Optiniai diskai

TURINYS

ĮVADAS 3
1. VISKAS APIE CD-ROM 4
1.1 CD-ROM palyginimas su lanksčiu disku 5
1.2 CD-ROM palyginimas su kietu disku 5
1.3 CD-ROM standartas 6
1.4 Mixed Mode CD standartas 6
1.5 CD-ROM.XA standartas 6
1.6 CD įtaisų struktūra 7
1.7 Kas saugoma CD-ROM? 8
2. Įrašomieji optiniai diskai CD-RW 9
3. Viskas apie DVD 11
3.1 Vienpusis diskas su vienu informaciniu sluoksniu 11
3.2 Dvipusis diskas su su vienu informaciniu sluoksniu 11
3.3 Vienpusis diskas su dviem informaciniais sluoksniais 11
3.4 DVD diskų informacijos kodavimas 12
3.5 DVD įtaisų struktūra 12
3.6 Personalinių kompiuterių DVD įrenginiai 13
3.7 DVD veikimas 13
3.8 DVD diskų standartai 13
3.9 DVD-ROM 14
3.10 DVD-video 14
3.11 DVD-R 15
3.12 DVD-RW 15
3.13 DVD-RAM 15
3.14 DVD-RW ir DVD+RW 15
IŠVADOS 16
LITERATŪRA 17Įvadas
Optiniai informacijos kaupikliai buvo sukurti prieš dvidešimt tris metus. 1981 m. firma „Sony“ šią technologiją panaudojo stereofoniniams įrašams, buvo sukurtas pirmasis kompaktinių diskų audio grotuvas. Greitai jos pėdomis paasekė analogiška „Philips“ firmos produkcija. „Philips“, kaip ir „Sony“, buvo viena iš pagrindinių šios technologijos kūrėjų. Pagrindine varomąją jėga kuriant kompaktinius diskus buvo garso įrašų industrija. CD (Compact disk lietuviškai „kompaktinis diskas“ arba „kompaktinė plokštelė“) technologija dar ir dabar neturi sau lygių konkurentų muzikos pramonėje.
Kompiuterių pramonėje kompaktiniai diskai pradėti naudoti žymiai vėliau. Tiek kompiuterių, tiek kompaktinių diskų naudojimas labai plečiasi, taip kaip plečiasi ir informacijos kiekis, kurį reikia išsaugoti. Numatydami tokią situaciją, elektronikos gamintojai iš anksto pradėjo kurti sekančios kaartos optinius informacijos kaupiklius. Čia, kaip ir kompaktinių diskų kūrimo procese pagrindinis variklis buvo laisvalaikio organizavimo industrija. Konstruktoriams buvo duotas tikslas – padidinti diskų talpą iki tokio lygio, kad vienoje jo pusėje tilptų aukštos kokybės skaitmeninis filmas. Šiandien negalime įsivaizduoti savo gy

yvenimo be tokių įrenginių kaip: CD-ROM, CD-WRITER, DVD-ROM.
Taip pat visi jau seniai pamiršome Video ar Audio kasetes, dabar pasaulyje išplito CD-R, CD-RW, DVD-R, DVD-RW, ir kitokie diskai. Su kuriais mes galime pasiekti daug daugiau nei anksčiau.
Taigi, čia aptarsime optinius diskus, jų strūktūrą ir galimybes, palyginsime su kitais įrengimais.1. Viskas apie CD-ROM
CD (“kompaktinis diskas“) – tai yra mažas plastikinis diskas su atspindinčiu metaliniu paviršiumi. Milijonai mažyčių taškelių yra išdeginama šiame paviršiuje. Šie išdeginimai saugo muziką bitų pavidalu. Kiekvienas išdeginimas saugo vieną muzikos bitą. Išdeginti danteliai atspindi mažiau šviesos nei sidabrinis disko paviršius. Silpnas lazerinis spindulys yra siunčiamas į diską per dvipusį veidrodį, ir sensoriai registruoja skirtumus tarp šviesos atspindžių kaip nuliukus ir vienetukus. Kompaktinių diskų privalumas – tai puiki muzikos kokybė. Skaitymo metu programinė įrranga netgi gali koreguoti klaidas, kurias sukelia pirštų žymės ant disko.
Augant šio formato populiarumui ir universalizuojant jo pritaikymą, 1985 metais muzikinis kompaktinis diskas buvo pritaikytas kompiuterinės informacijos saugojimui ir pavadintas CD-ROM, kas reikštų “tik skaitoma atmintis” (Compact Disc – Read Only Memory). CD-ROM duomenys yra saugomi sektoriais, kurie skaitomi nepriklausomai, kaip ir iš kieto disko. Ilgus metus duomenų perkėlimui naudojama buvo disketė, tačiau greitai ji neatitiko grafinės medžiagos naudojimo ir “Windows” aplinkos poreikių, ypač instaliuojant didelės apimties programas. CD – ROM programų ga
amintojams ir platintojams buvo daug pigesnis, programas instaliuoti tapo daug greičiau ir pigiau, be to klaidų koregavimo mechanizmu aprūpinta CD-ROM plokštelė tapo visuotinai priimtina ir tapo dominuojančia priemone duomenų perkėlimui, perdavimui, pernešimui.
Pradėti kurti nauji diskų standartai, didinamas duomenų perdavimo greitis. Buvo sukurta daug CD modifikacijų tai CD-ROM/XA, VIDEO CD, CD-Extra, CD-I, CD-R, CD-RW, Photo CD. Tai laikinai patenkino vartotojų poreikius ir dabar CD įrenginiai faktiškai yra neatsiejama PC periferijos dalis.

1 pav. Taip atrodo CD-ROM įrenginys

CD-ROM diskai yra skirti tik skaitomos (read only) informacijos saugojimui. Rašymo į CD-ROM pagrindai yra paimti iš muzikinių plokštelių rašymo metodo -naudojamas besisukantis diskas su spiralės

formos takeliu. Optiniame rašyme lazerio spindulys panaudojamas ne tik informacijos įrašymui, bet ir jos nuskaitymui.
Pradinis įrašas į diską padaromas ant poliruoto stiklinio disko, padengto 0,12-0,15 um lako, jautraus šviesai, sluoksniu. Rašymas vyksta lazerio spindulio pagalba. Spindulio paveiktos sluoksnio vietos panaikinamos tirpikliu ir lako paviršiuje kas 1,6 mm susidaro 0,12 mm aukščio ir 0,6 mm pločio kauburėliai. Šie kauburėliai vadinami pitais Jų ilgis atsižvelgiant į įrašomus duomenis būna nuo 1 iki 3 mm. Išsidėstę paeiliui pitai sudaro spiralinį takelį, kuris prasideda disko centre.
Diskų kopijų gaminimas taip pat panašus į patefono plokštelių tiražavimą. Nuo stiklinio disko, padengto laku, gaunamos metalinės kopijos, kurios ir naudojamos kaip matricos presuojant karšto (skysto) po

olikarbo nato diskus. Ant šių diskų užgarinamas metalo sluoksnis atlieka reflektoriaus funkciją. Gauti diskai padengiami skaidriu apsauginiu polikarbonato sluoksniu, atspariu mechaniniam poveikiui, drėgmei ir temperatūrai.1.1 CD-ROM palyginimas su lanksčiu disku
CD-ROM gali būti lyginamas su lanksčiu diskeliu, kadangi abu diskai yra keičiami. Abu jie turi kišenes priekinėje kompiuterio dėžutės dalyje. CD-ROM diametras yra 4,6 colio. Kai CD-ROM įdedamas į kišenę, jis pradeda suktis ir pasiekia savo darbinį greitį po 1-2 sekundžių. Tuomet tvarkyklė yra pasiruošusi disko skaitymui. Duomenų skaitymas iš CD-ROM vyksta tiesiogiai. Todėl skaitymo galvutė turi šokinėti į skirtingas disko dalis. Jūs tai galite jausti. Tai sukelia pauzes skaitymo funkcijoje. Tai yra CD-ROM trūkumas. Greitesnės tvarkyklės gali kelti triukšmą1.2 CD-ROM palyginimas su kietu disku
CD-ROM gali būti lyginamas su kietu disku, kadangi panašios duomenų saugojimo apimtys. Iš tiesų, CD-ROM gali saugoti iki 680 MB duomenų. Tai atitinka 470 lanksčių diskelių. Lanksčių ir kietų diskų plokštelės yra suskirstytos į koncentrinius takelius. Tokių takelių, einant nuo centro link plokštelės išorės, gali būti šimtai. CD-ROM suprojektuotas skirtingai. Jis turi tik vieną takelį, kuris vyniojasi nuo centro link išorės. Taip gaunasi 5 kilometrų ilgio spiralė su 5,5 bilijono taškelių po 1 bitą. Taip pat CD-ROM turi nuosavą failų sistemą, vadinamą ISO9660. Jis nenaudoja failų išdėstymo lentelės (FAT), kas būdinga tiek lanksčiam, tiek kietam diskui.
Kompiuterio CD
D-ROM tvarkyklė gali groti ir muzikinius CD. Tai yra didelė dovana kompiuterio vartotojams, bet reikalauja dar 3 dalykų:
• reikia turėti garso kortą personaliniame kompiuteryje;
• CD-ROM tvarkyklė turi atitikti MPC-3 multimedia standartą (visos šiuolaikinės CD-ROM tvarkyklės atitinka);
• reikia sujungti CD-ROM kišenę su garso korta specialiu kabeliu (galima groti ir be šio kabelio, bet muzika nebus kokybiška).
1990 metais CD-ROM technika buvo patobulinta, ir dabar galima pačiam įrašinėti kompaktinius diskus. Norint įrašinėti nuosavus CD-ROM, reikia naudoti tvarkyklę, kuri gali rašyti į specialius CD-R diskus. Šie diskai turi temperatūrai jautrų sluoksnį, kuris gali būti pakeistas įrašymo metu. Į CD-R tipo diską galima įrašyti tik kartą.1.3 CD-ROM standartas
Po Audio CD sukūrimo 1984 metai Philips ir Sony pradėjo naudoti diskus kompiuterių informacijos saugojimui. Visų pirma saugoti tokius duomenis reikėjo daug didesnio tikslumo nei audio informacijai. CD- ROM turi saugoti ne 99 takelius bet tūkstančius jų. Buvo sukurti CD Mode1 ir CD Mode 2 režimai.Šie abu režimai adresavimui naudoja kelis sektoriaus pradžios baitus. Pirmieji sektoriaus 12 baitų naudojami sinchronizacijai. Sinchro baitai naudojami sektoriaus identifikacijai. Sekantys keturi baitai yra naudojami antraštei. Trys iš jų naudojami adresavimui, sekantis baitas nurodo koks režimas naudojamas.
CD-ROM iš CD-DA paveldėjo klaidų detekcijos ir korekcijos metodą CIRC. Tačiau išgauti didesniam tikslumui jau naudojama sluoksninė klaidų korekcija.1.4 Mixed Mode CD standartas
Sujungus CD-ROM ir CD-DA buvo sukurtas Mixed Mode CD (maišyto režimo) . Šie diskai turi paketus, sektorius ir takelius. Paprastai tokio disko pirmas takelis yra CD-ROM Mode1 tipo, o sekantys – CD-DA. Tačiau šie diskai turi vieną apribojimą. CD-ROM kaupiklis vienu metu gali skaityti tik vieną takelį, o jei yra skaitoma audio informacija jokie kiti duomenys negali būti skaitomi.1.5 CD-ROM.XA standartas
Šio disko pavadinimas šifruojamas kaip Compact disc – Read Only Memory / eXtended Architecture (CD-ROM / išplėstoji architektūra). Nors tokį diską 1989 metais sukūrė Philips, Sony ir Microsoft, standartas galutinai buvo patvirtintas tik 1991. Iš tikro tai nėra naujas standartas, o tik CD-ROM galimybių išplėtimas, tačiau jo suderinamumas su CD-I dažnai nulemia leidėjų simpatijas jo naudai. XA takelis gali turėti skaitmeninio vaizdo bei garso, tekstinius bei suspausto garso duomenis. Kiti kompaktinių diskų formatai naudoja vieną sektorių formatą viename takelyje. XA gali turėti du skirtingus sektorių formatus viename takelyje. Du sektorių formatai pavadinti Form1 ir Form2.Form1 naudojamas kompiuterių duomenims. Form2 turi baitą kuris nustato sektoriaus tipą. Tipai gali būti: video, ADPCM audio, kompiuterio duomenys, failo pabaigos sektorius, rašomas sektorius, sektorius nustatantis realaus laiko režimą. Realaus laiko režimas yra pats svarbiausias, nes leidžia naudoti interleaving’o operaciją. T.y. vienu metu dirbti su keliais failais.
Skaitant paprastus CD-ROM diskus programų duomenims reikia naudoti specialius buferius. Skaitant XA diskus prie kelių failų galima prieiti lygiagrečiai vienu metu. Tačiau dirbant šiuo režimu reikalinga suderinama programinė įranga.1.6 CD įtaisų struktūra
Visą sistemą tvarko valdantysis įrenginys. Jis reguliuoja variklio sukimosi greitį, takelio sekimą ir paiešką, lazerio spindulio fokusavimą. Optinis blokas atpažįsta optinius disko pakitimus ir verčia juos į skaitmeninę formą. Dekodavimo įrenginys atlieka skaitmeninio signalo dekodavimą į reikalaujamą formą. Taip pat jis turi ryšį su valdymo ir indikacijos kontroleriu, kuris atlieka signalo ir sistemos kontrolę, formuoja valdančiuosius signalus.

2.pav CD įtaiso struktūrinė schema

1.7 Kas saugoma CD – ROM ?
Galima sakyti viskas. Informacinės sistemos, įvairios bibliotekos, programos, servisinės programos – utilit’ai, dokumentacija, žodynai, katalogai, enciklopedijos ir žaidimai.2. Įrašomieji optiniai diskai CD-RW
Pastaraisiais metais atsirado bei paplito ir įrašomieji kompaktiniai diskai CD-R ar CD-R/W. Į diską galima vieną ar daugiau kartų įrašyti informaciją, kurią paskui galima neribotą skaičių kartų skaityti (galima skaityti ir su paprastu CD-ROM įrenginiu).
Su galimybe daugkartinio įrašymo į optinį diską įrenginys iš pradžių buvo pavadintas CD-E (erasable – ištrynimas). Bet žiūrint iš marketingo pusės toks pavadinimas pasirodė nepatrauklus, ir jį pakeitė į CD-RW (rewriteble – perrašomas), nors fizinė esmė ta pati. Šiuose įrengimuose naudojami daugiasluoksniai diskai su atsispindinčiu paviršiumi. Diskų sluoksnyje keičiama būsenos fazė. Fazė (kristalinė arba amorfinė) būsena skirtinguose vietose vienu iš sluoksniu gali keistis veikiant lazeriniam spinduliui įrašymo procese. Skaitant įvyksta spindulio moduliacija nustatanti skirtingo atspindžio koeficientą šio sluoksnio vietos su kristaline ir amforine būseną. Tokiu būdu diskas gali būti skaitomas ir paprasto kaupiklio CD-ROM, jeigu jis turi pakankamai jautrų skaitantį elementą. Disko CD-R atspindžio koeficientas daug žemesnis negu paprasto CD. PD/CD – kombinuoti kaupikliai įrašantys informaciją į specialų nešiotoją (ir nuo jo skaitantys) pagal taško keitimo metodą (phase change disk). Nešėjas yra daugiasluoksnis diskas. Apsauginiame sluoksnyje, kurio viename iš sluoksnių gali keistis būsenos fazė, skaitymas paremtas keičiant laipsnį atsispindėjimo su skirtinga būsenos faze.
CD-R(recordable), CD-WORM(write once, read many), arba CD-WO(write once) – įrenginiai, įrašantys kompaktinius diskus ir žinoma skaitantys. Įrašymui naudojami specialūs diskai. Šiuose diskuose atsispindi sluoksnis(aukso dulkės), padengtas sluoksniu organinio dažiklio. Tušti diskai turi pažymėtą lygų spiralinį takelį, kuriuo orientuojasi įrašanti galvutė. Tuščių diskų įrašymui reikalinga brangi precizinė pozicionavimo sistema. Įrašant lazerio spindulys reikiamose takelio vietose išdegina duobutes(pit) dažų sluoksnyje. Dėl skirtumo skirtingų koeficientų, duobutėse, atsispindėjimo ir neišdegintų paviršių skaitant iškyla priimto spindulio ryškumo moduliacija, kuri ir teikia naudingą informaciją. Išskyrus darbinę sritį, įrašantis diskas turi “treniruočių plotą”, kuriame prieš pradedant išdeginimą CD-R, parenka optimalų galingumą įrašančio spindulio. Tuo įrašymo technologija ir skiriasi nuo masinio spausdinimo CD. CD-R diskai gali būti skaitomi su bet kuriais CD-ROM įrenginiais

palaikančiais duotą disko formatą. Įrašas optiniame diske turi savo specifiką. Skirtumui nuo magnetinio ir optinių magnetinių diskų, leidžiantys prieinamą paseikimą kiekvieno norimo sektoriaus kaip ir skaitymo, taip ir rašymo. Visa informacija optinio disko turi būti įrašoma nepertraukiamai. Tokiu būdu, pagal įrašą CD-R atsiranda prietaisai su sekančiu priėjimu. Per vieną įrašymo seansą arba sesiją į diską turi būti įrašomi kaip trekai su duomenimis, taip ir jų informacija apie jų patalpinimą. Iki sesijos uždarymo, įrašyti duomenys tampa neprieinami. Įrašymas gali būti ir daugiasiansis(multisesion), bet galimybės jo buvimo priklauso nuo specialios programinio aptarnavimo įrašant, o skaitymo galimybė daugiasensiuose diskuose priklauso naudojamo CD-ROM ir PO.3. Viskas apie DVD
Susidūrus su CD talpumo problemomis 1995 metais buvo nuspręsta priimti vieningą naujos kartos, didelio tankumo optinių diskų formatą – DVD. Pradžioje tai buvo skaitoma kaip skaitmeninis video diskas (Digital Video Disk), vėliau tai pradėjo šifruoti kaip universalus arba įvairiapusis skaitmeninis diskas (Digital Versatile Disk), nes DVD kaip ir CD gali būti saugoma įvairiarūšė informacija. Šis formatas buvo pasirinktas atmetus kitus du variantus:
• Multimedia CD (pristatė Philips ir Sony).
• Super aukšto tankumo diskai SDD (Toshiba, Matsushita, Time Warner).
Daugelis diskų yra 4,7 GB talpos, bet yra ir DVD diskų kuriuose talpinama 8,5GB, 9,4GB ir 17GB informacijos.
DVD diskų forma identiška CD kaupiklių formai. Jo diametras 4,7 colio (12 cm) ir storis 0,05 colio (1,2 mm). Duomenys yra saugomi mažyčiuose išdegintuose taškeliuose spiraliniame takelyje, kaip ir CD, tik takelis yra siauresnis. Tai leidžia daryti mažesnius taškelius ir padidinti saugojimo erdvę. Todėl duomenys rašomi 2 sluoksniais: išorinis auksinis sluoksnis yra pusiau laidus, kad leistų skaityti sidabrinį, giliau esantį sluoksnį (numatyti ir vienpusiai diskai). Abiejose pusėse galima saugoti po 4,7 Gb informacijos, o tai viršija 7 kompaktinių diskų talpą. Be to galima naudoti diskus su dviem darbiniais sluoksniais kiekvienam paviršiui. Šiuo atveju kiekviena disko pusė talpina 8,5 Gb informacijos (4,7 pirmame sluoksnyje, 3,8 antrame). Naudojant abi disko puses bendras talpumas siekia 17 Gb t.y. lygus 26 paprastiems kompaktiniams diskams.3.1 Vienpusis diskas su vienu informaciniu sluoksniu
Šis diskas labiausiai primena įprastą CD-ROM. Informacija saugoma disko vienos pusės viename sluoksnyje. Šio disko ir struktūra yra gana panaši į CD-ROM disko struktūrą. Informacija saugoma atspindinčiame sluoksnyje padarant įdubas (pitus). Informacijos kiekis padidėja tik dėl lazerio spindulio bangos ilgio sutrumpinimo (trumpesnė lazerio banga daro tai įmanoma).

3.2 Dvipusis diskas su vienu informaciniu sluoksniu

Dvipusis DVD diskas primena du CD-ROM diskus suglaustus nugarėlėmis. Čia panaudotas lanksčių magnetinių diskelių (Floppy discs) dvipusio rašymo principas. Šiuo atveju darbiniai sluoksniai yra abiejose disko pusėse. Atitinkamai padidėja ir disko talpumas. Nuskaityti informacijai iš tokių diskų, įrenginiai turi turėti nuskaitymo galvutes iš abiejų pusių.3.3 Vienpusis diskas su dviem informaciniais sluoksniais
Tokių diskų talpa yra 8,5 Gb (4,7 pirmame sluoksnyje, 3,8 antrame). Čia informacija yra saugoma dviejuose sluoksniuose ir svarbiausias elementas skiriantis šiuos diskus nuo viensluoksnių – pusiau skaidrus reflektorius. Šis reflektorius ir skiria abu informacinius sluoksnius. Tai kritinis disko elementas. Jo gamybos technologija yra pati

sudėtingiausia disko gamybos eigoje. Pusiau skaidrus reflektorius gaminamas iš aliuminio, nors yra įvairių realizavimo būdų. Visi kiti elementai išlieka tie patys.3.4 DVD diskų informacijos kodavimas
Sukūrus kompaktinius diskus ir panaudojus juos kompiuterijoje iškilo daug nesuderinamumo problemų. Skirtingos OS (Operacinės Sistemos) turi savo duomenų laikymo formatus todėl joms keistis informacija yra gana sudėtingas už davinys.
Kuriant DVD buvo prisiminta ši problema ir pabandyta jos išvengti. Nuspręsta sukurti vieningą duomenų saugojimo formatą. Toks formatas buvo pavadintas UDF (Universal Disk Format – universalusis diskų formatas). Jis, matyt, ateityje pakeis visus kitus nesuderinamus formatus. UDF yra suderinamas su visais perrašomais ir WORM diskais.
Šis formatas yra “skaidrus” keičiantis informacija tarp visų CD-ROM diskų. Formate yra numatoma skaitymo, rašymo bei kitos funkcijos. Informaciją saugomą UDF formate, gali skaityti ir IBM ir MAC tipo kompiuter iai nepriklausomai nuo OS (DOS, UNIX, Windows). Šį formatą palaikantys įrenginiai gali skaityti CD-ROM bei CD-R diskus.
Nepriklausomi kompiuterinės įrangos gamintojai gamina įrangą palaikančią UDF visose Windows 95 įskaitant OSR-2 versijose. Microsoft planuoja UDF formatą padaryti vienu iš pagrindinių Windows 98 sistemoje.3.5 DVD įtaisų struktūra
Nors tarp pirmos ir antros kartos įtaisų yra skirtumų, pagrindiniai jų komponentai yra tie patys. Buitiniai DVD įtaisai yra skirti atkurti tik vaizdui bei garsui ir gali būti naudojami kaip videomagnetofonai. Jų funkcijos yra gana apribotos. Šiems įtaisams reikia atkurti garso ir vaizdo signalus, o personalinių kompiuterių DVD įtaisams reikia apdoroti visokios rūšies duomenis. Buitinių DVD įtaisų struktūrinė schema pavaizduota paveiksle.

2 pav. DVD įtaiso struktūrinė schema3.6 Personalinių kompiuterių DVD įrenginiai
Šiuo metu beveik visi PC turi CD-ROM įtaisus. Kai šie kaupikliai 1986 metais buvo pasiūlyti vartotojams, dauguma kietų diskų buvo tokios pat talpos kaip ir kompaktiniai diskai, ir net dauguma programinės įrangos neužpildydavo vieno disko. Tačiau tai ilgai nesitęsė, nes programos viršijo gigabaito barjerą, ir CD-ROM diskai nebepatenkino vartotojų poreikių. Šiuo metu kompiuterių konstruktoriai pradeda DVD technologiją taikyti vis plačiau, nes ji suteikia platesnes galimybes multimedia terpei.
Specialiosioms DVD funkcijoms atlikti yra naudojamas DVD dekoderis, kuri su DVD kaupikliu jungia DVD jungtis. Taip pat jis išskiria garso signalą, kurį vėliau galima paduoti į linijinį išėjimą. Antroji DVD dekoderio paskirtis – atskirti ir atkoduoti vaizdo signalą. Toks signalas yra paduodamas į vaizdo spartintuvą (Graphics Accelerator), kuris įgalina atkurti aukščiausios kokybės vaizdą monitoriuje neapkraunant centrinio procesoriaus. Operatyvinė atmintis (RAM) yra naudojama visų šios sistemos komponentų.3.7 DVD veikimas
Atsitiko taip kaip ir turėjo atsitikti, DVD naudojamas kompiuteryje ir kaip video grotuvas namuose, kuris valdomas taip pat kaip ir video magnetofonas. Dar prie to turi ir papildomų valdymo galimybių, tokių kaip disko skanavimas ir fragmentų ieškojimas, pauzė ir sulėtintos peržiūros galimybė.Bene maloniausia galimybė peržiūrinti filmus – tai tų pačių scenų peržiūra iš skirtingų padėčių.3.8 DVD diskų standartai
Buitinių DVD įtaisų rinkoje ne taip jau ramu, nes dauguma kino industrijos firmų bijo prasidėsiančio masinio piratavimo. Skaitmeniniu būdu nesankcionuotai atliktos kopijos niekuo nesiskiria nuo originalo. Išeitį bandoma rasti naudojant Divx (Digital Video Express) diskus. Vartotojas nusipirkęs tokį diską, gali juo naudotis kelių parų eigoje, nuo peržiūros pradžios. Norint tokiu diskų naudotis toliau, reikia Divx grotuvą jungti prie telefono linijos ir elektroniniu būdu apmokėti už šią paslaugą. Paprasti DVD grotuvai ir kaupikliai tokių diskų nuskaityti negalės, nors atvirkščias procesas yra įmanomas. Tačiau šio standarto priėmimas dar svarstomas ir apie jį daugelis specialistų atsiliepia labai skeptiškai.

Taigi, šiuo metu dar nežinoma, kiek ir kokių naujų DVD standartų bus priimta, nors neabejojama, kad DVD – 21 amžiaus kaupikliai.
Pirmasis standartas (DVD-RAM) DVD konsorciumo Forum buvo priimtas 1997 atlikus trijų mėnesių kaupiklių ir media priemonių suderinamumo testus.
Yra net 7 DVD formatai, kai kurie jų tarpusavyje nesuderinami. Yra trys fiksuotų duomenų DVD formatai (DVD-ROM – duomenims, DVD-Video – skaitmeniniams filmams, DVD-Audio – skaitmeniniams muzikos įrašams saugoti) ir keturi įrašomųjų duomenų DVD formatai (DVD-R -duomenims vieną kartą įrašyti, DVD-RW, DVD-RAM bei DVD-RW duomenims daug kartų įrašyti).3.9 DVD-ROM
DVD-ROM – tai paprasčiausias formatas, skirtas tik duomenų skaitymui, bet yra daug talpesnis CD-ROM ekvivalentas. Įrašius duomenis į du abiejų DVD disko pusių sluoksnius, diske gali tilpti iki 17 GB informacijos. DVD-ROM kaupiklis gali perduoti daugiau negu 1 MB duomenų per sekundę, todėl gerai tinka namų kino teatre “dolby Surround” garso skaitmeniniams filmams rodyti. DVD-ROM kaupikliai yra palyginti pigūs, todėl į kompiuterius dažnai dedami vietoj CD-ROM kaupiklių.3.10 DVD-video
DVD video diskas – tai labiausiai žinomas DVD formatas. Jis yra 4,7 GB diskas, kuris gali turėti 135 minučių aukščiausios kokybės filmą su 8 skaitmeniniais garsų takeliais ir subtitrais 32 kalbomis. DVD video diskas yra apsaugotas nuo nelegalaus kopijavimo. Jame duomenys saugomi MPEG-2 kodais. Tai duomenų suspaudimo technologija, kuri reikalauja labai galingo procesoriaus. Kai jūs perkate ar išsinuomojate DVD video diską, jame esantis filmas skaitmeniniam formate yra kietai suspaustas. Taigi, visas duomenų srautas turi būti dekoduotas realiame laike, kai jūs žiūrite filmą. Duomenų dekodavimas gali būti atliekamas programiniu arba aparatiniu būdu. Dekodavimui programiniu būdu reikalinga speciali programinė įranga ir labai galingas procesorius. Jei procesorius nepakankamai galingas, vaizdas gali būti nekokybiškas, trūkčiojantis. Todėl labiau tinkamas yra aparatinis dekodavimas. Jam reikalinga atskira plokštė, kurią reikia įdiegti į PK. Šio metodo privalumas yra tai, kad kokybė nepriklauso nuo procesoriaus galingumo.

Nors DVD saugojimo apimtys yra panašios į kietų diskų, tačiau jis negali pakeisti CD ir filmų video juostas. Kietų diskų duomenų išrinkimo greitis (šiuo metu 20-30 MB per sekundę) yra 11 kartų didesnis už DVD duomenų išrinkimo greitį.3.11 DVD-R
DVD-R kaip ir CD-R tinka namų sąlygomis duomenims vieną kartą įrašyti. Į vieną disko pusės sluoksnį jis gali įdėti iki 3,9 GB duomenų3.12 DVD-RW
DVD-RW disko duomenis galima perrašyti apie tūkstantį kartų, jo talpa siekia iki 4,7 BG vienoje disko pusėje. Toks diskas gerai tinka laikinai saugoti didelį duomenų kiekį arba perkelti duomenis į kitą kompiuterį, atčiau dėl palyginti mažo perrašymo skaičiaus netinka naudoti vietoj diskinio kaupiklio. DVD-RW įrašus, kaip ir CD-RW, skaito visi nauji DVD kaupikliai.3.13 DVD-RAM
DVD-RAM kaupiklis neriboja duomenų perrašymo skaičiaus. Jį galima naudoti kaip diskinį kaupiklį. Vienoje nauju DVD-RAM diskų pusėje telpa iki 4,7 GB duomenų. Kadangi į DVD-RAM diskus informacija įrašoma pakeitus nuo disko paviršiaus atspindinčios lazerio spindulio šviesos fazę, įrašytos informacijos negali skaityti kiti DVD kaupikliai. DVD-RAM dedami į specialius dėklus, kad dulkės netrukdytų siauram lazerio spinduliui skaityti prie pat disko paviršiaus įrašytus duomenis. Šie kaupikliai labai gerai tinka skaitmeniniams filmams rodyti.3.14 DVD-RW ir DVD+RW
DVD-RW kaupikliai informaciją gali įrašyti į DVD-R (8x sparta) ir DVD-RW (4x sparta)diskus. Informaciją iš visų DVD diskų, išskyrus DVD-RAM, jie skaito 6xsparta, o iš CD diskų – 24x sparta.
Šiuo metu populiariausi perrašomųjų DVD kaupiklių standartai yra DVD-RW ir DVD+RW. Abiejų standartų kaupikliai duomenis į tą patį diską gali įrašyti daug kartų, diske telpa 4,7 GB informacijos. Jie suderinami su kitų tipų kaupikliais. Tačiau DVD-RW kaupiklis diske esančios laisvos vietos negali panaudoti naujai informacijai, nes ją rašant senoji ištrinama. DVD+RW kaupikliai veikia panašiai kaip diskiniai kaupikliai. Į disko laisvą vietą galima įrašyti naują informaciją ir ją perrašyti daug kartų. DVD+RW technologijos įtaisai turi didelės įtakos kuriant namų kino teatrą ir nuotraukų katalogus.IŠVADOS
Prasidėjus optinių kaupiklių erai, pasikeitė požiūris į informacijos saugojimo galimybes. Tapo įmanoma palyginti nesudėtingais tačiau šiuolaikiniais metodais saugoti didžiulius informacijos kiekius.
Palyginti neseniai pradėti naudoti kompaktiniai diskai greitai ir ilgam užkariavo informacinę rinką. Buvo kuriamos naujos modifikacijos ir standartai. Kompaktinių diskų rinka ir standartai jau yra pakankamai nusistovėję ir pažįstami vartotojams. Sukurti standartai (CD-ROM, CD-R, CD-RW) praktiškai realizuoja visus reikalavimus išskyrus vieną – didelį talpumą.
To pasekoje išsivystė nauja optinių kaupiklių karta – DVD. Tai dar tik naujovė, nes praktiškai vartotojai dar nėra susidūrę su šia technologija. Na, o kaip ir visad pradžia yra sunki, tačiau DVD gana sunkiai, bet užtikrintai skverbiasi į rinką. Pagrindinė DVD problema – standartų įvairovė, bet ir ji artimiausiu metu turėtų būti išspręsta.
Žvelgiant į netolimą ateitį, nusimato nauji, dar talpesni įtaisai. DVD diskai informacijai saugoti naudoja dvisluoksnius paviršius. Teoriškai galima naudoti iki dešimties. Yra numatyti sprendimai, kaip informaciją nuskaitinėti ne viena , o keliomis optinėmis galvutėmis. Tai turėtų žymiai padidinti duomenų skaitymo ir perdavimo spartą. Kitas talpumo padidinimo būdas mažinti informacinio vieneto plotą.
Kaip matome, yra daugybė metodų optinių kaupiklių tobulinimui, tačiau tik du iš jų – CD ir DVD yra pakankamai paruošti eiliniam vartotojui.

Taigi šiame darbe aptarėme CD-ROM, CD-RW, DVD, ir kitokiu optinių diskų galimybes. Sužinojome kuo skiriasi jų struktūra ir t.tLITERATŪRA
1. http://perkunas.vtu.lt
2. http://kompiuterija.lt
3. http://www.elektronika.lt/theory/theme/160/115/
4. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/cs-intro/infiv5.html
5. http://www.liks.lt/modules/tinycontent/index.php?id=23

Leave a Comment