Informacijos kaupikliai

Kad galėtų apdoroti duomenis, kompiuteris turi juos kur nors sukauptus laikyti. Šios atmintinės negali būti didelės: pastovioji ir pagrindinė.
Kompiuteris gali įsiminti tik tuomet, kai turi įrenginius, veikiančius įmagnetinimo principu; juose išjungus srovę, įmagnetinimas išlieka. Tačiau vidinės atmintinės įmagnetinama tik nedidelė dalis – pastovioji atmintinė, o pagrindinė atmintinė neįmagnetinama: kol kompiuteris įjungtas, ja teka elektros srovė, o išjungus kompiuterį ir nutrūkus elektros srovei, visa atmintinėje buvusi informacija dingsta. Vadinasi, reikia išorinių įrenginių, kurie padėtų kaupti ir laikyti kompiuterio tvarkomą ar sutvarkytą informaciją. Šiie įrenginiai vadinami išorine kompiuterio atmintine arba tiesiog informacijos kaupikliais.
Išoriniai kaupikliai (Backing Storage) yra:
• magnetinių diskų įrenginiai;
• optinių diskų įrenginiai;
• magnetinių juostų įrenginiai;
• magnetinių kasečių įrenginiai;
• kieto kūno įrenginiai;
• masinės informacijos įrenginai;
Keičiamasis magnetinių diskų įrenginys sudarytas iš diskų paketo, kuris patalpintas į įrenginį ir sujungtas su diskų pavaros mechanizmu. Paketai skiriasi diskų diametru ir skaičiumi. Minikompiuteriuose ir didžiuosiuose kompiuteriuose paplitę 11 – 10 colių diametro diskų paketas. Vieno disko paketas būna vadinamas disk catridge, kurio disko diametras būna iki 5 colių. Jis naudojamas mikrokompiuteriuose. Dirbant įrenginiui, skkaitymo -rašymo mechanizmas save pozicionuoja ant kiekvieno paviršiaus pirmo takelio. Šį mechanizmą sudaro rankelių su skaitymo – rašymo galvutėmis kiekvienam paviršiaus rinkinys. Visos rankelės yra užfiksuotos tarpusavyje ir juda kartu. Diskui sukantis kelių tūkstančių apsisukimų per minutę greičiu per galvutes vyksta priėjimas pr

rie jo paviršių.

Magnetinis diskas su skaitymo ir rašymo galvutėmis

Takeliai vertikaliai virš vienas kito sudaro cilindrą. Vienas sektorius 8 – 128 takeliai
Kiekvieno disko paviršius sudarytas iš magnetinės medžiagos. 6 diskų pakete yra 10 įrašymo paviršių, o 11 diskų pakete – 20 įrašymo paviršių. Kiekvienas paviršius padalijamas į koncentriškus takelius (=200) ir sukomponuojamas į cilindrus, kiekvienas takelis padalijamas į sektorius (8 – 128) (10.2 pav).Diskai pekete nėra atskiriami. Todėl 6 ar 11 diskų visada laikomi vienu vienetu.Tokių diskų paketo talpa – virš 1 Gbaito.
Neišmontuojamieji diskai
Būna viename neišardomame korpuse. Dauguma jų – tai Winehesterio tipo diskai, kurie naudojami mažose kompiuterinėse sistemose ir asmeniniuose kompiuteriuose. Jie yra mažesnio diametro – 3,5,8 colių. Juos pradėjo gaminti IBM, o dabar gamina daugelis. Tai hermetiniame korpuse įmontuoti standžios konstrukcijos kompaktiškai supakuoti diskų paketai. Galvutės guli ant diskų paviršių diskui sustojus! Gali dirbti drėgnoje ir agresyvioje patalpoje, yra didelės talpos. Magnetinių diskelių įrenginiai
Yra vienos pavaros, sukantys vieną diskelį įrenginiai. Jų sukimosi greitis yra 360 aps/min ir yra bent 10 kartų mažesnis negu Winchesterio. Mikrodiskeliai (microfloppy) yra 3.5 colio. Įmontuoti į kietą plastmasinį apvalkalą. Apvalkale yra griovelis, kuris automatiškai atidengiamas įterpus diskelį į kišenę, pastument spyruokliuojantį dvipusį dangtelį ir atidengiant diskelio paviršių. Diskelio talpa – 1.4 Mbaito. Naudojama kaip: mikrokompiuterio programinės įrangos nešėjai, duomenų kaupikliai iš vieno įrenginio juos pernešant įkitą, kaip mažų kietų diskų informacijos kopijų laikymo priemonės.

PK naudojami 5.25 ir 3.5 colio diskeliai. 5.25 colio disketės, esančios lanksčiame pl

lastmasiniame voke, jau seniai nebenaudojamos. Pirmosios tokios disketės buvo pagamintos 1976 metais ir buvo vienpusės. PK vis dar naudojamos 3.5 colio disketės (SONY, 1981m.), įdėtos į uždarą standų plastmasinį voką. Jos yra kur kas patikimesnės, ilgaamžiškesnės, joms skirtas disketinis kaupiklis yra mažesnis, tačiau jo talpa ir informacijos perdavimo greitis nebetenkina šiuolaikinio vartotojo.
Disketės paviršius yra lygus, padengtas trinčiai atspariu ferolaku. Kaupiklio galvutė juda tiesiai nuo disketės centro jos išorės link ir atvirkščiai. Informacija įrašoma į koncentrinius takelius, kurie yra suskirstyti į sektorius. Takelių ir sektorių skaičius priklauso nuo disketės kokybės, informacijos kodavimo būdo, naudojamo formato ir kaupiklio. Viename sektoriuje dažniausiai telpa 512 baitų duomenų. Pvz., 3.5 colio 1.44 Mbaito disketės kiekvienoje pusėje yra 80 takelių, sudarytų iš 18 sektorių. Sektoriaus takelyje telpa 512 baitų informacijos.
Disketinio kaupiklio našumas nusakomas kreipimosi trukme (100 – 500 ms) – laiku per kurį kaupiklis suranda informaciją arba informacijos perdavimo greičiu (apie 30 kbaitų/s).
Kiti įvairūs įrenginiai
Plačiau aptariami kompaktiniai diskai (CD), nes jie šiandien turbūt labiausiai paplitusios informacijos saugojimo laikmenos mūsuose. Taip pat aprašyta universalių skaitmeninių diskų (DVD), sandara ir veikimo principai, nes jie sparčiai plinta ir atrodo jų laukia nebloga ateitis. Į darbą taip pat įtrauktos, nors ir ne taip plačiai aprašytos informacijos laikmenų naujovės, bei kiti prietaisai susiję su informacijos laikymu, nes šios naujosios technologijos po kurio laiko turėtų pakeisti laikmenas naudojamas šiandien. Ne
esigilinama į informacijos laikmenų istoriją ir kūrimą.
Optinių diskų įrenginiai naudoja lazerius duomenims įrašyti ir skaityti.
CDROM technologija
CDROM diskai yra skirti tik skaitomos (read only) informacijos saugojimui. Rašymo į CDROM pagrindai yra paimti iš muzikinių plokštelių rašymo metodo -naudojamas besisukantis diskas su spiralės formos takeliu.
Optiniame rašyme lazerio spindulys panaudojamas ne tik informacijos įrašymui, bet ir jos nuskaitymui. Pradinis įrašas į diską padaromas ant poliruoto stiklinio disko, padengto 0,12-0,15 um(mikrometras,10-6metro) lako, jautraus šviesai, sluoksniu. Rašymas vyksta lazerio spindulio pagalba. Spindulio paveiktos sluoksnio vietos panaikinamos tirpikliu ir lako paviršiuje kas 1,6 um susidaro 0,12 um aukščio ir 0,6 um pločio kauburėliai. Šie kauburėliai vadinami pitais (paviršiaus informacinis vienetas analogiškas dvejetainėje sistemoje bitui). Jų ilgis atsižvelgiant į įrašomus duomenis būna nuo 1 iki 3 um. Išsidėstę paeiliui pitai sudaro spiralinį takelį, kuris prasideda disko centre.
Diskų kopijų gaminimas taip pat panašus į patefono plokštelių tiražavimą. Nuo stiklinio disko, padengto laku, gaunamos metalinės kopijos, kurios ir naudojamos kaip matricos presuojant karšto (skysto) polikarbonato diskus. Ant šių diskų užgarinamas metalo sluoksnis atlieka reflektoriaus funkciją. Gauti diskai padengiami skaidriu apsauginiu polikarbonato sluoksniu, atspariu mechaniniam poveikiui, drėgmei ir temperatūrai.

Kompaktinio disko pjūvis

CDROM diskų fiziniai parametrai yra pateikiami.
Diametras (mm) 120
Disko storis (mm) 1,2
Informacinio sluoksnio storis (mm) 1,2
Takelio plotis (um) 1,6
Minimalus pito ilgis (um) 0,83
Maksimalus pito ilgis (um) 3,1
Pito plotis (um) 0,4
Pito gylis (u

um) 0,1
Tarpeliai tarp pitų (um) 1
Tarpai tarp takelių (um) 1,6
Naudojamo lazerio bangos ilgis (nm) 780
Vieno sluoksnio talpa (Gb) 0,65
CD-R technologija

Kalbant apie visus kompaktinius diskus pridedama dalis “tik skaitomi diskai” (read only discs) Tai primena, kad juos galima skaityti su kompaktinių diskų grotuvais ir CDROM įrenginiais, bet informacijos juose šiais įrenginiais pakeisti negalima. Tai yra naudinga, kai reikia pagaminti daug disko kopijų už žemą savikainą, bet nenaudinga, kai kopijų skaičius yra mažas.

Tobulėjant optinių kaupimo įtaisų technologijoms, buvo sukurti keli optiniai informacijos įrašymo būdai. Vienas iš jų WORM (Write Once-Read Many, rašyti vieną kartą – skaityti daug kartų). Gaila, bet šis procesas yra negrįžtamas. Informaciją į diską galima įrašyti tik vieną kartą, jos ištrinti neįmanoma.

WORM technologija buvo sukurta Japonijos kompanijoje Taiyo Yuden. Šį standartą Philips ir Sony korporacijos priėmė 1990 metais. CD-R diskus galima skaityti su standartiniais CDROM įrenginiais. Taip pat buvo įvesti papildomi patobulinimai. Rašant informaciją, dalį WORM disko galima palikti tuščia. Šią vietą galima užpildyti kitos rašymo sesijos metu. Tai vadinamasis “multisession” (daugkartinio rašymo) režimas. Šių CD-R diskų struktūra ir gamyba yra panaši į paprastų CDROM.

Diskas yra pagamintas iš polikarbonato kurio vidinis paviršius yra padengtas specialių dažų sluoksniu. Lazerio spindulys gali pakeisti dažų sluoksnio šviesos absorbcijos laipsnį. Sekantis sluoksnis yra pagamintas iš aukso ar paauksuoto metalo (naujausios technologijos jau leidžia naudoti sidabrą). Šis metalo sluoksnis padengtas apsauginiu lako paviršiumi.

Padidintas CD-R disko fragmento pjūvis

Šie diskai gamybos metu yra suformatuojami. Tai yra jų neskaidriame dažų sluoksnyje yra suformuotas 0,6-0,7um spiralinis takelis (griovelis) , kuris ir “rodo kelią”. Šiame takelyje informacija įrašoma galingu lazerio spinduliu išdeginant skylutes iki atsispindinčiojo sluoksnio. Informacija skaitoma mažos galios spinduliu, matuojant atsispindėjusios šviesos intensyvumą. Šviesos srauto pokytis atsiranda lazerio spinduliui einant per duobutės kraštą, yra koduojamas vienetu, o nekintantis šviesos srautas – nuliu. Informacijos įrašymo patikimumui padidinti tarp dviejų vienetų daromas mažiausiai dviejų nulių tarpelis. Pagrindinis trūkumas dėl ko WORM technologija nepaplito – buvo tas, kad CD-R diskelyje įrašytos informacijos negalima pakeisti. Privalumas – gana žema vieno disko savikaina.
CD patikimumas
CD-ROM diskai yra gaminami iš aliuminio, todėl jų vidinis paviršius yra sidabro spalvos. CD-R ir CD-RW diskai dažniausiai turi kitos spalvos paviršių – tai priklauso nuo naudotų cheminių medžiagų formuojant įrašomąjį ir atspindintįjį sluoksnį. Nuo ko genda kompaktinis diskas? Visų pirma bet kurio tipo CD yra jautrus mechaniniams paviršiaus pažeidimams. Tačiau, skirtingai nei daugelis mano, įbrėžimai vidiniame disko paviršiuje yra ne tokie baisūs kaip “blogosios” pusės pažeidimai. Ir to priežastis yra kompaktinio disko sandara. Bet kurį CD sudaro storas plastmasinis pagrindas, plonytis kelių sluoksnių paviršius su duomenimis ir pastarąjį dengiantis irgi plonas apsauginis sluoksnis. Įbrėžimai plastmasiniame pagrinde, jei jie nėra gilūs ir stipriai užteršti, beveik neturi įtakos įrašo kokybei, nes nuskaitančio lazerio spindulys gana lengvai tokias kliūtis apeina (fokusavimo dėka) ir pasiekia giliau esančius duomenis. Tačiau viršutinės disko pusės pažeidimai sunaikina duomenų paviršių arba atspindintį paviršių – abiem atvejais dingsta informacija ir ta disko vieta tampa amžiams prarasta. Kuo apsauginis sluoksnis yra storesnis ir tvirtesnis, tuo sunkiau jį įbrėžti. Kita vertus, kuo geresnis sluoksnis, tuo brangesnis kompaktinis diskas. Jei mechaniniai pažeidimai baisūs visų tipų kompaktiniams diskams, tai saulės šviesos bijo tik CD-R diskai. CD-R disko įrašančiam sluoksniui naudojamos šviesai jautrios medžiagos, dažniausiai specialūs dažai. Toje dažų vietoje, kur patenka įrašančio lazerio spindulys, keičiasi medžiagos ypatybės ir vieta tampa neskaidri. Taip, kaitaliojant skaidrius ir neskaidrius šviesai tarpus užrašoma dvejetainė informacija. Anksčiau visuose CD-R diskuose buvo naudojama vienintelė cheminė medžiaga cianinas (spalva varijuoja nuo melsvos iki žalsvos). Deja, bet tada naudojami cianino junginiai buvo neatsparūs ultravioletiniams spinduliams, kurių yra tiesioginėje saulės šviesoje, ir CD-R diskai netikdavo ilgesniam duomenų saugojimui. Iš tų laikų atėjo ir uždaros, tamsios kompaktinių diskų dėžutės, kuriose saugomas diskas ne taip greitai genda. Šiuolaikiniai CD-R diskai jau ne taip stipriai genda veikiami šviesos, tačiau palikti juos ilgesnį laiką apšviestoje vietoje vis dar nepatartina. Skirtingai nuo vienkartinio įrašymo diskų, CD-RW įrašomajame sluoksnyje naudojama medžiaga, kurios ypatybės priklauso nuo aušimo greičio, o ne šviesos. Todėl daugkartinio įrašymo kompaktiniai diskai praktiškai nejautrūs saulės šviesai, skirtingai nuo CD-R. Be saulės šviesos ir mechaninių pažeidimų, yra ir kitų veiksnių, kurie “sendina” kompaktinį diską. CD-ROM irimas arba korozija, CD-R ir CD-RW įrašomųjų paviršių blukimas ir irimas bei kiti veiksniai po truputį “graužia” ir gadina duomenis kompaktiniame diske. Kai kurie specialistai pataria panaudoti tuščią CD-R diską, kitaip sakant, įrašyti į jį duomenis arba garsą per 5 metus nuo disko pagaminimo datos. Įrašytą CD-R kompaktinį diską galima saugoti iki 100 metų, jei jis neveikiamas dienos šviesos. Skirtingi gamintojai nurodo skirtingą laiką – nuo 5 iki 200 metų. CD-RW diskus galima perrašyti vidutiniškai tūkstantį kartų – po to jis tampa nepatikimas. Patvirtintų duomenų apie įrašytos į CD-RW informacijos ilgaamžiškumą nėra, tačiau kai kurie gamintojai duoda savo diskams iki 30 metų garantiją.
DVD (Digital Video Disc) optiniai kaupikliai.
Dar prieš šešis septynis metus kompaktiniai diskai buvo retenybė, daugumai atrodė, kad 650Mb kompaktinis diskas ilgą laiką patenkins net pačių reikliausių vartotojų poreikius. Tačiau ir kompiuterių ir kompaktinių diskų naudojimas labai plečiasi, taip kaip plečiasi ir informacijos kiekis, kurį reikia išsaugoti. Numatydami tokią situaciją, elektronikos gamintojai iš anksto pradėjo kurti sekančios kartos optinius informacijos kaupiklius. Čia, kaip ir kompaktinių diskų kūrimo procese pagrindinis variklis buvo laisvalaikio organizavimo industrija . Konstruktoriams buvo duotas tikslas – padidinti diskų talpą iki tokio lygio, kad vienoje jo pusėje tilptų aukštos kokybės skaitmeninis filmas. Pradžioje, pagrindinės firmos-konstruktorės nesutarė dėl bendro formato, ir ateityje tai galėjo tapti didžiule formatų kova, na o tai tik sumažintų vartotojų susidomėjimą nauja produkcija ir žinoma sumažintų pelną, kaip tai atsitiko buitinių video magnetofonų istorijoje. Galutiniam standarto priėmimui 1995 metais dešimt elektronikos gigantų (Hitachi, Matsushita, Electronic Industrial, Mitsubishi Electric, Philips Electronics, Pioneer Electronics, Sony, Thomson Multimedia, Time Warner, Toshiba ir JVC) įkūrė organizaciją DVD Consortium. Naujieji diskai gavo DVD pavadinimą. Iš pradžių tai reiškė skaitmeninis video diskas (Digital video disk), vėliau tai pradėjo šifruoti kaip universalus skaitmeninis diskas (Digital versatile disk). Iš pirmo žvilgsnio DVD diskai atrodo kaip mums jau įprasti CD-ROM diskai, bet DVD savo galimybėmis gerokai lenkia CD-ROM diskus. DVD diskai gali saugoti iki 26 kartų daugiau informacijos nei CD-ROM diskai. DVD diske gali būti saugoma 4,7 GB informacijos, negana to DVD diskų būną ir dvisluoksnio/dvipusio tipo, todėl į šio tipo diskus galima sutalpinti iki 17 GB duomenų, tokiuose diskuose duomenys saugomi dviejuose sluoksniuose kiekvienoje pusėje.
DVD veikimo principai
Kaip ir CD-ROM, DVD diskai saugo duomenis dėka įdubimų, esančių spiraliniuose takeliuose atspindinčiame metaliniame paviršiuje, padengtame plastiku. Pagrindinis reikalavimas, kuriant DVD, buvo paprastas: padidinti talpą, padidinus takelyje įdubimų, prie viso to technologija turi būti pigi. Tyrimų rezultatu tapo kokybiškesnio lazerio atradimas su mažesniu bangos ilgiu, dėl ko tapo įmanoma panaudoti mažesnius įdubimus. Įprastame CD-ROM įrenginyje lazerio banga yra 780 nm ilgio, o DVD – 650 nm arba 635 nm. Kita naujovė – tai naujas sektorių formatas, patikimesnis klaidų koregavimo kodas, ir pagerintas kanalų moduliavimas. Taip atrodo padidinti CD ir DVD paviršiai.

Padidinti CD ir DVD paviršiai

DVD diskų struktūriniai tipai:

Single Side/ Single Layer (vienpusis/vienasluoksnis):
Tai pati paprasčiausia DVD disko struktūra. Šiame DVD diske galima talpinti iki 4,7 GB informacijos. Tai 7 kartus didesnė talpa nei paprastų CD-ROM diskų.

Single Side/ Dual Layer (vienpusis/dvisluoksnis):
Tokio tipo diskas informacija talpina 2 sluoksniuose, vienoje pusėje, tokiame diske galima talpinti iki 8,5GB duomenų, tai 3,5GB daugiau negu vienasluoksnyje DVD diske.

Double side/ Single Layer (dvipusis/vienasluoksnis):
Tokiame diske telpa 9,4GB duomenų, po 4,7GB kiekvienoje pusėje. Nesunku pastebėti, kad tokio disko talpa yra dvigubai didesnė nei vienasluoksnio/vienpusio DVD disko, tokiame diske duomenys įrašomi į abi puses, todėl reikia apversti diską į kitą pusę norint skaityti duomenis kitoje pusėje, arba įsigyti įrenginį kuris gali nuskaityti DVD diską iš abiejų pusių.

Double Side/ Double Layer (dvipusis/dvisluoksnis):
Tokios struktūros diske galima sutalpinti net 17 GB duomenų (po 8,5GB kiekvienoje pusėje).
Perdavimo greitis atitinka 9X CD-ROM greitį – 1.3 Mb/s. Paieškos laikas yra tarp 150 ir 200 ms. DVD įrenginiai nepakeis kietųjų diskų, tačiau jie puikiai, kaip ir CD-ROM, tinka didelių duomenų saugojimui. Vaizdo filmams paieškos laikas įtakos neturi, kadangi duomenys išdėstyti tolygiai, t.y. lazeriui nereikia šokinėti nuo vieno takelio prie kito.
DVD-R diskai

DVD Forum organizacija jau patvirtino specifikacijas dviejų įrenginių, kurie leidžia informaciją ne tik nuskaityti , bet ir įrašyti į DVD-R diskus. Tokie įtaisai DVD-R (DVD Recordable) gali informaciją įrašyti tik vieną kartą. Įtaisai, kurie leidžia rašyti daugelį kartų pavadinti DVD-RAM. Šie DVD diskai turėtų būti dviejų tipų – vienpusiai ir dvipusiai. Kiekvienoje tokio disko pusėje turėtų tilpti apie 3,95 Gb duomenų. Darbiniai tokių diskų paviršiai yra padengti specialiais temperatūrai jautriais dažais (kaip ir CD-R). DVD-R lazeris turi du nustatytus režimus. Rašant lazerio spindulys įkaitina atitinkamas temperatūrai jautraus sluoksnio vietas iki kelių šimtų laipsnių. Dėl to šios vietos pakeičia savo spalvą ir tuo pačiu atspindėjimo savybes. Šie pakitimai yra negrįžtami, todėl pakeisti šios informacijos neįmanoma. Skaitant lazeris dirba mažesniu galingumu todėl negali pakeisti optinių sluoksnio charakteristikų. Pakeitimai, kurie padaromi šiuo metodu yra gana maži, todėl ne visi šiuolaikiniai DVD-ROM įrenginiai gali skaityti šiuos diskus. Tarptautinė organizacija Optical Storage Technology Association užsiiminėjanti optinių įtaisų standartizavimu, pasiekė, kad naujausiose DVD įtaisų versijose šio trūkumo nebebūtų.
DVD-RAM diskai

DVD-RAM diskai taip pat bus leidžiami dviejų tipų – vienpusiai ir dvipusiai. Kiekvienoje tokio disko pusėje bus galima patalpinti iki 2,6 Gb duomenų. Informacijos išsaugojimo patikimumo padidinimui tokie diskai bus patalpinti į specialius įdėklus su paslankiu dangteliu. Bet kuriuo atveju įstačius diską į kaupiklį dangtelis atsidaro kaip ir įstatant paprastą disketę. Tačiau vienpusiai diskai galės būti gaminami ir be dėžutės su užsklanda.

Darbiniai DVD-RAM paviršiai yra padengti plona plėvele sudaryta iš kristalų, kurie paveikti lazerio spindulio įkaista ir pereina į amorfinę būseną. Taip atsitikus, pasikeičia jų atspindžio savybės. Lazeris naudojamas DVD-RAM kaupikliuose turi 3 galingumo režimus. Mažiausio galingumo režimas naudojamas duomenų nuskaitymui, o likę du kiti – kristalų pavertimui į amorfinę būseną ir atgal. Tokių pasikeitimų optinės charakteristikos irgi yra labai nežymios, todėl ne visi DVD-ROM įtaisai gali skaityti šiuos diskus. Artimiausiu metu šio nesuderinamumo turėtų nebelikti.
WORM(Write Ones Read many)
Panašus į fiksuotų magnetinių diskų įrenginį , čia duomenys į diską rašomi jų šabloną įdedant į diską didelio tikslumo lazerinio spinduliu. Duomenų skaitymas atliekamas taip pat kaip ir CD atveju. WORM diskai yra keičiami. Jie atrodo kaip ir CD diskai, turi 40 000 takelių, kurie dalijami į 25 sektorius, yra iki 1 Gbaito talpos. Naudojami sistemose sudideliais priimamos informacijos srautais, norint ją panaudoti kitais kartais.
EO(Erasble Optical)
Įrenginys į diską įkaitina dėmes ant disko paviršiaus, kuris yra padarytas iš specialaus lydinio. Magnetinei molekulei lydinio paviršiuje magnetinio lauko yra išrikiuojamos, kai jas įšildo lazerio spindulys, bet ataušusios palieka įmagnetinta pusiau pralaidų šabloną, kuris yra panašus į magnetiniame diske esantį. Čia duomenis gali būti perrašomi, tačiau rašymo ir skaitymo greičiai yra daug lėtesni negu WORM.
Magnetinių juostų įrenginiai kaupia informaciją į magnetinį juostą. Juostos būna 1/2, 1/4 colio, 8 mm pločio. Juostiniuose įrenginiuose su tiekiančiąja ir imančiąja rėtėmis naudojama 1/2 colio pločio ir 2400 pėdų bėgio magnetinė juosta, praeinanti pro rašymo ir skaitymo galvutes bei vakuuminius stovus, apsaugančius nuo staigių sustojimų ir startų, jėgų poveikio. Saugo iki 40MB informacijos. Duomenys kaupiami 7 – 9 takeliuose. Rašymas vyksta po bloką, praleidus įrenginį, įrašius ir vėl sustabdžius. Rašymas nevyksta greitėjimo ir stabdymo metu, eikvojant 3/4 colio joustas. Panašiai per skaitymo galvutę vyksta ir skaitymas. Informacijos pateikimo greitis čia gali būti iki 1.25 * 106 baitų per sekundę. Praktinė magnetinė talpa 20MB (dėl pauzių juostoje).
Magnetiniai juostlaikiai (cartidges)
Yra panašūs į kasetes įtaisai, kuriuose juosta daug tiksliau fiksuota. 1/2 colio juostlaikiuose būna 600 pėdų juostos, galinčios sukaupti 60 – 1500 MB informacijos. Duomenų skaitymo ir rašymo greitis 2.5 MB/sec ¼ colio juostolaikiai tūri 1000 pėdų juostos, galinčios kaupti 250MB informacijos. O 8 mm juostlaikiai talpina iki 10 GB informacijos. Magnetiniai juostlaikiai (cartidges).
Kieto kūno kaupimo įrenginiai(solid state storage)
Yra stacionarūs (be judesio) kaupikliai. Jų informacijos pasiekimo sparta yra mežesnė nei RAM ir ROM ir todėl jie netinka pagreitinei atminčiai. Jie brangūs. Šiuo metu kaip išoriniai kaupikliai naudojamos magnetinių burbuliukų (bubble) atmintys ir CCD (Charged Coupled Devices) – krūvių porų įrenginiai, pagaminti pagal MOP technologiją. CCD yra spartesni už burbuliukų atmintis, bet jie yra ištrinamų išjungus maitinimą atminčių tipas, o burbuliukų – neištrinamo tipo atmintys.
Masinės informacijos kaupimo įrenginiai
Tai automotizuotos diskų ir juostlaikių tipo bibliotekos. Jų talpos – šimtai ir tūkstančiai Gbaitų.
Fiziniai ypatumai: Voliumas(volume) – fizinė kaupimo terpė, kuri gali būti informacija įrašoma ar nuskaitoma.(pvz.: fiksuoti kieti diskai, diskų paketai, lankstus diskai, CD-ROM, disklaikiai (disk catridge), juostlaikiai (tape catridge)). Inicializacija – į disko volumą visų takelių duomenų baitus nulių įrašymas. Perinicializavimas ištrina visus duomenis.
Formatavimas – pastovaus šablono tuščių sektorių įrašymas ant takelių. Diskelių formatavimo programa atlieka ir inicializaciją. Magnetinių juostų atveju formatas apsprendžiamas, kai juosta uždedama ant ritės. Duomenų blokai formatuojami, kai jie įrašomi į juostą. Pvz.: dvipusis lankstus su 80 takelių kiekvienoje pusėje, 9 sektoriais takelyje, 512 duomenų baitų sektoriuje yra 720 KB talpos (9 * 80 * 2 * 512). Pasikeičiant duomenimis skirtinguose kompiuteriuose turi sutapti ne tik volumai bet ir formatai.
Fragmentacija – tuščių plotų tarp įrašytų doumenų atsiradimas po daugelio trinimų ir įrašų diske. Tuomet įrašant dokumento bylą, rašymo – skaitymo galvutės turi judėti tuščių artimiausių laukų suradymui. Tai lėtina įrašymą, o taip pat ir taip įrašyto dokumento skaitymą. Galima naudotis specialia disko defragmentacijos programa tuštiems laukams panaikinti ir duomenims tvarkingai iš eilės išrinkti.

Naudotos literatūros ir šaltinių sąrašas

Literatūra:

1.BRONISLONAS Burgis, A. Kulikauskas, R. Butleris ir kiti. Kompiuterija Kaunas 2000
2.B. Starkus, M. Starkus Atidesnis žvilgsnis į perrašomąjį optinį kaupiklį (CD-RW) Kompiuterija 2000 Nr. 8 (36), p.22-23
3. B. Starkus, M. Starkus Sparčiai plinta “Flash” tipo atmintinės Kompiuterija 2000 Nr.5 (45), p.26-27

Interneto šaltiniai:

1. C-Cube Microsystems: Digital Video Disc Technology interneto puslapis

2. CD Cellars interneto puslapis

3. Toshiba interneto puslapiai

4. Naujosios Komunikacijos interneto puslapiai

5. Hardware.lt interneto puslapiai

6. Kompiuterijos interneto puslapis

7. prof. .A. .A..Bielskis KU GMF Informatikos katedra Kompiuterių architektūra
.

Kiti šaltiniai:

1. Encyclopaedia britannica 2001 [CD-ROM]
2. Microsoft Encarta Encyclopaedia Deluxe 2001 [CD-ROM]

Leave a Comment