Oro teršimas

Tekstinio procesoriaus savybės ir valdymas

Tekstinis procesorius, įrašydamas dokumentą į diską, įrašo ne tik tekstą, bet ir informaciją apie dokumente panaudotus specialius jo vaizdo formavimo veiksmus. Ši informacija turėtų būti užkoduojama taip, kad ją suprastų ne tik tam dokumentui kurti naudotas teksto procesorius, bet ir spausdintuvas, kuriam nukreipiamas dokumentas, kitų tipų tekstiniai procesoriai.
Todėl kompiuteriais parengtuose dokumentuose greta rodomų simbolių yra daug tarnybinės informacijos, aprašančios šriftus, atskirų teksto dalių formatus ir kitus dokumento vaizdui sudaryti skirtus duomenis. Galingi tekstiniai procesoriai paprastai „supranta“ irr atkuria kitų procesorių parengtus dokumentus. Tačiau paprastos tekstų tvarkymo programos dažnai nesugeba atkurti galingais tekstiniais procesoriais parengtų dokumentų. Todėl dokumentų aprašymo standartizavimo problema yra labai aktuali.

Pagrindiniai veiksmai

Tekstiniai procesoriai padeda vartotojui sukurti kompiuterio valdomą automatizuotą dokumentų tvarkymo technologinį procesą. Šis procesas, kaip ir kiti techninių priemonių atliekami darbai, skaidomas į standartinius veiksmus. Pagrindinės šių veiksmų grupės yra tokios:

dokumento spausdinimui skirto puslapio parametrų parinkimas,

dokumentą saugančių failų tvarkymas,

dokumento teksto rinkimas ir taisymas,

rašybos bei gramatikos klaidų paieška ir taisymas,

surinkto teksto formavimas (tteksto parametrų parinkimas),

dokumento grafikos, lentelių ir sąrašų kūrimas bei tvarkymas,

sudėtingos sandaros daugialapių dokumentų tvarkymas,

masinių laiškų ir raštų parengimas,

dokumentų pertvarkymas į kitų programų formatus,

paties teksto procesoriaus parametrų keitimas.
Visos šios operacijos yra parenkamos standartinėmis OS Windows terpės priemonėmis – pele bei klaviatūra va

aldomomis meniu lentelėmis, įrankių juostomis, dialogo langais. Jeigu vartotojas turi bent nedidelę darbo Windows terpėje patirtį, šių priemonių naudojimas jam nekelia jokių problemų. Tačiau, jeigu kartais tokios problemos kyla, jis gali pasinaudoti operatyvios pagalbos sistemos paslaugomis. Pakanka paspausti klavišą arba pasirinkti pagrindinio meniu elementą Help.
Įgijęs net nedidelį darbo su tekstiniu procesoriumi patyrimą, vartotojas gali jo valdymo priemones pritaikyti savo specifiniams poreikiams. Tai daroma keičiant procesoriaus parametrus, ekrane rodomų įrankių sudėtį ir sandarą, projektuojant dokumentų šablonus, teksto parametrų rinkinius (stilius), makrokomandomis vadinamas automatiškai vykdomų komandų sekas ir kitas priemones.

1.2. Dokumento sukūrimas ir įrašymas

1.2.1. Naujo dokumento sukūrimas

Kurdami naują dokumentą, paprastai paimame tuščią lapą ir jame rašome tekstą. Dirbdami su tekstiniu procesoriumi, galime elgtis panašiai. Atvertas procesoriaus langas (1.17 pav.) paruošiamas naujo dokumento rašymui automatiškai. Juums belieka tik rašyti.

1.17 pav. Naujo dokumento rašymo langas

Jeigu tekstinio procesoriaus lange jau yra tvarkomas dokumentas, tuščią lapą naujo dokumento tekstui rašyti galite gauti keliais būdais:

procesoriaus įrankių juostoje spragtelėdami mygtuką arba paspausdami klavišų porą + (jums bus atverstas tuščias puslapis, kuriame galite rašyti tekstą);

parinkdami meniu komandą FileØNew (jums bus atvertas langas su naujam dokumentui kurti skirtų šablonų sąrašu – 1.18 pav.).

1.18 pav. Naujo dokumento šablono parinkimas

Paprastai siūlomas šablonas Blank Document (tuščias dokumentas). Patvirtinus siūlomo šablono pasirinkimą mygtuku OK, atveriamas tuščio dokumento puslapis (1.17 pav.).

Šablonais vadinami do

okumentų ruošiniai, palengvinantys standartinės formos dokumentų rengimą. Juose yra iš anksto apibrėžti lapo parametrai, atskirų dalių paskirtys, jose rašomo teksto savybės ir net pats tekstas bei kiti duomenys. Tuščio dokumento šablone pagrindiniam tekstui yra siūlomi parametrai, kurie parinkti stiliumi vadinamame pastraipos parametrų rinkinyje Normal.

Naujai atidaromiems dokumentams suteikiami standartiniai pavadinimai Document1, Document2, Document3 ., kurie matomi lango antraštės juostoje. Rašant dokumentą į diską, šiuos vardus galima pakeisti kitais.

1.2.2. Teksto rinkimas

Tekstas renkamas (rašomas) panašiai kaip rašomąja mašinėle, bet yra ir esminių skirtumų: nereikia rūpintis teksto kraštų kontrole, galima ištrinti surinktus simbolius, rašyti kelių kalbų abėcėlėmis, naudoti automatinę klaidų kontrolę ir kitas darbo palengvinimo priemones. Užpildžius renkamais simboliais tekstui skirto lauko eilutę, į naują eilutę automatiškai keliamas pirmas eilutėje netelpantis žodis. Privalomas perėjimas į naują eilutę valdomas klavišu (įvesti), kuris taip pat žymimas simboliu ¿.

Neteisingai įvestą simbolį galite išvalyti klavišu (Panaikinti), kuris trina simbolius į dešinę nuo žymeklio arba klavišu (atgal), kuris trina į kairę nuo žymeklio. Taisos (redagavimo) žymeklis, kuris žymimas mirksinčiu vertikaliu brūkšneliu ½, rodo įvedimui ir taisymui parengtą dokumento vietą, kurią galima keisti žymeklio klavišais <ß>, <à>, <á>, <â>, (į eilutės pradžią), (į eilutės pabaigą) arba pele. Pelės žymeklio pavidalas priklauso nuo to, ties kokiu dokumento elementu jis yra. Teksto ribose jį žymi simbolis . Plačiau teksto tvarkymas aprašomas kituose sk

kirsniuose.

Rašant lietuviškus tekstus, svarbu kad jūsų kompiuteryje būtų galima įvesti, matyti ekrane bei spausdinti lietuviškus simbolius. Lietuvišką raidyną Windows terpė palaiko automatiškai, jeigu tai nurodoma jos valdymo skydelio (My ComputerØControl Panel) programų Regional Settings ir Keybord lentelėse.

1.19 pav. Klaviatūros abėcėlės keitimas

Klaviatūros abėcėlės perjungimui OS Windows užduočių juostos dešinėje yra mygtukas su parinktos kalbos simboliu (En – anglų, Lt – lietuvių). Spragtelėjus tą mygtuką, atsiveria abėcėlės parinkimo lentelė (1.19 pav.). Rašant lietuvių kalba, reikia parinkti lentelės eilutę Lt – Lithuanian. Be to, įrankių juostoje reikia parinkti šriftą su lietuviškomis raidėmis. Šias raides turi standartiniai Windows terpės šriftai Times New Roman ir Curier New, Arial. Jų gali neturėti iš senesnių Windows variantų perimti šriftai.

Jūsų kompiuterio klaviatūros abėcėlės keitimo lentelėje gali būti nurodoma ir daugiau kalbų, jei tai buvo nurodyta įdiegiant Windows terpės klaviatūros tvarkyklę.

1.2.3. Dokumento išspausdinimas ir peržiūra

Dauguma tekstiniais procesoriais parengtų dokumentų yra spausdinama. Spausdinti galima prie jūsų kompiuterio tiesiogiai arba per vietinį tinklą prijungtu spausdintuvu. Jums tereikia įsitikinti, kad spausdintuvas parengtas ir perduoti dokumentą spausdinti.

1.20 pav. Spausdinamo dokumento vaizdo peržiūra

Jei spausdinimui nekeliami specialūs reikalavimai, visą dokumentą galima išspausdinti paspaudus įrankių juostos mygtuką .

Prieš spausdinat dokumentą naudinga pasižiūrėti, kaip jis atrodys popieriuje. Tokią galimybę suteikia peržiūros būsena, kuri įjungiamas įrankių juostos mygtuku arba pagrindinio meniu komanda Fi

ileØPrint Preview. Tekstinis procesorius įvertina jam parinkto spausdintuvo parametrus, todėl ekrane matomas vaizdas sutampa su popieriuje išspausdintu vaizdu (1.20 pav.).

1.21 pav. Peržiūros valdymo įrankių juosta

Peržiūros lango valdymo įrankių juostos elementų paskirtys yra paaiškintos 1.21 pav. Daugumos elementų paskirtį pakankamai gerai nurodo jų pavadinimai, todėl plačiau aptarsime tiktai keletą jų.

Didintuvo mygtukas įjungia arba išjungia būseną, kurioje galima pamatyti padidintą atskirų dokumento dalių vaizdą. Apie būsenos įjungimą informuoja pakitusi pelės žymeklio forma, kuri įgauna padidinimo stiklo pavidalą. Po to, spragtelėjus pele ties dokumento vaizdu, jis gerokai padidėja. Pakartotinai spragtelėjus pele šį vaizdą, atstatomas vaizdas pagal ankstesnįjį mastelį.

Tiksliai peržiūros mastelį galima nurodyti jo parinkimo lauke. Pageidaujama mastelio vertė gali būti tiesiogiai rašoma mastelio lauke arba ją galima parinkti iš šiam laukui atveriamo sąrašo.

1.22 pav. Rodomų puslapių skaičiaus parinkimas

Kai tvarkomi daugialapiai dokumentai, peržiūrai patogu naudoti puslapių grupės vaizdą. Spragtelėjus pele ties šios būsenos įjungimo mygtuku, atsiveria puslapių skaičiaus parinkimo langelis, kuriame pele nurodomas pageidaujamas puslapių skaičius ir jų grupavimo būdas.

Jei daugialapio dokumento paskutiniame puslapyje yra tik keletas teksto eilučių, dokumentą galima „suspausti’ į mažesnį puslapių skaičių spragtelint automatinio suspaudimo mygtuką. Tada dokumento teksto šrifto didumas pakeičiamas taip, kad puslapių skaičius sumažėtų vienu.

Viso ekrano režimo mygtukas leidžia dokumento peržiūrai panaudoti visą ekrano plotą. Tada išnyksta valdymo meniu, įrankių juosta ir kiti pagalbiniai peržiūros lango elementai. Jie atstatomi paspaudžiant klavišą .

Paspaudus pagalbos mygtuką, pelės žymeklio rodyklė pasipildo klaustuko simboliu ?. Tada, spragtelint pele įrankių juostos mygtukus, yra pateikiamas rėmelis su trumpu šio mygtuko paskirties aprašymu, o pati komanda nevykdoma.

1.2.4. Spausdinimo būdai
Jei norite spausdinti tiktai dalį dokumento arba kelis jo egzempliorius, naudokite meniu komandą FileØPrint. Ekrane pasirodys langas (1.23 pav.), kuriame galėsite parinkti spausdinimo parametrus.

Pirmojoje šio lango srityje (Printer) apibūdinamas spausdintuvas. Jei OS Windows įdiegtas daugiau nei vienas spausdintuvas, laukelyje Name nurodykite tą, kuriuo spausdinsite.

Spausdinama dokumento dalis nurodoma srityje Print range. Pasirinkę atitinkamą jungiklio langelį, galite nurodyti, ką spausdinti:

All – visą dokumentąs;

Current page – vieną puslapį, kuriame yra žymeklis;

Pages – puslapius, kurių numeriai nurodyti dešiniau esančiame laukelyje;

Selection – pasirinktą dokumento dalį.
Kopijų skaičius nurodomas laukelyje Number of copies. Jei spausdinate daugiau nei vieną kopiją, spausdinimo tvarka priklauso nuo langelio Collate (gretinti).

kai laukelis parinktas (įjungtas), dokumentas spausdinamas nuo pirmojo puslapio iki paskutinio, po to spausdinama kita kopija,

kai laukelis neparinktas (išjungtas), spausdinamos visos pirmojo puslapio kopijos, po to – antrojo ir t.t.

1.23 pav. Langas spausdinimo parametrams parinkti

Ilgesnio dokumento puslapius paprastai spausdiname iš eilės. Tačiau spausdinant puslapius ant abiejų lapo pusių patogiau pirma išspausdinti visus nelyginius puslapius, po to ant tų pačių lapų kitos pusės – lyginius. Tai nurodoma atveriamame laukelyje Print.

Laukelyje Print what nurodoma, kas turi būti spausdinama: pats dokumento tekstas ar jį aprašantys pagalbiniai duomenys. Dažniausiai spausdinamas dokumento tekstas, todėl šiame laukelyje siūloma reikšmė Document.

Srities Zoom parametrai keičiami tada, kai viename popieriaus lape spausdinami keli dokumento puslapiai arba kai pageidaujama pakeisti spausdinamo dokumento mastelį, pritaikant jį kitokiam popieriaus lapo formatui.

1.2.5. Dokumento įrašymas

1.24 pav. Dokumento įrašymo vietos užklausa

Jei sukurtą dokumentą numatoma vėl tvarkyti vėliau arba panaudoti kaip šabloną kitiems dokumentams sudaryti, jį reikia įrašyti diskelyje arba savo pasirinktoje stacionaraus disko vietoje. Rašymą į diską valdo pagrindinio meniu komanda FileØSave As., kuri atveria langą failo vardui ir įrašymo vietai parinkti 1.24 pav.).

Įrašymo vietos parinkimo langas yra analogiškas Windows terpės pagalbinių programų (Windows Explorer ir kitų) failų parinkimo langams.

Atidarius mygtuku Save in lauką, jame matomas jūsų kompiuterio laikmenų sąrašas. Jame pele galima pasirinkti pageidaujamą laikmeną ir, spragtelėjus ties jos mygtuku pele, pamatyti peržiūros lauke jos aplanko (katalogo) turinį.

Laikmenų sąraše galėsite pasirinkti vieną iš loginių diskų (šiame paveiksle – C:), diskelį (A:), kompaktinį diską (šiame paveiksle – D:) arba darbalaukį (Desktop). Jei jūsų kompiuteris prijungtas prie tinklo, taip pat galėsite pasirinkti kito kompiuterio išteklius (Network Neighborhood) ar pašto dėžutę (My Briefcase);

Rašant į diskus, reikia atsiminti, kad diskiniuose įrenginiuose sudaromos sudėtingos medžio tipo failų sistemos, todėl, parinkus įrenginių lauke disko vardą, peržiūros lauke yra matomas tik pagrindinio aplanko turinys. Jame atskirus elementus žymi tokie simboliai:

– aplankas;

– Word dokumentas.

Dvigubu pelės spragtelėjimu ties aplanko simboliu peržiūros lauke yra atveriamas jo turinys, kuriame vėl gali būti naujų aplankų. Nuosekliai spragtelint pele ties naujai atveriamų aplankų piktogramomis, yra „leidžiamasi“ hierarchinėje failų sistemoje žemyn. Norint pakilti failų sistemoje per vieną lygį aukštyn ir pamatyti aukštesnio lygio aplanką, reikia spragtelėti pele operatyvaus failų tvarkymo įrankių juostoje ties mygtuku .

Atverto aplanko vietą kompiuterio failų struktūros medyje galima pamatyti atvėrus lauką Save in, o peržiūros lauke rodomų duomenų apimtį ir tvarką galima keisti mygtuko atveriamų meniu lentelių pagalba.

Kitų operatyvaus failų tvarkymo įrankių juostos mygtukų paskirtys yra tokios:

– žingsnis atgal;

– paieška internete;

– parinkto failo naikinimas;

– naujo aplanko kūrimas;

– peržiūros lauko parametrų parinkimas;

– įvairių kitų tvarkymo įrankių rinkinys.

Kairėje lango pusėje yra matoma juosta su dažniausiai vartojamų (prioritetinių) aplankų sąrašu ir jų atvėrimo mygtukais. Naudodamas langelio įrankių juostos mygtuko Tools meniu priemones, vartotojas į aplanką Favorites gali įtraukti nuorodas į savo pasirinktus aplankus.

Peržiūros lauke rodomų failų vardus galima filtruoti, pasirenkant atveriamame lauke Files of type rodomų failų tipus. 1.24 pav. parinktas tipas Word Documents reiškia, kad bus rodomi tiktai procesoriaus MS Word sukurti failai, kurių tipas yra .doc.

Jei norite sukurti naują aplanką dokumentui įrašyti, pirmiausia parinkite vietą, kur naujasis aplankas bus kuriamas, o tada spragtelkite mygtuką ir pasirodžiusiame lange įveskite naujojo aplanko vardą. 1.25 pav. parodo, kaip kuriama aplanko C:WINDOWSDesktop nauja šaka New Folder.

1.25 pav. Naujo aplanko kūrimas

Dokumento įrašymo į diską veiksmų seka:

parenkama pagrindinio meniu FileØSave as komanda;

Save in lauke atveriamas kompiuterio išteklių sąrašas;

atvertame sąraše pasirenkamas diskas rašymui;

panaudojant peržiūros lauke rodomus aplankų turinius, atveriamas rašymui skirtas aplankas;

Save as laukelyje įrašomas failo vardas;

paspaudžiamas Save mygtukas.

Įrašant dokumentą į diskelį, reikia jį įdėti į diskelių įrenginio lizdą ir laikmenų sąraše parinkti jo vardą A:. Į diskelį įrašytą dokumentą jūs galėsite pernešti į kitą kompiuterį arba panaudoti kaip atsarginę kopiją.
Jei darbo lange yra kuriamas naujas dokumentas, įrašymo vietos užklausos langą taip pat galima iškviesti įrankių juostos mygtuku . Tačiau šį mygtuką reikia naudoti atsargiai. Jeigu naujo dokumento kūrimui kaip prototipą naudojate anksčiau sukurtą dokumentą, o prototipą norite įrašyti nepakeistą, mygtuką spausti negalima, nes prarasite dokumentą – prototipą. Word prototipą pakeis naujuoju dokumentu.

2.1. Duomenų įterpimas
2.1.1. Taisymo būsenos
Pirmasis parengto dokumento variantas retai kada tenkina jo autorių. Taip būna dėl to, kad atidus žvilgsnis į parengtą dokumentą padeda pastebėti ne tik klaidas, bet ir minčių dėstymo nenuoseklumą, trūkstamus ar perteklinius elementus. Todėl dokumento tekstą tenka taisyti, redaguoti. Dažniausiai taikomi redagavimo veiksmai yra naujo teksto įterpimas ir seno perrašymas.

Paleidžiant procesorių, dažniausiai automatiškai parenkama redagavimo (taisos) įterpimo būsena, kurią žymi neryškus būsenos juostos mygtukas . Spragtelint būsenos mygtuką du kartus pele ir klavišu įterpimo būseną galima išjungti ir vėl įjungti. Išjungus įterpimo būseną, mygtuko vaizdas tampa ryškus. Taip informuojama apie keitimo būseną, kai naujai renkamas tekstas keičia senąjį.

Jeigu jūsų kompiuteryje iš karto įsijungia keitimo būsena ir jums tai trukdo, panaikinkite jos įjungimo žymę Overtype mode meniu komandos ToolsØOptions lango parametrų parinkimo kortelėje Edit. Po to Word startuos įterpimo būsenoje.

2.1.2. Specialieji ženklai

2.1 pav. Specialiųjų ženklų kortelė

Dokumentų tekstuose dažnai tenka įterpti ženklus, kurių nėra klaviatūroje, pavyzdžiui © (kopijavimo teisė), ® (registracija), § (paragrafas). Tekstą gerokai pagyvina ir padaro vaizdesnį tokie visiems suprantami ženklai: “, !, $, &, M,E, G, Q, *. Šiuos ženklus ypač patogu naudoti specialios paskirties pastraipoms ir sąrašų elementams žymėti. Specialiųjų ženklų parinkimo ir įterpimo valdymo langas atveriamas pagrindinio meniu komanda InsertØSymbol (2.1 pav.). Jame yra dvi viena kitą dengiančios kortelės: „Specialieji ženklai“ (Special Characters) ir „Simboliai“ (Symbols). Specialiųjų ženklų kortelėje yra nedidelis rinkinys dažnai naudojamų ženklų, kurių nėra klaviatūroje (©, ®, §) ir keletas specialiems teksto taisymo efektams skirtų simbolių. Pastarajai grupei priklauso nenaudojamas žodžio dalies perkėlimui valdyti brūkšnelis (), sąlyginio perkėlimo į kitą eilutę brūkšnelis (), kuris rodomas tiktai tada, kai žodis keliamas, ir keletas kitų simbolių.

2.2 pav. Simbolių rinkinių kortelė

Reikiama kortelė iškeliama į viršų, spragtelint pele ties jos antrašte. 2.2 pav. parodyta simbolių kortelė su atvertu išskleidžiamo rinkinių sąrašo lauku Font ir simbolių rinkinio Wingdings lentele. Simbolių rinkiniai gali būti įsigyjami ir įdiegiami atskirai nuo tekstinio procesoriaus, todėl įvairiuose kompiuteriuose jie gali skirtis.

Iš kortelės parenkamų simbolių įterpimo tvarka:

taisos žymeklis perkeliamas į įterpimo vietą;

atveriamas simbolių ir specialiųjų ženklų pasirinkimo langas;

pasirenkama simbolių kortelė ir rinkinys;

pele parenkamas įterpiamas simbolis;

paspaudžiamas mygtukas Insert.
Kortelės lentelėje pasirinktą simbolį taip pat galima įterpti dokumente ir dukart spragtelėjus pele.

Jei kurį nors specialų ženklą arba simbolį jums tenka dažnai įterpti dokumentuose, mygtuko Shortcut Key atveriamame lange galite paskirtį jam valdymo klavišų rinkinį.
2.1.3. Naujos pastraipos įterpimas
Pastraipa vadinama nauja eilute prasidedanti teksto dalis. Tai dažniausiai naudojama dokumentų struktūrizavimo priemonė. Renkant tekstą, pastraipos pabaiga formuojama klavišu . Paspaudus šį klavišą, taisos žymeklis atsiduria naujos eilutės pradžioje, kur galima pradėti rinkti naują pastraipą. Renkant tekstą pastraipos ribose, iš vienos eilutės į kitą pereinama automatiškai.

Pastraipų ribų paryškinimui dokumentuose dažnai vartojama keletas papildomų priemonių: pirmos eilutės įtrauka, padidintas tarpas (taip yra šiame tekste). Pastraipa taip pat yra mažiausia teksto dalis, kuriai galima keisti daugelį jos parametrų, pavyzdžiui, tarpus tarp eilučių, atitraukimą nuo tekstui skirto lauko kraštų, teksto kraštų išlygiavimo būdus.
Dokumente pastraipų pabaigos žymimos specialiais valdymo simboliais, kurie standartinėje procesoriaus būsenoje nerodomi. Norint pamatyti ekrane šiuos ir kitus teksto struktūros valdymo simbolius, reikia paspausti standartinės įrankių juostos mygtuką . Po to ekrane matysite pastraipų pabaigos žymes (2.3 pav.). Valdymo simbolių rodymo būsenos atsisakoma pakartotinai paspaudžiant mygtuką .

Pastraipų savybės:
 kiekviena pastraipos prasideda nauja eilute;
 pastraipos pabaiga formuojama klavišu ;
 renkant tekstą pastraipos ribose, iš vienos eilutės į kitą pereinama automatiškai;
 tai mažiausia teksto dalis, kuriai galima keisti daugelį jo savybių: tarpus tarp eilučių, atitraukimą nuo tekstui skirto lauko kraštų, teksto kraštų išlygiavimo būdus.

2.3 pav. Pastraipų ribų žymės

Nauja pastraipa įterpiama taip:

taisos žymeklis „padedamas“ jau esančios pastraipos gale;

klavišu parengiama rašymui nauja pastraipa (įterpiama tuščia eilutė, o žymeklis perkeliama į jos pradžią);

renkamas naujos pastraipos tekstas.

Klavišu naują pastraipą taip pat galima įterpti ir prieš esamą. Prieš tokį įterpimo veiksmą žymeklis turi būti pastraipos pradžioje.

Dvi pastraipas galima sulieti į vieną:

taisos žymeklis perkeliamas į antrosios pastraipos pradžią;

spaudžiamas klavišas Backspace (ß).

Norint vieną pastraipą suskaidyti į dvi reikia perkelti žymeklį į atskyrimo vietą ir paspausti klavišą .

2.1.4. Puslapio trūkio (Page break) įterpimas

Tvarkomo dokumento teksto ribas ir perėjimą iš vieno puslapio į kitą tekstinis procesorius automatiškai kontroliuoja pats. Tačiau kartais pageidautina nurodyti puslapio pabaigą ir rankiniu būdu. Dažniausiai taip būna, kai reikia naują dokumento skyrių pradėti naujame puslapyje. Privaloma puslapio pabaiga nurodoma puslapio trūkio žyme, kuri įvedama klavišų pora +.

Jeigu ekrane yra paprastas dokumento vaizdas (Normal), trūkio žymę parodo taškinė linija su įterptu žymės pavadinimu Page break (2.4 pav.).

Pirmas puslapis
..................Page break.................

2.4 pav. Puslapio trūkio žymė

Priverstinio puslapio trūkio galima atsisakyti dviem būdais:

perkeliant taisos žymeklį ant trūkio žymės ir spaudžiant klavišą ;

perkeliant taisos žymeklį į antrojo puslapio pradžią ir spaudžiant klavišą .

2.5 pav. Įterpimui skirtų trūkio žymių lentelė

Teksto struktūrizavimui vartojamos įvairių tipų trūkio žymės. Išsamų jų sąrašą galima pamatyti komandos InsertØBreak atveriamoje lentelėje. Pasirenkant lentelėje greta žymės pavadinimo parinkimo langelį ir spaudžiant mygtuką OK, žymę galima įkelti į tekstą, tačiau taip daroma retai. Dauguma žymių įterpiama automatiškai, kai dokumento dalims parenkami jas naudojantys formatai.

2.2. Teksto parinkimas ir veiksmų atšaukimas

2.2.1. Parinkimas

Daugelis teksto tvarkymo veiksmų atliekami dviem etapais. Iš pradžių parenkama tvarkoma teksto dalis, o po to jai taikomas pasirinktas veiksmas. Todėl parinkimas yra vienas pagrindinių tekstinio procesoriaus veiksmų
Atskirą simbolį, teksto dalį arba net ir visą dokumentą galite parinkti naudodami pelę arba klaviatūrą.

2.6 pav. Eilutės išrinkimas pele

Išrinkdami pele, žymeklį padėkite žymimos dalies pradžioje ir, nuspaudę kairįjį pelės klavišą, „braukite“ iki žymimos dalies galo. Parinktas tekstas paprastai išskiriamas tamsiu fonu. Atskirus teksto elementus galima parinkti taip:

vieną žodį – du kartus spragtelint ties tuo žodžiu;

vieną eilutę – parinkimo laukelyje spragtelint ties ta eilute (2.6 pav.);

vieną sakinį – laikant nuspaustą klavišą ir spragtelint ties tuo sakiniu;

kelias eilutes – parinkus pirmąją ir „braukiant“, nuspaudus kairįjį pelės klavišą, per tekstą žemyn iki paskutinės eilutės;

vieną pastraipą – parinkimo laukelyje du kartus spragtelint ties žymima pastraipa;

visą dokumentą – tris kartus spragtelint pele parinkimo laukelyje arba spragtelint vieną kartą, kai nuspaustas klavišas ;

grafikos elementą – spragteldami ties tuo elementu.

Išrinkimo taip pat galima ir žymeklio valdymo klavišais kartu su klavišu , tačiau toks būdas naudojamas gerokai rečiau.

Išrinkimo atsisakoma spragtelint pele bet kurioje neparinkto teksto vietoje arba paspaudus žymeklio valdymo klavišą. Jei klaviatūroje paspausite kokio nors rašomo simbolio klavišą, visas išrinktasis tekstas bus pakeistas tuo simboliu.

Paprasčiausias veiksmas, kurį galima taikyti išrinktam tekstui, yra jo trynimas. Tam pakanka paspausti klavišą . Trinti taip pat galima kontekstinio meniu komanda Delete ir pagrindinio meniu komanda EditØDelete.

Jeigu, išrinkę dokumento teksto fragmentą, klaviatūra pradėsite rinkti naują tekstą, išrinktoji dalis taip pat bus ištrinta. Ją pakeis naujai renkamas tekstas.

2.2.2. Pakeitimų atšaukimo komanda (Undo)
Kartais netyčia parenkamos nepageidaujamos komandos, pavyzdžiui, ištrinama teksto dalis. Jeigu jums taip atsitiks, atsiminkite, kad visuomet galima atsisakyti paskutinio veiksmo. Tai galima padaryti keliais būdais:

parenkant meniu komandą EditØUndo;

paspaudžiant klavišų porą +;

paspaudžiant įrankių juostos mygtuką .

Galima atšaukti ir ištisą veiksmų seką. Greta įrankių juostos mygtuko Undo yra atveriamo parinkimo lauko žymė 6, kuri atveria leidžiamų atšaukti veiksmų sąrašą. Ten galima pasirinkti ištisą atšaukiamų veiksmų seką (2.7 pav.).

2.7 pav. Atšaukiamų veiksmų sekos pasirinkimas

Gali pasitaikyti ir taip, kad atšaukiama per daug dokumento tvarkymo veiksmų. Tada galima naudoti atšauktų veiksmų kartojimo komandą Redo, kuri taip pat valdoma keliais būdais:

parenkant pagrindinio meniu komandą EditØRedo;

paspaudžiant klavišų porą +;

paspaudžiant standartinės įrankių juostos mygtuką .

Redo mygtukas taip pat turi atveriamą parinkimo lauką, kuriame galima pasirinkti kartojamų veiksmų sąrašą.

2.3. Kopijavimas ir perkėlimas
2.3.1. Teksto dalių kopijavimas

Vienas dažniausiai taikomų teksto tvarkymo veiksmų yra kopijavimas. Jis vartojamas tiek ruošiant naują dokumentą, tiek taisant jau parengtą.

Kopijavimui patogiausia naudoti pagalbinę iškarpų atmintinę (Clipboard). Išrinkta teksto dalis į ją įkeliama įrankių juostos mygtuku (Copy). Po to žymeklis perkeliamas į paskirties vietą ir spaudžiamas mygtukas (Paste – Įdėti), kuris iškarpų atmintinėje laikomą dokumento elementą įterpia į tekstą. Tas pačias kopijavimo komandas Copy ir Paste galima parinkti iš dešiniuoju pelės klavišu, kai pelės žymeklis yra ties išrinktu tekstu, atveriamo kontekstinio meniu (2.8 pav.). Jos yra ir pagrindinio meniu komandos Edit lentelėje.

2.8 pav. Kontekstinio meniu lentelė

Iškarpų atmintinėje vienu metu galima laikyti iki 12 dokumento fragmentų. Komanda Paste į tekstą įterpia paskutinę ten įkeltą iškarpą. Jei norite pamatyti ir panaudoti kitas šioje atmintinėje laikomas iškarpas, pasirinkite meniu komandos ViewØToolbars atveriamos lentelės elementą Clipboard,. Ekrane pamatysite naują valdymo įrankių juostą su iškarpų valdymo mygtukais (2.9 pav.).

2.9 Iškarpų tvarkymo įrankių juosta

Pristumę pelės žymeklį prie iškarpos mygtuko, galite pamatyti etiketę su iškarpos pradžios tekstu, o paspaudę mygtuką, įterpsite iškarpą į dokumentą.

Iškarpų atmintinės įrankių juostoje taip pat yra tokie valdymo mygtukai:

– išrinktos dokumento dalies įkėlimas į iškarpų atmintinę,

– visų iškarpų įterpimas į dokumentą,

– visų pagalbinėje atmintinėje laikomų iškarpų pašalinimas.

Jei kopiją reikia įterpti į netoli nuo originalo esančią vietą, galima naudoti „vilkti ir palikti“ (drag and drop) būdą. Išrinkus kopijuojamą teksto dalį ir laikant nuspaustus pelės bei klavišus, kopijuojamas tekstas perkeliamas į naują vietą ir ten paliekamas, atleidžiant pelės klavišą. Velkant prie pelės žymeklio rodomas kvadratukas su + ženklu. Šis kopijavimo būdas reikalaują gerų pelės naudojimo įgūdžių ir atidumo, todėl pradedantiesiems Word vartotojams nerekomenduojamas.

2.3.2. Perkėlimas

Teksto perkėlimo veiksmas panašus į kopijavimą. Skiriasi tuo, kad išrinkta dalis neišlieka pradinėje vietoje, o perkeliama į naują.

Išrinkta teksto dalis įkeliama į iškarpų atmintinę mygtuku (Cut – iškirpk), o į paskirties vieta įterpiama mygtuku (Paste). Naudojant perkėlimui kontekstinį meniu ir pagrindinio meniu komandą Edit, taip pat vietoje komandos Copy (kopijuok) vartojama Cut (iškirpk).

Perkėlimą, kaip ir kopijavimą, taip pat galima valdyti pele. Nuspaudus pelės klavišą, išrinktą teksto dalį vaizduojantis stačiakampis tiesiog perkeliamas į naują vietą, o ten atleidžiamas pelės klavišas.

2.1 lentelė. Pagrindinių taisos veiksmų valdymo alternatyvos

Veiksmas Mygtukas Meniu komanda Klavišų pora
Iškirpti Edit ® Put Ctrl + X
Kopijuoti Edit ® Copy Ctrl + C
Įterpti Edit ® Paste Ctrl + V

Kopijavimą ir perkėlimą taip pat galima valdyti ir klaviatūra. Alternatyvūs šių komandų valdymo būdai yra aprašyti 2.1 lentelėje.

2.3.3. Darbas su keliais dokumentais

Tekstiniu procesoriumi tuo pačiu metu galima tvarkyti kelis dokumentus.Tai efektyvi naujų dokumentų kūrimo priemonė, naudojant anksčiau parengtų dokumentų duomenis. Kiekvienam jūsų naujai sudaromam arba naujai atidaromam dokumentui paskiriamas naujas langas, kuris uždengia anksčiau buvusius.

Kiekvienu momentu tvarkymo veiksmai yra taikomi tiktai vienam dokumentui, kurio langas yra viršuje. Toks langas vadinamas aktyviu, o jį žymi mėlynos spalvos antraštės juosta. Visų procesoriaus atidarytų dokumentų sąrašą galima pamatyti pagrindinio meniu komandos Window atveriamoje lentelėje (2.10 pav.). Atidarytų dokumentų pavadinimais įvardintus mygtukus matome ir ekrano apačioje esančioje informacinėje OS Windows užduočių juostoje (2.10 pav.).

2.10 pav. Atidarytų dokumentų sąrašas

Šie mygtukai leidžia sparčiai pereiti nuo vieno tvarkomo dokumento prie kito. Pakanka mygtuką spragtelėti pele ir tas dokumentas tampa aktyvus. Aktyvų dokumentą žymi nuspaustas jo mygtukas (2.10 pav.). Aktyvų dokumentą taip pat galima pakeisti spragtelint pele ties jo pavadinimu komandos Window pateikiamame sąraše (2.10 pav.). Ten aktyvų dokumentą žymi parinkimo ženkliukas ü.

2.11 pav. Atidarytų dokumentų mygtukai

Tvarkant kelis dokumentus, dažniausiai taikomi duomenų kopijavimo ir perkėlimo veiksmai. Jų atlikimo tvarka:

pereinama į duomenų šaltinio dokumentą;

pažymimas perkeliamas arba kopijuojamas teksto fragmentas;

įrankių juostos mygtukais arba alternatyviomis komandomis kopijuojamas arba perkeliamas į pagalbinę iškarpų atmintinę išrinktas fragmentas;

pereinama į paskirties dokumentą;

taisos žymeklis perkeliamas į duomenų paskirties vietą;

įrankių juostos mygtuku arba alternatyviomis komandomis kopijuojamas iš iškarpų atmintinės ten laikomas fragmentas į paskirties vietą.

2.3.4. Meniu komanda Window
2.10 pav. pateiktoje lentelėje taip pat yra keletas įrankių, kurie kartais gali gerokai palengvinti dokumentų grupės arba didelių dokumentų tvarkymą. Tai New Window (atidaryti naują langą), Split (suskaidyti langą) ir Arrange All (sudėti visus).
Komanda Arrange All kompiuterio ekraną paskirsto visiems atidarytiems dokumentams. Kiekvienam dokumentui taip pat yra pateikiamos visos procesoriaus valdymo priemonės. Tokia būsena naudinga tada, kai iš vieno dokumento į kitą perkeliama arba kopijuojama daug teksto elementų ir kitų objektų.
Komanda New Window atidaro aktyviam dokumentui naują langą. Paskyrus keletą langų tam pačiam dokumentui, juose galima matyti skirtingas to paties dokumento dalis. Tokia būsena patogi tvarkant didelius dokumentus, kai teksto dalis reikia perkelti dideliu atstumu tame pačiame dokumente.
Panašią paskirtį turi ir komanda Split, kuri skaido langą į dvi dalis, turinčias atskiras peržiūros valdymui skirtas slinkties juostas. Taip sudaroma galimybė iš karto matyti ekrane ir tvarkyti dvi skirtingas to paties dokumento dalis. Tvarkant vieną didelį dokumentą, ši būsena yra patogesnė už kelių langų būseną, nes geriau išnaudojamas ekranas.
2.12 pav. Lango skaidymas į dvi peržiūros sritis

3.1. Teksto formavimas

3.1.1. Šrifto parametrai
Tekstiniais procesoriais galima parengti įvairiais simbolių rinkiniais rašomus dokumentus. Rašymui vartojamus simbolių rinkinius priimta vadinti šriftais. Vienas pagrindinių šriftų klasifikavimui naudojamų požymių yra jų simbolių piešinio tipas. Simbolių piešiniai gali būti sudaromi iš vienodo arba keičiamo storio linijų, gali turėti įvairius dekoratyvinius elementus. Pagal naudojamas simbolių piešinio formavimo priemones skiriamos trys pagrindinės šriftų grupės: su užkartomis (serif), be užkartų (san serif) ir specialieji. Užkartos terminas tipografijoje apibūdina šrifto simbolių piešinių linijų formavimo būdą.

Šriftų be užkartų simboliai sudaromi iš vienodo storio linijų ir neturi dekoratyvinių elementų, pavyzdžiui Arial. Paprastesnio piešinio šriftais užrašyti tekstai yra griežtesni ir lengviau skaitomi, todėl jie dažnai naudojami mokymo priemonėse, techniniuose dokumentuose.

Šriftų su užkartomis būdingas bruožas yra skersinukai arba užlenkimai simbolių piešinio linijų gale ir kintamas linijų storis. Populiariausias šios grupės yra Times.

Specialiųjų šriftų grupėje praktiškai jokių ribojimų nėra. Šiai grupei galima priskirti gotiškus, dekoratyvinius, imituojančius rankraštį ir kitus panašaus pobūdžio šriftus.

Įvairių tipų šriftų pavadinimai, užrašyti tais šriftais yra pateikti 3.1 pav.

Times New Roman
Curier New
Lucida Handwriting
Matisse ITC

3.1 pav. Įvairių tipų šriftų pavyzdžiai

Taip pat svarbi šrifto charakteristika yra jame esančių simbolių rinkinys. Kai kuriuose šriftuose yra tiktai lotyniškos raidės ir tam tikras skirtukų bei specialiųjų simbolių rinkinys. Rašant lietuviškus tekstus, svarbu, kad šrifte papildomai būtų lietuviškos raidės. Specifinių raidžių taip pat turi rusų, vokiečių ir kitų kalbų abėcėlės, todėl OS Windows numatyta galimybė vartoti įvairias šriftų atmainas (kodų puslapius), pritaikytas nacionalinėms abėcėlėms.

Deja, ne visų firmų parengiamuose šriftuose yra numatyti lietuviškų raidžių kodų puslapiai. Dažniausiai jų nebūna įvairiuose egzotiškuose specialiuosiuose šriftuose. Jie visuomet būna kartu su OS Windows pateikiamuose pagrindiniuose šriftuose Times New Roman, Arial, Curier New.

Dar viena svarbi šriftų charakteristika yra jų simbolių kodavimo būdas. Nuo to priklauso jų laikymui reikalingos atmintinės talpa ir simbolių vaizdo atkūrimo būdas techniniuose įrenginiuose. Pirmuosiuose kompiuteriuose buvo naudojami matriciniai šriftai, kuriuose simbolio piešinys aprašomas jo taškų koordinatėmis standartinio didumo matricoje (lentelėje). Naudojant tokį simbolių piešinio aprašymą, jų kodavimas ir vaizdavimas techniniuose įrenginiuose yra labai paprasti. Tačiau pagal kodą atkurto piešinio kokybė nėra labai gera ir blogėja didinant mastelį.

Šiuo metu dažniausiai naudojami segmentiniai šriftai, kuriuose simbolių piešinys formuojamas iš įvairaus tipo linijų atkarpų – segmentų. Iš tokių elementų sudarytus simbolių piešinius aprašyti ir po to atkurti yra gerokai sunkiau, tačiau simbolių vaizdo kokybė yra gerokai aukštesnė, keičiant mastelį. OS Windows terpei pritaikyta segmentinių šriftų atmaina vadinama realaus vaizdo (true type) šriftais. Taip pažymima, kad tokiais šriftais sudarytų tekstų vaizdai kompiuterio ekranuose ir išspausdinti popieriuje praktiškai nesiskiria. Realaus vaizdo šriftų vardai formatų juostoje atveriamame jų sąraše žymimi simboliu (3.2 pav.).

To paties tipo šrifto simbolių vaizdą galima pakeisti naudojant įvairius jo rašymo būdus (stilius) ir efektus, keičiant simbolių didumą. Visus vartojamo šrifto parametrus galima nustatyti pagrindinio meniu komandos FormatØFont atveriamo lango kortelėse, o dažniausiai keičiamus taip pat galima parinkti ir formatų tvarkymo įrankių juostos mygtukais.

Šrifto parametrus galima pakeisti bet kokiai išrinktai tvarkomo dokumento teksto daliai.

3.1.2. Šrifto parametrų parinkimas
Pradėjus rašyti tekstą naujame dokumente, tekstas rašomas tokiu šriftu, koks nustatytos naujiems dokumentams skirtame šablone Blank Document (tuščias dokumentas). Šį šriftą galima pakeisti trimis būdais:

parenkant naują šriftą ir jo parametrus prieš pradedant tekstą;

pažymint jau parašytą tekstą ir parenkant jam naujas šrifto parametrų vertes;

pakeičiant naujam dokumentui skirto šablono parametrus.

Dažniausiai vartojami pirmieji du vartojamo šrifto ir jo parametrų parinkimo būdai.

Formatų juostoje esančias šrifto tipo, jo didumo ir vaizdavimo būdo parinkimo priemones parodytos 3.2 pav.
3.2 pav. Šrifto tipo ir jo parametrų parinkimo įrankiai

3.2 pav. matyti, kad šriftų tipų parinkimo sąraše, kiekviename šrifte vartojamus simbolių piešinius iliustruoja šrifto vardo užrašymo būdas. Parenkant naujo teksto rašymo šriftą, šiame sąraše pakanka spragtelėti pele ties pasirinkto šrifto pavadinimu. Po to bus rašoma jūsų pasirinktu šriftu.

Šrifto tipo parinkimo langelio dešinėje yra matomas dar vienas atveriamas parinkimo laukas, kuris yra skirtas šrifto simbolių didumui pasirinkti. Leidyboje šrifto simbolių didumas matuojamas specialiais vienetais, kurie vadinami punktais. Punktas lygus 1/72 colio, o tai sudaro apie 0,35 mm. Realaus vaizdo šriftams galima įrašyti jų didumo parinkimo langelyje nestandartines vertes, pavyzdžiui 7,5. Daugumai spausdintuvų mažiausias simbolių didumas, kurie jį gali išspausdinti, yra 4 punktai, bet tokio didumo simboliais užrašytą tekstą skaityti yra labai sunku. Maksimalus simbolių didumas gali siekti tūkstančius punktų.

Keičiant jau surinkto teksto šrifto tipą, didumą ir kitus parametrus, vykdoma tokia veiksmų seka:

pažymima teksto dalis, kuriai numatoma keisti šrifto parametrus;

formatų tvarkymo juostoje arba pagrindinio meniu komandos FormatØFont atveriamose kortelėse parenkamos pageidaujamos šrifto parametrų vertės.

Apie komandos FormatØFont atveriamų parametrų parinkimo kortelių naudojimą kalbama kitame skirsnyje.

3.1.3. Vaizdavimo būdas ir efektai

Išskiriant atskiras teksto dalis, plačiai naudojami įvairūs to paties šrifto vaizdavimo būdai (stiliai) ir efektai. Vaizdavimo būdų parinkimo mygtukai formatų tvarkymo juostoje yra į dešinę nuo šrifto didumo parinkimo langelio. Galima parinkti tokius šriftų vaizdavimo būdus (juos iliustruoja paaiškinimų užrašymo būdai):

(bold) – pastorinti simboliai;

(Italic) – pasvirę simboliai;

(Underline) – pabraukti simboliai.

Tai pačiai teksto daliai galima parinkti iš karto kelis parametrus: pastorinimą ir pasvirimą, pastorinimą ir pabraukimą, pasvirimą ir pabraukimą, pastorinimą ir pasvirimą kartu su pabraukimu.

Jeigu išrinksime dokumento teksto dalį, kuriai jau yra parinkti parametrai, formatų juostoje matysite nuspaustus tų parametrų valdymo mygtukus. Spragtelėję pele šiuos mygtukus, jūs atstatysite pradinę jų padėtį ir atsisakysite tekstui parinktų šrifto parametrų.

3.3 pav. Šrifto parametrų parinkimo kortelė

Šrifto tipą, vaizdavimo būdus ir specialiuosius efektus galite nurodyti FormatØFont komandos atveriamose parametrų parinkimo kortelėse, kurios parodytos 3.3 pav.. Pagrindinė yra Font kortelė, kurią matote viršuje.

Kortelės Font lauke ir greta jos esančiame peržiūros sąraše, galite pasirinkti šrifto tipą taip pat, kaip ir formatų juostoje. Aptartas formatų juostos priemones dubliuoja šrifto didumo parinkimo Size laukas ir vaizdavimo būdo parinkimo Font style laukas. Tiktai pastarajame lauke nėra pabraukimo parametrą aprašančio elemento Underline. Tačiau kortelės viduryje yra atveriamas Underline style parinkimo laukas, kuriame galite pasirinkti pabraukimo linijos tipą (3.4 pav.).

3.4 pav. Pabraukimo linijų parinkimas

Greta pabraukimo linijų lauko yra dar du atveriamų sąrašų laukai, kuriuose iš pateikiamų spalvų palečių lentelių galite pasirinkti teksto šrifto spalvą (Font color) ir pabraukimo linijų spalvą (Underline color).

Pasirinkto šrifto ir vaizdavimo būdo parametrams iliustruoti yra skirtas laukas Preview (peržiūra). Jeigu tvarkomame dokumente yra išrinkta teksto dalis, šiame lauke matysite jos tekstą, o kitu atveju – pasirinkto šrifto pavadinimą.

Jeigu jums nepatinka tuščio dokumento šablono siūlomas šriftas, jūs jį galite pasikeisti tokiu, kurio parametrus nurodėte šioje kortelėje. Tam tereikia paspausti kortelės apačioje esantį mygtuką Default (Numatytasis) ir pasirodžiusiame užklausos lange (3.5 pav.) patvirtinti savo pasirinkimą mygtuku Yes.

3.5 pav. Užklausa numatytojo (Default) šrifto pakeitimui patvirtinti

Papildomieji šrifto simbolių vaizdavimo efektai parenkami srityje Effects. Pavyzdžiui, tekstui rašyti DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS įjungiamas parametras All Caps, MAŽOMS DIDŽIOSIOMS RAIDĖMS – Small Caps, perbraukimui – Strikethrough, pakėlimui eilutėje – Superscript, nuleidimui eilutėje (indeksams) – Subscript, tekstui su šešėliais – Shadow, tuščiaviduriam tekstui – Outline.

Jeigu nusprendėte naudoti specialius simbolių vaizdavimo efektus, iš pradžių turite pasitikrinti, ar tokius efektus gali išgauti prie jūsų kompiuterio prijungtas spausdintuvas.

Efektų srityje galite pasirinkti dar vieną įdomų parametrą – paslėptą tekstą (Hidden). Šį parametrą turintis tekstas rodomas ekrane tiktai tada, kai ToolsØOptions komandos kortelėje View įjungtas parametras Hidden text. Tai priemonė įvairiems komentarams ir paaiškinimams, kuriuos ne visi turi matyti ir kurių nereikia spausdinti, įterpti. Paslėptas tekstas ekrane rodomas pabrauktas punktyrine linija.
Jei įvedimo metu teksto formatą pakeisite, naujuoju formatu bus rašoma nuo tos vietos, kurioje tada buvo žymeklis.

3.1.4. Teksto sutankinimas ir išretinimas
Dar vienas būdas teksto daliai išskirti – užrašyti jį išretinant arba priešingai – sutankinant. To negalima daryti įterpiant tarpo simbolius, nes šie simboliai išretintą žodį padalys į kelis žodžius.

Keisdami tarpus tarp teksto simbolių, išrinkite tvarkomą teksto dalį ir šrifto parametrų parinkimo lange (3.3 pav.) atverskite kortelę Character Spacing (3.6 pav.). Langelio Spacing išskleidžiamame sąraše pasirinkite Expanded, jei norite išretinti, arba Condensed, jei norite sutankinti. Dešiniau esančiame langelyje By nurodykite, per kiek punktų norite išretinti arba sutankinti simbolius.

3.6 pav. Teksto išretinimo ir sutankinimo langas

Išretinant simbolius, gali būti sunku pastebėti tarpus tarp atskirų žodžių. Sprendžiant šią problemą, vartoti tarpo simbolius taip pat nepatartina. Geriau ribojimus mažiausiam leistinam laukui nurodyti tarpų parinkimo kortelės lauke Kerning for fonts.

Lauke Position apibrėžiama vertikalioji simbolių padėtis eilutėje. Galima pasirinkti vieną iš trijų variantų Normal (standartinis), Raised (pakeltas), Lowered (nuleistas). Jei naudojama nestandartinė padėtis, gretimame laukelyje nurodomas vertikalaus simbolių postūmio didumas punktais.

Trečioji šrifto parametrų kortelė Font Effects leidžia suteikti šriftams įvairius animacijos elementus: simbolių ir fono mirksėjimą, judančius rėmelius ir panašiai. Tokie efektai naudingi tada, kai rengiamos elektroninės knygos arba interneto tinklalapiai.

3.1.5. Didžiųjų ir mažųjų raidžių pakeitimai
Kartais tenka keisti tekste mažąsias raides didžiosiomis arba atvurkščiai. Dažniausiai to prireikia rašant antraštes, kurios gali būti rašomos vien didžiosiomis raidėmis arba vien mažosiomis raidėmis. Didžiųjų ir mažųjų raidžių keitimo problema iškyla ir tada, kai, renkant tekstą akląja sistema, užmirštama laiku perjungti klaviatūros būseną ir vietoje mažųjų raidžių surašomos didžiosios arba atvirkščiai.

Visas išvardytas problemas padeda spręsti pagrindinio meniu komanda FormatØChange Case, kuri keičia didžiųjų ir mažųjų raidžių naudojimo būdą jau parašytame tekste. Ši būdą galima pakeisti parenkant pageidaujamą variantą komandos atveriamame sąraše (3.7 pav.).

3.7 pav. Raidžių keitimo būdai

Galimi didžiųjų raidžių keitimo mažosiomis (ir atvirkščiai) būdai aprašyti 3.1 lentelėje.

3.1 lentelė. Didžiųjų ir mažųjų raidžių keitimo būdai
Tvarkomas tekstas Pasirinkimas Rezultatas
Rašymo būdas Sentence case Rašymo būdas
RAŠYMO BŪDAS Lovercase rašymo būdas
Rašymo būdas UPPERCASE RAŠYMO BŪDAS
Rašymo būdas Title Case Rašymo Būdas
Rašymo Būdas tOGGLE cASE rAŠYMO bŪDAS

3.1.6. Teksto spalvinimas

Skaitydami tekstą, dažnai mėgstame svarbesnes arba įdomesnes jo dalis pabraukti spalvotu pieštuku. Tai galima padaryti ir tekstinio procesoriaus dokumentuose. Standartines šrifto keitimo priemones šiam tikslui nepatogu naudoti, nes jos pakeičia spausdinamo dokumento vaizdą.
Patogesnė yra teksto išskyrimo (Highlight) priemonė, kurios valdymo mygtukas yra formatų juostos dešiniajame krašte. Paspaudus šį mygtuką, pelės žymeklis įgaus ant mygtuko nupiešto pieštuko vaizdą, kuriuo braukiant per tekstą, esant nuspaustam kairiajam pelės klavišui, bus spalvinamas teksto fonas. Greta mygtuko esančiu parinkimo lauko mygtuku 6 atveriama spalvų paletės lentelė, kurioje galima pasirinkti teksto išskyrimo spalvą. Išrinkus išskirtą tekstą standartiniu būdu ir pakartotinai paspaudus išskyrimo mygtuką, išskyrimas panaikinamas.
Laikinai paslėpti išskyrimą spalva galima panaikinus įjungimo žymę Highlight pagrindinio meniu komandos ToolsØOptions kortelėje View.
Greta išskyrimo mygtuko įrankių juostoje yra šrifto spalvos keitimo mygtukas ir atveriama jo paletė, kurioje galima pakeisti naujam tekstui parinkto šrifto arba išrinktos teksto dalies simbolių spalvą.

3.1.7. Pastraipų išlygiavimas

Mažiausia teksto dalis, kuriai galima taikyti daugelį formatų yra pastraipa. Atskiroms pastraipos dalims negalima keisti tarpų tarp eilučių didumo, teksto kraštų išlygiavimo ir daugelio kitų parametrų.
Jeigu keičiami tik vienos pastraipos formatai, ją galima nurodyti įkeliant žymeklį į pastraipos vidų. Keičiant grupės pastraipų formatus, būtina visą pastraipų grupę išrinkti.
Dažniausiai naudojamus pastraipų formatus, kaip ir šriftų parametrus, galima parinkti iš formatų juostos. Šios juostos pastraipų teksto kraštų išlygiavimo mygtukai yra pavaizduoti (3.8 pav.), o jais valdomų komandų taikymo efektą iliustruoja 3.2 lentelė.

3.8 pav. Teksto išlygiavimo mygtukai

3.2 lentelė. Teksto kraštų išlygiavimo formatai
Mygtukas Rezultatas

Šiame langelyje įrašytos pastraipos tekstas yra išlygiuotas abiejuose pastraipos kraštuose.

Šiame langelyje įrašytos pastraipos tekstas yra išlygiuotas tiktai kairiajame krašte.

Šiame langelyje įrašytos pastraipos tekstas yra išlygiuotas tiktai dešiniajame pastraipos krašte.

Šiame langelyje įrašytos pastraipos tekstas centruotas. Taip formuota yra ir šios lentelės antraštė.

3.1.8. Sąlyginis žodžių kėlimas

Rašant tekstus ranka, pradedama rašyti nuo kairiojo krašto, todėl šio krašto išlygiavimas nesudaro problemų. Dešinysis kraštas yra lygiuojamas perkeliant netelpančią žodžio dalį į kitą eilutę.
Tekstinio procesoriaus tvarkomas tekstas dažniausiai įvedamas akląja sistema ir todėl toks dešiniojo krašto išlygiavimo būdas netinka. Todėl pastraipų eilučių kraštai yra išlygiuojami automatiškai, keičiant tarpus tarp žodžių. Jeigu eilutėje rašomi labai ilgi žodžiai arba eilutė yra trumpa, dėl to tarp žodžių gali susidaryti dideli tarpai ir tokia eilutė išsiskirs iš kito teksto, bus negraži.
Dėl automatinio kraštų išlygiavimo susidarančių tarpų galima išvengti naudojant žodžių perkėlimą. Savo pasirinktoje pirmojo žodžio už eilutės su dideliais tarpais vietoje įrašykite paprastą brūkšnelį „-“ ir, jei kairėje šio simbolio pusėje likusi žodžio dalis tilps ankstesnėje eilutėje, ji bus perkelta į šią eilutę. Tačiau toks perkėlimo būdas negeras, nes simbolis „-“ laikomas teksto dalimi, o ne kėlimo ženklu. Gali atsitikti taip kad abi brūkšneliu atskirtos žodžio dalys atsidurs vienoje eilutėje. Tada turėsite žodį su brūkšneliu viduryje, pavyzdžiui „klampy-nė“. Tokius žodžius kartais galite matyti laikraščiuose.
Aprašytos situacijos galima išvengti naudojant specialųjį perkėlimo (sąlyginį) brūkšnelį, kuris rodomas tiktai tada, kai jis būna eilutės gale. Įvedant sąlyginį perkėlimo brūkšnelį, kartu su brūkšnelio klavišu turi būti nuspaustas klavišas : +< ->.
Egzistuoja dar viena „brūkšnelių problema“. Kartais brūkšnelis yra neatskiriama jungtinio žodžio dalis ir yra pageidautina uždrausti perkelti už jo esančią dalį į kitą eilutę. Toks brūkšnelis vadinamas neperkeliančiu. Jis įvedamas spaudžiant iš karto tris klavišus: ++<->.

Aptartas brūkšnelio atmainas taip pat galima parinkti iš pagrindinio meniu komandos InsertØSymbol kortelės Special Characters.

3.1.9. Pastraipų parametrų keitimas

Gerokai didesnį pastraipų parametrų rinkinį galite pasirinkti komandos FormatØParagraph atveriamose kortelėse, kurios parodytos 3.9 pav. Dauguma pastraipos formato parametrų parenkama pirmojoje kortelėje – Indents and Spacing.

3.9 pav. Pastraipos formatų parinkimo kortelės

Šiame lange teksto įtraukas (pastraipos ir eilutės atitraukimą nuo tekstui skirto lauko ribos) valdo pirmosios srities (Indentation) langeliai:

langelyje Left galima nurodyti, per kelis centimetrus visa pastraipa bus atitraukta nuo kairiojo krašto;

langelyje Right galima nurodyti, per kiek centimetrų visa pastraipa bus atitraukta nuo dešiniojo krašto;

langelyje Special galima pasirinkti eilučių pradžios pastūmį:

None (niekas) – visos eilutės prasideda ties atitraukimo riba,

First Line (pirmoji eilutė) – pirmoji eilutė atitraukiama nuo kairiojo krašto laukelyje By nurodytu atstumu,

Hanging (kabantis) – visos eilutės, išskyrus pirmąją, atitraukiamos nuo kairiojo teksto krašto laukelyje By nurodytu atstumu.

Kai srityje Indentation keisite parametrų vertes, kitoje srityje – Preview – matysite, kaip keičiasi pastraipos formatas.
Pastraipos įtraukų didumus galima keisti ir kitaip – pele stumdant horizontaliosios liniuotės žymeklius (3.10 pav.).

3.10 pav. Pastraipos įtraukų žymekliai liniuotėje

3.1.10 Atstumų tarp eilučių ir eilučių išlygiavimo parametrai
Keičiami tarpai tarp teksto eilučių pastraipų viduje ir tarp pačių pastraipų taip pat yra efektyvi ir plačiai naudojama tekstų struktūrizavimo priemonė. Šiuos tarpus valdo kortelės Indent and Spacing srities Spacing (tarpai) langeliai:

langelyje Before nurodoma punktais, kokio didumo tarpas bus paliekamas virš pastraipos;

langelyje After nurodoma punktais, kokio didumo tarpas bus paliekamas po pastraipa;

langelyje Line Spacing galima pasirinkti atstumus tarp eilučių pastraipoje: Single (šrifto didumo), Double (dvigubo šrifto didumo), Exactly (tiksliai) – laukelyje At nurodomo didumo.

Kortelėje taip pat galima nurodyti pastraipų teksto kraštų išlygiavimą, kuris išsamiai aptartas ankstesniame skirsnyje. Šį parametrą valdo langelis Alignment, kuriame galima pasirinkti tokias reikšmes:

Justified – išlygiuoti abu kraštus;

Left, Right – išlygiuoti kairįjį ar dešinįjį (atitinkamai) kraštą;

Centered – centruoti.

3.2. Specialieji formatai

3.2.1. Tabuliatoriai

Tabuliatoriai yra iš rašymo mašinėlių paveldėtas terminas. Taip vadinami specialūs valdymo simboliai, kurie fiksuoja teksto fragmentus griežtai nurodytoje eilutės vietoje. Jie patogūs tada, kai žodžius arba frazes norime rikiuoti stulpeliuose ir kai kuriais kitais atvejais. Primityviuose redaktoriuose tabuliatoriai yra pagrindinė lentelių sudarymo priemonė, tačiau tekstinis procesorius Word turi šiam tikslui kur kas efektyvesnius įrankius.

Tabuliatorius apibūdina du pagrindiniai parametrai: jų vieta eilutėje ir įvedamo teksto orientavimas jo atžvilgiu. Tuščio dokumento šablone tabuliatoriams paskiriami tokie standartinai parametrai:

išdėstomi kas 1,27 cm, pradedant nuo kairiojo tekstui skirto lauko krašto;

nurodo kairįjį jų valdomo teksto elemento kraštą.

Standartines tabuliatorių padėtis žymi neryškūs taškeliai viršutinėje darbo lango liniuotėje (3.14 pav.). Naudojant tabuliatorius teksto įvedimo metu, atliekami du veiksmai:

spaudžiamas tabuliavimo klavišas , kuris perkelia žymeklį prie artimiausio tabuliatoriaus dešinėje;

rašomas tekstas, kurio orientacija tabuliatoriaus atžvilgiu priklauso nuo pastarojo tipo (kairinis tabuliatorius pažymi kairįjį teksto kraštą.

Rikiuojant įvedamo teksto elementus stulpeliais, rekomenduojama iš anksto parengti rikiavimui tabuliatorius, kurie būna šių tipų:

kairiniai (left) – nurodo kairįjį teksto kraštą;

dešininiai (right) – nurodo dešinįjį teksto kraštą;

centriniai (center) – nurodo teksto elemento centrą;

trupmeninės dalies (decimal) – nurodo trupmeninės skaičiaus dalies skirtuko vietą;

vertikaliojo brūkšnelio (bar) – nurodo vertikalaus brūkšnelio įterpimo vietą.

Tabuliatorių vietą ir tipą galima nurodyti tiesiog viršutinėje darbo lango liniuotėje arba komandos FormatØTabs atveriamoje parametrų parinkimo kortelėje (3.13 pav.).

Šios kortelės laukelyje Default tab stops (numatytosios tabuliatorių vietos) nurodyta, koks atstumas yra tarp standartinių tabuliatorių. Jeigu šis atstumas jums netinka, galite jį pakeisti.

Laukelyje Tab stop position (tabuliatoriaus vieta) jūs galite nurodyti naujai projektuojamo tabuliatoriaus vietą. Po to srityje Alignment (išlygiavimas) yra nurodomas tabuliatoriaus tipas ir naujai apibrėžtas tabuliatorius mygtuku Set įtraukiamas į tabuliatorių sąrašą. Po to standartiniai tabuliatoriai išlieka tik dešinėje naujai apibrėžtų tabuliatorių pusėje.

3.13 pav. Naujų tabuliatorių aprašymas

Sąraše išrinktus tabuliatorius galima ištrinti mygtuku Clear, o mygtukas Clear All trina visus sąrašo tabuliatorius.

Įvairių tabuliatorių įtaką teksto dalių orientavimui vaizduoja 3.14 pav. Viršutinėje liniuotėje jūs galite matyti tabuliavimo simbolių žymes, o procesoriaus sudarytoje lentelėje matomos rodyklės è nurodo vietas, kur pasireiškia jų įtaka tvarkant lentelės elementus. Tabuliatorių įtakos vietų rodymą galima įjungti ir išjungti meniu komandos ToolsØOptions kortelės View jungikliu Tab Characters.

3.14 pav. Tabuliatorių naudojimas

Keičiant tabuliatorius, reikia atsiminti, kad tai yra pastraipoms taikomas formatas. Jų parinkimas galioja tik tai pastraipai arba tam pastraipų rinkiniui, kuris buvo išrinktas parinkimo metu.

Kai parenkamas ištisas naujų tabuliatorių rinkinys, naudotis parametrų parinkimo kortele ne visada patogu. Patogiau naudoti viršutinę darbo lango liniuotę (3.15 pav.). Jos kairiajame kampe yra matomas perengto įterpimui naujo tabuliatoriaus tipo mygtukas. Spragtelint jį pele, pakeičiamas mygtuko ženkiukas, kuris informuoja apie parengto įterpimui tabuliatoriaus tipą. Po to belieka pelės spragtelėjimu liniuotėje nurodyti jam skiriamą vietą. Jei apsigalvojote, liniuotėje matomą tabuliatorių galima pele perkelti į kitą vietą.

3.15 pav. Tabuliatorių parinkimas liniuotėje

Liniuotės tabuliatoriaus tipo parinkimo mygtukas leidžia pasirinkti ir perkelti į liniuotę ne tik anksčiau aptartus tabuliatorius, bet ir pastraipų pirmosios eilutės įtraukos (First line indent) bei pastraipos eilučių, išskyrus pirmąją, atitraukimo (Hanging indent) žymes.

3.2.2. Tabuliatorių valdomi užpildai

3.13 pav. parodytoje kortelėje yra dar viena neaptarta sritis Leader (užpildo simbolis). Šioje srityje nurodoma, kokiais simboliais (3.16 pav.) turi būti užpildomas tabuliatoriaus kairėje pusėje likęs tarpas, jeigu toks yra. Galima nurodyti keturis variantus: užpildo nereikia (1), užpildyti taškine linija, užpildyti brūkšneliais (3) ir užpildyti ištisine linija.

3.16 pav. Užpildo simbolių parinkimas

3.17 pav. Užpildo simbolių panaudojimas

Užpildo simboliai plačiai naudojami sudarant įvairius sąrašus ir blankus. Jų pritaikymo pavyzdžiai pateikti 3.17 pav.

3.2.3. Rėmeliai

Atskiras teksto pastraipas galima išryškinti, nubrėžiant apie jas rėmelį arba vietoj įprasto balto fono naudojant įvairaus pilkumo intensyvumo bei spalvotą foną.

Įrankių juostoje nuspaudus mygtuką , atveriama lentelių ir rėmelių įrankių tvarkymo meniu juosta, kuri parodyta 3.18 pav.. Viršutinėje įrankių juostos dalyje yra parinkimo laukai, kuriuose galima pasirinkti pageidaujamą rėmelių linijos tipą, storį ir spalvą. Apatinės juostos dalies įrankiai valdo lentelių įrėminimo būdus ir šešėlių parinkimą. Vartotojui siūlomų rėmelių linijų tipų rinkinys parodytas 3.19 pav.

3.18 pav. Lentelių ir rėmelių tvarkymo įrankių juosta

3.19 pav. Rėmelių linijų rinkinys

Pasirenkant įrėminimo būdą, rėmelių tvarkymo įrankių juostoje spaudžiamas mygtukas , kuris atveria įrėminimo būdo parinkimo mygtukų rinkinį (3.20 pav.). Šio rinkinio langelį taip pat galima atverti analogišku formatų juostos mygtuku. Neaprašyti 3.18 pav. mygtukai yra skirti tik lentelių tvarkymui.

3.20 pav. Įrėminimo būdo parinkimo mygtukai

Jei norite apibrėžti kelias pastraipas, išrinkite jas ir taip pat paspauskite mygtuką . Pastebėsite, kad kartu įspaudžiami ir keturi linijas iš kraštų žymintys mygtukai. Jei norite, kad linijos būtų ne iš visų pusių, jų atsisakykite, paspausdami atitinkamus mygtukus.

Jei išrinkote kelias pastraipas ir paspaudėte mygtuką , tarp išrinktų pastraipų bus nubrėžtos linijos.

Jei išrinksite vieną ar kelias pastraipas ir meniu juostoje paspausite fono spalvos (Shading Color) parinkimo mygtuką, atsivers langelis su spalvų palete, kur galėsite pasirinkti pageidaujamo intensyvumo ir spalvos išrinktų pastraipų teksto foną.

Jei norite tamsiame fone rašyti baltomis raidėmis, parinkite pastraipai tamsų šešėlį mygtuku Shading Color, o baltą raidžių spalvą nustatykite formatų juostos mygtuku Font Color. Tokio teksto pavyzdys:

Šis pastraipos tekstas yra inversinis. .

3.2.4. Rėmelių ir fono parinkimas meniu komandomis

Visus rėmelių ir fono tvarkymo veiksmus taipogi galima valdyti pagrindinio meniu komanda FormatØBorders and Shading, kurios langas parodytas 3.21 pav.

3.21 pav. Rėmelių parinkimo kortelė

Rėmelių tvarkymui skirtoje lango kortelėje matome tokias valdymo elementų grupes:

paprastų (Box), šešėliuotų (Shadow), trimačių (3-D) ir vartotojo sudarytų (Custom) rėmelių įjungimo bei atsisakymo (None) laukelius;

rėmelio linijos tipo (Style), storio (Width) ir spalvos (Color) parinkimo sritį;

vartotojo rėmelių projektavimo ir peržiūros sritį (Preview);

rėmelio taikymo srities aprašymą (Apply to).

Mygtuko Options atveriamoje papildomoje kortelėje galima nurodyti atstumą tarp rėmelio ir teksto.

Tame pačiame lange yra dar viena kortelė – Page Borders, kurioje galima parinkti viso puslapio rėmelius. Jos struktūra analogiška aptartajai.

3.2.5. Pastraipų numeravimas ir žymėjimas

Tvarkant sąrašus, plačiai naudojamas pastraipų ir eilučių numeravimas. Tekstinis procesorius siūlo keletą numeravimo ir žymėjimo būdų: naudojant tradicinius arba romėniškus skaičius, raides, numeravimą keliais lygiais.
Tradicinis numeravimo būdas parenkamas labai paprastai. Pakanka išrinkti numeruojamų pastraipų lauką, formatavimo įrankių juostoje paspausti mygtuką ir pastraipos bus sunumeruotos. Pakartotinai paspaudus šį mygtuką, numeravimo atsisakoma.

Pastraipas taip pat galima žymėti specialiais žymėjimo simboliais: •, ¨, *. Tik tada formatavimo įrankių juostoje paspaudžiamas mygtukas . Po to išrinktoms pastraipoms suteikiama tokia žymė, kuri tuo metu būna parinkta žymių parinkimo kortelėje.

Jeigu norite pakeisti jums siūlomų pastraipų numeravimo ir žymėjimo parametrų, pasirinkite pagrindinio meniu komandą FormatØBullets and Numbering ir atsiverskite arba numeravimo būdų parinkimo kortelę Numbered (3.21 pav.), arba žymių kortelę Bulleted.

3.2.6. Standartinių numeravimo būdų rinkinys

Komanda FormatØBullets and Numbering arba analogiškos kontekstinio meniu komandos lango kortelėje Numbered (3.22 pav.) galima pasirinkti vieną iš septynių numeravimo būdų, kurių parametro kortelės parinkimo lauke iliustruojamos grafiškai. Pasirinkimas patvirtinamas mygtuku OK.

Mygtuku Customize atvėrus parametrų langą Customize Numbered List (3.23 pav.), kiekvieną pasirinktą numeravimo būdą galima pakeisti. Šiame lange galėsite nurodyti:

naudojamą numeravimui šriftą (Font);

numeravimo būdą (Number Style);

jei numeruojama ne nuo pradžios, – pradinę numerio reikšmę (Start At);

kokiu tabuliavimo simboliu nurodoma numerio vieta (Number position);

numerio atstumą nuo paraštės (Alined at);

numeruojamos pastraipos įtrauką (Indent at).

3.22 pav. Kortelė Numbered

3.23 pav. Numeravimo būdo keitimas

Parinkdami parametrus, peržiūros langelyje (Preview) matysite, kaip atrodys tekstas su numeruotomis pastraipomis.

Jei kortelėje Numbered siūlomi numeravimo būdai jūsų netenkina, atverkite lauką Number style ir ten pamatysite siūlomą numerių rašymo būdų sąrašą (3.24 pav.), kur galėsite pasirinkti naują. Numerių formato rašymo būdo iliustravimo langelyje Number format (3.25 pav.) jūs dar galite redaguoti pasirinktą formatą įrašydami papildomus simbolius (tašką, brūkšnelį, skliaustelį ar kitus) priešais numerį ir už jo.

3.24 pav. Numerių rašymo būdo parinkimas

3.25 pav. Formato taisymas

3.2.7. Automatinis numeravimas

Jei pastraipa prasideda skaičiumi, už kurio yra skliaustas „)“ arba taškas, tokia pastraipa prasidedančią seką galima numeruoti automatiškai. Jums tereikia pastraipą užbaigti klavišo paspaudimu. Po to pastraipos pradžioje esantis skaičius taps jos numeriu, o naujos pastraipos pradžia automatiškai bus paženklinta nauju numeriu. Taip būna tuomet, kai meniu komandos FormatØAutoFormat dialogo lango mygtuko Options atveriamoje kortelėje AutoFormat yra parinktas langelis Automatic Numbered Lists (3.26 pav.).

3.26 pav. Automatinio numeravimo ir ženklinimo valdymas

Jei reikia į numeruotų pastraipų tarpą įtraukti nenumeruotą pastraipą, ją parinkite ir paspauskite formatų juostos mygtuką . Parinktos pastraipos numeris bus panaikintas, o tolimesnėse jis išliks.
Pradedant naują pastraipų numeravimą nuo kurios nors sunumeruotos pastraipos FormatØBullets and Numbering komandos Numbered kortelėje pažymimas Restart Numbering laukelis.

3.2.8 Žymių formatų tvarkymas

Komanda FormatØBullets and Numbering arba analogiška kontekstinio meniu komanda dialogo lango kortelėje Bulleted (3.27 pav.) galima pasirinkti vieną iš septynių siūlomų pastraipų žymėjimo būdų.

3.27 pav. Kortelė Bulleted

Mygtuku Customize atvėrus parametrų langą Customize Bulleted List (3.28 pav.), galima sukurti originalų žymėjimo būdą.

3.28 pav. Langas žymėjimo parametrams nurodyti

Šiame lange, kurio sandara analogiška numeravimo būdo parametrų parinkimo langui, galima parinkti:

žymėjimui skirtus simbolius (Bullet Character);

žymės vietą (Bullet position);

žymimų pastraipų įtrauką (Text position).
Jei nė vienas iš 3.27 ir 3.28 paveiksluose parodytų simbolių netinka, paspaudę mygtuką Bullet ., galėsite pasirinkti žymę iš procesoriaus siūlomų tokių žymių rinkinių, pavyzdžiui, “, !, $, &, M,E, G, Q, *.

3.2.9. Kelių lygių žymės
Sudėtingiems sąrašams naudojamas kelių lygių numeravimas arba žymėjimas. Parinkus komandos FormatØBullets and Numbering dialogo lange kortelę Outline Numbered, Word pasiūlys rinktis vieną iš septynių daugelio lygių numeravimo ir žymėjimo variantų (3.29 pav.).

3.29 pav. Kortelė Outline Numbered

Pasirinkite jums patinkantį variantą (į lygių skaičių ir kiekvieno lygio tipą nekreipkite dėmesio – juos pasirinksite vėliau) ir paspauskite mygtuką OK, jei variantas tinka arba Customize, jei norite ką nors pakeisti.

Kai pastraipoms parenkamas daugelio lygių žymių tipas, iš pradžių visoms pastraipoms suteikiamos vienodos aukščiausiojo lygio žymės, kurios po to redaguojamos. Išrinkus pastraipą ir įrankių juostoje paspaudus mygtuką (Decrease Indent), jai suteikiama žemesniojo lygio žymė. Mygtukas (Increase Indent), pastraipos žymę keičia aukštesniojo lygio žyme.

4.2. Lapų sandara

4.2.1. Lapo matmenys ir orientavimas

Dokumento lapų parametrų parinkimą patartina pradėti nuo lapo matmenų ir jo orientavimo pasirinkimo. Šie parametrai nurodomi komandos FileØPage Setup dialogo lango kortelėje Margins (4.5 pav.).

Pasirenkant lapo matmenis, galima panaudoti išskleidžiamame sąraše Paper size (popieriaus lapo matmenys) rodomus standartinių lapų formatų pavadinimus arba tiksliai nurodyti lapo plotį ir aukštį atitinkamai laukuose Width ir Height. Srityje Orientation parinkimo žyme nurodoma, kaip dokumentas orientuojamas lape:

Portrait – dokumentas vertikaliame lape,

Landscape – dokumentas horizontaliame lape.

4.5 pav. Lapo matmenų ir orientavimo nurodymas

Išskleidžiamame sąraše Apply to (taikoma) galima nurodyti, kad parinkti parametrai turi būti taikomi visam dokumentui arba tik išrinktai jo sekcijai. Pastarasis atvejis dažniausiai vartojamas tada, kai atskiruose puslapiuose spausdinamos plačios lentelės.
4.2.2. Paraštės

Paraštėmis vadinamos prie dokumento lapo kraštų prigludusios sritys, kurios apibrėžia pagrindinio dokumento teksto ribas.

Paraščių dydžiai parenkami ir nustatomi, atsižvelgiant į bendrus reikalavimus dokumentams, numatomus dokumentų susegimo būdus, registruojamus pagalbinius duomenis, spausdintuvų technines galimybes ir kitus faktorius. Pagal numatymą, procesorius parenka tipinius paraščių dydžius: 2,54 cm (colį) viršutinei (Top) ir apatinei (Bottom) paraštėms ir 3,17 cm (1,25 colio) šoninėms paraštėms (Left ir Right). Jeigu šie paraščių dydžiai jums netinka, juos galite pakeisti visame dokumente arba tik atskiruose jo skyriuose. Jeigu jūs nuolat naudojate kitokias paraštes ir kiekvieną kartą, pradėdami darbą, nenorite gaišti laiką jų nustatymui, naujas tipines paraščių dydžio reikšmes galite nurodyti dokumentų šablone (Blank Document).
Patogiausia tikslias paraščių dydžių reikšmes nurodyti komandos FileØPage Setup dialogo lango kortelėje Margins (4.6 pav.). Laukų dydžiai jų reikšmių nustatymo laukuose gali būti įrašomi ranka arba pakeičiami reikšmių didinimo (5) bei mažinimo (6) mygtukais.

Srityje From edge (atstumas nuo krašto) yra dar du atveriami laukai Header (antraštė) ir Footer (poraštė), kuriuose nurodoma, kokiu atstumu nuo lapo krašto reikia pradėti rašyti antraštę ir poraštę. Parenkant šias reikšmes, reikia atsiminti, kad dauguma spausdintuvų arčiau kaip 0,5 cm nuo lapo krašto nespausdina.

Paraštėje taip pat galima palikti papildomą lauką dokumentų įrišimui (Gutter). Lauke Gutter position (įrišimo vieta) yra parinkimo žymės Left (kairė) ir Top (viršus), kuriomis nurodomas įrišimui skiriamas lapo kraštas.

4.6 pav. Paraščių dydžių nustatymas

Atveriamame lauke Apply to galima nurodyti, kokiai dokumento daliai kortelėje Margins nurodytos paraščių reikšmės turi būti taikomos. Galimi atvejai: Whole document (visas dokumentas), This point forward (nuo šio taško tolyn), Selected text (išrinktas tekstas), Selected Sections (išrinktod sekcijos). Jeigu parenkamas išrinkto teksto variantas, dokumente ši teksto dalis tampa jo sekcija, kurios pradžia ir pabaiga pažymimos specialiomis žymėmis (4.7 pav.). Paprastame (Normal) dokumento vaizde šios ribos pažymimos dviguba linija su etikete Section Break (Next Page) – 4.7 pav.

4.7 pav. Sekcijos ribos žymė

Kai dokumento tekstas spausdinamas abiejose susegamų lapų pusėse, patogu naudoti veidrodinės šoninės paraštės. Tai nurodoma kortelės Margins apačioje esančiame langelyje Mirrror margins (veidrodinės paraštės). Tada šoninės paraštės Right ir Left pakeičiamos veidrodinėmis, kurios žymimos pavadinimais Inside (vidinė) ir Outside (išorinė).
Spausdinant mažo formato dokumentus dideliuose lapuose, naudinga pasinaudoti dviejų puslapių formavimo viename popieriaus lape režimu. Šis procesoriaus režimas įjungiamas taip pat Margins kortelėje – langelis 2 pages per sheet. Pažymėjus šį langelį, šoninės paraštės taip pat vadinamos išorinėmis (Outside) ir vidinėmis (Inside), o peržiūros srityje parodomas formuojamo dokumento vaizdas (4.8 pav.).

4.8 pav. Dviejų puslapių viename lape rengimo nurodymas

4.9 pav. Paraščių dydžių keitimas liniuotėmis

Paraščių ribas taip pat galima pakeisti naudojant horizontaliąjąir vertikaliąją liniuotes. Tai geriausiai daryti spausdinamo dokumento peržiūros lange (4.9 pav.), kuris atveriamas komanda FileØPrint Preview. Liniuotėje paraščių laukas yra žymimos pilka spalva. Pristūmus pelės žymeklį liniuotėje prie paraštės lauko ribos, pelės jis įgauną pavidalą Û. Tada, nuspaudus kairįjį pelės klavišą, paraštės ribą pele galima nutempti į pageidaujamą vietą. Iš peržiūros lango atgal į redagavimo langą sugrįžtama paspaudus įrankių juostos mygtuką Close.

4.2.3 Puslapio struktūra

Atskiroms dokumento sekcijoms galima keisti ne tik paraščių dydžius, bet ir kitus parametrus: antraštes, poraštes, numeravimą, vertikalų išlygiavimą. Daugelį šių parametrų, o taip pat ir sekcijų sudarymo būdus, galima nurodyti komandos FileØPage Setup kortelėje Layout (struktūra), kuri parodyta 4.10 pav..

4.10 pav. Puslapio struktūros parametrų kortelė

Parenkant šios kortelės išskleidžiamų sąrašų Sections start (sekcijos pradžia) ir Apply to (taikymo sritis) elementus, nurodoma, kaip formuojama sekcijos pradžia ir kokioje srityje galioja kortelėje parinkti parametrai. 4.10 pav. rodomos reikšmės pažymi, kad visame dokumente (Whole document) sudaromos sekcijos kiekvienam naujam puslapiui (New page).

Srities Headers and footers (antraštės ir poraštės) jungikliais nurodoma, kokios yra puslapių sekcijų antraščių ir poraščių sudarymo sąlygos. Įjungti jungikliai Different odd and even (skirtingi nelyginiai ir lyginiai) ir Different first page (skirtingas pirmas puslapis) pažymi, kad lyginių, nelyginių ir pirmojo puslapio antraščių bei poraščių formatai bus skirtingi. Jei jungikliai išjungti, šie formatai bus vienodi. Plačiau apie antraščių ir poraščių formatus kalbama kitame skirsnyje.

Skirtingi lyginių ir nelyginių puslapiai, turintys veidrodines paraštes (Mirrror margins), spausdinami ant abiejų lapo pusių, kaip knygose. Atversti tokio dokumento lapai atrodys gražiau, jei jų lyginių ir nelyginių puslapių antraštės bus išlygiuotos priešingų puslapio kraštų atžvilgiu. Be to, viso dokumento arba atskiros jo sekcijos pavadinimas dažniausiai yra rašomas tiktai lyginiuose arba tiktai nelyginiuose puslapiuose.

Puslapio struktūros kortelėje dokumento sekcijoms taip pat galima parinkti vertikalų lygiavimą. Vertikalaus lygiavimo būdai yra tokie patys, kaip ir pastraipoms taikomi horizontalaus lygiavimo būdai: Left (kairysis), Right (dešinysis), Centered (centrinis) ir Justified (abipusis). Jie dažniausiai taikomi tada, kai dokumento tekstas užima tiktai dalį jam skirto puslapio.

4.2.4. Puslapių numeravimas

Dokumento puslapių numerių įrašymui skirtas specialus įterpiamas laukas Page. Toks numerių įterpimas palengvina jų vietos keitimą ir padeda juos lengvai koreguoti net ir tada, kai puslapio numeris yra sudėtingos puslapio antraštės arba poraštės dalis.

4.11 pav. Puslapio numerio vietos nurodymas

Paprasčiausia nurodyti puslapių numeravimo tvarką pagrindinio meniu komandos InsertØPage Numbers atveriamame dialogo langelyje 4.11 pav.. Čia išskleidžiamame sąraše Position galime pasirinkti, kur įrašyti puslapio numerį: viršuje (Top of page (Header)) ar apačioje (Bottom of page (Footer)).

Lauke Alignment pasirenkamas numerio išlygiavimo būdas jam numatytame puslapio lauke: Right (dešinėje), Center (centre), Left (kairėje), Inside (viduje), Outside (išorėje). Du pastarieji pozicionavimo būdai vartojami tada, kai viename popieriaus lape arba abiejose lapo pusėse spausdinami du dokumento puslapiai.

Peržiūros lauke Preview yra matoma tvarkomo dokumento puslapio schema su numerio vietą iliustruojančia žyme. Įjungtas jungiklis Show number on first page (rodyti numerį pirmajame puslapyje), nurodo, kad numeris privalo būti rašomas taip pat ir pirmajame dokumento puslapyje. Ištrynus jungiklio žymę, ten puslapio numeris nerašomas.

Sudėtingesnius puslapių numeravimo parametrus galima nurodyti formato kortelėje, kuri atveriama ekrano mygtuku Format (4.12 pav.). Čia įjungus lauko Page numbering parinkimo žymę Start at, greta jos esančiame išskleidžiamame lauke galima įrašyti arba pasirinkti pradinį pirmojo dokumento puslapio numerį. Kitas variantas Continues from previous section (tęsti numeraciją nuo ankstesnės sekcijos) naudojamas tada, kai tvarkomi iš keleto sekcijų sudaryti sudėtingos struktūros dokumentai.

4.12 pav. Puslapių numerių formato keitimas

Išskleidžiamame lauke Number format (numerių formatas) galima pasirinkti numerių žymėjimo būdą. Dokumento puslapių numeriai gali būti žymimi arabiškais ir romėniškais skaitmenimis arba raidėmis, pavyzdžiui: a, b, c. .

4.13 pav. Puslapių numerių stiliaus parinkimas

Jungiklis Include chapter number (įterpti skyriaus numerį) įjungiamas tada, kai pageidaujama, kad iš daugelio skyrių sudarytuose dokumentuose skyriaus numeris būtų sudėtinė puslapio numerio dalis. Tokius numerius galima sudaryti tiktai tada, kai dokumentų skyrių antraštės turi tipinius antraščių stilius (Heading 1, Heading 2, Heading 3, .), o jų numeriai yra sudaryti komanda FormatØBullets and Numbering.

Puslapių numerių šriftą, jo dydį ir kitus parametrus galima pasirinkti keičianti puslapių numeriams skirtą stilių Page Number, kuris redagavimui pasirenkamas iš komanda FormatØStyle atveriamo lango lauko Styles (4.13 pav.). Stiliaus keitimo įrankių meniu lentelė atveriama mygtuku Modify.

Puslapių numeravimo gali būti atsisakoma, keičiant numerių paraštę. Ten pažymimas numerių laukas ir spaudžiamas klavišas Delete arba parenkama jį atitinkanti kontekstinio meniu komanda. Išsamiau apie puslapio antraštės ir poraščio tvarkymą kalbama kitame skirsnyje.

4.2.5. Puslapių antraštės ir poraštės
Šie dokumentų elementai naudojami registruojant tokius duomenis, kurie kartojasi daugelyje puslapių. Tai gali būti bendro pobūdžio informacija apie tvarkomą dokumentą arba jo skyrių, duomenys apie dokumentą rengiančią organizaciją, dokumento autorių ir kiti jums arba dokumento gavėjui reikalingi duomenys.Ten gali būti ne tik tekstas, bet ir grafikos elementai, pavyzdžius firmos ženklas. Antraštės ir poraštės tvarkomos įvykdžius pagrindinio meniu komandą ViewØHeader and Footer. Pagrindinis dokumento tekstas tampa blyškus, ekrane pateikiama nauja įrankių juosta Header and Footer ir parengiamas tvarkymui antraštės laukas Header, kurio ribas puslapio vaizde nurodo punktyrinė linija (4.14 pav.).

Antraštės tekstas keičiamas ir formuojamas panašiai kaip ir pagrindinis dokumento tekstas. Skirtumas tik toks, kad čia galima įterpti keletą specialių laukų, kurie skirti įvairių informaciniams duomenų įrašyti.

4.14 pav. Puslapio antraštės tvarkymas

Į antraščių tekstą įrankių juostos mygtukais gali būti įterpiami tokie specialūs laukai:

puslapio numeris (Insert page number),

dokumento puslapių skaičius (Insert number of pages),

dokumento tvarkymo data (Insert date),

dokumento tvarkymo laikas (Insert time),

automatiškai įterpiamo teksto laukai (Insert AutoText).

Pirmųjų dviejų laukų paskirtį pilnai apibrėžia jų pavadinimai. Data ir laikas laukuose įrašomi automatiškai: dokumento tvarkymo data ir laikas. Automatiškai įterpiamo teksto laukai padeda papildyti antraštę arba poraštę įvairiais informaciniais duomenimis apie dokumentą ir jo autorių. Plačiau apie šių laukų naudojimą kalbama kitame skirsnyje.

Kiti įrankių juostos Header and Footer mygtukai yra skirti antraštės ir poraštės tvarkymui. Jų paskirtys (4.14 pav.) yra tokios:

numerio formatas (Format page number) – atveria puslapio numerio formato parinkimo langą, kuris taip pat atveriamas ir komanda InsertØPage NumbersØFormat;

lapo parametrai (Page Setup) – atveria lapo parametrų parinkimo langą, kuris taip pat atveriamas komanda FileØPage Setup;

tekstas (Show/Hide document text) – paslepia arba vėl rodomas blyškų pagrindinį dokumento tekstą;

sekcijų ryšys (Same as previous) – atsisako arba atstato sekcijų paraščių stilių (kad tvarkomos sekcijos paraščių stilius būtų toks pats, kaip ir ankstesnėje sekcijoje);

perkėlimas (Switch between header and footer) – perkelia iš iš antraštės į poraštę arba atvirkščiai;

į kitą sekciją (Show previous ir Show next) – parodo gretimą sekciją (naudojamas tada, kai sudaromi skirtingi lyginių ir nelyginių puslapių antraščių ir poraščių formatai);

uždarymas (Close) – grąžina į pagrindinį tekstą.

Jeigu pageidaujama, kad skirtingoms dokumentų sekcijoms būtų parenkama skirtinga lapų (puslapių) sandara, reikia dokumentą suskaidyti į sekcijas. Sekcijų ribos įterpiamos komanda InsertØBreak atveriamos trūkio žymių lentelės elementu Next Page. Po to teksto žymeklis perkeliamas į sekcijos, kuriai pageidaujama pakeisti lapų sandarą, vidų ir keičiami lapų parametrai.

Atverto lango įrankių juostoje paspaudus sekcijų ryšio mygtuką Same as previous, atsisakoma vienodų sekcijų formatų. Taip sudarytas formatas taikomas tik vienai sekcijai. Atskirai sekcijai sudaromame formate taip pat galima įvesti atskirą puslapių numeravimą. Tai daroma parenkant numeravimo parametrus mygtuku Format Page Number atveriamame lange.

5.1. Lentelės

5.1.1. Lentelių kūrimas

Lentelėmis vadinamos dokumento dalys, kuriose duomenys paskirstyti į eilutes ir stulpelius. Lentelėse galima rašyti įvairius duomenis: skaičius, tekstus ir netgi įterpti grafinius vaizdus.

Žymeklio rodomoje vietoje lentelė įterpiama komanda TableØInsert Table. Atvertame dialogo lange (5.1 pav.) reikia nurodyti pageidaujamą eilučių ir stulpelių skaičių. Jei visų stulpelių plotis vienodas, jo reikšmę galite nurodyti laukelyje Column Width.

5.1 pav. Įterpiamos lentelės didumo parinkimas

Lentelę taip pat galima sukurti ir įrankių juostos mygtuku , kurio valdomas dialogo langelis parodytas 5.2 paveiksle. Jame pavaizduotas lentelės maketas, kuriame pele galima nurodyti įterpiamos lentelės didumą. Atleidus kairįjį pelės mygtuką, suformuota lentelė bus įterpta dokumente.

5.2 pav. Lentelės didumo parinkimas pele
Word 2000 lentelės yra sudaromos su juodomis standartinio 1/2 punkto storio langelių ribų linijomis. Išrinkęs lentelę arba atskirą jos dalį, vartotojas gali pakeisti tų linijų parametrus arba jų atsisakyti. Apie tai kalbama 5.1.5 skirsnyje.
Lentelės langelyje įrašytas tekstas gali sudaryti vieną arba kelias pastraipas. Tekstas lentelėje rašomas, redaguojamas ir formuojamas standartinėmis priemonėmis. Jei rašomas tekstas netelpa langelyje, jis gali būti automatiškai sutalpinamas tokiais būdais: didinant lentelės eilutės aukštį, praplečiant stulpelį ir suspaudžiant tekstą.

Stulpelių automatinio išplėtimo parametras įjungiamas komanda TableØAutofitØAutofit to Contents, o komanda TableØAutofitØFixed Column Width įjungia fiksuoto stulpelio pločio būseną. Tada langelio tekstas yra laikomas langelio pločio pastraipa ir, jeigu jis netelpa langelyje, keliamas į kitą eilutę. Automatinio kėlimo galima atsisakyti komandos TableØTable PropertiesØCellØOptions atveriamame lange.

Žymeklis iš vieno lentelės langelio į kitą perkeliamas pele arba klavišu , o langelio viduje – pele arba rodyklių klavišais.

Sudarytą lentelę galima pakeisti paprastu tekstu. Pakanka išrinkti lentelę ir įvykdyti komandą TableØConvert Table to Text. Galimas ir atvirkščias veiksmas –jau įvesto teksto keitimas lentele, jei atskiriems langeliams skirti duomenys yra atskirti tuo pačiu simboliu (pavyzdžiui, pastraipos pabaigos simboliu). Išrinkę lentelei perduodamą tekstą, pasirinkite meniu komandą TableØConvert Text to Table. Ekrane bus atidarytas dialogo langas, kuriame reikės nurodyti lentelės elementus skiriantį simbolį ir stulpelių skaičių.

5.1.2 Lentelių parametrų keitimas

Naujai sukurtos lentelės užima visą puslapio plotį, sudaromos iš vienodo pločio stulpelių, o eilučių aukštis priklauso nuo sukūrimo metu nustatyto šrifto didumo. Tokios automatiškai parenkamos lentelių parametrus ne visada tenkina vartotoją.

Lentelės stulpelio plotį galime pakeisti tokiais būdais:

pele „pagauti“ gretimus stulpelius skiriančią vertikalią liniją. Kai pelės žymeklis virsta į , spausti kairįjį pelės klavišą ir „pagautą“ liniją vilkti iki reikiamos pozicijos;

išrinkti stulpelį ir jo parametrus parinkti meniu komandos TableØTable PropertiesØColumn atvertoje kortelėje;

horizontalioje darbo lango liniuotėje stumdant stulpelių žymeklius.

Lentelės eilutės aukštį, kurį lemia didžiausio eilutėje naudojamo šrifto arba paveikslėlio aukštis, galima pakeisti tokiais būdais:

meniu komandos FormatØParagraph lange keičiant lentelės langelio pastraipos parametrus;

meniu komandos TableØTable PropertiesØRow atverstoje kortelėje.

Bendri visai lentelei parametrai parenkami komandos TableØTable PropertiesØTable kortelėje, kuri parodyta 5.3 pav.. Ten galima tiksliai nurodyti jos plotį (Prefered width), lentelės horizontalaus iš lyginimo būdą (Alignment: Left, Center, Right), postūmį nuo kairiosios paraštės (Indent from left) ir leisti tekstui „aptekėti“ apie lentelę (Text wrapping – Around). Mygtuko Options atveriamame langelyje nurodomi atstumai nuo langelių ribų iki juose rašomų reikšmių.

5.3 pav. Bendrųjų lentelės parametrų parinkimas

Komandos TableØTable PropertiesØCell kortelėje galima kiekvienam lentelės langeliui nurodyti skirtingas atstumų iki jo ribų reikšmes ir nurodyti vertikalaus jų turinio išlygiavimo būdą: Top (viršutinis), Center (centrinis), Bottom (apatinis).

5.1.3. Elementų įterpimas ir šalinimas

Tvarkant lenteles, svarbu mokėti pažymėti atskirus jų elementus. Įkėlus žymeklį į lentelės langelį, įvairios su langeliu susijusios sritys (Table, Row, Column ar Cell) pažymimos parenkant jų pavadinimus iš komandos TableØSelect atveriamos lentelės.

Pele visą lentelę galima išrinkti spragtelint ties jos kairiuoju viršutiniu kampu lentelės ženkliuką, kuris ten pasirodo tada, kai pelės žymeklis būna lentelės viduje. Eilutė pažymima spragtelint pele ties ja kairėje dokumento paraštėje. Langelis išrenkamas pelės spragtelėjimu tada, kai žymeklis ties juo įgauna vaizdą ì. Stulpelio išrinkimui reikia perkelti žymeklį virš lentelės ir palaukti, kol jis pasikeis į ê.
Papildant lentelę eilute, stulpeliu arba langeliu, atliekami tokie veiksmai:

įterpimo vietoje pažymimas atitinkamas lentelės elementas;

paspaudžiamas eilučių , stulpelių arba langelių įterpimo mygtukas, kuris pakeičia įrankių juostoje lentelių kūrimo mygtuką .

Parinkus lentelėje langelio įterpimo komandą TableØInsertØCells, atsivėrusiame langelyje tenka pasirinkti įterpimo būdą:

Shift Cells Left – langeliai pastumiami kairėn;

Shift Cells Down – – langeliai pastumiami žemyn;

Insert Entire Row – įterpiama eilutė;

Insert Entire Column – įterpiamas stulpelis.

Pridedant stulpelį lentelės gale, pažymimas visas už lentelės ribų esantis eilučių pabaigų žymių stulpelis ir spaudžiamas stulpelių įterpimo mygtukas. Pažymint vienos eilutės pabaigos simbolį ir spaudžiant klavišą , įterpiama viena eilutė.

Lentelėse galima sudaryti antraštines eilutes su kelių stulpelių pločio langeliais. Keletas išrinktų langelių sujungiami į vieną komanda TableØMerge Cells. Sujungiamų langelių duomenys junginyje paskirstomi pastraipoms. Atvirkščias veiksmas (langelio skaidymas į kelias dalis) valdomas komanda TableØSplit Cells.

Reikia skirti langelių turinio valymo veiksmą nuo pačių lentelės langelių šalinimo. Langelių turinys trinamas paprastomis teksto tvarkymo priemonėmis – išrinkus trinamus elementus ir paspaudus klavišą arba parinkus komandą EditØClear.

Šalinant lentelių elementus, reikia:

padėti žymeklį į langelį numatytoje srityje;

parinkti meniu komandą TableØ Delete;

atvertoje lentelėje pasirinkti režimą: Cells – atveriama nauja lentelė langelių pertvarkymo būdui parinkti, Rows – šalinti eilutę, Columns – šalinti stulpelį, Table – šalinti visą lentelę.

5.1.4. Rikiavimas ir skaičiavimai

Lentelėje, ypač didelėje, duomenis patogiau analizuoti, jei ji surikiuota. Rikiuoti galima pagal pasirinkto stulpelio duomenis abėcėlės arba priešinga tvarka, jei ten yra tekstas. Jei stulpelyje yra skaičiai, rikiuojama jų reikšmių didėjimo arba mažėjimo tvarka.

Rikiuojant reikia išrinkti tvarkomą dalį ir įvykdyti komandą TableØSort. Atvertame dialogo lange, kuris parodytas 5.4 pav., nurodomas rikiuojamų duomenų tipas (Type): tekstas, skaičiai ar datos (Text, Number, Date), rikiavimo tvarka (didėjimo – Ascending, mažėjimo – Descending) ir stulpeliai, pagal kuriuos rikiuojama (pirmasis – Sort By, antrasis – Then By).
Jei norime, kad būtų rikiuojami tik išrinkti stulpeliai, o kitų stulpelių duomenys liktų nepertvarkyti, mygtuko Options atvertoje lentelėje reikia pažymėti Sort Column Only laukelį.

5.4 pav. Lentelės duomenų rikiavimo parametrai

Lentelės langeliams, kuriuose pageidaujama pateikti skaičiavimų rezultatus, yra sudaromos skaičiavimo formulės. Formulių negalima tiesiogiai rašyti lentelės langeliuose. Išrinkus rezultatų langelį žymekliu, skaičiavimo formulė rašoma meniu Table komandos Formula atidarytame dialogo lange (5.5 pav.).

5.5 pav. Formulių rašymo dialogo langas

Formulė rašoma langelio lauke Formula. Ji pradedama lygybės ženklu =, už kurio rašoma skaičiavimus aprašanti funkcija arba išraiška. Kreipinius į funkcijas sudaro funkcijos vardas ir lenktiniuose skliaustuose nurodomas jos argumentas. Argumentas turi nurodyti lentelės lauką, kuriam taikoma formulė. Dažniausiai naudojamos funkcijos yra šios: SUM (suma), PRODUCT (sandauga), COUNT (skaičius), AVERAGE (vidurkis), MAX (didžiausia reikšmė) ir MIN (mažiausia reikšmė).

Argumentų laukai lentelėje nurodomi standartinėmis nuorodomis LEFT (kairėje), RIGHT (dešinėje), ABOVE (viršuje), BELOW (apačioje) arba adresais. Nuoroda pažymi, kurioje formulės pusėje prasideda argumentų reikšmių laukas. Argumentų lauko riba laikomas tuščias lentelės langelis arba langelis su tekstu.

Pavyzdžiui, formulė =PRODUCT(LEFT) nurodo, kad sandauga skaičiuojama visoms tos pačios eilutės lauko reikšmėms, kurios yra į kairę nuo formulės langelio. Visų funkcijų, kurias leidžiama rašyti formulėse, pavadinimus galima pamatyti dialogo langelio rėmelyje Paste Function. Spragtelint pele, pasirinkta funkcija perkeliama į formulių įvedimo lauką Formula. Rezultato reikšmės vaizdavimo stilius parenkamas lauke Number Format. Sudaryta formulė įterpiama į lentelę mygtuku OK.

Lentelių formulėse gali būti nurodomos ne tiktai atskiros funkcijos, bet ir sudėtingesnių skaičiavimų aprašymai. Bendru atveju, formulių struktūra (rašymo sintaksė) yra tokia:

=

Aritmetinės išraiškos nurodo, kokius veiksmus, su kokiais argumentais ir kokia tvarka reikia atlikti. Aritmetinių išraiškų argumentai gali būti lentelės langelių adresai, skaičiai ir funkcijos. Aritmetinės operacijos žymimos simboliais: + (sudėtis), – (atimtis), * (daugyba), / (dalyba, ^ (kėlimas laipsniu), % (procentai). Nurodant lentelės langelių koordinates, yra vartojami šachmatų lentos žymėjimo principai – lentelės stulpeliai nurodomi raidėmis (pirmas – A, antras – B ir t.t.), o eilutės – numeriais, pradedant numeraciją nuo viršaus (5.6 pav.).

5.6 pav. Langelių adresų sudarymas

Gretimų langelių laukas gali būti nurodoma taip: :. Laukų adresų pavyzdžiai: A5:A15, A6:D6, A2:D7.

Funkcijų argumentai gali būti nurodomi sąrašu arba lauko adresu. Sąrašo elementai yra atskiriami kabliataškiais (angliškoje versijoje kableliais).
Formulių pavyzdžiai:

=SUM(A3:B7),
=PRODUCT(C4; D5),
= A5*1.5 – C6

Pakeitus lentelės duomenis, reikia išrinkti visą lentelę ir vykdyti lentelės perskaičiavimo komandą: ++ arba .

5.1.5. Rėmeliai ir fonas

Išrinktai lentelės daliai standartinio storio rėmeliai gali būti parenkami iš formatų juostos operatyvaus rėmelių tvarkymo mygtuko išskleidžiamos lentelės, kuri parodyta 5.7 pav.

5.7 pav. Operatyvaus rėmelių tvarkymo mygtukai

Mygtukų paskirtis iliustruoja juos žyminčios piešinukai. Įspausti mygtukai nurodo, kokių tipų rėmeliai yra parinkti. Linijų storiui, tipui, spalvai ir fono spalvinimo būdui parinkti skirta speciali įrankių juosta, kuri atveriama pagrindinio įrankių rinkinio mygtuku (5.8 pav.). Šiam tikslui taip pat galima vartoti komandos FormatØBordes and Shading atveriamas lenteles. Nurodytų priemonių parametrai ir naudojimo būdai išsamiai aprašyti skirsniuose 3.2.3 ir 3.2.4.

5.8 pav. Išplėstas rėmelių ir spalvinimo priemonių rinkinys

5.1.6. Tipiniai lentelių formatai

Tekstų procesorius taip pat turi keletą tipinių profesionaliai parengtų lentelių formatų (šablonų), kuriuos galima panaudoti formuojant lenteles. Jų sąrašas ir taikymo pavyzdžių langas atveriami komanda TableØTable AutoFormat (5.9 pav.).

5.9 pav. Tipinių lentelių formatų parinkimas

Siūlomų formatų pavadinimų sąrašas matomas lauke Formats, o jame pasirinkto formato parametrai demonstruojami lauke Preview.

Jeigu pageidaujama, kad tvarkomai lentelei būtų perduodami ne visi standartinio formato parametrai, tai nurodoma išjungiant atitinkamus jungiklius srityje Formats to apply (taikomi formatai): Borders (ribų linijos), Shading (fono spalvinimas), Font (šriftas), Color (spalva), Autofit (automatinis stulpelių pločio parinkimas).

Jeigu tipinių parametrų nereikia taikyti atskiriems lentelės elementams, tai nurodoma išjungiant atitinkamus jungiklius srityje Apply special formats to (taikyti formato parametrus elementams): Heading Rows (antraštės eilutės), Last Row (galinė eilutė), First column (pirmas stulpelis), Last column (galinis stulpelis).

5.2. Paveikslai

5.2.1. Paveikslų įterpimas

Paveikslai įterpiami komanda InsertØPicture, kurios atveriamas parinkimo šaltinio langelis parodytas 5.10 pav.

5.10 pav. Įterpiamo paveikslo šaltinio nurodymas

Dažniausiai naudojami dviejų tipų paveikslų šaltiniai: MS Office rinkinys Clip Art ir paties vartotojo sukomplektuoti įvairiomis grafikos programomis parengti failai (From File). Paveikslų įterpimo iš grafinių vaizdų failų dialogo langą iliustruoja 5.11 pav. Šiame lange yra dvi sritys. Viena jų skirta failui su paveikslo vaizdu nurodyti, o antra – paveikslų peržiūrai prieš įterpimą (jeigu toks režimas yra įjungtas).

Visos lango valdymo priemonės yra tokios pačios, kaip ir komandos FileØOpen lange. Tik vietoje mygtuko Open yra mygtukas Insert, kuris įterpia pasirinktą paveikslą į dokumentą, ir skiriasi išskleidžiamo lauko Files of type sąrašas. Šiame lauke galima pasirinkti, kokio standarto grafinių vaizdų failus pageidaujama matyti ir pasirinkti.

5.11 pav. Įterpiamo paveikslo failo parinkimas

5.12 pav. Rinkinio Clip Art paveikslų grupės
Nurodžius paveikslų šaltinį Clip Art, automatiškai parenkamas katalogas su standartinių paveikslų rinkiniu, jeigu jis yra įdiegtas. Be to, čia yra patogesnės peržiūros ir paveikslų parinkimo įterpimui priemonės (5.12 pav.). Pradiniame peržiūros lange matomi paveikslų pasirinkimo pagal temą simboliai.

Spragtelėjus pele pasirinktos grupės piktogramą, ekrane pateikiamas naujas langas su tos grupės paveikslų rinkiniu (5.13 pav.).

5.13 pav. Įterpimui skirti paveikslai

Iškarpų (Clips) parinkimo dialogo languose yra dar dvi kortelės Sounds (garsai) ir Motion Clips (judančios iškarpos), kurios naudojamos kuriant multimedia dokumentus.

Spragtelėjus pele pasirinktą įterpimui piešinuką, prie jo pasirodo papildomas įrankių rinkinys (5.13 pav.), kuriame galima parinkti įterpimo, vaizdo padidinimo ir panašių paveiksliukų paieškos komandas.

Dialogo lango viršuje yra matoma dar viena valdymo įrankių mygtukų grupė. Šių įrankių paskirtys yra tokios:

Search for Clips – iškarpų paieška;

Import Clips – iškarpų rinkinio papildymas iš kitų rinkinių;

Clips on line – paieška Internete.

5.2.2 Braižymo įrankiai

Iš geometrinių figūrų sudarytus piešinius galima sukurti pačiam, naudojantis braižymo įrankiais (5.14 pav.). Jie matomi ekrane tada, kai įrankių juostoje būna įspaustas mygtukas .

Piešti galima tik puslapio vaizdo režime (ViewØPage Layout). Iš meniu juostos pasirenkamas įrankis ir, fiksavus žymeklį (jis būna + formos) toje vietoje, kur turi būti nupiešta figūra, pele su nuspaustu kairiuoju klavišu nurodomos figūros ribos. Nubrėžus vieną figūrą, įrankis automatiškai „išjungiamas“. Jei norite piešti kelias to paties tipo figūras, pasirinktą įrankį spragtelkite pele du kartus.

5.14 pav. Braižymo įrankių juosta

Kiekviena nupiešta figūra uždedama ant teksto arba ant anksčiau nupieštų figūrų viršaus. Norėdami pakeisti figūrų persidengimo tvarką, naudokite braižymo meniu komandos DrawØOrder siūlomas priemones. Tokios pat priemonės yra ir kontekstiniame meniu.

Nupiešę liniją, stačiakampį, elipsę arba kitokią figūrą, galite pakeisti linijos storį, spalvą ir tipą, nuspalvinti pasirinkta spalva ar užpildyti norimu raštu uždaros figūros vidų. Tai galima padaryti pasirenkant atitinkamus parametrus iš braižymo įrankių juostos mygtukų atveriamų rinkinių arba panaudojant kontekstinį meniu. Pavyzdžiui, du kartus spragtelėjus pele išrinktą liniją, atveriama kontekstinio meniu rinkinio Format AutoShape kortelė Colors and Lines, kuri atvers linijos parametrų parinkimo dialogo langą (5.15 pav.). Čia galėsite pasirinkti linijos stilių (Style), spalvą (Color), storį (Weight), jos pradžią (Begin style) ir pabaigą (End style) žyminčius simbolius.

5.15 pav. Linijos parametrų parinkimo langas

5.2.3 Figūros ir tekstiniai kadrai

Braižymo juostos mygtuko AutoShapes atveriamoje lentelėje vartotojui siūloma keletas standartinių figūrų rinkinių (5.16 pav.).

Kontekstinio meniu komandomis į kiekvienos iš šių figūrų vidų galima įterpti tekstinį kadrą. Tekstinis kadras taip pat gali būti sukuriamas įrankiu nubraižius stačiakampį. Į jį galima rašyti tekstus ir įterpti kitus objektus (5.17 pav.). Kaip ir bet kurį kitą objektą, tekstinį kadrą galima padidinti arba sumažinti, nunešti pele į kitą vietą.

5.16 pav. Standartinių figūrų rinkiniai

Aš labai noriu išmokti tvarkyti dokumentus tekstų procesoriumi MS Word.
5.17 pav. Tekstinio kadro pavyzdys

Į tekstinius kadrus panašios išnašos (Callouts), kurios naudojamos paaiškinimams ir yra parenkamos iš standartinių figūrų parinkimo lentelės (5.16 pav.). Jos turi linijas ir specialias rodykles, kurios nurodo aiškinamus objektus.

Nupiešę keletą objektų ir juos išrinkę įrankiu Select Objects, galite juos sugrupuoti, panaudodami braižymo meniu komandą DrawØGroup arba analogiškos paskirties kontekstinio meniu lentelės elementą. Sugrupuoti objektai tvarkomi kaip vienas objektas. Jei norėsite vieną iš sugrupuotų objektų pakeisti arba ištrinti, reikės panaikinti grupavimą (DrawØUngroup).

Keletas patarimų:

pasirinkę elipsę arba stačiakampį ir laikydami nuspaustą klavišą , lengvai galėsite nubrėžti apskritimą ar kvadratą;

jei norite nupiešti figūrą iš centro, piešdami laikykite nuspaustą klavišą .

5.2.4. Grafinių objektų spalvinimas

Uždarus objektus galima nuspalvinti pasirenkant užpildus ir spalvą. Spalvą galite pasirinkti iš paletės (5.18 pav.), kurią gausite išskleidę mygtuko arba kontekstinio meniu elemento Format Autoshape lauko Fill (5.16 pav.) sąrašą.

Pele spragtelėjus paletės elementą Fill Effects, ekrane atveriamas dialogo langas su užpildų parinkimo kortelių rinkiniu (5.18 pav.). Čia galite pasirinkti užpildymo raštą (Patterns), spalvas ir kitus parametrus. Užpildų raštai plačiai naudojami sudarant spausdinimui nespalvotais spausdintuvais skirtas diagramas. Skirtingų raštų elementai tokias diagramas padaro vaizdesnes.

5.18 pav. Spalvų paletė
Figūros spalvinimo tvarka:

pelės spragtelėjimu pažymima spalvinama figūra;

atveriama spalvų paletė ir pasirenkama spalva;

jeigu reikia, atveriamas užpildų raštų pasirinkimo langas Fill Effects, pasirenkamas užpildo tipas ir pasirinkimas patvirtinamas mygtuku OK.

Užpildų pasirinkimo lange (5.19 pav.) yra keturios kortelės, kuriose galite pasirinkti skirtingus užpildų raštų sudarymo būdus.

5.19 pav. Figūrų užpildų parinkimo kortelės

5.2.5 Didumo ir vietos keitimas

Jau įterptos iliustracijos didumą keisti paprasta: išrinkite iliustraciją ir pele pagriebę vieną iš aštuonių atsiradusių kvadratėliu, tempkite taip, kad iliustracija įgautų reikiamą didumą (5.20 pav.). Tempimo metu punktyrinė linija rodys būsimą iliustracijos didumą.

5.20 pav. Iliustracijos didumo keitimas

Iliustracijų vieta keičiama taip pat, kaip ir teksto:

pažymimas tvarkomas objektas;

parenkama iškirpimo komanda Cut;

žymeklis perkeliamas į objekto paskirties vietą;

vykdoma komanda Paste.

Standartiniai objektai, pristūmus prie jų pelės žymeklį ir nuspaudus kairįjį klavišą, gali būti pele tempiami į kitą vietą.

Leave a Comment