Kompiuterių virusai

KOMPIUTERIŲ VIRUSAI

KOMPIUTERIŲ VIRUSAS – tai programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, modifikuoja vartotojo programas (ar bylas), įterpdama į jas savo pačios kopijas, ir šitaip pakenkia darbui. Virusų yra daug ir visokiausių, jie klasifikuojami, registruojami, aprašomi jų veikimo padariniai. Kuriamos virusų veikimą blokuojančios priemonės – antivirusinės programos.
Kompiuterinis virusas ir biologinis turi vieną bendrą savybę: jie abu kenkia. Įsiskverbti į kompiuterį virusas gali tiesioginio kontakto metu: įrašius virusuotą bylą. Tai gali atsitikti perkeliant informaciją iš diskelio arrba naudojantis kompiuterių tinklu. Pirmasis IBM asmeninių kompiuterių virusas buvo užregistruotas 1985 m. Jis buvo pavadintas EGABTR vardu, nes buvo skirtas sugriauti kompiuterio, turinčio EGA tipo vaizduoklį, darbą.
Dažniausiai pasitaikantys viruso kenkimo atvejai: virusuotos programos visiškai nustoja veikti arba blogai veikia; trikdomas vartotojo darbas: spausdinami įvairūs pranešimai, ekrane pasirodo įvairūs ženklai ir pan.; sulėtėja sistemos darbas; sumažėja vietos kompiuterio pagrindinėje atmintinėje bei diskuose arba net visai jos nebėra; modifikuojami arba kitaip sugadinami duomenys bylose; sunaikinama informacija diskuose, gali būti net suženklinamas visas diiskas prarandant visą jame buvusią informaciją; fiziškai sugadinami kai kurie kompiuterio įrenginiai, pvz., be galo daug kartų rašant į tą patį disko takelį, nutrinamas magnetinis sluoksnis.
Pagal veikimo pobūdį virusus galima suskirstyti į 2 dideles grupes: plintančius kartu su programomis bei bylomis (bylų virusai) ir

r užgrobiančius diskelio arba disko pirmąjį (įkelties) sektorių. Smarkiai paplitę makrovirusai, kurie užkrečia Word ir Excel dokumentus, įkeldami savas kenkėjiškas makrokomandas ir šitaip juos apgadindami.
Polimorfiniai virusai – tai tokie virusai, kurie plisdami kaskart patys save pakeičia.
ANTIVIRUSINĖS PROGRAMOS – tai programos, skirtos kovoti su virusais.
Jos pagal veikimo principą skirstomos į 2 grupes:
1) Budinčiosios (rezidentinės) programos paprastai įsimena duomenis apie programų ir diskų būklę ir nuolat ją kontroliuoja. Apie įtartinus veiksmus tuoj pat praneša vartotojui.
2) Veikiančios pagal vartotojo pageidavimą programos. Šios programos nėra tokios patogios, kadangi pačiam reikia nuolatos prisiminti ir tikrinti diskelius bei kompiuterio atmintinę.
Antivirusinės programos ne tik aptinka virusą, bet ir dažniausiai pašalina viruso padarytas pasekmes. Populiariausios antivirusinės programos: McAfee, VirusScan, Norton Antivirus, Command AntiVirus, Panda AntiVirus.
Virusai vis tobulėja, tampa modernesni, todėl vartotojui reikėtų laikytis keleto prrofilaktikos priemonių:
• Kiekvieną iš kitur atsineštą diskelį tikrinti viena ar keliomis antivirusinėmis programomis.
• Bylas kompiuteryje laikyti suglaudintas – į tokias bylas virusas neprasiskverbia.
• Pagrindinę programinę įrangą reikėtų sudėti į atskirą loginį diską ir apsaugoti jį nuo įrašymo, t.y. suteikti jam statusą “tik skaityti” (tai galima padaryti spec. komandomis).
• Nevykdyti neaiškių ar elektroniniu paštu gautų programų. Pradedant vykdyti naują programą, reikėtų ją patikrinti antivirusine programa.
• Periodiškai (kas 2–3 mėn.) atnaujinti turimas antivirusines programas.
• Turėti svarbiausių duomenų ir programų kopijas.

Leave a Comment