Internetine kilme

1078 0

1. Įvadas

Kompiuterio evoliucija dvidešimtajame amžiuje turėjo didelę įtaką visame pasaulyje. Atsivėrė milžiniškos pritaikymo galimybės. Šiaurės Amerikoje, Vakarų Europoje ir kai kuriose Azijos šalyse dauguma gyvenimo sferų automatizuota. Žlugus sovietinei sistemai, ši neišvengiama revoliucija palietė ir iki tol mažai kompiuterizuotas arba visai nekompiuterizuotas Rytų Europos šalis.

Naujai atsivėrusią rinką užplūdo, visų pirma, tuo metu jau savo atgyvenę kompiuteriai. Atsirado pirmieji pasaulinių kompiuterinių gigantų atstovai (“Baltic Amadeus”), tačiau tuo metu, kaip ir daugeliui Rytų bloko šalims, Lietuvos galimybės įsigyti naują įrangą buvo smarkiai appribotos finansiškai. Palaipsniui, stabilėjant ekonominei būklei, smarkiai išaugo kompiuterių, spausdintuvų, kopijavimo aparatų, faksų, vėliau ir mobiliųjų priemonių paklausa. Įsisteigė begalė kompiuterinių firmų.

Aiškių kompiuterinių paslaugų lyderių nebuvimas rodo, kad kompiuterių rinka ir tuo labiau kompiuterinių paslaugų rinka potencialiai plečiasi. Plečiantis rinkai, diegiamos įvairios naujovės: paplito mobilaus ryšio priemonės; Lietuva įsijungė į pasaulinį kompiuterių tinklą (World Wide Web) – Internetą.

2. Interneto kilmė

Internetas – visuotine komunikacijos priemonė (ARP Anet`as), sukurta 1969 m., remiant Advanced Research Projects Agency (ARPA), JAV Gynybos departamento padaliniui, kaip JAV karinis projektas šaltojo kaaro atveju. Pradiniame plėtros etape tinklas sujungė keturis svarbiausius JAV universitetus, be kita ko – ir UCLA, kuri tapo tolesnės plėtros iniciatore ir įkvėpėja. Iki 1981 m. Internetas buvo naudojamas tik mokymui, t.y. jis sujungė svarbiausias Amerikos bibliotekas, kurių saugyklose buvę dokumentai ir

r rankraščiai tapo prieinami platiems akademiniams sluoksniams.

Nuo 1981 m. Internetą imta naudoti kaip visuotinę komunikavimo priemonę duomenų perdavimo cikle: pradėda naudoti elektroninį paštą, WWW ir jo atmainas HTTP ir FTP. Pradžioje jo labiausiai reikejo būtent studentams ir dėstytojams, naudojusiems internetą aukštosiose mokyklose edukaciniam tikslams.

Mitas, kad internetas yra nevaldoma struktūra, yra neteisingas. Interneto plėtrą kontroliuoja ir priežiūri kelios organizacijos, svarbiausiaos yra Internet Society ir Internet Architecture Board.

Nuo 1981 iki 1993 metų internetas buvo naudojamas tik pramogoms ir edukacinės medžiagos paieškai. Nuo 1992–1993 metų internetu susidomėta kaip tiesioginiu komercinės informacijos kanalu. Imta kurti interneto svetaines, kurių pagrindinis tikslas – teikti pristatomąją komercinę informaciją. Nuo 1996 metų internetas tapo visuotine prekybos vieta, kurioje galima įsigyti tam tikrų prekių bei paslaugų.

Išplitus internetui, t.y. sukūrus daugybę interneto projektų, atsirado poreikis ieeškoti informacijos pagal klasifikuotus kriterijus. Buvo sukurtos specializuotos paieškos sistemos, kurių pagrindinis tikslas- palengvinti klasifikuotą paiešką.

Lietuvoje internetas atsirado 1994 metais ir sparčiai augo iki 1998 metų Rusijos klrizės. Lietuvos rinkos tyrimų bendrovės „SIC Gallup Media“ duomenimis, šių metų kovo-gegužės mėnesiais internetu nors kartą per šešis mėnesius pasinaudojo 10,7 proc. šalies gyventojų, per savaitę – 7,1 proc. gyventojų.

Praėjusiųjų metų anlrojo ketvirčio duomenimis, intemetu per šešis mėnesius naudojosi 8,9 proc. Lietuvos gyventojų, per savaitę – 5,8 procento. Tyrimų duomenimis, šių metų kovą – gegužę 44,5 proc. visų per pusę metų nors ka
artą naudojusiųjų intemetą buvo 15—24 metų gyventojai, 27,9 proc. – 25-34 metų gyventojai, 21,8 proc. – 35-49 metų.

50—74 mctų gyventojai sudarė vos 5,9 proc. visų vartotojų per pastaruosius šesis mėnesius naudojusių internetą. Sių metų kovą-gegužę tyrime dalyvavo l ,9 tūkst. 15—74 metų rcspondentų.

Internetu daugiausia naudojosi vartotojai, turintys aukštąjį arba ncbaigtą aukštąjį išsilavinimą (44 proc.). Iš turinčiųjų nebaigtą vidurinį ir spec. vidurinį išsilavinimą intemetu naudojosi 35,1 proc. gyventojų, o iš turinčiųjų specialųjį vidurinį išsilavinimą — 20,9 procento.

3. Interneto galimybės ir struktūra

Komunikacijos tinklų rūšys organizacijoje arba tarp jų:

1. Internetas. Egzistoja globaliai. E-versle leidžia sukurti ryšius tarp daugybės dalyvių;

2. Intranetas. Egzistoja organizacijoje. Skirtas keistis informacija tarp organizacijos narių. Nors apsaugotas („Firewall“) nuo pašalinių, jo galutinis tikslas – kad organizacija geriau aptarnautų rinkos dalyvius;

3. Ekstranelas. Skirtas patobulinti verslo partncrių (pirkėjo ir pardavėjo) koordinaciją,.Svarbiausia – komunikacija platinimo kanale.Vienos bendrovės kompiuterių grandinės pabaiga sujungiama su kitos bendrovės grandinės pradžia, taip sukuriamas bendras įmonės tinklas (su “Firewall” arba be jos), prie jo duomenų gali prieti tam tikras vcrslo partneris.

Interneto technologijos galimybės – neribotos informacijos pateikimo galimybė:

• HTTP (Hyper Text Transfer Protocol) protokolu perduodami tekstiniai, grafiniai, vaizdo, garso formatai;

• Bylų perdavimai FTP (File Transfer Protocol) protokolu;

• Prisijungimas prie tekstinių bylų, pavyzdžiui, bibliotekų, katalogų, jų administravimas (Telnet);

• Dalyvavimas virtualiose konferencijose, pokalbiuose il t.t.

4. Informacinė visuomenė ir teisės bei etikos problemos

Informacijos technologijų paplitimas buvo viena svarbiausių sąlygų leidusių susikurti ir plėstis informacinei visuomenei. Tačiau informacinė visuomenė plačiąja pr

rasme – tai visas šalis veikianti pasaulinė raidos tendencija, skatinanti globalizaciją, tarptautinių korporacijų susiformavimą ir informacijos mainus tarp įvairių šalių (Bieliūnas, 2000). Informacinė visuomenė – ne tik Europos Sąjungos, bet ir Lietuvos Vyriasybės prioritetas. ES dokumentuose pabrėžiama, jog informacinės visuomenės kontekste Europos valstybės turi sukurti aplinką, skatinančią konkurenciją ir lankstų bendradarbavimą, naujovišką verslo kultūrą, orientuotą į atvirumą.

Politikai ie ekonomistai dažniausiai deklaruoja progresyvios informacinės visuomenės tendencijas, pavyzdžiui, besiplenčiančias galimybes gauti informacijos ir ja keistis, arba naudą, kurią siūlo atsiradusios „naujosios ekonomikos įmonės“ (informacijos technologijų, elektroninės komercijos.) Kalbama ir apie naujo bendrovės modelio, kai keli aukštos kvalifikacijos specialistai gali pradėti labai pelningą intelektualųjį verslą, privalumus. Tačiau dažnai pamirštamos problemos, su kuriomis neišvengiamai tenka susidurti informacinės visuomenės link einančiai šaliai, taigi, ir Lietuvai. Viena sferų, kurią reformuojant prireiks itin daug investicijų ir laiko – švietimo sistema, juolab, kad dinamiškoje šiandienos aplinkoje mokytis visą gyvenimą jau yra būtinybė. Kita opi sritis – kokybiškai naujos teisinės aplinkos suformavimas. Juk informacinės visuomenės sąvoka apima ne tik pokyčius organizacijų gyvenime bei išaugusį žmonijų gebėjimą naudotis informacijos technologijomis. Akivaizdu, jog daugėjant galimybių perduoti duomenis kompiuteriniais tinklais tenka rūpintis ir tokių veiksmų teisėtumu, ir duomenų bei jų vartotojų apsauga.

Todėl kyla poreikis panagrinėti madernios, e-komercijai palankios teisinės aplinkos sukūrimo bei jos funkcionavimo valstybiniame legmenyje aspektus. Kita ve
ertus, negalima nematyti, jog globalioje kibernetinėje erdvėje jau senokai iškilo ir svarbi kito pobūdžio problema: organozacijoms ir žmonėms bendraujant internetu atsiveria akivaizdžios komunikačijos kultūros spragos.

5. Elektroninio parašo įstatymas

Galiojančios teisės normos daugiausia skirtos rašytiniams dokumentams, kuriose svarbus ranka užrašytas asmens parašas. Kadangi informacijos technologijos jou tapo vienu didžiausių ir greičiausiai augančių pasaulyje, kilo būtinybė išspręsti elektroninį parašą ir reglamentuoja jo infrastruktūrą.

Elektroninio parašo tikslas – užtikrinti dokumento autoriaus bei turinio tikslumą. Minėtasis įstatymas apibrežia elektroninio parašo formavimo tvarką, įrangą ir elektroninius sertifikatus išduodančių institucijų veiklą. Įstatymas teigia, jog saugus elektroninis parašas, sukurtas saugia parašo formavimo įranga ir patvirtintas galiojančiu kvalifikuotu sertifikatu, elektroniniams duomenimis turi tokią pat teisinę galią kaip ir parašas rašytiniuose dokumentuose, jį leidžiama pasitelkti kaip įrodymą teisme (8 straipsnis)

6. Verslas elektroniniame amžiuje: atitinkamų Vokietijos teisės aktū apžvalga

Lietuvos verslininkams – ir jau plėtojantiems veiklą internete, ir dar tik planuojantiems perkelti verslą į elektroninę erdvę, pravartu žinoti, kokie užsienio šalių įstatimai reguliuoja tokią veiklą atitinkamų valstibių teritorijose. Pateikti ir išanalizuoti informaciją apie elektroninę komerciją reglamentuojančius teisės aktus visose pasaulio ar Europos šalyse būtų labai sunku, todėl šiuo atveju siūličiau susipažinti su įstatymais, reguliuojančiais e-komercijos plėtrą, atsakomybę už turinį bei privatumo ir duomenų apsaugą internete tik vienoje demokratinėje valstybėje – Vokietijoje.

6.1 Elektroninė komercija

Veiklą, susijusią su e-komercija, Vokietijoje reguliuoja ir valstybiniai, ir federaciniai įstatymai (Overstraeten 1999).

1997 metais Vokietijoje įsigaliojo Bendrosios informacijos ir komunikacijos paslaugų sąlygos (vok. Informations – und Kommunikationsdienstegesetz – IuKDG, angl. General Conditions for Information and Communications Services) – dokumentas, sudarantis vieningą ekonominį ir tesinį pagrindą telekomunikacijos paslaugų pasiūlai ir naudojimui. Šis dokumentas reglamentuoja duomenų apsaugą, duomenų saugumą, autorių teises, jaunimo apsaugą, vartotojų apsaugą bei paslaugų tiekėjų atsakomybę. Be to, IuKDG sudaro Telepaslaugų aktas, Telepaslaugų duomenų apsaugos aktas bei Skaitmeninio parašo aktas.

Be IUKDG, tuo pačiu metu federacinė valdžia patvirtino Žiniasklaidos paslaugų sutartį. Jos reglamentuojamos paslaugos – telepardavimai, teletekstas bei oficialūs elektroniniai spaudos pranešimai.

6.2 Sandoriai internete.

Pagal Vokietijos įstatymus sandoriai internete juriditiškai galioja, tačiau tik tie, kuriems nereikia ypatingos formos. Pagal Skaitmeninio parašo aktą, kuris reguliuoja elektroninių deklaracijų autentiškumą, sandoriai autentifikuojami „dviejų raktų principu“, t.y. jų autentiškumą gali patvirtinti privačiai ir viešai sertifikuoti raktai. Tačiau reiketų žinoti, jog kol kas elektroniniu būdu pasirašyti vartotojų kredito susitarimai, saugumo deklaracijos ir kai kurie kiti dokumentai Vokietijoje nelaikomi galiojančiais ir jais ne visada gali būti remiamasi teisme.

Šioje dalyje bus trumpai pristatyti esminiai elektroninės komercijos sandorius ribojantys teisės aktai.

6.3 Galiojantys įstatymai.

Tarptautiniai sutartiniai santykiai Vokietijoje gali užmezgami internetu, jie vykdomi įprastu būdu. Komplikacijų gali kelti skirtingos nacionalinės jurisdikcijos taikymas. Mat, remiantis Vokietijos Civilinio kodekso Įžanginio akto 27 straipsniu, sutarties šalys gali laisvai pasirinkti sutartį reglamentuojantį įstatymą. Todėl dažnai vokiečių internetu sudaromos sutartys remiasi kitos šalies įstatymais. Svarbu, kad nebūtų nukrypta nuo nuostatų, kurios pagal Vokietijos įstatymus yra privalomos, t. y. Vartotojo apsaugos sąlygos turi būti garantuotos nepaisant to, kurios šalies teisinė bazė pasirinkta. Kitaip tariant, atliekant sandorį internete pagal bet kurios šalies įstatymus svarbiausia sąlyga yra vartotojų apsaugos taisyklės.

6.4 Bendrasios sąlygos.

Paslaugų tiekejams dirbti internete su daugybe galutinių vartotojų patogiau remiantis standartinėmis, tik atskirais atvejais modifikuojamomis sutartimis. Vokietijoje tokios sutartys turi atitikti Bendrųjų sąlygų akto reikalavimus, pavaldžius griežtai teisinei kontrolei. Tai reiškia, kad bet kokie apribojimai, galintys pakenkti vartotojui – kainų kėlimas, atsokomybės apribojimai – yra praktiškai negalimi. Dar daugiau, remiantis minėtu aktu sutarties sąlygos įsigaliojioja tik tokiu atveju, jei prieš pasirašant sutartį su klientu jam buvo sudarytos sąlygos išsamiai susipažinti su tos sutarties sąlygomis. Todėl lieka neaišku, ar internete skelbiamos sutarties sąlygos gali būti laikomos įpareigojanįiomis. Vokietijoje teismų praktikoje yra buvę atvejų, kai sutartys buvo paskelbtos negaliojančiomis, nes nepavyko įrodyti, kad vartotojas buvo susipažinęs su internete paskelbtomis sutarties sąlygomis. Gaila, bet tokia situacija nėra palanki paslaugos teikėjui.

6.5 Sutarčių sudarymas dėl apmokėjimo internete dalimis.

Sutinkimai su Vartotojų kreditavimo aktu, susitarimai su prevačiais galutiniais vartotojais dėl dalinių išmokų turi būti apiforminti raštu. Elektroniniai aktai, net ir parašyti pagal Skaitmeninio parašo akto reikalavimus, neatitinka tokių sąlygų, todėl šalia jų reikia ir raštiško susitarimo popieiuje. Be to, sutartis įsigalioja tik pristačius prekę.

6.6 Sandorių internete su galutiniais vartotojais panaikinimo teisė.

Privačiam galutiniam vartotojui palikta teisė atšaukti įsigaliojusius sandorius remiantis Aktu apie teisę. (angl. Act on the Right to Cancel Front Door Transactions). Pagal šį įstatymą tokią teisę galutinis vartotojas turi vieną savaitę nuo sandorio įsigaliojimo.

AGBG taisyklės, Vartotojų kreditavimo aktas ir Aktas apie teisę atšaukti naujai įsigaliojusius sandorius laikomi įstatymais, kurių reikalavimus privalo atitikti bet kuri internete sudarytas sutartis, net jei sandorio pagrindas yra kitas įstatymas.

6.7 Būsimieji įstatymai.

Po to, kai Europos Komosija priėmė E-komercijos direktyvą, Vokietija reguliuoja kai kurios savo įstatymus būtent pagal šią direktyvą.

7. Veiklos internetine etika.

Interneta – palnkamai nauja, labai lanksti ir greitai besiplečianti interaktyvi terpė, suteikianti naujų galimybių ir būdų bendrauti. Senai pripažinta, jog elektroninė komunikacija drastiškai pakeitė tradicinė bendravimo etiketo sampratą. Sinchroninis bendravimas pokalbių svetainėse, asinchroninis keitimasis informacija elektroniniu paštu, naršymas po neišsemiamus interneto klodus reikalauja kitokių žinių ir įgūdžių nei komunikavimas tradicinėmis priemonėmis. Komunikacija WWW sukuria psichologinę erdvę, kurioje sąveikauja žmonių grupės ar poros. Ji sukuria kontekstą, kuriame gali plėtotis žmogiškieji santykiai. Nenuostabu, kad įžengę į naująją interneto kultūrą lengvai galime padaryti socialinių klaidų: prieš savo norą įžeisti asmenį arba neteisingai suprasti jo siunčiamą žinią. Pavojus slypi tame, kad sėdėdami prie monitoriaus galime pamiršti, jog bendraujame su gyvu žmogumi, o ne su kompiuteriu. Ir dar: nesistenkime pasislėpti ir nepamirškime, kad anonomiškumas internete – tik mitas (plačiau apie tai – http://www.rider.edu/user/suler/psycyber/emailrel.html#anatomy )

Be jokios abejonės, interneto vartotojai privalo laikytis tam tikrų visai virtualiai bendruomenei taikomų taisyklių. Tinklo etikos kodeksas pasaulyje žinomas n-etiketo (angl. Netiquette, iš „network etiquette“) vardu. Virginia Shea, viena labiausiai citojamų n-etiketo kūrėjų, teigia, jog tai – teisyklių, įpareigojančių deramai elgtis kibernetinėje erdvėje, rinkynis. Viena vertus n-etiketas reikalauja, kad interneto vartotojas nepamirštų pakankamai universalių elgsenos taisyklių ir griežtai laikytųsi sistemų administratorių nustatytų reikalavimų. Kita vertus, virtualioje erdvėje kaip niekur kitur išlieka didžiulė interpretavimo galimybė, nes pats tinklas nuolat plečiasi ir keičiasi. Taigi, šioje dalyje bus pamėginta pateikti apibendrintas bendravimo internete gaires, paliekant galimybę kūrybiškai pažvelgti į virtualų bendravimą.

Oficialiuoju n-etiketo pagrindu laikomas organizacijos „Internet Engineering Task Force“ priimtas dokumentas RFC 1855(žr. Nuorodą) – daugiausiai juo ir bus bandoma remtis šioje tinklo etiketo apžvalgoje. Tačiau nereikia pamiršti, jog egzistuoja ne viena šių taisyklių variacija, todėl pateikiamus reikalavimus derėtų laikyti tik socialiai priimtinomis bendravimo virtualioje erdvėje gairėmis.

Interneto vartotojų kompetencija auga ne dienomis, bet valandomis. Dar neseniai gebėjimas naudotis elektroniniu paštu atrodė nemažas pasiekimas, dabar nieko nebestabina tai, kad žmogus pats moka susikurti asmeninę interneto svetainę. Vis aktualiau tampa mokėti kultūringai naudotis WWW(World Wide Web), FTP (File Transfer Ptotocol), MUD (Multi-User Dimensions) technologijomis arba tinkamai prisijungti prie „Gopher“ bei „Telnet“ ieškant naujosios informacijos. Akivaizdu, kad daliai skaitytojų būtų aktualu rasti nurodymų, kaip etiškai naudotis tinklo informacinėmis paslaugomis. Tašiau įvairius etikos atžvilgiu aktualius aspektus galima pastudijuoti skaitant minėtąjį dokumentą RFC 1855.

Siuo atveju apsiribosime tokiais n-etiketo nagrinėjimo aspektais“ rekomendacijos naudojantis elektroniniu paštu, patarimai kalbantis esamuoju laiku (on-line), nurodymai jungiantis prie pašto konferencijų bei naujienų grupių. Bus kalbama apie netinkamą elgesį interneto tinkle, pavyzdžiui, daugkartinį žinučių siuntinėjimą.(angl. Spam) arba informacijos apie tarimus virusus (angl. Virus hoax) platinimą.

8. Elektroninis paštas

Po telefono elektroninis paštas tikriausiai yra pati svarbiausia bendravimo ir terpasmeninių santykių palaikymo priemonė. Visų pirma, elektroniniu paštu lengva naudotis. Be to, el. Paštas žmonėms atrodo ęsas gana ąprastas ir saugus bendravimo dūdas, nes jis primena tradicinį laiškų rašymą. Elektroninis paštas yra įprasčiausias ir dažniausiai naudojamas terpasmeninių ryšių palaikymo būdas per internetą. Nors „pasikalbėti“ galima įvairiose interneto svetainėse, vėliau dažnai pereinama prie elektroninio pašto laiškų, nes šis bendravimo būdas leidžia pagilinti tarpusavio santykius; toks pokalbio būdas yra asmeniškesnis, patikimesnis ir mažiau chaotiškas.

Elektroninis paštas labai svarbus ir organizacijoje. Dažnai jos nariams svarbu gauti greitus atsakymus iš tos pačios arganizacijos narių arba iš kitų organizacijų. Moderniose oprganizacijose vis dažniau įrengiamas intranetas – vidaus tinklas, sudarantis galimybes operatyviai e – komunikacijai tarp bendradarbių. Susirašinėjant elektroniniu paštu sutaupoma daug laiko ir jėgų, nes daug ką galima aptarti tiesiog sėdint savo darbo vietoješ. Be to, išlieka rašytinė informacija, kurią organizacijoje galima saugoti ilgą laiką. Tyrimai rodo, jog JAV elektroninio pašto vartotojai vidutiniškai gauna apie 31 žinutę per dieną (http://globalvgw14.global.epnet.com/fullteūt.asp). Todėl tikėtina, kad bendravimas e-paštu išliks reikalingas ir įsigalint pažangesnėms technologijoms, tokioms kaip telekonferencijos.

Daug žmonių, ypač įmonių ir organizacijų atstovų, susirašinėja elektroniniu paštu vienas kito asmeniškai nepažinodami. Apie laiško siuntėją žinoma tis iš jo laiškų , nėra galimybės apie žmogų spręsti pagal jo išvaizdą, gestus, kalbėjimo manierą. Todėl labai svarbu laikytis bendravimo elektroniniu paštu etikos : e-laiško skaitytojas turi susidaryti atitinkamą nuomonę apie siuntėją ir tiksliai suprasti gauto laiško turinį. Čia dera apibūdinti kelis esminius e-pašto žinutės elementus bei jos rašymo principus, kurie sudaro kultūringos ir efektyvios e-komunikacijos pagrindą. Kadangį dauguma čia minimų nurodymų gali bei turi būti taikomi ir kitais e-komunikacijos atvejais, šiame skyriuje pateikiama daugiau informacijos nei kituose.

8.1 Būtinybė pažinti adresatą.

Elektroninės žinutės gavėjo ir siuntėjo kultūra, kalba ir humoro jausmas gali būti labai skirtingi: adresatas gali nesuprasti naudojamų akronimų, mato vienetų , datos užrašymo ar vaizdingų posakių. Be to, vartotojų naudojimosi technologijomis patirtis dažnai yra skirtinga, todėl derėtų būti kantriais. Reiktų įvertinti ir faktą, jog egzistuoja skitrumų tarp įvairių e-pašto sistemų: gavėjai gali neturėti tokių pačių elektroninio pašto funkcijų ar grafinių galimybių, todėl reikėtų vengti ypatingų šriftų, paryškinimo, pabraukimo, pavaiksliukų.

8.2 Elektroninio pašto adreso ypatumai.

Kai rašoma nepažįstamam asmeniui, ypač derėtų atkreipti dėmesi į e-pašto adresą. Kai kurie adresai priklauso grupei, o ne vienam žmogui, todėl reikia žinoti, į ką kreipiamasi. Prieš pradedant ilgą ir asmenišką susirašinėjimą būtų protinga patikrinti atitinkamą e-pašto adresa. Elektroninio pašto adresas yra tiek pat svarbus, kiek ir asmens telefono numeris, todėl reiktų saugoti jo privatumą.

8.3 Žinutės persiuntimas ar atsakymas į ją.

Labai nemandagu persiųsti iš šalies gautą informaciją, nepridųjus savo komentaro. Visada būtina ne tik pagrįsti tokį žinios perdavimą, bet ir įvardinti laukiamus gavėjo veiksmus (susipažinti, reaguoti ar pan.). Persiunčiant trečiajam asmeniui kieno nors žinutę (angl. Forward), tekste nereiktų keisti ariginalios minčių eigos; reikalui esant, tekst! Galima sutrumpinti, bet būtina nurodyti autorystę. Norint paviešinti gautą asmeninį laišką derėtų gauti siuntėjo leidimą. Atsakant į žinutę nereikėtų palikti viso gautojo laiško teksto – tai laikoma ypač blogo tono požyčiu. Užtenka įtraukti informaciją, į kurią tiesiogiai reaguojama. Bet kuriuo atveju būtina pateikti kontekstą, nes daugelis žmonių tuo pačiu metu dirba keliuose projektuose ir gali nesuprasti, kurio projekto kontekste rašomas atsakymas. Taigi, svarbu apibrėžti siunčiamos informacijos svarbą, parašyti, su kuo ji susijusi, įvardinti susijusį projektą, nurodyti žinutės siuntimo priežastis ir aprašyti kartu siunčiamus dokumentus (angl. Attachments)

8.4 Kopijos.

Nereikėtų siųsti šinučių kopijų (CC –angl. Carbon copy) daugeliui šmonių iš karto (išskyrus susirašinėjimą verslo klausimais) : viena vertus, tai dašnai būna neetiška, kita vertus, ilgas adresų sąrašas labai apsunkina žinutės skaitymą. Geriau naudoti BCC funkciją (angl. Blind cabron copy). Asmenys, gavę žinutę šiuo būdu, nežinos vienas apie kitą, t. y. Nematys kitų adresų. Rengiantis atsakyti į laišką verta pasitikrinti, ar jį gavęs asmuo – eilinis kopijos gavėjas, ar tikrasis adresatas.

8.5 Elektroninio laiško dalys.

· Kiekviename laiške turėtų būti prisistatymas, ypač jei rašoma įmonųs ar organizacijos vardu, įvardinant pareigas, organizaciją, patirtį. Tokia informacija – savotiška vizitinė kortelė – gali būti pridedama kiekvienos žinutės pabaigoje.

· E-žinutės būtinai turi turėti temą (angl. Subject). Tai gali būti pagrindinė laiškelio mintis ar idėja. Tuomet žinutėje reikėtų rašyti su šia tema susijusius dalykus. Jei norima paliesti keletą temų, būtų geriau parašyti atskirus laiškus kiekviena iš jų.

· Kreipinys lemia visos e-žinutės toną, priklausomai nuo to, ar į jį įeina vardas, ar panaudoti ypatingi skyrybos ženklai ir t.t. Kreipinio nebuvimas gali reikšti du dalykus: laiško siuntėjas gali būti apkaltintas tingėjimu ar pasyvumu, arba tai gali reikšti asmeninio ryšio tarp siuntėjo ir gavėjo nebuvimą. Tačiau dažnai galimas atvirkščias variantas – galbūt siuntėjas ir gavėjas dažnai susirašinėja ir jaučia stiprų tarpusmeninį ryšį, tuomet pasisveikinimas nėra būtinas, nes kiekviena žinutė atlieka ne atskiro laiško funkciją, bet yra tarsi nenutrūkstančio dialogo sudėtinė dalys.

· Laukiami gavėjo veiksmai. Kaip ir kiekvienu rašytinės komunikacijos atveju, elektroninėje žinutėje turi būti aiškiai suformuluotas informacijos siuntimo tikslas. Pavyzdžiui, frazė „perskaitę siunčiamą dokumentą, savo komentarus atsiųskite iki sausio 15 dienos“ yra gerokai efektivesnė negu tiesiog grįžtamojo ryšio prašymas.

· Atsisveikinimas parodo ne tik gavėjo ir siuntėjo tarpusavio santykį, bet ir siuntėjo emocinę būseną baigiant rašyti elektroninį laiškelį. Derėtų atminti, jog automatiškai siunčiamas parašas (angl. Signature block) nepakeičia parašo, t. y. Vardo ir/ arba pavardės.

8.6 Elektroninio laiško forma

Laiškas, ypač ilgesnis, turi būti lengvai skaitomas, todėl vertėtų rašyti nedidelėmis pastraipomis arba palikti atitinkamus tarpus.

Jei rašoma DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS, laiškas ŠAUKIA, ir nereikėtų tikėtis gaiti itin mandagų atsakymą.

Elektroninė žinutė, kaip ir bet kuri kita, turi turėti atitinkamus skyrybos ženklus. Papildoma skyryba išreiškia ir papildomas emocijas: daugtaškis gali reikšti pauzę, liūdesį, nusivylimą, žvaigždutės pabrėš atitinkamą žodį (mums *labai* reikia susitikti).

Reiktų atkreipti dėmesį į faktą, jog ne visos elektroninio pašto programos ar interneto serveriai atkoduoja lietuviškus rašmenis. Todėl jei yra nors mažiausias įtarymas, kad adresato gautas tekstas mirguliuos kvadratais ir klaustukais, geriau siųsti „svepla teksta“

8.7 „Priekabintos“ bylos

Jų siuntimas turi savų ypatumų. Jei siunčiamas paprastas tekstas, rekomenduotina jį įkelti į patį žinutės tekstą, o ne „prikabinti“ atskirai. Siunčiant ypač dideles bylas (tačiau ne didesnes nei numato e-pašto teikėjas – iki 3-6 Mb), reikėtų gavėją apie tai perspėti, ypač jei kyla įtarimas, kad gavėjo interneto ryšys nėra pats geriausias. Patartina įprasti didesnes nei 100 000 baitų bylas prieš siunčiant „suspausti“ zip. Ar rar. pagalba.

Tam tikrų etikos problemų gali sukelti faktas, jog ne visi e-pašto vartotojai dirba tose pačiose operacinėse sistemose. Todėl prieš siunčiant „prikabintą“ „Word“ formato bylą reiktų pagalvoti, ar adresatas tikrai naudojasi „Microsoft“ produktu. Gal jo kompiuteryje įdiegta „Linux“ operacinė sistema?

8.8 Emocijų reiškimas.

Elektroninėje korespondencijoje dažnai naudijami ypatingi emocijas reiškiantys simboliai. Elektroninis bendravimas labai skiriasi nuo įprasto, kai rašoma ar spausdinama ant popieriaus. Elektroninė komunikacija kur kas spartesnė, todėl labiau primena pokalbį. Ji leidžia „pašnekovams“ keistis trumpais laiškeliais, kurie tuoj pat pasiekia adresatą, ir šis gali nedelsiant atsakyti. Laiško gavėjas gali tučtuojau klausti to, kas jam neaišku, todėl elektroninė komunikacija yra gerokai lankstesnė ir efektyvesnė. Be to, elektroninio pašto žinutėse lengviau perteikti emocijas negu įprastame laiške. Mat elektroninio pašto vartotojai sugalvojo simbolių leidžiančių apibūdinti emocijas.

🙂 šypsena Sakykime, ženklas 😉 , įrašytas po aštraus pasakymo, g

. . .

Jeigu gavus tokią žinutę vis dėlto yra neramu, patartina apsilankyti www.Myth.com svetainėje „Mitai apie kompiuterinius virusus“ ( http://www.kumite.com/myth ), paieškoti informacijos apie minimą „virusą“ interneto paieškos sistemose „Google“, „Altavista“, „Infoseek“ ir įsitikinti, jog pavojus nepagrįstas. Blogiausiu atveju galima kreiptis techninės pagalbos. Svarbiausia – nesiųsti tokio laiško savo pažistamiems ir nesukelti bereikalingos psichozės.

Prie netikrų virusų gali būti priskiriami ir grandininiai, piramidinės sistemos ar „laimės“ laiškai. Akivaizdu, kad tai socialinės prigimties reiškynis, tačiau vis dar pasitaiko, kad jie vertinami rimtai. Štai vienas Kalėdų sezono „eksponatas“.

( /)

( _ / )

( ()/ )

( / ) IMK SI MAZA ANGELIUKA IR LAIKYK JI SALIA SAVES

( // ) JIS YRA TAVO ANGELAS SARGAS ATSIUSTAS TAVE PRIZIURETI

( / ) TAI YRA YPATINGAS ANGELAS SARGAS.

NUSIUSK TAI 5 ZMONEM PER VALANDA . SUGALVOJUSI NORA.

JEI TAIP PADAREI TAVO NORAS ISSIPILDYS O JIS GLOBOS TAVE AMZINAI.

Kaip kovoti su tokiais fantazijos padariniais? Svarbiausia – nepasiduoti iliuzijoms ir kiek galima plačiau skleisti informaciją apie šį reiškinį.

9. Įšvados ir pasiūlymai

Užgriuvęs mus visus informacijos ir bendravimo galimybių gausa, “Internetas”, šis naujas, unikalus modernios dabarties reiškinys, per neįtikėtinai trumpą laiką jau spėjo tapti neatsiejama daugelio mūsų gyvenimo dalimi. Vakar atsiradęs iš nieko, o šiandien prienamas beveik kiekvienam studenčiokui, pasaulinis tinklas gana daugeliui gali pasirodyti visiškai nevaldomu, neturinčiu nei įstatymų, nei elgesio taisyklių. Dar daugiau: kai kam “Internetas” tampa savotiška arena, kurioje galima pasirodyti “visame gražume”, įrodyti savo pranašumą prieš aplinkinius, užmiršti kasdienio gyvenimo nesėkmes, o gal už jas kam nors (dažnai – pirmam pasitaikiusiam) atkeršyti. Ir taip deja būdinga ne tik jaunimui. Štai neseniai vienos solidžios įstaigos tarnautojas be ceremonijų išvadino mane proletaru ir komjaunuoliu vien už tai, kad lietuvišką virtualių atvirukų tinklapį viename iš jo anonsų pavadinau “tautiniu”. Ypač didelį chaosą galima rasti IRC pokalbių kanaluose. Ten beveik nuolat sėdi vienas ar keli smarkuoliai, kurių nesibaigiančios replikos tiesiog siutina ir varo į neviltį norinčius bendrauti “žmoniškai”.

Dar dažniau pradedantys, o kartais ir labiau patyrę internautai padaro kąžką ne visai taip, kaip derėtų ne iš blogos valios, o tiesiog iš nežinojimo. Aukščiau nurodytosios etiketo internete gairės , be abejo, yra edukacinio pabūdžio, nors ir mažai tikėtina, kad užkietėję interneto chuliganai šių rekomendacijų laikysis. Aptarkime kelias bendražmogiškąsias tiesas, apibendrinčias n-etiketo esmę. Ir pradėkime nuo savęs. Tuoi pat.

Taigi:

Svarbiausia – žmogiškumas. Sekite savo žodžius ir poelgius. Tinklo erdvėje elkitės taip pat, kaip elgtumėtės žmonių akivaizdoje.

Įvertinkite viešumą. Ar rašytumėt elektroninę žinutę, ar kurtumėte interneto svetainę, atminkite – jus mato pasaulis.

Gerbkite kitų laiką ir energiją. Neapkraukite žmonių bereikalinga ar netinkamai parengta informacija.

Pasistenkite „gerai atrodyti“. Atminkite, kad apie jus kiti internautai spręs tik pagal pateiktos informacijos formą.

Žinokite, kur esate. Kiekviena virtuali bendrija turi savo dvasią, kultūrą, taisykles, todėl prieš įeidami apsižiūrėkite, kad nepadarytumėt neatleistinų klaidų.

Gerbkite asmens privatumą. Nesinaudokite galimybe skelbti asmeninę kito žmogaus informaciją, skaityti kitam skirtas žinutes arba įsibrauti į duomenį banką.

Padėkite palaikyti drausmę. Nekurstykite žodžių karų, nesivelkite į atsakinėjimą įžeidėjams.

Būkite atlaidūs. Nesmerkite žmonių už jų klaidas, geriau pagirkite jų pastangas.

10. LITERATŪROS SĄRAŠAS

1. Valavičius E., Tamošaitytė I., Našlėnienė A. Interneto labirintai, Kaunas, 2000;

2. Valavičius E., Našlėnienė A. Bendravimas internete, Kaunas, 2000;

3. Bieliūnas M. „Europos Sąjunga: informacinės visuomenės link“ Integracijos žinios, 2000, Nr.9 (18).

4. Overstraeten T. Van et all. Telekomunikations and Electric Business. Doing Business in the Electronic Age: A Legal Overview. Linklaters and Alliance: Kluwer, 1999.

5. Panagariya A. „E-Commerce, WTO and Developing Countries“. In Policy Issues in International Trade and Commodities Study Series, No 2. United Nations: New York, 2000.

6. http://everythingemail.net/email_glossary.htm E-mail Glosary: Common E-mail Terminology.

7. http://spam.abuse.net/ spam Fight Spam on the Internet

8. http://www.infobalt.lt/agentura/apsauga/apsauga.htm Agentūros „InfoBalt“ interneto svetainė. Autorių teisiū teisinė apsauga.

9. http://perkunas.vtu.lt/kompiuteriai/rfc1855lt.htm Netiketo taisyklės.

10. http://www.labas.com/internet/netiquette Etiketas.

11. http://www.ncia.net/ncia.htm/etiquette.htm E-mail Etiquette.

12. http://www.muza.lt/autoriu-teises/index.htm Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos interneto svetainė. Autoriū teisės.

13. http://www.vmyths.com Truth abouth Computer Virus Myths and Hoaxes.

14. http://www.wipo.int/about-wipo/en/pac/ip_declaration.htm Policy Advisory Commission World Intellectual Property Declaration.

Join the Conversation

×
×