtaisas ALU. Jis atlieka logines ir aritmetines operacijas.

□ Registrai – kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į Centrinį procesorių įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai

□ Valdymo įtaisas, kuris suderina visų centrinio procesoriaus įtaisų darbą.

Išorinė atmintis. Išorinė atmintis tai diskiniai, disketiniai, didelės talpos disketiniai, optiniai, DVD ir kiti rečiau naudojami kaupikliai.

Disketės būna tik 5.25 ir 3.5 colio, jų talpa nuo 360 Kbaitų iki 2.8

Mbaito. Diskiniai kaupikliai – iki 40 Gbaitų. Optiniai diskai gali būti įrašomi vieną kartą WORM, gali būti ir perrašomi WMRA.

Informacijos įvedimo ir išvedimo priemonės. Įvedimo priemonės:

klaviatūra, pieštukas,vairasvirtė, pelytė,valdymo rutulys, grafinė lenta, skeneriai, sensoriniai ekranai. Išvedimo priemonės:

spausdintuvai: adatiniai matriciniai, rašaliniai, terminiai, lazeiniai, spalvotieji; braižytuvai, displėjai.

Į_pradžią

PK CENTRINIS BLOKAS

Centrinis blokas valdo visus PK cirkuliuojančios informacijos srautus. Jį sudaro pagrindinis procesorius, pastovioji atmintis (ROM), operatyvioji atmintis (RAM), spartinančioji atmintis (Cache), ryšio tarp sisteminės magistralės ir atskirų bloko dalių bei išorinių įrenginių interfeisai, taip pat disketinių, diskinių kaupiklių bei displėjaus valdikliai.

PP yra PK “smegenys”. Jis, kaip ir ESM pagrindinis procesorius, atlieka aritmetines ir logines operacijas, valdo PK. Nuo PP priklauso ESM

galimybės. MP apibudinamas “žodžio” ilgiu, matuojamu bitais, ir darbo dažniu, išreiškiamu megahercais.

Pastovioje atmintyje (ROM) yra gamintojo įrašyta PK valdymo programa

BIOS, taip pat gali būti ir kitos operatoriaus darbą palengvinančios priemonės, pavyzdžiui, grafinis vartotojo interfeisas ir labiausiai paplitę programiniai paketai.

Į operatyviają atmintį (RAM) įrašomos darbo metu vartotojo naudojamos programos, PK cirkuliuojanti informacija ir darbo rezultatai.

Spartinančioji atmintis (Cache) naudojama pagreitinti informacijos cirkuliacijai tarp PP ir RAM, taip pat tarp diskinio kaupiklio ir RAM.

Informacija tarp atskirų PK dalių yra perduodama per sisteminę magistralę. Ja cirkuliuoja trijų rūšių informacija: duomenys; adresai; PK

valdantys signalai. PK dalys su magistale sujungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports) – kanalus informacijai priimti ir perduoti.

Kiekvienas prievadas turi savo adresą, kuriuo į jį kreipiamasi.

Per interfeisus PK palaiko ryšį su išoriniais įrenginiais, pvz., spausdintuvu, modemu, tinklu. IBM tipo PK naudojami lygiagretusis

“Centronics” ir nuoseklieji interfeisai RS232 bei RS422. Nuo 1997 m.

pradėtas naudoti ypač greitas nuoseklusis interfeisas IEEE 1394 ir universalusis nuoseklusis interfeisas USB (Universal Serial Bus), prie kurio galima prijungti net 127 išorinius įrenginius.

Valdikliai valdo jiems priklausnčias PK dalis.

Su išore PK bendrauja per imformacijos įvedimo ir išvedimo įrenginius.

Operatorius informaciją į kompiuterį įveda klaviatūra, iš disketės, disko,CD-ROM arba skeneriu skaitydamas dokumentus. PK operatorius valdo klaviatūra, sensoriniu ekranu, pelyte arba valdymo rutuliu. PK informacija operatoriui išveda į ekraną arba atspausdina popieriuje. PK su kitais kompiuteriais bendrauja per tinklo adapterį, modamą ar faksmodemą.

Į_pradžią

SUPER P6DBS supports dual Pentium II/III 233-550 MHz processors. Based on

Intel’s 440BX chipset, enabling AGP, SDRAM, concurrent PCI, and Ultra DMA

33 MB/s burst data transfer rate, on-board Dual Channel Ultra Wide SCSI

with transfer rate of up to 80 MB/s, Wake-on-LAN, this board supports an increased systems bus speed of 100 MHz.

The board comes with 4 PCI, 3 ISA, and an AGP connector. AGP reduces contention with the CPU and I/O devices by broadening the bandwidth of graphics to memory. It delivers a maximum of 532 MB/s 2x transfer mode which is quadruple the PCI speed. AGP offers a quantum-leap improvement in

3D graphics performance with far richer texture content!

Wake-on-LAN allows remote network management and configuration of the PC, even in off-hours when the PC is turned off. This reduces the complexity of managing the network.

PC Health Monitoring

Seven on-board voltage monitors for CPU core/s, CPU I/O, +3.3V, ± 5V, and ±

12V

Three fan status monitors with firmware/software control on/off

CPU/chassis temperature control

CPU fan auto-off in sleep mode

CPU overheat alarm, LED and control

Chassis intrusion detection

System resource alert

Support SUPER Doctor and Intel LANDesk® Client Manager

Hardware BIOS virus protection

Switching voltage regulator for CPU core, up to 20A current

ACPI/PC 98 Features

Microsoft OnNow

Slow blinking LED for sleep-state indicator

BIOS boot support for USB KB

Real time clock wake-up alarm

Main switch override mechanism

Remote modem ring-on if system is in SoftOff state

Other features that maximize customer satisfaction and simplicity in managing the computer are PC 98-ready and support for Advanced

Configuration and Power Interface (ACPI). With PC Health Monitoring, you can protect your system from problems even before they occur.

SUPER P6DBS is an ATX size and accommodates a total of 1 GB EDO at 66 MHz or 1 GB Registered DIMM / 512 MB unbuffered SDRAM memory running at 100 MHz with 4 168-pin DIMM sockets.

Included I/O are 2 EIDE ports, a floppy port, an ECP/EPP parallel port,

PS/2 mouse and PS/2 keyboard, 2 serial ports, an infrared port and 2 USB

ports. SUPER P6DBS provides an on-board Adaptec 7895 Dual Channel UW SCSI

controller with fast multi channel data transfer rate of up to 80 MB/s. The incorporated Multi Channel Ultra SCSI chip lowers the total costs of ownership in a high end, high performance server environment as the RAID

port increases I/O performance and fault tolerance for extended functionality.

ABIT introduces their latest BX chipset ATX based SLOT 1

motherboard,supporting the Ultra DMA/66 IDE Protocol and Soft MENUTM II

technology, the BE6. With all the great features of the BH6 and Ultra

DMA/66, ABIT shows you the meaning of the slogan; „Yes,It’s Possible!”

[ Specifications ]

CPU

1. Supports Intel Pentium® III 450~550MHz processor cartridge

2. Supports Intel Pentium® II 233~450MHz processor cartridge

3. Supports Intel Celeron® 266~433MHz processor cartridge

Chipset

1. Intel®440BX AGPset (82443BX and 82371EB)

2. Supports Advanced Configuration and Power Management Interface (ACPI)

3. Supports AGP 1X/2X (Sideband)3.3V device

Memory

1. Three 168-pin DIMM sockets support SDRAM module

2. Supports up to 768MB MAX. (8, 16, 32, 64, 128,256MB SDRAM)

3. Supports ECC

System BIOS

1. CPU SOFT MENUTM II eliminates the need for jumpers or DIP switches needed to set CPU parameters

2. Award Plug and Play BIOS supports APM, DMI and ACPI

3. Write-Protect Anti-Virus function by AWARD BIOS

4. Year 2000 Compliant

Functions

1. Two channels of bus Master IDE Ports supporting up to four Ultra DMA

33/66 devices

2. Two channels of bus Master IDE Ports supporting up to four Ultra DMA 33

devices

3. PS/2 Keyboard and PS/2 Mouse connectors

4. One Floppy Port (up to 2.88MB)

5. One Parakeet Port (EPP/ECP)

6. Two Serial Ports

7. Two USB Connectors

8. Built-in IrDA TX/RX header

Miscellaneous

1. ATX form factor

2. One AGP slot, Five PCI slots and Two ISA slots

3. Hardware monitoring – Includes fan speed, voltages, CPU and system environment temperature,and one thermal header for other temperature monitoring

4.. Keyboard and Mouse Wake Up

5. Built-in Wake on LAN header

6. One thermal sensor cable Included

7. Dimensions : 305*210mm

AOpen motininė plokštė

CPU

Pentium MMX family, AMD K5/ K6/ K6-2/K6-III, Cyrix 6×86 / 6x86L / M2 and

IDT WinChip C6 family

ASIC

VIA VT82C598AT/VT82C586B (MVP3) AGPset

Second Cache

1MB pipeline-burst cache onboard

Architecture

2 ISA slots + 4 PCI slots + 1 AGP slot

Max. Memory

1GB FPM or EDO RAM for SIMM x 2, and SDRAM for DIMMx 3

SIMM Type

4/8/16/32/64/128MB

DIMM Type

8/16/32/64/128/256MB

BIOS

AWARD Plug-and-Play Flash ROM BIOS with ACPI support for PC98/Win’98

On Board I/O

2 Serial ports (UART 16C550 Supported)

1 Parallel port (SPP/EPP/ECP Supported).

1 Floppy Drive supported (1.2/1.44./2.88MB)

2 Channel IDE (PIO Mode 4 & Ultra DMA/33 Bus Master Supported)

2 USB ports supported (Universal Serial Bus)

Battery

3V Lithium Battery

Green Function

Yes

Board Size

202 mm x 305 mm, ATX Form Factor

CPUs SUPPORTED

•Intel PENTIUM (P54C) 90 to 200MHz

•Intel PENTIUM with MMX Technology (P55C) 166MHz to 233MHz

•IBM/Cyrix 6×86 & 6x86L PR150+ to PR200+

•IBM/Cyrix 6x86MX PR150 to PR233, MII-300

•AMD K5 PR75 to PR166

•AMD K6 166MHz to 300MHz

•AMD K6-2 266MHz, 300MHz, and 350MHz

•IDT WinChip C6 180MHz to 240MHz

•PC100 AGP PRO Chipset (60/66/75/83/100 MHz CPU Frequency)

MEMORY

•Up to 384MB main memory

•Three 168-pin DIMM socket for SDRAM, EDO, or Fast Page Mode

DRAM Modules

CACHE

•1024 KB Pipeline Burst Cache on-board.

BUS ARCHITECTURE

•One 1X AGP Slot (Accelerated Graphics Port)

•Three 32-bit PCI slots

•Two 16-bit ISA slots

ON-BOARD SOUND

•SB 16/PRO compatible with DirectSound 3D support

•HRTF 3D Positional Audio Technology with full duplex stereo

•HSP-23 Wave Table

•Windows 95/3.1 and MS-DOS supported by drivers

ENHANCED IDE CONTROLLER

•2 Channel PCI Bus Mastering EIDE controller supports up to four devices with PIO Mode 0 to Mode 4 and Ultra DMA/33

ON-BOARD I/O

•Two 16550 Fast Serial Ports

•One SPP, EPP & ECP Mode Capable Parallel Port

•One High Speed Floppy Drive Connector

(Supports 2.88MB floppy drives & 1Mb/sec floppy transfer rates)

•ATX Form Card with USB(Universal Serial Bus) Port, IR & PS/2 mouse connectors

POWER FEATURES

•One Legacy AT type power connector

•One ATX power connector – Supports Modem Ring On & Suspend

Switch when used with ATX type power supply

BIOS

•Award PnP BIOS

•Flash ROM for convenient BIOS upgrade

•Lithium Battery

SIZE

•AT Form Factor

•8 3/4” X 10 1/8”

The EP-BX3 is based on the Intel 440BX chipset, an AGPset offering a 100MHz

Bus Clock, supporting a single Slot-1 Pentium II or Pentium III operating at 233-550 MHz. The AGP Slot is compatible with any AGP compliant adapter providing an immediate doubling (or quadruple) in the maximum available

2D/3D Graphics Bandwidth without reducing performance of other PCI cards.

AGP Technology also allows Virtual Reality applications to use as much texture buffer space as they need without expensive card or hardware upgrades.

The bundled feature USDM, another exclusive innovation from EPoX and supported by the EP-BX3, provides you the important real-time information to monitor and control your system for safer and more stable computing in mission-critical Enterprise, Internet and Commerce applications.

PROCESSOR SUPPORT (CPU):

Intel Pentium II or III at 233-550MHz Slot 1 x 1.

CHIPSET: Intel 82440BX PCIset w/AGP Solution.

DRAM MODULES: 168 PIN DIMM X 3 for SDRAM. Board does support EDO DIMM but only with 66MHz Front Side Bus processors and NOT 100MHz! PC100 compliant memory required for proper use of 100MHz CPU bus speed (8ns or faster).

I/O CHIP: Winbond multi-super I/O W83977-AW.

EXPANSION SLOT: 32 bit PCI Master Bus x 5, 16 bit ISA Bus x 2, and AGP Slot x 1.

BIOS: Supports Award Plug & Play BIOS and Flash EPROM.

EXTENDED FUNCTION:

Supports USDM (Unified System Diagnostic Manager).

Supports ESDJ (Easy Setting Dual Jumper).

Supports KBPO (Keyboard Power-on) and ‘Hot-Key” Power-on.

Supports External Modem Ring-in Power ON Function.

Supports Fan Status / Voltage / Temperature.

Supports Hardware Monitoring Function by LM78 and LM75.

Supports WOL (Wake-On-LAN) function.

FORM FACTOR: 190mm x 305mm ATX Size.

ONBOARD I/O: Supports 1 FDD connector, 1 Parallel port (EPP, ECP) and 2

Serials port.

ONBOARD PCI IDE: PIO mode 3/4 & Ultra DMA-33 (Up to 4 IDE Devices).

I/O CONNECTOR: Supports 1 PS/2 MOUSE and 1 PS/2 Style Keyboard.

USB: Supports the Universal Serial Bus (USB) on-board.

BIOS: Supports Award Plug & Play BIOS in Flash memory. Supports 120MB ATAPI

Floppy Disk. Supports ZIP Disk Drive. Supports multi-boot from IDE, SCSI,

CD-Rom and FDD.

POWER MANAGEMENT: Supports Hardware Sleep/Resume and SMM(System Management

Mode).

RESUME BY ALARM: Allows your system to turn on at a pre-selected time.

POWER LOSS RECOVERY: In the event of a power outage your system will automatically turn itself back on without user intervention.

DESKTOP MANAGEMENT INTERFACE (DMI): Supports Desktop Management Interface

(DMI) facilitating the management of desktop computers, hardware and software components and peripherals, whether they are stand-alone systems or linked into networks. (option)

DESCRIPTION

100MHz FSB Pentium® II processor Based ATX Mainboard with AGP Port

PROCESSOR

Intel Pentium III processor 450/550 MHz

Intel Pentium® II processor (233-450 MHz)

Intel Celeron Processor (266-466 MHz)

100&66Mhz FSB(Front Side Bus)

FRONT SIDE BUS OPTIONS

Available FSB options of 66/ 75/ 81/ 83/ 90/ 95/ 100/ 105/ 110/ 112/ 113/

115/ 117/ 118/ 120/ 122/ 124/ 126/ 133/ 135/ 137/ 138/ 140/ 142/ 144/ 150/

155MHz

AUTO PCI CLOCK

The PCI bus speed is automatically set between

30MHz and 41MHz regardless of FSB setting.

ADJUSTABLE CPU CORE VOLTAGE

CPU Core voltage may be increased in increments of 2.5%, 5%, 7.5%, and 10%.

CHIPSET

Intel 82440BX two chip AGPset

SYSTEM MEMORY

4 x 168 pin SDRAM DIMM sockets Support up to 1GB

Provides ECC (Error Checking Correction) capability

EXPANSION SLOTS

5 x 32 bit Bus Mastering PCI slots (v2.1 compliant)

2 x 16 bit ISA slots (One PCI/ISA Shared slot)

1 x 32 bit AGP slot (v1.0 compliant)

ON BOARD ULTRA I/O CHIP

ITE 8671F-A chip

2 RS-232 Serial Ports (16550 UART compatible)

1 Parallel Printer Port (SPP/EPP/ECP mode)

1 FDD port (supports LS120, 3 mode, 1.2/1.44/2.88 MB FDD)

Provides IrDA port with optional cable for transceiver

TWO ULTRA DMA-33 IDE PORTS

Supports two independent channels for 4 IDE devices

Supports up to PIO mode 4 and Ultra DMA/33

2 PCI bus mastering ATA E-IDE ports

BOARD DIMENSIONS

4 Layer PCB, 30.5cm x 19cm(12″ x 7.5″)

ATX form factor

BOOT-BLOCK FLASH BIOS

Award PCI BIOS with green, ACPI, APM, plug and play, DMI functions

Supports multi-boot from E-IDE/SCSI/CD-ROM/FDD/LS120/ZIP

2 Mbit Flash ROM

DOUBLE STACK BACK-PANEL I/O CONNECTORS

PS/2 Mini-DIN mouse & keyboard ports

2 USB ports

2 D-Sub 9-pin male Serial ports

1 D-sub 25-pin female printer port

Enjoy the new Socket 7 processor with 100MHz bus speed from Intel Pentium

MMX,

AMD K6-2, Cyrix MI, MII, IDT Win Chip 2-3D and IBM 6X86 to achieve a much higher performance

than the 66 MHz bus based processors.

Supports all legacy Socket 7 processor at 66, 75, 83, 95, 100, 105, 110 to

140MHz bus speed

| |AMD K6 / K6-2 266, 300, 333, 350, 400 |

Supports faster 100MHz SDRAM memory for better performance

Accelerated Graphics Port ready

Easy Jumper setting for CPU frequency selection

Full range of voltages supported for different CPUs

supports 16 different selection from 2.0V, 2.1V, 2.2V …to 3.5V with 0.1V

increment

to maximeze the flexibility for varied CPU vcore requirements.

On board 3.3V Design

Generates independent 3.3V to avoid compatibility issue with power supply

Switching DC/DC Voltage Regulator for CPU

Cool down CPU temperature,Increase system reliability,and support CPU that requires > 10 Amp

3 X DIMM memory sockets available for system memory up to 768MB.

Supports 128MB Cachable memory size to speed up large application.

512KB faster L2 cache on board

McAfee VirusScan ( full version ) provided.

Offers the most comprehensive anti-virus protection

1Mbit full featured flash ROM

(Easy upgrades without the need to replaced an EPROM component)

Bootable CD-ROM, USB, DMI supported

1 X AGP, 3 X ISA and 4 X PCI for expansion slots

Ultra DMA 33 interface with 2 channels

ALI Aladdin 5 chipset

All necessary cables included

Floppy cable (34 Pin) with 4 heads

IDE cable (40 Pin) with 3 heads

ZIF Socket 7 Processor Intel P54C or P55C (MMX), up to 233MHz

AMD K5, K6, or K6-2,up to 450MHz (or higher, when CPU is available)

Cyrix 6x86L or 6x86MX, up to PR266 Bus Speed 66MHz ~ 100MHz Chipset VIA

MVP3 L2 Cache 512KB/1MB Pipelined Burst SRAM BIOS 1Mbit flash ROM (ready for 2M-bit) with:

DMI 2.0, Plug and Play System Memory Memory Capacity: Up to 768MB

Memory Sockets: Two 72-pin SIMMs and three 168-pin DIMMs

Memory Type: PC/100, EDO, SDRAM

Data Integrity: ECC/Parity Checking (Accelerated Graphics Port) Onboard

Connector Power Management ACPI Onboard IDE Supports PIO Mode 0-4, DMA Mode

0-2

Two channels for up to 4 IDE devices

Bus Master Ultra DMA/33

Built-in VT82C586B Onboard Multi I/O Winbond 83877 with:

One Floppy Interface

Two 16550 UART compatible serial ports

One EPP/ECP parallel portHardware Monitoring Winbond W83781D IC for:

System temperature, voltage, and fan speed Wake on LAN 3-pin headersUSB Double stacked connectorIrDA Standard (headers) Keyboard and Mouse

PS/2 keyboard and mouse connectors Expansion Slots Four 32-bit PCI slots

(66MHz)

Five 32-bit PCI slots (100MHz)

Two 16-bit ISA slots (66MHz & 100MHz)

One shared (100MHz)Other Features Win95 shut-off and Modem ring-on

System Management (SM) Bus

Switching Voltage Regulator

TMC System Monitor Utility

Optional LANDesk Utility Form Factor ATX Form Factor

12″ x 7.1″

Intel 82440LX, Socket 370, MicroATX, AGP, PCI Sound ESS Solo-1 (6LIA)

414

Intel 82440ZX, Socket 370, MicroATX, AGP, PCI Sound ESS Solo-1, 100MHz

(6ZIA)

452

Intel 810, Socket 370, microATX, Shared memory VGA, Ultra DMA-66, PCI Sound

ESS Solo-1, AMR (6WIV)

558

Slot 1 VIA Pro Plus, ATX, AGP, 133MHz, PCI Sound, Ultra DMA-66, AMR (6ATA2)

449

Intel 82440BX, ATX, AGP, 100MHz (6BTM)

538

Intel 82440BX, ATX, AGP, 100MHz + PCI Sound Creative/Essoniq 1373 (6BTA3)

567

DFI PB61-V2 Via693 Slot1 ATX

347

CB60-V3 Via693 PPGA ATX

359

CW35-L i810L PPGA MATX Audio+Video

379

K6XV3+ Via VMP3 ATX AGP

379

K6BV3+ ViaVMP3 Super7 BAT AGP

379

CB60-ZX i440ZX PPGA ATX AGP

399

P2XBL i440BX Slot1 ATX AGP 100MHz, head control

475

ACORP 6BX81 i440BX Slot1 ATX

450

INTEL SE440BX2 Slot1 ATX without audio

575

TEKRAM P5T30-A4 430TX-ATX

299

P5MVP-A4 P5/100 FSB/VIA MVP3/AGP/4 PCI/3 ISA/ATX

333

P6B40-A4X PII/100FSB/440BX/AGP/4PCI/3ISA/ATX

429

P6B40-A4Z PII/100FSB/440ZX/AGP/4PCI/3ISA/ATX

416

PB40D-A5 Dual PII/100FSB/440BX/5PCI/2ISA/AGP/ATX

755

P6E40-MS3 PII/66FSB/440EX/AGP/4PCI/2ISA/ATX

395

S3AP-A Socket 370/66FSB/Via Pro+/Ess Solo1/AGP/5PCI/2ISA/ATX

399

SUPER POWER SP-A586B Socket7/Ali/512k/AGP/3PCI/2ISA/Baby AT

295

SP-5BSM Socket7/Sis530/3PCI/ISA/PCI Audio ALS300/AGP 3D/Baby AT

339

SP-6XV Slot1/Via693/AGP/4PCI/3ISA/ATX

277

SP-6XV-A66 Slot1/Via693/AGP/5PCI/2ISA/Ultra DMA66/ATX

289

SP-6XV-133 Slot1/Via693/AGP/5PCI/2ISA/Ultra DMA66/ATX

333

SP-6XW Slot1/Intel 810DC-100/AC’97 Audio Codecs/5PCI/AMR/4MB Display memory on board/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX

498

SP-6XW-L Slot1/Intel 810L/AC’97 Audio Codecs/5PCI/AMR/4MB Display memory on board/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX

425

SP-6BB Slot1/Intel440BX/AGP/3PCI/2ISA/SB-Link/wihtout 83781/Baby AT

419

SP-6BV Slot1/Via693/AGP/3PCI/2ISA/wihtout 83781/Baby AT

275

SP-6MW Slot1/Intel 810DC-100/3PCI/1AMR/4MB SDRAM /AC97/Micro ATX

498

SP-7XV-A66 Socket370/Via693/AGP/4PCI/3ISA/ATX

289

SP-7XW Socket370/Intel 810DC-100/AC97/5PCI/AMR/4MB display memory on board/752 3D VGA/U DMA 33/66/ATX

498

SP-7BV-A66 Socket 370/Via693/596B/U DMA66/AGP/3PCI/ISA/Baby AT

275

Į_pradžią

Procesorius

Praktiškai visą PK elektroninę dalį sudaro mikroschemos, todėl jo PP

(pagrindinis procesorius) šnekamojoje kalboje yra vadinamas tiesiog mikroprocesoriumi. Šiuolaikiniame PK yra ne vienas mikroprocesorius, todėl, kad jų nepainiotume, pagrindinį mikroprocesorių ir toliau vadinsime PP.

PP sandara ir veikimas. PP yra viena sudėtingiausių PK mikroschemų. Jis vykdo programą ir atlieka visas programoje nurodytas matematines bei logines operacijas. Visuose PP yra trys pagrindiniai įtaisai.

• Aritmetinis loginis įtaisas. Jo angliška santrumpa ALU. Jis atlieka aritmetines ir logines operacijas.

• Registrai- kelių baitų talpos atmintys. Juose saugomi į PP įvesti duomenys, skaičiavimo rezultatai. Yra registrai tam tikroms operacijoms atlikti.

• Valdymo įtaisas, kuris suderina visų PP įtaisų darbą. Jis valdo programos instrukcijos, paimtos iš PK atminties vykdymą.

Kokias operacijas gali atlikti ALU, kiek, kokių ir kokios talpos registrų yra PP, taip pat valdymo įtaiso sudėtinumas priklauso nuo konkretaus PP konstrukcijos.

Visi PP įtaisai tarpusavyje yra sujungti vidinėmis duomenų ir adresų bei valdymo signalų magistralėmis. Duomenų magistrale abiem kryptimis cirkuliuoja duomenys ir adresai, o adresų magistrale- tik adresai iš PP į jo išorę. Valdymo signalai iš valdymo įtaiso siunčiami į visus PP įtaisus, į PP išorę bei priimami iš išorės. PP yra ir daugiau įtaisų: 1.interfeisas sujungia PP su RAM, 2. instrukcijos registras saugo iš RAM paimtą programos instrukciją, 3. dekoderis instrukciją paverčia valdymo blokui suprantamais signalais, 4. valdymo įtaisas valdo instrukcijos vykdymą, 5. ALU, vykdydamas valdymo įtaiso komandas, atlieka veiksmus, 6. registrai saugo

ALU darbo tarpinius rezultatus.

Nors PK plėtrai ir labai svarbi buvo 80386 procesorių šeima, tas PK, kurį naudojame šiandien, iš esmės prasidėjo nuo 80486 modelio 1989 –

aisiais. “Windows 3.x” pakankamai neblogai veikė 80386 DX kompiuteriuose, kiek lėčiau, bet pakenčiamai 80386 SX, tačiau 486 šeimos procesoriai davė daug naujesnių technologijų ir gerokai didesnę darbo spartą.

486 procesoriuje pirmą kartą buvo panaudota pirmojo lygmens spartinančioji atmintis (8 Kb), įgalinusi mažesnį kreipimąsi į DA skaičių ir gerokai spartesnį darbą, nes spartinančioji atmintis buvo įdiegta tiesiog procesoriuje. 486 taip pat buvo pirmasis procesorius turėjęs veržlaus perdavimo (burst) režimą, kuris gerokai padidino bendravimo tarp

DA ir procesoriaus spartą. 486 modelis buvo pirmasis x86 šeimos procesorius su instrukcijų konvejeriu ir todėl sparčiau apdorojo instrukcijas.

Procesorius turėjo apie 1.25 mln. tranzistorių – beveik 5 kartus daugiau negu 80386. Papildomi tranzistoriai buvo naudoti naujoms galimybėms diegti, slankaus kablelio operacijų posistemei ir pirmojo lygmens spartinančiajai atminčiai. 486DX buvo gaminamas 25, 33 ir 50 MHz versijų. Kaip ir 80386,

80486 turėjo DX ir SX versijas. Pigesnė SX versija buvo gaminama 16, 20, 25

ir 33 MHz, tačiau, išskyrus mažesnę spartą ir dar vieną svarbią ypatybę, ji praktiškai buvo tokia pat, kaip ir 486 DX. Ta svarbi ypatybė buvo matematinio koprocesoriaus nebuvimas. 1992 rudenį buvo išleista padvigubintų ciklų DX procesorių versija, pavadinta 80486DX2. Vėliau 1994

išleido 80486DX4, kuris veikė triguba DX ciklų sparta. Ir šiose sistemose bendravimas su kitais komponentais vyko magistralės dažniu ( 25 arba 33MHz

), tačiau vidinės procesoriaus operacijos galėjo vykti jau 75 arba 100 MHz.

Šie procesoriai naudojo 3.3V įtampą, nes reikėjo sumažinti išskiriamos šilumos kiekį( 5V DX2 procesoriai privalėjo turėti įrangą šilumai išsklaidyti). DX4 procesoriams dėl šios priežasties reikėjo specialių pagrindinių plokščių.

Pentium yra sukurtas panaudojant naujus techninius sprendimus, kurie jį padarė dvigubai greitesnį už tuo pačiu dažniu veikiantį 486. Pentium turi

64, o ne 32 bitų duomenų magistralę; dvi spartinančiąsias atmintis – vieną duomenims, kitą instrukcijoms; įtaisą dviems instrukcijoms tuo pačiu metu apdoroti; daug greitesnį matematinį procesorių ir prognozavimo įtaisą.

Platesnė vidinė duomenų magistralė paspartina duomenų perdavimą. PP

turintis atskiras spartinančiąsias atmintis instrukcijoms ir duomenims, veikia greičiau, nes jis gali tuo pačiu metu imti ir duomenis, ir naujas instrukcijas. Tai ypač svarbu, nes visų Pentium vidinis dažnis yra didesnis už išorinį dažnį (pvz., 200 MHz Pentium išorinis dažnis 66 MHz).

Pentium instrukcijas apdoroja konvejeriniu būdu, panašiai, kaip 486, tik dvi iš karto, todėl per vieną ciklą jis gali apdoroti ne vieną, o dvi instrukcijas.

Prognozavimo įtaisas analizuoja instrukcijų seką ir dažniausiai teisingai nusprendžia, kurias instrukcijas apdoroti. Todėl PP greičiau veikia, ypač kai vykdomos pasikartojančios operacijos, nes nereikia laukti, kol iš RAM ateis informacija, kokią operaciją vykdyti.

1997 – aisiais “Intel” rinkai pateikė Pentium su MMX ( multimedia extention ), 57 papildomų instrukcijų rinkinio, skirto pagerinti daugiaterpes procesoriaus galimybes. Naujos instrukcijos remiasi lygiagretaus vykdymo principu ir naudoja technologiją, vadinamą “ viena instrukcija, keli duomenys (VIKD) ”. VIKD leidžia vienai instrukcijai tuo pat metu naudoti kelis duomenų rinkinius, vadinasi greičiau atlikti užduotis. Tai ne vienintelis Pentium MMX privalumas. Konvejeriai prailgėjo nuo 5 iki 6 etapų, abi pirmojo lygmens spartinančios atmintys buvo padidintos nuo 8 iki 16 Kb, taip pat pagerintas ir šakų spėjimas.

Dar prieš metus kai pasirodė Pentium su MMX technologija, buvo pristatytas Pentium Pro procesorius. Pentium Pro konvejerio etapų skaičius buvo padidintas nuo 5 iki 14, pačių konvejerių buvo trys, o ne du, vadinasi, ir darbo sparta gerokai padidėjo. Dar daugiau, net keturi Pentium

Pro procesoriai galėjo būti montuojami viename kompiuteryje ir dirbti kartu. Ankstesnės Pentium sistemos tegalėjo turėti du procesorius. Pentium

Pro turėjo 5.5 mln. tranzistorių.

Pentium II procesoriuje padvigubinta pirmojo lygmens spartinančioji atmintis iki 32 Kb ir vietoj Pentium Pro antro lygmens spartinančiosios atminties panaudojo didesnę 512 KB spartinančią atmintį, kurios magistralė veikia 0.5 Pentium II procesoriaus ciklų dažnio.

Pentium III yra patobulintas Pentium II variantas, tačiau MES tikslių duomenų neskelbsime korporacijos saugumo sumetimais. Galime pasakyti tik tiek, kad vidinis dažnis yra didesnis.

Į_pradžią

VIDINĖ ATMINTIS

Šiuolaikiniuose personaliniuose kompiuteriuose yra skirtingų paskirčių vidinės atmintys :

1. Pastovioji atmintis – ROM;

2. Operatyvioji atmintis – RAM;

3. Spartinančioji atmintis – CACHE;

4. Vaizdo atmintis – vRAM.

Kur ROM ir RAM sudaro pagrindinę PK atmintį.

Atmintys yra suskirstytos ląstelėmis, kuriose laikoma informacija.

Kiekviena ląstelė turi savo adresą, kurį sudaro tam tikro ilgio dvejetainis kodas. Adresas nurodo konkrečią atminties ląstelę. Nuo adresų magistralės pločio priklauso jos valdomos atminties talpa. Adresai ir duomenys yra perduodami “žodžiais” . Adresai siunčiami tik viena kryptimi iš PP į atmintį, o duomenys – abiem kryptimis, nes PP iš atminties pasiima jam reikalingus duomenis ir įrašo į ją rezultatus

PP pirmiausia adresų magistrale siunčia adresą, kuris jame nurodytą atminties vietą padaro prieinama duomenims skaityti arba rašyti. Po to siunčiamas signalas, nurodantis, ar duomenys bus skaitomi, ar rašomi, ir duomenys perduodami duomenų magistrale. Atminties talpa ir sandara priklauso nuo PP tipo.

Pagrindinė atmintis yra suskirstyta į:

❖ Įprastinę (Conventional) atmintį. Nuo 0 iki 640 Kbaitų. Tai visuomet yra RAM.

❖ Rezervuotąją (Reserved) atmintį. Ją sudaro 384 Kbaitai likę iki

1 Mbaito. Joje visuomet yra ROM ir RAM, 64 Kbaitų “EMS” langas, pro kurį PP gali kreiptis į papildomą atmintį, ir sistemos

BIOS. Kai pakanka operatyviosios atminties mikroschemų, PK

darbui paspartinti informacija iš ROM yra perrašoma į RAM .

❖ Papildomąją (EMS – Expanded Memory System) atmintį. Ją sudaro daugiau nei 1 Mbaitas. Ja speciali atminties valdymo programa

(EMM– Expanded Memory Manager) papildo PP tiesiogiai valdomą atmintį. Su šia atmintim PP bendrauja per “EMS” langą”.

❖ Viršutinę (HMA – High Memory Area) atmintį. Ją sudaro paskutinieji 64 megabaito kilobaitai.

❖ Išplėstąją (Extendet) atmintį. Ją sudaro virš 1 Mbaito. Ją PP

valdo tiesiogiai.

Fizinė atminties talpa priklauso nuo to, kokios talpos ir kiek atminties mikroschemų yra kompiuteryje.

Nuo RAM talpos priklauso PK darbo greitis. Kai RAM pakanka, programai veikiant,PK retai kreipiasi į diskinį kaupiklį. Kai RAM yra per mažai , PK dažnai tenka kreiptis į diskinį kaupiklį, kuris veikia daug lėčiau. Dėl dažno kreipimosi į diskinį kaupiklį, labai lėtėja PK

veikimas, kreipimosi į diskinį kaupiklį trukmė yra apie 6 – 8 kartus ilgesnis lyginant su kreipimosi į RAM. Reikalinga RAM talpa priklauso nuo to, su kokiomis programomis dirbate. Talpesnę RAM galima lanksčiau valdyti.

Kreipiantis į atmintį puslapiais arba kitaip tariant “Ping pong”

metodu, informacijos skaitymas ar rašymas vyksta žymiai greičiau.

Kreipiantis “Ping pong” metodu, vienas paskui kitą einantys adresai nukreipiami skirtingoms RAM mikroschemoms. Taip sutaupome laiko ir visa atmintis veikia greičiau. Todėl atmintį turi sudaryti ne mažiau kaip dvi mikroschemų grupės – moduliai. Pvz.: 8 Mbaitų RAM , sudaryta iš 4 modulių po 2 Mbaitus gali būti greitesnė už RAM, susidedančią iš dviejų modulių po 4 Mbaitus.

RAM įrašoma į mikroschemas DIP (Dual In Line Pin), jų rinkinius SIMM

(Singl In Line Memory Module), turinčius 72 sudvejintus kontaktus , arba

DIMM (Dual In Line Memory Module), turinčius 168 kontaktus. Jie būna 64,

256, 1000, 2000, 4000, 8000, 16000 ir t.t., Kbaitų talpos.

SIMM moduliuose kontaktų, esančių abiejose plokštelės pusėse, poros yra sujungtos, o DIMM moduliuose jos nesujungtos, todėl tokio pat ilgio

DIMM yra du kartus daugiau kontaktų, o kartu gali būti ir du kartus daugiau RAM mikroschemų.

Informacijos perdavimą iš PP į DRAM ir atgal galima pagreitinti naudojant statinę operatyviąją atmintį SRAM (DRAM – dinamiškai valdomos atminties mikroschemos) vadinama spartinančiąja atmintimi. Ji yra tarp pagrindinės RAM ir PP. Spartinančioji atmintis paspartina PP darbą, nes į ją iš pagrindinės RAM perrašoma dalis informacijos, kuri tuoj bus reikalinga(). Tuomet PP beveik visą laiką bendrauja su daug greitesne spartinančia atmintimi ir PK veikia 15 – 20 % greičiau, bei mažiau informacijos cirkuliuoja PK magistrale. Spartinančioji atmintis yra vidinė, kai ji yra μP mikroschemoje, ir išorinė, kai yra šalia μP.

Ar DIMM, ar SIMM modulio reikia jūsų kompiuteriui, sužinosite tik panagrinėję pagrindinę kompiuterio plokštę, bei joje esančias atinkamai tik DIMM ar tik SIMM jungtis. SIMM yra trumpesnė lyginant su DIMM

jungtimi.

Į_pradžią

Iðorinë atmintis

Dideliems informacijos kiekiams kaupti ir saugoti PK plaèiausiai naudojami magnetiniai disketinai ir diskiniai kaupikliai, taip pat optiniai diskiniai kaupikliai ir elektroniniais diskais vadinamos labai talpios puslaidininkinës atmintys, iðlaikanèios á jas áraðytà informacijà ir iðjungus maitinimà.

Disketiniai kaupikliai

PK naudojami 5.25 ir 3.5 coliø diskeliai. 5.25 colio disketës, esanèios lanksèiame plastmasiniame voke, jau seniai nebenaudojamos. Pirmosios tokios disketës buvo pagamintos 1976 metais ir buvo vienpusës. Naujuose PK

naudojamos tik 3.5 colio disketës (SONY, 1981m.), ádëtos á uþdarà standø plastmasiná vokà. Jos yra kur kas patikimesnës, ilgaamþiðkesnës, joms skirtas disketinis kaupiklis yra maþesnis, taèiau jø talpa ir informacijos perdavimo greitis nebetenkina ðiuolaikinio vartotojo.

Disketës pavirðius yra lygus, padengtas trinèiai atspariu ferolaku.

Kaupiklio galvutë juda tiesiai nuo disketës centro jos iðorës link ir atvirkðèiai. Informacija áraðoma á koncentrinius takelius, kurie yra suskirstyti á sektorius. Takeliø ir sektoriø skaièius priklauso nuo disketës kokybës, informacijos kodavimo bûdo, naudojamo formato ir kaupiklio. Viename sektoriuje daþniausiai telpa 512 baitø duomenø. Pvz.,

3.5 colio 1.44 Mbaito disketës kiekvienoje pusëje yra 80 takeliø, sudarytø ið 18 sektoriø. Sektoriaus takelyje telpa 512 baitø informacijos.

Failas á disketæ áraðomas fragmentais po 512 baitø á sektoriø takeliø atkarpas arba jø grupes, vadinamas cluster. Dirbant su diskete, failø fragmentai iðsklaidyti po visà disketæ. Daþniausiai cluster sudaro du gretimø sektoriø fragmentai. Kaupiklio darbà pagreitina diskø optimizavimo programos (pvz., DOS programa “defrag.exe”), kurios iðsklaidytus failo fragmentus perkelia vienas greta kito. Nuliniame disketës takelyje yra OS

naudoti skirta informacija. Takelio nuliniame sektoriuje yra disketiniam kaupikliui normaliai veikti bûtina informacija (Boot Area), kituose sektoriuose – failø iðdëstymo disketëje lentelë (FAT – File Allocation

Table). Ja naudodamasis kaupiklis randa reikiamà informacijà.

Disketinio kaupiklio naðumas nusakomas kreipimosi trukme (100 – 500 ms)

– laiku per kurá kaupiklis suranda informacijà arba informacijos perdavimo greièiu (apie 30 kbaitø/s).

Daþniausiai vartojami tokie diskeliø formatai:

5.25”

dvi pusës, 40 takeliø po 9 sektorius 360 Kb (IBM standartas)

viena pusë, 80 takeliø po 15 sektoriø 360 Kb (Iskra 1030.11)

dvi pusës, 80 takeliø po 9 sektorius 720 Kb (EC 1840)

dvi pusës, 80 takeliø po 15 sektoriø 1.2 Mb (didelio tankio)

3.5”

dvi pusës, 40 takeliø po 18 sektoriø 720 Kb (paprasto tankio)

dvi pusës, 80 takeliø po 18 sektoriø 1.44 Mb (didelio tankio)

Diskiniai kaupikliai

Diskiniai kaupikliai ne tik talpesni, bet ir daug greitesni uþ disketinius, jø informacijos perdavimo greitis gali bûti didesnis kaip 10

Mbaitø/s, o vidutinë kreipimosi trukmë gali bûti trumpesnë nei 2 ms.

Informacija á diskiná kaupiklá áraðoma panaðiai kaip ir á disketiná.

Diskà sudaro keli vienodi diskeliai, turintys bendrà aðá, todël takeliai vadinami cilindrais. Kaupiklyje yra kelios galvutës. Diskiniuose kaupikliuose diskeliai sukasi 3500 – 10000 apsisukimø per minutæ greièiu.

Skaitymo galvutës plaukia ant oro pagalvëlës, neliesdamos diskeliø pavirðiø. Diskeliuose informacijos áraðymo tankis yra daug didesnis, kaupiklio mechanika daug tikslesnë negu disketëse. Kaupiklio korpusas hermetiðkas, pripildytas inertiniø dujø.

Informacijos perdavimo greièiui padidinti gali bûti keliø Mbaitø talpos spartinanèioji atmintis.

PK naudojami IDE (Interface Drive Electronics), E-IDE (Enhanced IDE),

SCSI (Small Computer System Interface), ESDI (Enhanced Small Device

Interface) tipo valdikliai.

Informacija á diskà yra áraðoma fragmentais vadinamais cluster.

Kiekvienas failas uþima vienà ar daigiau cluster’iø, kurie iðsidësto visame diske. Cluster’iai bûna 2048, 4096 ar 8192 baitø. Jø dydá, kieká ir iðsidëstymà diske reguliuoja FAT (File Allocation Table). Pradedant DOS

4.0, kur FAT yra 16 bitø (FAT16) daugiausia gali bûti 65,536 cluster’iø, t.y. vienos disko dalies (partition) dydis negali bûti didesnis kaip 512

Mbaitø. Todël didesnius diskus reikia dalinti á kelias dalis, kurios kiekviena yra ne didesnë 512 Mbaitø. Daugiausia gali bûti keturios disko dalys su savo FAT, todël galima sakyti, kad FAT16 naudojamas iki 2 Gbaitø talpos diskuose. Pradedant Windows 95 OSR2 palaikomas 32 bitø FAT (FAT32).

Èia disko talpa gali bûti net iki 2 Terabaitø!

Optiniai kaupikliai

Informacijai saugoti taip pat naudojami optiniai diskeliai, sutrumpintai vadinami CD (Compact Disc).

Yra kelios optiniø kaupikliø sistemos:

Audio-CD – buitniai skaitmeniniø garso áraðø grotuvai;

CD-ROM (Compact Disc – Read Only Memory) – kaupikliai darbui su PK. Jø diskeliuose bûna áraðyti programos ir duomenys;

Photo-CD kaupikliai, kuriø diskeliuose yra fotogrfijos kokybës paveikslëliai;

CD-I (Compact Disc Interactive) – tiesiog prie TV jungiami buitiniai kaupikliai. Jie turi savo mikroprocesoriø ir OS;

Video-CD – buitiniai skaitmeniniø vaizdo áraðø grotuvai, suderinami su CD-

I sistema;

CD+G ir CD-XA (Extended Architecture) – kaupikliai duomenims ir garsui su vaizdu áraðyti. Pirmasis, grieþiant muzikai sugeba ekrane rodyti, pvz., dainos tekstà, o antrasis – paveikslà.

Pirmøjø viengubo greièio CD-ROM kaupikliø informacijos perdavimo greitis buvo apie 150 kbaitø/s, aðtuongubo (8X) greièio kaupikliai perduoda apie 1200 – 1500 kbatø/s. Simbolis X rodo, tik kiek kartø greièiau kaupiklyje sukasi diskelis.

Diskelio skersmuo 120 mm, storis 1.2 mm, centre 15 mm skylë. Diskelis yra plonas, metalinis, blizgantis, padengtas labai tvirta skaidria plastmase. Informacija raðoma blizganèiame metalo pavirðiuje spirale, padarant jame kas 1.6 μm 0.12 μm gylio ir 0.6 μm ploèio duobutes. Duobuèiø ilgis bûna nuo 1 iki 3 μm (þmogaus plauko storis yra apie 18 μm).

Informacijà skaito lazerio spindulys.

Diskelis yra skaitomas spirale nuo centro. Kadangi informacijos skaitymo greitis turi bûti vienodas, diskelio sukimosi greitis keièiamas pagal galvutës atstumà iki diskelio centro. Viengubo greièio kaupiklyje, galvutei esant diskelio centre, jis yra apie 200 aps./min, o kraðte – apie

530 aps./min. Dvigubo greièio kaupiklyje jis yra du kartus, trigubo – tris kartus ir t.t. didesnis. Dabartiniø CD-ROM kaupikliø lazeriø spindulio skersmuo yra 1.6 μm.

Vienà kartà áraðomi optiniai diskeliai (WORM (Write Once- Read Many))

Ðie diskeliai gaminami tuðti, todël vartotojas gali kaupti individualià informacijà, taèiau vienà kartà áraðytos informacijos iðtrinti jau nebegalima. Informacija áraðoma ir skaitoma lazeriu. Diskeliai bûna 3.5 ir

5.25 colio skersmens; vienoje pusëje telpa nuo 300 iki 600 Mbaitø informacijos.

Perraðomieji optiniai diskeliai (WMRA (Write Many- Read Always))

Ðiuose diskeliuose esanèià informacijà galima perraðyti daug kartø.

Diskeliai yra dviejø tipø: optiniai ir magnetiniai optiniai. Á optinius diskelius telpa keli ðimtai megabaitø informacijos. Magnetiniø optiniø kaupikliø talpa didesnë kaip 600 Mbaitø, kreipimosi trukmë yra apie 30 ms, o informacijos perdavimo greitis beveik vienas megabaitas per sekundæ.

Pagrindinis CD- ROM kaupikliø trûkumas yra palyginti ilga kreipimosi trukmë (dël sunkios galvutës). Optiniuose diskeliuose patogu transportuoti ir saugoti didelius informacijos kiekius.

DVD (Digital Video Disc) optiniai kaupikliai.

Jie skirti saugoti dideliems informacijos kiekiaims, net iki 17 Gbaitø.

DVD- ROM kaupikliai labai panaðûs á CD- ROM kaupiklius. Juose naudojamas trumpesnio lazerio spindulys, tikslesnë skaitymo galvutës valdymo sistema, informacija gali bûti áraðyta dviem sluoksniais á abi puses, todël jie gerokai talpesni.

Į_pradžią

PRIEVADAI:

PK dalys su magistrale jungiamos interfeisais, turinčiais prievadus (Ports)

– kanalus informacijai priimti ir perduoti. Duomenys, kuriais keičiasi kompiuteris ir prie jo prijungtas įtaisas, yra valdomi priskyrus jiems IRQ

ir I/O adresus. Esant Išoriniams įtaisams adresai yra priskirti prievadui, prie kurio įtaisas prijungtas.

IRQ (Interrupt Request) reiškia tūrio reikalavimą. PK yra 16 tūrių, sužymėtų nuo 0 iki 15 ir kiekvienam nuosekliam ar lygiagrečiam prievadui reikia savo IRQ. (Yra ir išimčių: paprastai COM1 ir COM3, taip pat COM2 ir

COM4 prievadai dalijasi tais pačiais IRQ).

Kiekvienam prievadui taip pat reikalingas ir nuoseklus įvesties/išvesties

(I/O) adresas. Tai tarsi procesoriaus „pašto dėžutė”, į kurią siunčiami dar neapdoroti duomenys. Jei daugiau kaip vienas įtaisas sunaudoja tą patį IRQ

ar I/O adresą, tai įrenginiai neveiks, arba kompiuteris gali „pakibti”. IRQ

ir I/O priskyrimas yra labai svarbus.

• Nuoseklieji prievadai :

Kompiuteriai gaminami su vienu ar dviem įmontuotais nuosekliaisiais

Prievadais. Paprastai tai kitoje kompiuterio pusėje kiekvienam jų skirta devynių kojelių jungtys. Kiekvienas nuoseklusis prievadas priskiriamas vienam iš aštuonių galimų COM adresų (COM1, COM2 ir t.t.), kurie turi unikalius I/O adresus ir IRQ.

Nuosekliojo prievado parametrai

COM IRQ

I/O adresas

|COM1 |IRQ4 |3F8 |

|COM2 |IRQ3 |2F8 |

|COM3 |IRQ4 |3E8 |

|COM4 |IRQ31 |2E8 |

|COM5 |IRQ41 |3E0 |

|COM6 |IRQ31 |2E0 |

|COM7 |IRQ41 |338 |

|COM8 |IRQ31 |238 |

Nuoseklusis prievadas perduoda informaciją po vieną bitą vienu metu, todėl jie lėtesni nei lygiagretusis prievadas.

Nuosekliojo prievado sparta priklauso nuo UART lusto, kuris kompiuterio magistralėje lygiagrečiai parduodamus duomenis paverčia į vieno bito srauto, perduodamą prie nuosekliojo prievado prijungtu kabeliu.

Beveik kiekvienas šiuolaikinis kompiuteris yra išleidžiamas su 16550

modelio UART kurio duomenų perdavimo sparta 115Kb/s ir to pakanka per nuoseklujį prievadą jungiamą įtaisą. (Senesnieji UART 16450 ir 8250 tipai, bei naujesniųjų: galima padidinti spartą įsigyjant nuosekliojo prievado išplėtimo plokštę su 921 Kb/s spartos 16750 UART modeliu.)

• Lygiagretieji prievadai :

Lygiagretieji prievadai daugiausia žinomi kaip jungtys spausdintuvams, tačiau prie jų galima jungti ir kitus įtaisus, pavyzdžiui skenerius.

Lygiagretieji prievadai žymimi LPT. Kompiuteris pats susieja su bet kuriuo surastu lygiagrečiuoju prievadu nuo (LPT1 iki LPT3)

|Standartiniai lygiagrečiųjų prievadų parametrai |

|LPT |IRQ |I/O |

|LPT1 |IRQ7 |3BC |

|LPT2 |IRQ7 |378 |

|LPT3 |IRQ5 |278 |

Jie yra našesni nei nuoseklieji prievadai, nes vienu metu gali perduoti aštuonis informacijos bitus nuo 40KM iki 1MD per sekundę sparta.

Dauguma kompiuterių gaminami su vienu lugiagrečiuoju prievadu, 25

skylučių jungtimi užpakalinėje kompiuterio pusėje. Norint Įdiegti antrą prievadą reikia įsigyti I/O plokštę, kuri dedama į išplėtimo jungtis.

Lygiagretieji prievadai būna 4 tipų :

1. Vienkrypčiai

2. Dvikrypčiai

3. EPP

4. ECP

Vienkrypčiai prievadai : dar yra vadinami SP. Tai patys paprasčiausi ir lėčiausi lygiagretieji prievadai. Duomenys perduodami 40-50 Kb/s sparta tik viena kryptimi – iš kompiuterio į spausdintuvą ar kitą įrenginį.

Dvikrypčiai: perdavimo sparta 100 – 300 Kb/s. Informacija perduodama abiem kriptymis, kad kompiuteris „žinotų” įtaiso būklę.

EPP – spartesnis lygiagretusis prievadas sukurtas įrenginiams dirbantiems didele sparta. Tai gali būti išoriniai diskiniai kaupikliai ar tinklo suderintuvai (adapteriai). EPP veikia nuo 400Kb/s iki 1Mb/s sparta. (Gali būti EPP 1.7 arba 1.9)

ECP- didesnių galimybių prievadas skirtas tiek greitai perduoti duomenis, tiek palaikyti ryšį tarp kompiuterio ir išorinių įrenginių. Pvz. Išorinių kaupiklių ar tinklo adapterių.

P.S Veikimo principas: Kiek pasiunčiama informacijos paketų, tiek grįžtamuoju ryšiu turime ir gauti.(tada reiškia, kad su prievadu problemų nėra)

L-ra: 1.”Kompiuterijos žinynas mėgėjams ir žinovams”

2. B. Starkus “Personalinis kompiuteris”,1999, V.

Į_pradžią

Specialiosios vaizdo plokštės

Trimačio vaizdo (3D) spartintuvai (akseleratoria) – tai kompiuterio aparatinės priemonės, pagreitinančios erdvinių objektų atvaizdavimą plokščiajame ekrane. Juose vartojami grafiniai procesoriai prisiima didžiąją dalį darbo, susijusio su 3D koordinačių (plotis/aukštis/gylis)

konvertavimu į 2D koordinates (plotis/aukštis), objektų paviršių “užpaišymu” bei kitomis operacijomis. Tokiu būdu ne tik žymiai pagreitėja trimetės grafikos pateikimo greitis , bet ir mažiau apkraunamas kompiuterio procesorius (CPU), kuris tuo metu gali atlikti kitas užduotis.

Nei viena kompiuterijos šaka nesivysto taip greitai, kaip yra tobulinami grafiniai akseleratoriai. Jei per pastaruosius dvejus metus mikroprocesorių našumas išaugo 2- 3 kartus, tai grafinių adapterių greitis išaugo dešimteriopai.

Bene pagrindinė 3D akseleratorių poreikį sukėlusi priežastis yra nepaprastai išaugęs trimatę aplinką vaizduojančių kompiuterinių žaidimų.

Be “rimto” trimačio akseleratoriaus tokie žaidimai praranda didesnę pusę žavesio: vaizdas trukčioja, daiktų kontūrai dantyti, kai kurių vaizdo detalių iš viso nesimato.

Veikimas :

Tam, kad sudėtingas erdvinis vaizdas pasirodytų ekrane, kompiuteris turi išspręsti aibę geometrinių užduočių ir atlikti begales matematinių operacijų. 3D objektų projektavimo ir atvaizdavimo ekrane eigą galima suskirstyti į kelis žingsnius:

Skaidymas

Visų trimačių objektų paviršiai suskaidomi į daugiakampius , dažniausiai – į trikampius. Taip žymiai sumažėja 3D scenos aprašymui reikalingas informacijos kiekis ir supaprastinami būsimieji skaičiavimai.

Kiekvieno trikampio padėtis erdvėje apibrėžiama trimis taškais, kiekvienas kurių turi tris koordinates (x, y, z). kiekvienas taškas gali turėti savo spalvą bei skaidrumą apibūdinančias vertes. Kartais trikampiams priskiriamas ir paviršiaus atspindžio koeficientai.

1. Geometrinės transformacijos

Visų 3D objektų (trikampių) koordinatės paskaičiuojamos, atsižvelgiant į tai, kur yra stebėjimo taškas.

2. Apšviestumo skaičiavimai

Apskaičiuojamas objektų apšviestumas. Atsižvelgiant į šviesos šaltinių bei objektų tarpusavio padėtį, apšviestumo reikšmę įgauna kievienas trikampio kampas.

3. Rastrinio vaizdo kūrimas

Šis etapas reikalauja daugiausia skaičiavimų ir būtent juos atlieka trimatis akseleratorius. Šis etapas atitinkamai skaidomas į žingsnius:

a)konvertavimas į dvimatę grafiką b)nematomų plokštumų pašalinimas c)paviršių padengimas bei atsižvelgimas į geometrinę perspektyvą briaunų sugludinimas, atspindžiai, šėšėliai

Po šio etapo tekstūros ir objektų geometrinės koordinatės iš kompiuterio RAM perkeliamos į akseleratoriaus atmintį

5.Vaizdo pateikimas

Viena iš tokių plokščių pavyzdžiui yra AGP (Accelerated Graphics

Port), kuri žymiai gali pakelti kompiuterio grafinės sistemos produktyvumą

. AGP leidžia videoadapteriui tiesiogiai naudotis kompiuterio operatyviąją atmintimi. Galingos grafinio projektavimo sistemos, žaidimai bei virtualios realybės programos reikalauja maksimalaus kompiuterio grafinės sistemos našumo ir sukelia intensyvų duomenų srautą iš kompiuterio RAM atminties sąlyginai lėta PCI magistrale į videoadapterį ir atgal. AGP technologija pašalina šį siaurą “butelio kaklelį”. AGP specifikacija aprašo du duomenų pasiėmimo iš RAM būdus:

1.Nuoseklus(DMA Transfer Mode): iš pradžių grafinis adapteris pasiima iš operatyviosios atminties visas reikalingas tekstūras, o po to kuria trimatį vaizdą.

2. Execute Transfer Mode: šiuo atveju akceleratorius pradeda kurti vaizdą ir parsisiunčia tekstūras tuomet, kai jų prireikia antrasis būdas leižia pasiekti geresnius rezultatus, kadangi grafinis procesorius dirba ir tuo metu, kai per AGP siunčiami nauji duomenys.

Ploteriai

Tai didelio formato spausdintuvai (nuo A4 iki A0). Jie gali būti spalvoti ir nespalvoti. Ploteriai skiriasi taškų skaičiumi colyje. Gali būti 300/600 taškų viename. Kai kurie ploteriai turi operatyviąją atmintį, kuri yra įvairi 8Mb, 20Mb. Yra ploterių kurie turi kietą diską iki 2Gb.

Praktiškai jie naudojami įvairaus dydžio plakatams, žemėlapiams spausdinti.

ATI TV tiuneris

Jis naudingas tiems, kas turi kabelinės televizijos įvadą, nuosavą palydovinės televizijos imtuvą, videokamerą, videomagnetofoną. Tai puikus įrankis prezentacijoms bei kompiuterių reklamai: įspūdingi “multimedia”

efektai už prieinamą kainą. Dar viena panaudojimo sritis – video įrašų analizavimas. ATI TV tiuneris gali padidinti bet kurią judančio videovaizdo sritį; atskirus kadrus galima įrašyti į diską, atspausdinti.

Turint pakankamai greitą kompiuterį, galima įrašyti judantį vaizdą pakankamai didele raiška ir redaguoti videomedžiagą specialiomis programomis.

Minimali kompiuterio konfigūracija: 486DX 4Mb RAM (Win95/98 – 8-

16Mb)ATI vaizdo plokštė su AMS jungtimi.

Vienas iš multimedijos stebuklų, kuris sujungia profesionalaus lygio grafinio akseleratoriaus našumą su plačiomis multimedija galimybėmis vienoje grafinėje kortoje – tai All – Wonder Pro – tai galingas 2D ir 3D akseleratorius + TV tiuneris + videosignalo įėjimas iš videokameros ar magnetofono + videosignalo išėjimas į

TVvideomagnetofoną.

ATi technologies

Rage 128 Pro Technology

RAGE FURY PRO – The 32MB true-color graphics and DVD video accelerator powered by ATI RAGE 128 PRO graphics technology

Rage 128 Technology

XPERT 2000 – The Powerful and Affordable 32MB Graphics & DVD Upgrade

ALL-IN-WONDER 128 – The Ultimate PC Upgrade card for maximum fun

Wonders of the World – Real World Wonders from everyday people

RAGE FURY – Fast True Color 3D Graphics Acceleration

RAGE MAGNUM – Advanced graphics acceleration for PC workstations

XPERT 128 – 128-bit graphics and DVD video acceleration

XPERT 99 – The value-packed 8MB 3D 2D and DVD video accelerator

Rage Pro Technology

ALL-IN-WONDER PRO – The complete all-in-one TV / graphics and video upgrade

XPERT LCD – advanced 3D/ 2D and video acceleration for Digital Flat Panel

(DFP)

XPERT@Play 98 – 8MB – 3D – 2D and DVD video accelerator with TV out

XPERT 98 – 8MB – 3D – 2D and DVD video accelerator

3D CHARGER (PCI/AGP) – provides low cost solutions for OEMs and System

Integrators

lietuviškas priedas

Plokštės lietuviškoje prekyboje

ATI – 3D Rage IIC / 200MHz AGP 3D Charger 2MB EDO AGP (100-418019)140

3D Charger 4MB EDO AGP (100-418018) 153

3D Charger 8MB EDO AGP (100-418031) 189

Xpert XL 4MB EDO AGP (100-415001) 199

Xpert98 8MB SDRAM AGP (100-420006)249

Xpert@Work 4MB EDO AGP (100-411013)229

All In Wonder Pro Pal / Secam D/K 8MB SDRAM AGP Retail (100-706168)586

ATI – Rage 128 VR / 250 MHz Rage Fury 8MB SDRAM AGP (100-416081)285

ATI – Rage 128 GL / 250 MHz Rage Fury 16MB SDRAM AGP (100-416082)391

Rage Fury 32MB SDRAM AGP (100-416080) 599

Rage Fury TVout 32MB SDRAM AGP Retail (100-416078)662

All In Wonder 128 AGP 16MB SDRAM PAL/SECAM (100-708008) 1.175

PCI *** VideoBoost 1MB EDO PCI (100-402037) 99

3D Xpression 2MB SGRAM PC2TV PCI 189

Xpert@Play 4MB SGRAM PCI (100-409051)269

All In Wonder Pro Pal / Secam D/K 8MB SDRAM AGP Retail (100-706168)586

All In Wonder 128 PCI 16MB SDRAM PAL/SECAM (100-708016)1.175

Priedai prie ATI ploksščių TV Tuner Pal B/G (100-703047)299

TV Tuner PAL/Secam D/K Retail (100-703055) 337

Xpert@Work/Play Memory Upgrade 4MB 100

CARDEX 128 TNT 16M AGP 469

CARDEX 128 TNT2 32M AGP809

Desperado AGP-3F10, Voodoo Banshee, 128-bit 2D engine, AGP, 16MB SGRAM 440

Desperado RI30, nVIDIA Riva TNT, 1920×1200 true color, AGP, 16MB 459

RIVA 128TNT 16MB AGP 499

Creative GB RIVA TNT 16 MB 2D/3D AGP bulk 440

Creative GB RIVA TNT2 16 MB M64 AGP bulk 490

FIRE GL PRO 1000 8MB SGRAM AGP OEM 350

MONSTER 3D 4MB 225

MONSTER 3D II 12MB 729

MONSTER 3D II 8MB 699

VIPER V550 16MB AGP OEM 580

VIPER V770 32MB AGP OEM 955

VIPER V770 Ultra 32MB AGP 1.229

Voodoo 2 1000, 12MB, PCI, Retail 399

Velocity 100/Voodoo3, 8MB, AGP, OEM Bulk 275

Voodoo 3 2000, 16MB, AGP, Retail 599

Voodoo 3 2000 16MB, AGP, OEM Bulk529

Voodoo 3 3000, 16MB, AGP, TV-Out, Retail w/3 games 899

Voodoo 3 3000 16MB, AGP, OEM Bulk 749

3D BANSHEE 16MB AGP 449

Voodoo 2 8MB PCI 472

AGP5000 Riva 128 SGRAM 4MB AGP 199

MILLENIUM G400 Dualhead OEM 1.130

MILLENIUM G400 16MB OEM 699

MILLENIUM G200 8MB AGP SGRAM 509

Upgr. 8MB SGRAM for G200 259

REVOLIUTION IV 16MB AGP OEM 659

REVOLIUTION IV 32MB AGP OEM 895

Į_pradžią

Garso plokštės, akustinės sistemos

Garso plokštės

Garso plokštė yra daugiafunkcinis įtaisas, atkuriantis skaitmeninių garso įrašų ir MIDI failus, sumaišantis kelių šaltinių signalus, sintezuojantis įvairius garso efektus (pavyzdžiui, daugiabalsiškumą, erdvinį garsą), stiprinantis analoginį signalą bei keičiantis jo dažnines savybes, analoginį signalą paverčiantis skaitmeniniu ir atvirkščiai. Garso plokštę taip pat galima naudoti telefono ryšiui per

Internetą.

Garso plokštė dažniausiai turi stereofoninius įėjimus mikrofonui ir linijai prijungti, taip pat stereofoninius išėjimus garsiakalbiams ir išoriniam stiprintuvui prijungti.

Viena pirmųjų garso plokščių kūrėjų buvo firma Creative Labs. Jos sugalvotas garso plokščių pavadinimas “Sound Blaster” labai paplito.

Šios firmos plokštės yra vienos iš geriausių tarp multimedijai skirtų garso plokščių. Taip pat paplito firmų Adlib ir Roland plokštės. Dauguma multimedijai skirtos produkcijos yra pritaikyta šių firmų plokštėms, todėl pirkti reikia tik su jomis suderinamą garso plokštę, kuri jas imituoja aparatūriškai arba programiškai. Įvairių firmų plokštės gerokai skiriasi savo funkcinėmis galimybėmis, garso kokybe ir kaina.

Su CD-ROM kaupikliu garso plokštė jungiama per specialų interfeisą.

Įvairių firmų kaupiklių interfeisai yra nevienodi, todėl gaminamos garso plokštės yra suderinamos su kelių firmų CD-ROM kaupiklių interfeisais.

Garsai yra įrašomi į įvairių formatų failus. Sintezuojami garsai dažniausiai įrašomi į firmos Microsoft standartizuotus MIDI formato

(*.mid) failus, o iš garso šaltinio (pvz., magnetofono) įrašomi garsai į

WAVE formato (*.wav) failus. MIDI failuose yra įrašomas ne garsas, o duomenys apie garso šaltinį, natų reikšmės ir jų ilgiai, garsumas, todėl jie užima palyginti nedaug vietos. WAVE failuose šaltinio garsas įrašomas skaitmenine forma (diskretizuotas ir kvantuotas). Tokios pat trukmės muzikinis Wave failas užima šimtus kartų daugiau vietos negu

MIDI failas.

Gamintojai nurodo tokius pagrindinius garso plokščių parametrus:

• signalo kvantavimas (8 bitai senesnėse ir 16 bitų naujesnėse plokštėse);

• diskretizacijos dažnis (15,22 kHz prastesnėse plokštėse, 44,1 arba 48 kHz gerose plokštėse);

• garso sintezavimas (FM, tembrų rinkinys);

• polifonija (girdimi 32 arba 64 balsai vienu metu);

• sintezatoriaus kanalų skaičius (12, 22, 32);

• erdvinio garso efektai;

• suderinimą su Windows Sound System, MIDI, MPC1, MPC2, MPC3 ir kt.

• CD-ROM interfeiso tipą (SCSI, Sony, Panasonic/Creative Labs, Mitsumi, IDE-

ATAPI).

Dauguma šių plokščių naudoja ISA magistralę. PCI garso plokštės dar tik pradeda atsirasti rinkoje.

Kuo daugiau garso plokštė turi atminties, tuo geresnė garso kokybė ir tuo daugiau instrumentų gali turėti.

Naujos garso plokštės įdiegimas

1. Išmeskite senosios plokštės programinę įrangą.

Windows 95 pasirinkite Start/ Settings/ Control Panel/ System.

Pasirinkite skyrių Device Manager. Prie užrašo Sound, video and games controllers spustelti +, nurodyti savo garso plokštės modelį ir spustelti Remove.

2. Išimkite senąją garso plokštę.

Išjunkite kompiuterį neištraukdami tinklo šakutės, kad kompiuteris būtų įžemintas ir neliktų statinio krūvio, galinčio sugadinti įrangą.

Išjunkite visus kabelius nuo garso plokštės, kolonėlių, mikrofono. Jei prie garso plokštės yra prijungtas platus pilkas duomenų kabelis iš CD-

ROM įrenginio, jį taip pat išjunkite. Po to atsukite varžtą, laikantį garso plokštę, ir atsargiai ją išimkite.

3. Įdėkite naują garso plokštę.

Prieš įdėdami naują garso plokštę, prijunkite ją prie audio kabelio iš

CD-ROM įrenginio. Jei naujoji plokštė yra su jungtimi, skirta CD-ROM

įrenginiui, prijunkite platų duomenų kabelį. Atsargiai įstatykite naują garso plokštę. Priveržkite ją laikančius varžtus. Neuždėkite kompiuterio dangčio kol neįsitikinsite, kad viskas gerai veikia.

4. Įdiekite garso plokštės tvarkykles bei programas.

Įjungus kompiuterį turite pamatyti pranešimą, kad Windows rado naują įrenginį ir jam įdiegia programinę įrangą. Instaliavus garso plokštę iš naujo įkraukite sistemą. Tada įdiekite programas gautas su garso plokšte

– paprastai garso rinkmenų redaktorių ir MIDI priedus.

Akustinės sistemos

Akustinėmis sistemomis galime vadinti kolonėles, ausines, mikrofonus, sintezatorių ir kt. įrenginius, pro kuriuos įvedamas ar išvedamas garsas. Akustinės sistemos gali būti pasyvinės ir aktyvinės. Pasyvine sistema gali būti kolonėlė, kuri neturi savo stiprintuvų. Garso plokščių išėjimo signalo galia yra maža, jos pakanka ausinėms ir mažiems garsintuvams. Norint stipresnio garso, reikia įsigyti akustinę sistemą su stiprintuvais. Sistemą pasirinkti reikia labai atidžiai, nes būtent ji elektrinį signalą paverčia akustinėmis bangomis – garsu. Stiprintuvas iš garso plokštės paimtą garsą sustiprina ir paduoda į garsiakalbį.

Skaitmeniniams įrašams atkurti (pvz., *.wav rinkmenoms) garso plokštėje yra skaitmeninis analoginis keitiklis (skaitmeninį signalą paverčiantis analoginiu) ir stereofoninio garso signalo stiprintuvas. Atkuriamo garso signalo kokybė priklauso nuo įrašo, keitiklio ir stiprintuvo kokybės.

Jie turėtų vienodai perduoti signalus, kurių dažnis yra nuo 20 Hz iki 20

kHz, t.y. signalus, į kuriuos reaguoja žmogaus klausa. Tačiau dažniausiai dažnio diapazonas yra nuo 50 Hz iki 15 kHz.

Perkant ausines reikėtų atsižvelgti į tuos pačius parametrus kaip ir kolonėlių, tačiau dar reikėtų atkreipti dėmesį ir į ausinių patogumą.

Mikrofono parametrai yra jautrumas, kuris matuojamas decibelais ir dažnio juosta. Dažnio juosta parodo, kokius žemiausius ir aukščiausius garsus priima mikrofonas. Mano paminėtos akustinės sistemos su tokiais parametrais tinka tik buičiai. Profesionalams reikėtų normalių mikrofonų su savo stiprintuvu, triukšmo slopinimo sistema ir kt.

Į_pradžią

Informacijos įvedimo priemonės

Dauguma šiuolaikinių informacijos įvedimo priemonių yra “intelektualios’’ ,nes jos turi atmintį ir yra lanksčiai valdomos.Jų yra labai daug ir įvairių.Klaviatūra ,pelytę turi dauguma PK .Kitos naudojamos tik specialios paskirties sistemose, pavyzdžiui, vaizdo kameros –

vizualinės informacijos apdorojimo sistemose .Visos jos su PK yra sujungiamos arba standartiniais lygiagrečiuoju ir nuosekliuoju interfeisais

,arba specialiomis plokštėmis ,įstatomomis į PK išplėtimo jungtis ,ir yra valdomos specialios programinės įrangos .

Klaviatūra

Klaviatūra operatorius įveda informaciją į PK ir jį valdo .Klaviatūros skiriasi klavišų skaičiumi ,jų išsidėstymu ,”intelektualumu” ir ertgonomiškumu .Labiausiai paplito AT tipo klaviatūra turinti 102 klavišus

.Dabar gaminamos klaviatūros ,turinčios 105 klavišus ,trys iš kurių skirti

“Windows 95” valdyti .XT tipo kompiuteriu klaviatūroje buvo 92 klavišai

.Nešiojamųjų PK klaviatūros būna mažesnės.

Klaviatūros klavišai yra sugrupuoti pagal paskirtį .Didžiausią grupę sudaro spausdinimo klavišai .Dar yra funkciniai klavišai, žymimi F1, F2, …, taip pat skaičių įvedimo, žymeklio ir PK valdymo klavišai. Klavišų išdėstymas bei jų simboliai įvairiose šalyse yra skirtingi. Pavyzdžiui, angliška klaviatūra vadinama “qwerty”, o prancūziška – “azerty”, nes pirmoji prasideda raidėmis “qw”, o antroji “az”.Naujose klaviatūrose yra

“Windows 95” skirti klavišai.

Pieštukas

Šviesos pieštukas turi reaguoti į silpną ekrano švytėjimą, atsirandantį prabėgant elektronų spinduliui, nes vaizdas piešiamas tamsiame ekrane. Pieštuko skiriamoji geba turi atitikti ekrano skiriamąją gebą, todėl jame yra optinė sistema. Dirbant pieštukas priglaudžmas prie ekrano.

Stiprintuvas sustiprintas fotoelemento signalas per nuoseklų interfeisą yra perduodamas kompiuteriui ir įrašomas į atitinkamą vaizdo atminties (vRAM) ląstelę. Pieštuke yra valdymo mygtukas, kuriuo jis įjungiamas arba išjungiamas.

Pieštuką valdo speciali programa. Nuo jos priklauso pieštuko atliekamos funkcijos. Vaizdas PK displėjuje gaunamas “perkialiant”

jį iš vRAM į ekraną. Skleidimas ekrane ir atmintyje yra sinchronizuotas, todėl pieštuko išėjimo impulsas, atsirandantis prabėgant po juo elektronų spinduliu, pasiunčiamas į atminties ląstelę, atitinkančią pieštuku nurodytą ekrano tašką. Priklausomai nuo to, ar pieštukas “piešia”, “trina” vaizdą ekrane, į atmintį bus įrašytas 1 arba 0, kartu atitinkamai ekrane atsiras baltas arba juodas taškas. Pieštukas pasižymi gera skiriamąja geba, tačiau ilgesnis darbas, pakėlus ranką prie vertikalaus ekrano, vargina operatorių.

Pelytė (mouse)

Ją sukūrė firma XEROX 1970 m. Stumdant pelytę kilimėlio ar specialaus padėklo (apie 20×25 cm) paviršiumi, valdomas žymeklis displėjaus ekrane.

Pelytės klavišais perduopdamos komandos kompiuteriui. Dauguma pelyčių turi du arba tris klavišus. Paprastai kairysis klavišas vykdo PK valdymo klavišų, pavyzdžiui, ENTER (RETURN), ESC, funkcijas. Dešiniuoju pelytės klavišu, dirbant su naujomis programomis, galima iškviesti specializuotą komandų kortelę. Vidurinis klavišas vartojamas retai, jo funkcijos priklauso nuo konkrečios programos.

Pelyte ypač patogu naudotis, dirbant su grafinėmis programomis ir programomis, kurių meniu valdomas žymekliu. Dažną pelytę, programiškai imituojant klaviatūros klavišus, galima pritaikyti darbui su programomis, nesugebančiomis jos valdyti.

Pelytė yra nedidelė, patogiai apimama ranka. Pelytės korpuse yra rutulys, kuris, ją stumdant, rieda kilimėlio paviršiumi ir suka vienas kitam statmenus ritinėlius, prie kurių ašelių yra pritvirtinti plyšėti diskeliai. Vienoje diskelio pusėje yra spinduoliai, o kitoje –

fotoelementai. Stumdant pelytę pirmyn ar atgal, sukasi vienas diskelių, o stumdant į kairę ar į dešinę, – kitas. Judant pelytei įstržai, sukasi abu diskeliai. Pagal fotoelementų signalus nustatoma pelytės judėjimo kryptis, greitis ir nueitas atstumas. Aprašytoji optinė mechaninė pelytės konstrukcija dabar yra labiausiai paplitusi.

Gaminamos ir panašiai veikiančios mechaninės pelytės. Jos pigios, tačiau trumpaamžės. Yra pelyčių, neturinčių judamų dalių. Jos stumdomos ant specialaus languoto padėklo ir reguoja į nuo padėklo linijų atsispindėjusios šviesos pokytį. Tokios pelytės labai patikimos, bet jautrios padėklų defektams.

Pelytėje yra valdiklis, kuris iš mechanizmo gaunamus signalus suderina su PK interfeisu. Pelyčių skiriamoji geba kinta nuo 300 iki 700 taškų colyje (120 – 180 taškų centimetre). Kai ji didesnė, pelytei pakanka mažesnio ploto, bet judesiai turi būti tikslesni. Skiriamąją gebą galima keisti programiškai.

Pelytės prie PK dažniausiai jungiamos kabeliu per nuosekliojo interfeiso RS 232 jungtis DB/8 (8 kontaktai) ir DB/25 (25 kontaktai), o kai kurios – per 6 kontaktų mini DIN jungtį. Yra pelyčių be kabelio. Jos turi infraraudonųjų spindulių arba žemojo dažnio radijo bangų siųstuvus. Imtuvas yra sujungiamas su PK. Infraraudonųjų spindulių pelytę reikia visą laiką laikyti atgręžtą į PK, niekas jai neturi užstoti PK. Pelyčių kabeliai ir siųstuvai leidžia pelytei per 1 – 2 m nutolti nuo PK.

Norint, kad pelytė normaliai veiktų su IBM tipo PK, reikia, kad ji būtų suderinama su firmos MICROSOFT pelyte. Tai priklauso nuo pelytės valdymo programos (Driver). Ne visos pelytės, ypač pigios, yra patikimos.

Pelytę reikėtų stumdyti ant specialaus kilimėlio, kuris turėtų būti elastingas, švelnus, netepantis, kad negadintų pelytės rutuliuko, ir gerai sukibti su stalo paviršiumi, kad stumdant pelytę neslankiotų. Kai žymeklis ekrane nenoriai seka pelytės judesį, išimkite pelytės rutulį ir jį nuvalykite spiritu.

Yra specialių programų pelytės galimybėms padidinti.

Valdymo rutulys (trackball)

Valdymo rutulys – tai “apversta” pelytė, turinti keletą kartų didesnį

– 3 – 4 cm (1- 2 cm nešiojamuosiuose PK) skersmens rutulį. Žymeklis displėjaus ekrane valdomas sukinėjant rutulį ranka, o komandos siunčiamos klavišais. Rutuliui, skirtingai negu prlytei, nereikia laisvos vietos ant stalo. Tai didžiausias jo pranašumas, ypač kai naudojamasi nešiojamaisiais

PK. Prie kabinetinio PK rutulys dažniausiai prijungiamas kabeliu, o kai kada jis jau yra klaviatūroje.

Rutulio skiriamoji geba yra 300 – 500 taškų colyje, yra rutulių kurių skiamoji gebą keli tūkstančiai taškų colyje.

Dauguma jų veikia taip pat kaip optinė mechaninė pelytė. Firma LOGITECH

neseniai pradėjo gaminti rutulį, kuriame jo pasukimas nustatomas analizuojant šviesą, atsispindėjusią nuo taškuoto rutulio paviršiaus.

Gaminami kombinuoti įtaisai – rutulinė pelytė.

Kiti įtaisai žymekliui valdyti

Nešiojamuosiuose PK vietaitaupyti naudojami miniatiūriniai specializuoti įtaisai žymekliui valdyti:

Miniatiūrinė vairasvirtė – tai PK klaviatūroje įtaisyta mažutė pirštu valdoma vairasvirtė.

Klavišinė pelytė (KeyMouse, Home Row) – tai po simbolio “J” klavišu paslėpta miniatiūrinė vairasvirtė. Klavišas J tampa vairasvirte nuspaudus klavišą Ctrl, o klavišai S, D ir F atitinkamai vykdo pelytės kairiojo, viduriniojo ir dešiniojo klavišų funkcijas.

Cilindras (Isopoint) – tai mažas slystantis cilindras, įtaisytas tarp dviejų jungiklių. Jis valdomas nykščiu. Stumiant cilindrą, žymeklis juda horizontaliai, o jį sukant – vertikaliai.

Aikštelė (Touchpad) – tai piršto prisilietimui jautri aikštelė.

Žymeklio vieta ekrane apytiksliai nurodoma piršto galiuku palietus atitinkamą aikštelės vietą.

Grafitinė lenta (Digitizer)

Ji naudojama tiksliems grafikos darbams. Grafinė lenta yra displėjaus ekrano antrininikė. Joje galimapiešti specialiu pieštuku arba speciale pelyte, ovaizdas matomas ekrane. Lentoje piešti gerokai patogiau negu vertikaliame ekrane.

Po elektromagnetinės lentos paviršiumi yra tankus laidų tinklelis (dešimtys laidų milimetre), reaguojantis į pieštuko skleidžiamą elektromagnetinį lauką arba į lauko pokytį, kurį sukelia pieštukas. Lentos valdiklis nustato pieštuko padėties koordinates ir perduoda jas į PK.

Lentos skiriamoji geba yra nuo 4 ik10 kartų mažesnė už atstumą tarp laidininkų ir svyruoja nuo 0,1 ik 0,25 mm. Ji priklauso ne tik nuo lentos ir pieštuko konstrukcijos, bet ir nuo pieštuko vertikalumo, nes, palenkus pieštuką, pasikeičia jame esančio signalų siųstuvo padėtis laidų tinklelio atžvilgiu.

Mažiausios lentos atitinka A6 formatą (21×29,7 cm), o didžiausios –

aštuonis kartus didesnį A0 formatą.

Šiuolaikinės lentos reaguoja į pieštuko prispaudimą ir piešti jose galima kaip popieriuje. Kuo stipriau pieštukas spaudžiamas, tuo storesnią liniją jis piešia. Pieštukai skiria 256 – 512 prispaudimo lygių.

Braižant vietoje pieštuko naodojamas įrankis, panašus į pelytę su langeliu, turinčiu žymą padėčiai tiksliai nustatyti.

Lentos būna standžios ir lanksčios. Yra ir skaidrių lentų. Lenta su PK

sujungiama kabeliu arba ifraraudonaisiais spinduliais.

Skaneriai (Scanner)

Įvestieji vaizdai gali būti tiesiogiai naudojami kompiuterizuotai leidybai arba tam tikru būdu apdorojami ar analizuojami, pvz., naudojant atpažinimo programas (OCR – Optical Character Recognition), tekstai gali būti automatiškai perskaitomi. Visi skaneriai turi šviesos šaltinį ir fotoimtuvą, kartais – vaizdo kamerą su CCD (Charge Coupled Device)

fotoliniuote arba matrica. Skeneriai vaizdą diskretizuoja (sudalija) ir kvantuoja (fiksuoja pilkumo lygių skaičių). Skeneriai esti staliniai ir rankiniai.

Staliniuose skeneriuose dokumentas gali būti paduodamas skaityti būgnu;

tuomet skaitymo mechanizmas nejuda.Plokštieji skeneriai primena kopijavimo aparatą; juose dokumentas padedamas ant stiklo.Dokumentą skaito po juo judantis optinis elektrinis keitiklis.Yra skenerių, kurių vaizdo kamera yra pakeliama virš dokumento. Jų optinė skiriamoji geba yra nuo 300×300 iki

600×1200 taškų colyje ir nuo 256 iki 1024 pilkumo lygių.

Didesnė skiriamoji geba yra gaunama programa apskaičiuojant ir įterpiant papildomus taškus tarp realiai nuskaitytų. Juose yra baltosios šviesos šaltinis, optinė sistema, suskaidanti pirminį vaizdą į raudoną, mėlyną ir žalią vaizdus, ir fotoimtuvas, atskirai priimantis kiekvieną šių vaizdų. Spalvotąjį vaizdą galima išskaidyti nuosekliai – keičiant raudoną

(R), žalią (G) ir mėlyną (B) filtrus, arba lygegrečiai – prieš fotoimtuvus įtaisant pusskaidrių veidrodžių sistemą ir R, G, B filtrus.

Rankinia skeneriai atsirado 1987 m. Rankiniai skeneriai patogūs tik mažo formato dokumentams epizodiškai skaityti. Veidrodis ir optinė sistema gautąjį vaizdą projektuoja į fotoelementų liniuotę. Skaitant dokumentą, skeneris ranka traukiamas statmenai ritiniui, kuris, sukdamas diskelį, moduliuoja spinduolio šviesos srautą.

Sensoriniai ekranai (Touchscreens)

Sensorinis ekranas reaguoja į prisilietimus specialiu pieštuku arba net pirštu, todėl PK galima valdyti tiesiog per ekrane matomą meniu arba rašyti jame komandas.

Naudojami keli būdai pieštuko padėčiai sensoriniame ekrane nustatyti:

elektromagnetinis, jau aprašytas aiškinant grafinę lentą; ultragarsinis, kai ekrano paviršiumi skleidžiamos aukštojo dažnio akustinės bangos, kurių iškraipymai, paspaudus pieštuku tam tikrą ekrano vietą, panaudojami pieštuko koordinatėms ir spaudimo jėgai nustatyti; srovių matavimo, kai srovių , tekančių per ekrano kampus, nevienodumas panaudojamas pieštuko koordinatei nustatyti. Srovės šaltinis – pieštukas gali būti kabeliu sujungtas su PK. Tada priglaudus jį prie laidaus ekrano, per ekrano kontaktus, esančius arčiau pieštuko, prateka didesnė srovė. Panašus rezultatas gaunamas ir naudojant su PK nesujungtą pieštuką; spaudžiant jį prie ekrano, sumažėja varža tarp dviejų laidžių ekrano sluoksnių ir toje vietoje prateka srovė.

Šiuolaikinį pirštu valdomą sensorinį displėjaus ekraną sudaro skaidri daugiasluoksnė danga (detektorius), valdiklis ir valdymo programa. Ekrną dengia labai plonas skaidrus, trapus, laidus indžio oksido ir alavo sluoksnis, virš kurio yra apsauginis labai plono stiklo sluoksnis. Į

laidžiojo sluoksnio kampus valdiklis paduoda kintamąją įtampą ir matuoja per juos tekančią srovę. Palietus ekraną pirštu, per kontaktus, esančius arčiau lietimosi taško, prateka šiek tiek didesnė srovė. Pagal srovių nesimetriškumą valdiklis apskaičiuoja lietimo taško koordinates ir perduoda jas kompiuteriui.

Tokie ekranai patogūs ne tik dirbant su klaviatūros neturinčiais nešiojamaisiais ar kišeniniais PK, bet ir įvairiose viešose informacijos sistemose. Pavyzdžiui, keleivis aerouoste, priėjęs prie tokio ekrano ir palietęs atitinkamus užrašus, gali labai paprastai jį dominančią informaciją. Tai daug patogiau negu naudotis klaviatūra.

Į_pradžią

Išvedimo sistemos įrenginiai

Išvesties įrenginių paskirtis

– apdorotą informaciją išvesti iš kompiuterio sisteminio bloko. Displėjuje gali būti matoma ir įvedama informacija. Tai padeda ją kontroliuoti, taisyti, bet neturi jokios įtakos jos išvedimui. Prie išvesties įrenginių priskiriami displėjai, specialieji projektoriai, spausdintuvai, braižytuvai, garsiakalbiai (juos ypač naudoja žmonės, kurių sutrikusi rega)

ir kt.

Displėjus turi beveik visi kompiuteriai. Jų paskirtis – išvesti grafinę ir tekstinę informaciją. Pagal konstrukciją displėjai skirstomi į kineskopinius (taškinius, CRT) ir plokščiuosius (vektorinius, LTQ).

Plokštieji dėl savo mažų matmenų plačiau naudojami nešiojamuose kompiuteriuose, tačiau vaizdo kokybe ir didesne kaina nusileidžia kineskopiniams. Šiuo metu daugiausiai naudojamų kineskopinių displėjų parametrus pateikiu lentelėje.

|Tipas |Sukūrimo|Spalvotas/ |Didžiausia |Didžiausia |

| |metai |nespalvotas |skiriamoji geba |skiriamoji geba |

| | | |dirbant |dirbant grafiniu|

| | | |tekstiniu rėžimu|rėžimu (taškai) |

| | | |(simboliai) | |

|Hercule|1982 |nespalv. (2 sp.)|80*25 |720*348 |

|s |1985 |spalv. (16 sp.) |80*25, 80*43 |640*350 |

|EGA |1987 |spalv. (16 sp.) |80*25, 80*50 |640*480 |

|VGA |1988 |spalv. (256 sp.)|80*25 |640*480,800*600 |

|SVGA | |spalv. (16 sp.) |80*25 |1024*764 |

| |1991 |spalv. (65 536 |80*25 |1024*768 |

|XGA | |sp.) | | |

Vaizdo kokybė displėjaus ekrane priklauso nuo jo skiriamosios gebos (eilučių ir stulpelių skaičius ekrane), spalvingumo, kadrų dažnio, dažnių juostos. Dauguma displėjų patys prisiderina prie personalinio kompiuterio atvaizdavimo standarto. Personalinio kompiuterio displėjuose, kaip ir televizoriaus ekrane, vaizdą piešia švytintis taškas, bėgdamas per ekraną.

Elektroniniame vamzdyje tašką kuria elektronų spindulys, žadindamas ekrano vidinę pusę dengiantį liuminoforą. Nuo spindulio intensyvumo priklauso vaizdą sudarančių taškų šviesumas. Vaizdą taškas pradeda piešti iš kairiojo viršutinio ekrano kampo. Jis vienodu greičiu perbėga ekraną iki dešiniojo krašto, po truputėlį leisdamasis žemyn. Paskui staigiai grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą vaizdo eilutę.

Taip eilutė po eilutės jis piešia vaizdą iki ekrano apačios, o ją pasiekęs baigia piešti kadrą ir vėl pradeda naują. Displėjuje tuo pačiu metu galima matyti tik grafinį arba tekstinį vaizdą. Kišeniniams ir nešiojamiems personaliniams kompiuteriams naudojami plokštieji nespalvoti ir spalvoti, daugiausia skystųjų kristalų, ekranai. Skystųjų kristalų ekranai vartoja mažiausiai energijos, yra lengvi ir pigūs.

Didžiausi jų trūkumai – inertiškumas ir prastesnis skaitomumas – sėkmingai šalinami. Taip pat yra ir plazminiai ekranai. Juose daugiausiai naudojamos neono dujos arba argono ir neono dujų mišinys, todėl jie švyti rausvai oranžine spalva. Displėjaus ekrano dydis (įstrižainė) matuojama coliais. Paprasčiausių kineskopinių displėjų ekranai būna 14 colių. Leidyboje ir kitur, kur reikia dirbti su smulkiais objektais, naudojami ir didesnės įstrižainės ekranai (15, 16 ar 17 colių).

Norint sumažinti akims daroma poveikį, senesniems displėjams buvo gaminami specialus filtrai.

Personaliniu kompiuteriu galima įvairiai apdoroti vaizdus, pavyzdžiui:

retušuoti, padidinti kontrastą, pakeisti vaizdo spalvas ir elementus, deformuoti ir transformuoti vaizdą, maišyti televizinį ir personalinio kompiuterio sukurtą vaizdą ir t.t. norint vaizdą į personalinį kompiuterį įvesti iš vaizdo magnetofono, TV imtuvo arba personaliniame kompiuteryje sukurtą vaizdą įrašyti į vaizdo juostą ar stebėti televizoriaus ekrane, reikia įsigyti specialias plokštes, suderinančias personalinį kompiuterį ir televizinio vaizdo standartus. Vaizdo plokštes galima suskirstyti į keturias grupes:

1. plokštės televiziniam kadrui arba vaizdui įvesti į kompiuterį. Jos analoginį televizinio vaizdo signalą paverčia skaitmeniniais kompiuterio standarto (VGA, SVGA) signalais (diskretizuoja, kvantuoja, koduoja spalvas);

2. plokštės kompiuterio vaizdui paversti televiziniu vaizdu (VGA/ TV

converter – VGA/TV keitikliai). Jos skaitmeninius kompiuterio signalus paverčia analoginiu televizinio vaizdo signalu;

3. plokštės televiziniam ir kompiuterio generuojamiems vaizdams įterpti vieniems į kitus (Video Overlay Card). Jos ne tik suderina kompiuterį ir televizinio vaizdo signalus, bet ir sugeba kompiuterio kuriamą vaizdą ir televizinius vaizdus įterpti vieną į kitą.

4. plokštės MPEG (Motion Picture Expert Group) metodu užkoduotiems animaciniams vaizdams atkurti.

Yra plokščių, atliekančių visas minėtas operacijas realiu laiku, t.y.

apdorojančių 25 – 30 kadrų per sekundę. Kai kurios vaizdo plokštės turi stereofoninius garso įėjimus, su jomis labai patogu įgarsinti sukurtus vaizdinius siužetus. Yra plokščių,skirtų įvesti pavieniams kadrams bei jiems paversti kompiuterio standarto vaizdu, ir plokščių, sugebančių įvesti į kompiuterį televizinį vaizdą realiu laiku.

Spausdintuvas kompiuterio darbui nebūtinas, tačiau be jo neįmanoma apsieiti, norint atspausdinti dokumentą. Šiandien žmonės labiau pasitiki popieriniu dokumentu nei galimybe perskaityti jį ekrane. Kompiuteriniai spausdintuvai spausdina tekstą, specialius grafinius simbolius ir grafinius vaizdus. Teksto ir grafinių simbolių spausdinimą kompiuteris valdo, siųsdamas spausdintuvui ne simbolio formos aprašymą, o ASCII simbolių lentelės kodus. Spausdintuvai skirstomi į dvi stambias grupes: kontaktinius (tiesioginio veikimo) ir bekontakčius (netiesioginio veikimo). Prie kontaktinių spausdintuvų priskiriami plaktukiniai ir adatiniai, prie bekontakčių – rašaliniai ir lazeriniai. Kontaktiniuose spausdintuvuose taikomas mechaninis spausdinimo principas, t.y. tam tikras mechanizmas per dažančią juostelę susiliečia su popieriumi ir palieka jame pėdsaką.

Plaktukinio spausdintuvo mechanizmą sudaro raidžių pavidalo plaktukėlių rinkinys. Smūgiuodamas į popierių, plaktukėlis palieka jame kokybišką raidės atspaudą, tačiau norint pakeisti šriftą, reikia keisti ir visą raidžių rinkinį. Plaktukiniu spausdintuvu negalima spausdinti grafinių vaizdų. Dėl šių priežasčių jis naudojamas retai.

Adatiniai spausdintuvai Lietuvoje dar gana paplitę. Jie skiriasi adatėlių skaičiumi galvutėje, spausdinimo kokybe ir greičiu. Adatėlės galvutėje yra išdėstytos vertikaliai vienu ar keliais stulpeliais. Adatėles valdo atskiri elektromagnetai. Tarp galvutės ir popieriaus yra dažais įmirkyta juostelė. Adatėlės smūgiu dažai yra perkeliami ant popieriaus.

Vaizdas sudaromas iš taškų. Vaizdo kokybė priklauso nuo taškų tankio.

Tekstas spausdinamas dviem režimais – juodraščio (Draft) ir švarraščio (LQ

ar NLQ). Dažniausiai adatinis spausdintuvas turi atmintį, kurioje aprašyta, kokius veiksmus turi atlikti adata, suformuodama vieną ar kitą simbolį.

Kontaktinių spausdintuvų trūkimai – lėtas spausdinimas, triukšmas, žema spausdinimo kokybė. Tačiau palyginus su bekontakčiais, jie yra pakankamai pigūs.

Bekontakčių spausdintuvų mechanizmas tiesiogiai nesiliečia su popieriumi. Rašaliniai spausdintuvai dirba tyliai, nes spausdina taškais purkšdami specialų rašalą ir neliečia popieriaus. Jie spausdina geriau, o kainuoja panašiai kaip ir adatiniai. Tačiau palyginti brangus yra rašalas.

Kiekvienos spalvos rašalui purkšti yra keli stulpeliu išdėstyti elektrinio signalo valdomi purkštukai. Purkštukai yra miniatiūriniai, plika akimi sunkiai įžiūrimos. Spausdintuvams naudojamas skystasis arba plastiškasis rašalas. Skystasis rašalas purškiamas tolydžiai arba impulsais. Rašalinių spausdintuvų skiriamoji geba yra iki 720*720 taškų colyje, spausdinimo greitis 3 – 5 nespalvoti puslapiai per minutę, RAM – nuo 32 iki 512 Kbaitų.

Spalvotai spausdinama maždaug penkis kartus lėčiau.

Terminį spausdintuvą sudaro trys pagrindiniai elementai: terminė galvutė, speciali juostelė ir popierius. Terminė galvutė susideda iš šiluminių elementų, kurie, atėjus signalui, yra įkaitinami. Šie spausdintuvai ne brangesni už adatinius, spausdina tyliai ir gerai, tačiau jiems reikia specialaus popieriaus arba specialios vienkartinės juostelės, todėl jų eksploatacija taip pat gerokai brangesnė negu adatinių.

Lazerinių spausdintuvų, kaip ir dokumentų dauginimo technikos, veikimo principas pagrįstas lazerinio įrenginio (lazerio spindulio ir daugiabriaunio veidrodžio) galimybe suformuoti ant apvalaus būgno elektrostatinį dokumento atvaizdą. Lazerinis spausdintuvas spausdina visą puslapį iš karto, kaip kopijavimo aparatas. Veikimo principas. Pirmiausiai specialus skustuvas nuvalo būgno paviršių. Paskui paviršius teigiamai jonizuojamas elektriniu išlydžiu. Lazerio spindulys, moduliuotas įrašoma informacija, daugiabriauniu veidrodžiu yra skleidžiamas eilutėmis besisukančio būgno paviršiuje. Jis invertuoja paviršinius krūvius ir padaro juos neigiamus. Šitaip gaunamas elektrostatinis spausdinimo atvaizdas.

Vaizdas išryškinamas teigiamą krūvį turinčias dažų milteliais, kurie prilimpa neigiamai įelektrintuose būgno paviršiaus taškuose. Paskui dažai perkeliami ant neigiamai įelektrintų popieriaus lapų. Dažnai popieriuje užfiksuojami jį kaitinant. Lazeriniai spausdintuvai turi turėti talpią operatyviąją atmintį. Lazerinis spausdintuvas, kaip ir kiti, veikia dviem režimais.

Bekontakčių spausdintuvų privalumai – labai gera kokybė, galimybė greitai spausdinti (iki 20 puslapių per minutę), tačiau kainuoja jie dažnai brangiau nei pats kompiuteris. Todėl bekontakčiai spausdintuvai paprastai naudojami ten, kur reikia aukštos kokybės, pavyzdžiui, leidybinėse sistemose.

Braižytuvai. Braižytuvai pagal brėžinio formatą skirstomi į tris grupes: mažo formato (A ir B ANSI standarto formatai), vidutinio formato (C

ir D formatai) ir didelio formato (E formatas). Pagal piešimo būdą skiriami vektoriniai ir rastriniai braižytuvai.

Vektoriniai braižytuvai yra pieštukiniai. Imituodami braižytoją, jie braižo linijomis vienu ar keliais skirtingų spalvų pieštukais.

Rastriniai braižytuvai veikia panašiai kaip spausdintuvai. Jie būna elektrostatiniai, terminiai, rašaliniai, adatiniai. Šie braižytuvai dažniausiai būna lygiagretūs, t.y. jie neturi judamosios spausdinimo galvutės ir spausdina iš karto visame dokumento plotyje. Seniausi ir plačiausiai naudojami yra pieštukiniai braižytuvai. Kai kuriuose jų popierius ir pieštukai juda statmenai vienas kitam. Kituose popierius klojamas ant braižymo stalo ir juda tik pieštukas. Pieštukiniai braižytuvai yra universalūs, nelabai brangūs, tinka ir mažų, ir didelių formatų dokumentams, tačiau palyginti lėtai veikia.

Elektrostatinių braižytuvų galvutė įelektrina tam tikras popieriaus vietas, kad jos pritrauktu dažus. Jie yra spalvoti, turi didelę skiriamają gebą, veikia gerokai greičiau negu pieštukiniai, tačiau brangūs ir jiems reikia specialaus popieriaus, kurio paviršius padengtas dielektriko sluoksniu.

Elektrografinis braižytuvas gali būti lazerinis spausdintuvas arba įrenginys, į kurio būgną informacija įrašoma ne lazeriu, o dokumento pločio spindulių liniuote. Vienas spindulys atitinka viena tašką.

Terminiai braižytuvai nebrangūs, spalvoti, tačiau veikia palyginti lėtai, mažesnė jų skiriamoji geba. Jiems reikia specialaus popieriaus arba spausdinimo juostelės.

Rašaliniai braižytuvai analogiški spausdintuvams. Nuosekliems adatiniams braižytuvams naudojamos galvutės, turinčios ne mažiau kaip 24

adatas. Jie yra analogiški LQ spausdintuvams.

Literatūra:

1. Bangimantas Starkus “Personalinis Kompiuteris” 1997m. Kaunas

2. “Informatikos Skaitiniai” 1996m. Kaunas

Į_pradžią

Modemai, telefaksai, PK tinklai.

• Modemas reiškia moduliatorių ir demoduliatorių, modemas moduliuoja ir demoduliuoja signalus ir suderina PK su ryšio linija, valdo informacijos perdavimą. Modemą sudaro nuosekliosios sąsajos valdiklis, moduliatorius demoduliatorius, ROM (pastovioji atmintinė ‘read only memory’), įėjimo bei išėjimo filtrai. Per nuosekliąją sąsają PK sujungiamas su modemu.

Prieš siųsdamas pranešimą telefono linija moduliatorius suderina signalą su ROM saugomu duomenų perdavimo protokolu. Priimant signala viskas vyksta atvirkščiai. Filtras slopina parazitinius signalus

• PK dažniausiai naudojami asinchroniniai modemai. Jie informaciją perduoda baitais (žodžiais, simboliais). Kiekvienas žodis prasideda START ir baigiasi STOP baitais, nurodančiais žodžio pradžią ir pabaigą. Septyni bitai skirti duomenims perduoti, o aštuntasis- kontrolinis, perdavimo teisingumui patikrinti. Kad siųstuvas ir imtuvas vienas kitą suprastų, reikia laikytis tam tikro duomenų perdavimo protokolo. Modemui suderinti su informacijos imtuvu dažniausiai (IBM tipo PK) naudojama nuoseklioji asinchroninė sąsaja RS232.

• Sinchroninis perdavimas esti spartesnis ir patikimesnis, tačiau gerokai brangesnis, todėl PK modemuose retai naudojamas.

• Seniausias 300 bitų/s modemas buvo labai lėtas. Vėliau atsirado greitesni

2400, 4800, 9600, 14400, 28800, 36600bitų/s modemai. Dabar populiariausi

56000bitų/s modemai.

• Naujausi ir sparčiausi modemai yra V.90 standarto. tokie modemai

56Kbitų/s sparta gali priimti informaciją tik iš skaitmeninių linijų, kitaip jie dirba kaip V.34 standarto 36Kbitų/s modemai.siųsdami informaciją jie visada dirba kaip V.34 tipo modemai. V.90 standartas yra paskutinis analoginių modemų, dirbančių įprastinėmis telefono linijomis, nes jis išnaudoja visas šių linijų galimybes.

• Duomenų spartai padidinti modemuose yra įranga duomenims suglaudinti

(V.42bis; MNP5 protokolai). Kai siunčiami ilgi ir nesuglaudinti failai modemas keletą kartų (teoriškai8, o praktiškai 2,5 karto) sumažina perduodamų bitų skaičių ir tiek pat sutrumpina duomenų perdavimą iš kompiuterio. Todėl įdiegiant duomenis glaudinantį modemą, reikia domenų perdavimą iš kompiuterio į modemą padaryti 4 kartus didesnį už didžiausią modemo duomenų siuntimo spartą, šiuolaikiniam modemui tai būtų

115200bitų/s, nes sparčiau duomenų perduoti neleidžia WINDOWS tvarkyklė comm.drv . Modemas dirba valdymo ir ryšio režimais . Valdymo režimu nustatomi jo parametrai ir valdymo komandos

• Yra ir žymiai spartesnių modemų kurie dirba kabelinės televizijos ryšio kanalais (cable modems). Kabelinės televizijos įranga vienakryptė nes ji skirta tik signalui priimti, todėl daugelis kabelinių modemų yra asimetriški, tačiau tai nėra trūkumas, nes daugelis vartotojų labiau suinteresuoti duomenis priimti, nei pasiųsti. Kabelinėj televizijoj naudojamas 6MHz pločio kanalas, todėl modemas pasiekia 10-30Mbitų/s spartą duomenims gauti. O duomenis siunčia žymiai siauresniu kanalu, arba telefono linija. Kabeliniai modemai lėtai plinta, nes yra sudėtingesni ir brangesni, o be to interneto linijos yra perkrautos, kad net nepajėgia perduoti informacijos kabeliniams modemams.

• Norint keistis dideliais informacijos kiekiais (pav.:rengti videokonferencijas)galima per specialų adapterį, jungiantis per ISDN

(Integrated Services Didital Network) tinklą. Individualiems vartotojams skirta ISDN-30 tinklo versija. Ji turi 30 kanalų duomenims perduoti, jie yra 64kbitų/s, ir viena 16kbitų/s spartos kanalą valdymui. Šiuos kanalus sujungus duomenis galima perduoti 1,92mbitų/s greičiu.

• Telefaksai . Jais perduodamos dokumentų kopijos. Telefaksas susideda iš siųstuvo, kuriame yra skeneris ir moduliatorius, bei imtuvo turinčio demoduliatorių ir spausdintuvą. Telefaksas yra autonominis prietaisas, tačiau jo f-jas gali atlikti ir PK, turintis faksmodemą (visi šiuolaikiniai modemai gali priimti ir siųsti faksogramas),skenerį ir spausdintuvą. Telefaksai būna analoginiai ir skaitmeniniai.

• PK tinklai. Kompiuteriniu tinklu vadiname informacijos perdavimo sistemą, kuri tarpusavyje jungia terminalus bei autonomiškai funkcionuojančius PK. Jei tinklas jungia įrenginius esančius netoli vienas kito, tai jis vadinamas vietiniu tinklu. Yra regioniniai , valstybiniai ir pasauliniai tinklai. Savo sandara jie panašūs, tik skiriasi sujungiamų įrenginių skaičiumi, atstumais tarp jų bei techninėmis charakteristikomis. Nedideli- vietiniai tinklai (LAN local aplication network) būna sudaryti tik iš PK didesniuose tinkluose informacijai saugoti rūšiuoti, paskirstyti, naudojami galingi pagrindiniai kompiuteriai. PK vietiniai tinklai būna trijų konfigūracijų.

Magistraliniai. Kompiuteris yra prijungiamas prie magistralės ir siunčiama informacija yra perduodama tiesiai adresatui. Prie magistralės prijungti PK yra nepriklausomi vienas nuo kito, todėl juos atjungus ar prijungus kitus PK darbas nenutrūksta. PK informaciją gali išsiųsti tik tada, kai magistralė būna laisva, todėl PK specialiu signalu patikrina ar magistralė laisva. Žvaigždiniai. Čia visa informacija perduodama per pagrindinį kompiuterį. Žvaigžde jungiami dideli tinklai, kuriems būtinas galingas pagrindinis kompiuteris informacijos srautams valdyti. Tokios struktūros patikimumą lemia CK patikimumas. Žiedinis. Čia informacija iš vieno PK perduodama kitam viena kryptimi. Žiediniame tinkle nuo vieno PK

prie kito cirkuliuoja fiksuotos talpos “ paketas” į kurį galima įkrauti norimą perduoti informaciją. Prieš siųsdamas informaciją PK patikrina ar “paketas” tuščias: jei taip tai į jį įkrauna informaciją, jei ne- laukia kol ištuštės. Visais atvejais informacija visiems abonentams siunčiama tam tikro dydžio paketais, turinčiais tiek siuntėjo, tiek gavėjo adresus.

• Pasaulinis interneto tinklas. Norint naudotis interneto tinklu reikia iš tinklo operatoriaus (provider) gauti kreipinio kodą bei slaptažodį, turėti reikalingą programų paketą ir modemą. Kaip greitai bus perduodama informacija priklausys nuo ryšio linijos kokybės ir intreneto kanalų, kuriais perduosime informaciją. Pigiausia ir paprasčiausia yra komutuojama telefono linija, kai paskambinus operatoriaus duotu numeriu prie tinklo prisijungiama tik darbo laikui. Naudotina, kai ryšio kanalas eksploatuojamas neintensyviai. Patogesnė bet brangesne yra abonentui skirta atskira telefono linija. Ji dažniausiai naudojama vietiniam kompiuterių timklui sujungti su interneto mazgu. Daug patogesnės ir brangesnės yra plačiajuostės kabelinės arba šviesolaidinės ryšio linijos.

Prie interneto galima prisijungti dviem būdais: kai PK tampa internet mazgo kompiuterio terminalu (dialup connection); perSLIP (serial line interface protocol) arba per PPP (point to point protocol) protokolus, kai kompiuteris pampa interneto dalimi.

Į_pradžią