Šiame straipsnyje kalbama apie internetinio tekstyno kurimą bei kilusias problemas renkant ir siunčianttekstus iš interneto. Taip pat pateikiamas lietuviškuju interneto svetainiu skirtymas i tipus pagal tekstupobudi, i kokias zmoniu grupes jos orientuotos.
1 IvadasPopuliarejant informacinems technologijoms gana svarbią vietą visuomeneje uzeme internetas, kaipinformacijos šaltinis ir bendravimo priemone. Nekontroliuojamai plaukiančios informacijos gausa bei ivairus jospobudis atskleidzia gana plačią, beveik neaprepiamą interneto tematiką. Pamazu vis labiau susidomimalietuviškaisiais interneto puslapiais. Atsiranda ivairiausiu tyrinejimu ir darbu šia tema.Vytauto Didziojo universitete Kompiuterines lingvistikos centre parengus bei dar toliau pildantbendrojo pobudzio Dabartines lietuviu kalbos tekstyną (šiuo metu apimanti 60 milijonu zodziu) taip pat paruošuskelis specialaus pobudzio tekstynus, iškilo butinybe parengti internetini tekstyną, kuris butu pagrindinis šaltinisinterneto tekstu tyrinejimui. Šiuo metu kaupiama internetiniu tekstu duomenu baze pasieke apytiksliai 18,6milijono zodziu skaičiu ir dar toliau pildoma. Prognozuojama, jog internetinis tekstynas turetu apimti apie 20milijonu zodziu. Kadangi jis yra specialaus pobudzio, tai tokia apimtis yra pakankama. Tekstynas turetu butipakankamai reprezentatyvus, kad “tekstyne lyg veidrodyje atsispindetu kalba” [36]. Tai yra viena iš tekstynukurimo sąlygu. Todel tekstu atranka šiam tekstynui nera oportunistine, o paremta subalansuotu atrankosprincipu, [36] t. y. tekstai atrenkami taip, kad atspindetu interneto tekstu tipiškumą.Šis darbas atliekamas keliais etapais. Visu pirma, reikia susirasti nemazą kieki internetiniu svetainiuadresu. Lietuvoje kol kas nera parengto didelio adresu zinyno, kuriame butu suregistruoti bent jau daugumaadresu, ir to, matyt, neimanoma padaryti. Galima butu pamineti Lietuviškojo interneto katalogą [1] bei internetosvetainę www.online.lt, kur pateikiama nemazai adresu, suskirstytu pagal veiklos sritis.Kitas darbo etapas – iš interneto svetainiu išrinkti tekstus, kurie butu bent jau puses puslapio dydzio.Tekstai imami kuo ivairiausiu sričiu, kad kuo labiau atspindetu konkrečios srities leksiką bei sintaksinę sandarą,internetiniu tekstu pobudi bei zanrinę ivairovę. I ši etapą ieina tu tekstu parsiuntimas, neretai sukeliantis ivairiu
problemu bei parsiustu failu tvarkymas. Ši darbą atlikus, tekstai jungiami skirstant juos pagal veiklos sritis irpobudi.Perzvelgus daugeli lietuviškojo interneto puslapiu ir ziurint i juos kaip i visumą, galima daryti nemazaiapibendrinimu ir iškelti klausimu: kokią informaciją teikia adresas, kokio tipo vyrauja svetaines, kiekinformatyvus tekstai, kodel apskritai domimasi tekstais ir ar jie internete tokie svarbus.2 Internetiniu adresu informatyvumasVienas pagrindiniu uzdaviniu – kaip iš gausybes adresu išrinkti, kurios svetaines galetu butitinkamiausios kuriant tekstyną. Juk adresą dazniausiai sudaro firmos, istaigos išsamus pavadinimas, pvz.:http://www.ambergallery.lt – Gintaro muziejus-galerija; http://muziejai.mch.mii.lt – Lietuvos muziejai arba tikzodziu pirmuju raidziu santrumpos, pvz.: http://www.lnm.lt/ – Lietuvos nacionalinis muziejus. Todel, jei dar išišsamiai nurodyto pavadinimo galima pasakyti kieno tie puslapiai, tai iš santrumpu gana sunku spręsti apie ką tasvetaine.Nemazai adresu netgi nera susiję su puslapiu kureju ar istaiga, pvz.: http://www.elnet.lt/inema/ –periodinis leidinys “Iš pirmo zvilgsnio”; http://www.iti.lt/~piketas/landyne/ – elektroninis “Šluotos” variantas;http://freehosting2.at.webjump.com/ – Vidmanto Karoso puslapis; http://mp3.ku.lt/bilas/ – anekdotai apie BiląKlintoną; http://www.muza.lt/index.html – Kulturos ministerija; http://www.is.lt/karma/ – Antandrijos veislynas.Tai apsunkina vartotoją, nes adresai nera informatyvus ir daug sunkiau nezinant adreso surasti reikiamąinformaciją. Lietuviškojo interneto kataloge šiek tiek padeda skirstymas pagal veiklos sritis.
6-toji magistrantu ir doktorantu konferencija
49
3 Internetiniu s vetainiu tipai3.1 Svetainiu tipai pagal informacijos pobudiKadangi objektas yra tekstai, pagal tai internetines svetaines galima skirstyti i du tipus: tekstines irnetekstines. Tekstiniu svetainiu pagrindas – informacijos pateikimas tekstu: aprašomos naujienos, ivykiai,supazindinama su firmos veikla ar pan. Neretai iliustruojama nuotraukomis. Tokios svetaines dazniausiaipasizymi nedidele nuorodu gausa, aiškia struktura, informacija pateikiama gana išsamiai.Netekstinese svetainese paprastai teksto nedaug, dominuoja vaizdine medziaga: nuotraukos, piešiniai,
zemelapiai, diagramos, ivairios schemos bei lenteles. Jos pasizymi nuorodu gausa, taip pat pernelyg dideledizaino spalvu gama. Tokios svetaines patraukia interneto naršytoju demesi, bet jos labai painios, neturi aiškiosstrukturos ir, zinoma, tokią svetainę perziureti uzima gana daug laiko.Teksto svarba internete gana nemaza. Kad ir kaip populiaretu grafinis vaizdas, vis tik internetopuslapyje informacija dazniausiai perduodama tekstu, todel didzioji dauguma svetainiu yra tekstinio pobudzio.Tekstas vis dar išlieka kaip pats patogiausias informacijos perdavimo budas.Perziurejus daugybę svetainiu išryškeja bendros ju tendencijos, panašumai ir skirtumai. Labai skiriasisvetainiu pobudis, todel pagal pateiktą informaciją galima išskirti kelis svetainiu tipus (zr.1 pav):1 pav. Svetainiu tipai.
1. Bene didziausią dali internete uzima firmu, imoniu prisistatymai, pvz.: saldainiu fabrikas “Ruta”[32], “Narbutas ir Ko”[26] , prekybos namai “Piramide”[21] ir kt.Perzvelgus tokias svetaines matyti, kad jos neišsiskiria originalumu. Ryškeja bendra šiu internetosvetainiu struktura. Puslapyje galima pastebeti mazdaug septynias nuorodas, pasikartojančias beveik visosesvetainese: apie mus, naujienos, veikla, produktai, paslaugos, kontaktai, nuorodos. Pirmosios keturios nuorodosbeveik be išimčiu pasizymi tekstine medziaga, kuri šiuo atveju labiausiai ir reikalinga.• Apie mus skyrelyje pristatoma firma, papasakojama jos ikurimo ir gyvavimo istorija;• Naujienose aptariamos kai kurios firmos naujoves, ivykiai, nauji produktai;• Veikla – veiklos apibudinimas, teisinis veiklos pagrindas, kur pateikiami istatymai, nutarimai ar junuorodos ir kt.Enciklopediniu duomenupuslapiaiSVETAINIUTIPAIMoksliniu, vyriausybiniu,religiniu organizacijupuslapiaiFirmu, imoniuprisistatymaiKulturiniai puslapiai Pramoginiai puslapiaiAsmeniniai puslapiaiPeriodikaMoksliniu darbu,referatupuslapiaiProjektu pristatymaiGozines literaturosskaitiniaiPokalbiai,konferencijosInformaciniai puslapiai
Informacine visuomene ir universitetines studijos Kaunas, 2001 balandzio 26 d.
50
• Produktai – firmos gaminamos ar parduodamos prekes, neretai pateikiamos ištisos kolekcijos arparodos su aprašymais nuotraukomis. Šis nuorodu skyrius dazniausiai buna bene išsamiausias irreprezentatyviausias.• Paslaugos – dazniausiai papunkčiui išvardijamos firmoje teikiamos paslaugos, klientu aptarnavimas.• Kontaktai – nurodomos panašios veiklos kryptys ir firmos.
• Nuorodu skyrelyje pateikiamos kitu svetainiu nuorodos panašia tema, dazniausiai uzsienio svetainiu.2. Moksliniu istaigu, institutu, draugiju, religiniu bendruomeniu, vyriausybes puslapiu (pvz.: “LietuvosRaudonasis kryzius”[31], Vegetaru draugija [5], Etiniu farmacijos kompaniju atstovybiu asociacija [11],Vilniaus krašto totoriu bendruomene[13]) struktura panaši i firmu puslapiu, tik neretai pridedami ivairusprojektai, agitaciniai straipsniai, ilgi veiklos aprašymai, periodiniai leidiniai.3. Kulturiniai puslapiai, pvz.: Po Kamanu rezervatą [15], Kuršiu Nerijos nacionalinis parkas [27]. Šiepuslapiai išsiskiria tuo, kad yra daugiausia pazintinio pobudzio. Jie nustebino informacijos gausa, plačiaisaprašymais, moksliniais tyrinejamojo pobudzio tekstais. Bene daugiausia puslapiu gamtos, geografijos,zoologijos tema, nemazai parodu, istoriniu ekspoziciju pristatymu. Gana daug informacijos apie ivairiuosemiestuose vykstančius kulturinius renginius.4. Pramoginiai puslapiai, pavyzdziui, anekdotai, laisvalaikio pasiskaitymai, hobi skirti laisvalaikiui iryra dazniausiai humoristinio pobudzio. Prie šio tipo puslapiu galima priskirti taip pat dauguma asmeniniupuslapiu, kurie skiriami vien tik pramogai ar hobi aprašymui. Tekstu kalba pasizymi šnekamosios kalbosatspalviu, neretai iškraipomas lietuviškasis alfabetas. Nemazai šia tema yra periodiniu leidiniu, tokiu, kaipelektroninis “Šluotos” variantas [16], zurnalai “Šuns pasaulis”[6], “Ore”[17]. Atskiros svetaines anekdotu,horoskopu, virtuves receptu, televizijos laidu.5. Moksliniu darbu, referatu puslapiai dazniausiai skirti atskiru profesiju specialistams. Prie šio tiposvetainiu galima priskirti ir asmenines, kuriose taip pat neretai publikuojami pačiu parašyti moksliniai darbai.Galima butu pamineti svetainę Mokslo centras [24], kur publikuojami pagal temines sritis suskirstyti ivairusreferatai ir moksliniai darbai.6. Enciklopediniai duomenys svetainese taip pat nereti. Pateikiami ivairus zinynai, pvz.: ginklu,astronomijos, fizikos, vaistu, Lietuvos bei kitu šaliu ir miestu enciklopediniai duomenys.7. Projektu pristatymai, pvz.: projektas “Aš galiu”, “Sniego gniuzte”, bankininkystes studentuprojektai, nusikalstamumo prevencija Lietuvoje.8. Informaciniai puslapiai (kas kur kada), pvz.: Lithuania Online, Lietuvos – Vokietijos informacinesistema [10], Lietuvos nacionalinis informacijos centras “Eurika” [12], kino filmai, Lietuvos avialinijos [18] irdar daug kitu. Šie puslapiai dazniausiai skirti informacijos paieškai.9. Periodiką internete galima skirstyti i pramoginę (zurnalai “Moteris” [25], ,,Panele” [29],“Bombonešis” [8]), bendrąją (“Kauno diena” [3], “Lietuvos rytas” [22], “Verslo zinios” [34]) ir specialiąją(“Mokslo Lietuva” [2], “Geras skonis” [23], “Baznyčios zinios” [19], “Keturi ratai” [30], “Septynios menodienos” [9]). Dauguma šiu zurnalu išleidziami ne tik elektronine forma. Ju elektroninis variantas šiek tiek skiriasinuo popierinio varianto.10. Grozines literaturos skaitiniai, pvz.: Klasikine lietuviu literatura-antologija [1]. Čia ieitu ne tikliteraturos kuriniai, bet ir pačiu skaitytoju pasakojimai bei kuryba, pvz.: Polar page [20]– poliarines keliones,Vilniaus autostopo klubas [7], puslapis apie NSO [28].11. Asmeniniai puslapiai (hobi, savęs pristatymai). Tai individualus puslapiai, neretai ir garsiu zmoniu,kuriu tikslas papasakoti apie save, pristatyti savo pomegius, hobi, kurybą ir noras uzmegzti kontaktą su panašiupomegiu zmonemis. Šiuose puslapiuose dominuoja nuotraukos, paveiksleliai, teksto gana nedaug, dominuojašnekamosios kalbos frazes.12. Pokalbiai, konferencijos, seimo posedziai, pvz.: interviu su ivairiais zmonemis, elektroniniukonferenciju svetaines. Šioms svetainems budingas dialogiškumas [37], klausimo-atsakymo forma.3.2 Svetainiu tipai pagal adresatąBeveik kiekviena interneto svetaine orientuota i tam tikrą zmoniu grupę, besiskiriančią savo amziumi,išsilavinimu, su skirtingais tikslais, turinčią savu pomegiu, interesu. Internetas yra toks platus informacijosšaltinis, kad jame smalsumą gali patenkinti ivairiausiu poreikiu turintys individai. Taigi pagal tai, i kokią zmoniugrupę orientuota svetaine, puslapius galima skirstyti i kelias grupes:1. Puslapiai smalsiam interneto naršytojui, megstančiam sensacijas (pvz.: raganu klubas, skaičiumagija, burtai);6-toji magistrantu ir doktorantu konferencija
51
2. Eiliniam interneto vartotojui (firmu reklaminiai puslapiai, naujienos);3. Specialaus pobudzio puslapiai specialiam zmoniu ratui (ivairiu profesiju, religiju, organizaciju,bendruomeniu atstovams);4. Specialaus pobudzio puslapiai plačiajai visuomenei (ivairiu ligu gydymas, grozine literatura,kulturiniai puslapiai);5. Puslapiai vaikams.Apskritai internetinis tekstas skiriasi nuo knyginio teksto. Del elektronines formos ir nuorodunaudojimo tekstui budingas fragmentiškumas, informacijos paskirstymas dalimis. Suskaidytą i daug daliu tekstązymiai lengviau skaityti, matoma aiški struktura. Nors, kita vertus, daugybe nuorodu klaidina. Viena pagrindiniuinternetinio teksto funkciju – sudominti ir patraukti vartotoją savo informacijos turiniu. Todel tekstas kai kuriais
aspektais primena reklamini, ir neretai taip yra del komerciniu paskatu. Del tokio pobudzio, tekstamscharakterizuoti nebetinka iprastiniai funkciniai stiliai ir ju zanrai, kadangi internetinis tekstas balansuoja tarprašytines ir sakytines kalbos. Vienas iš tokiu bruozu – griztamasis ryšys, arba dialogiškumas, kada svetainejepaliekamas atskiras skyrelis nuomonems ir komentarams.Taigi toks internetiniu puslapiu skirstymas atsizvelgiant i puslapiuose pateikiamą tekstinę informaciją,leidzia geriau suvokti bendrą svetainiu vaizdą ir, zinoma, yra svarbus internetinio tekstyno sudarymui. Tokiu arpanašiu skirstymu bus paremtas internetiniu tekstu grupavimas bei ju jungimas. Tačiau prieš tai minetinas darvienas internetinio tekstyno kurimo etapas – tekstu parsiuntimas bei ju tvarkymas.4 Tekstu siuntimas ir ju tvarkymo problematikaKadangi tekstu analizei bei internetinio tekstyno kurimui reikalinga tekstu visuma, tai tekstai turi butiparsiusti ir sugrupuoti pasirenkant tam tikrus kriterijus. Tai daroma pasitelkiant Vido Daudaravičiaus(Kompiuterines lingvistikos centras) parengtą programą “Kolektoriu”, kuri skirta tekstu parsiuntimui, juapdorojimui ir kt. Be šios programos dar dirbama su “Webzip”, kuri papildomai naudojama tik tekstuparsiuntimui.Pagrindine problema, su kuria susiduriama parsisiuntus tekstus – tai didele disproporcija tarp internetopuslapyje matomu tekstu ir parsiustu failu. Paprastai atsiunčiama daugiau tekstu nei matoma svetaineje. Taipatsitinka del to, kad svetainese yra beveik nepastebimu nuorodu, kurios daznai lokalizuotos puslapio pakraštyjeir išryškeja tik bakstelejus pele. Tai apsunkina darbą kuriant tekstyną, nes be jau perziuretu tekstu tenkapapildomai tikrinti ar parsiustieji tekstai atitinka nusistatytus kriterijus, t. y. ar parsiustame faile pakankamaiteksto ir kokio jis pobudzio.Parsiusti failai su tekstais yra perziurimi, nustatomas teksto tipas ir zanras. Tekstai nera išskaidomi irsumaišomi. Jie lieka konkrečios interneto svetaines kontekste ir tuo budu atspindi svetaines tipą ir pobudi.
5 IšvadosAptarus internetinio tekstyno kurimo etapus ir apibudinus tekstyno kurimo problematiką galima teigti,jog gana nemazai problemu kelia internetiniu svetainiu adresai, kurie yra neinformatyvus ir apsunkina vartotoją,
taip pat tekstu siuntimas.Atlikta gana subjektyvi interneto svetainiu klasifikacija teksto aspektu leidzia suvokti bendrąlietuviškojo interneto svetainiu tekstu vaizdą, tematiką, išskirti kai kuriuos tekstu zanrus ir svetainiu pobudi beitipus. Ši klasifikacija taip pat atspindi internetinio tekstyno tekstu visumą bei zanrinę ivairovę.Kadangi iškilo butinybe tyrineti internetą, tai internetinis tekstynas turetu pasitarnauti kaip pagalbinepriemone interneto analizei.Literaturos sąrašas[1] http://anthology.lms.lt/lindex.html[2] http://ic.lms.lt/ml.html[3] http://kaunodiena.lt[4] http://receptai.w3.lt/[5] http://sveikata.elnet.lt/vegetarai/[6] http://www.5ci.net/dogs/[7] http://www.autostop.lt/pirmas.html[8] http://www.coolzone.lt/music/bomboneshis.htmInformacine visuomene ir universitetines studijos Kaunas, 2001 balandzio 26 d.
52[9] http://www.culture.lt/7menodienos[10] http://www.deutschland.lt/lt/default.htm[11] http://www.efa.lt/[12] http://www.eureka-cost.lt/[13] http://www.gaumina.lt/totoriai/[14] http://www.humoras.lt/[15] http://www.is.lt/venta/mokiniu/kamanai/[16] http://www.iti.lt/~piketas/landyne/[17] http://www.laisvalaikis.lt/ore.htm[18] http://www.lal.lt/[19] http://www.lcn.lt/bzinios/[20] http://www.lgt.lt/polar/[21] http://www.lithill.lt/piramide/[22] http://www.lrytas.lt[23] http://www.meniu.lt/[24] http://www.mokslo.centras.lt/main.php3[25] http://www.moteris.lt/