Mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, apdorojimą, daugiausia pasitelkus kompiuterį vadinamas informatika. Terminu “informatika”, pradėta vartoti prieš trejetą dešimtmečių įvairiose šalyse, buvo įvardytas mokslas, susijęs su informacija. Prancūzijos akademija 1966m. patvirtino terminą “informatique”, kuris atitiko anglišką terminą ”computer science” (kompiuterių mokslas, tiksliau – skaičiavimai kompiuteriu). Vokietijoje apie 1968m. prigijo terminas “Informatik”, nusakantis informacijos tvarkymą panaudojant kompiuterius.Lietuvoje informatikos terminas ypač paplito nuo 1986m., kai bendrojo lavinimo mokyklose atsirado toks kursas. Iki tol šį terminą vartojo bibliotekininkai. Lietuvoje dar vartojamas žodis “kompiuterija” – juo apibūdinamas grynai praktinis darbas su kompiuteriu. Tačiau informatikos terminas apima ir teorinį, ir praktinį darbo su informacija pobūdį, taip pat ir kompiuterių taikymą.Kompiuteriuose saugomą ir apdorojamą informaciją vadiname duomenimis.Svarbi sąvoka – informacijos vertė. Ji priklauso nuo žmogaus požiūrio, t.y. esti subjektyvi: kas vienam atrodo labai svarbu, kitam tai gali būti nereikšminga.Pagal tai, kokia informacija saugoma laikmenose (bet kuri priemonė – materialus daiktas – informacijai saugoti, pvz., knyga, kasetė, diskelis, vaizdajuostė), kaip ji apdorojama, skiriamos keturios bendriausios rūšys: tekstinė, skaitmeninė, vaizdinė, garsinė.Kompiuteris gali būti puikus žmogaus pagalbininkas kaupiant, saugojant, apdorojant, perduodant ar ieškant informacijos. Tačiau ir patiems reikia išsiugdyti tam tikrus darbo su informacija įgūdžius: atskirti esminę informaciją nuo perkeltinės, greitai ją įvertinti, mokėti naudotis įvairiomis informacinės technilogijos priemonėmis. Kompiuteryje esančią bei juo apdorojamą informaciją įprasta vadinti duomenimis.Kompiuteris … Kas jis toks ? Ką su juo galima daryti ? Ar tai mechaninė ir labai kvaila mašina, o gal tai protaujanti ir labai gudri mašina ? Daugelis žmonių šiais laikais sieja savo darbą, verslą ir kitus ryšius su kompiuteriais. Tačiau ar jie tikrai moka gerai dirbti juo, esa susipažinę su visomis kompiuterio galimybėmis ir sąvybėmis ? Deja, anaiptol taip nėra, XXI a. siejamas vien tik su naujovėmis, kurios bus paremtos kompiuteriais ir kitomis “protingomis” mašinomis, daugelis žmonių vis dar nemoka, o gal net ir nenori mokėti bei susipažinti su kompiuteriais. Nemažai daliai žmonių ši “protinga” mašina atrodo baisiai ir jie paprasčiausiai nenori sau prisidaryti papildomų problemų, kurios jų manymu, “atsirastų” jiems pradėjus dirbti ja.
Išmokti dirbti kompiuteriu tikrai nėra labai lengva, tačiau nėra ir sunku. Pirmasis žingsnis turėtų būti susipažinimas su kompiuteriu iš išorės.Techninė įranga – tai fiziniai kompiuterio komponentai: sisteminis blokas, klaviatūra, pelė, standusis diskas, diskelių įtaisas, kompaktinių diskų įtaisas, vaizduoklis (displėjus arba monitorius) ir t.t.Įvesties įtaisai naudojami informacijai į kompiuterį įvesti. Dažniausia sutinkami – klaviatūra ir pelė. Be to, prie kompiuterių jungiami skeneriai (paveikslams, fotonuotraukoms įvesti), mikrofonai (garsams įvesti). Išvesties įtaisai naudojami kompiuterio informacijai išvesti. Kompiuteris turi vaizduoklį. Be to, prie kompiuterių dažnai jungiami spausdintuvai (tekstams ir grafiniams vaizdams spausdinti popieriuje), braižytuvai (brėžiniams braižyti), garsiakalbiai, ausinės ar garso kolonėlės (garsams išvesti) ir t.t. Tai pagrindiniai informacijos išvesties įtaisai (neskaitant vaizduoklio). Spausdintuvų tipai skiriasi spausdinimo principais, darbo sparta, kokybe bei kaina. Spausdintuvų tipai: adatiniai, lazeriniai, rašaliniai.Visi kompiuteriai dirba dvejetainėje skaičiavimo sistemoje, kurioje tėra du skaitmenys – 0 ir 1.Bitas yra mažiausias informacijos kiekio vienetas kompiuteryje, koduojamas vienu dviejų būsenų elementu.Baitas (B) – kompiuterio atmintinės kiekio vienetas, lygus 8 bitams. Tiek pakanka vienam teksto simboliui koduoti. Kilobaitas (KB) – 210 = 1024 baitai, megabaitas (MB) lygus 1024 KB arba 220 (kiek daugiau nei 106) baitų, o gigabaitas – 230 (kiek daugiau nei 109) baitų.Byla vadinamas tam tikro tipo duomenų rinkinys, turintis jam suteiktą vardą ir saugomas išorinėje kompiuterio atmintinėje. Bylose yra programų tekstai ir vykdymui parengti programų kodai, tekstiniai ir skaitmeniniai duomenys ir kt. Bylos didumas priklauso nuo jame saugomo duomenų rinkinio sudėtingumo bei apimties. Aplanku vadinama tam tikra disko ar išorinės atmintinės dalis, turinti savo vardą. Aplankuose gali būti laikomos ne tik bylos, bet ir kiti aplankai. Tai leidžia sukurti aplankų hierarchiją.Yra keli kompiuterių tipai: asmeniniai, nešiojami, tinklo, žaidimų, paslaugų kompiuteriai.Asmeniniai kompiuteriai skirti vieno vartotojo poreikiams tenkinti. Dažniausia jie žymimi pasiskolinta iš anglų kalbos santrumpa PC (Personal Computer).Nešiojamieji kompiuteriai – maži, lengvi PC, sunaudoja mažai energijos, maitinami akumuliatoriaus gali dirbti keletą valandų.Tinklo kompiuteriai – prie kompiuterių tinklo prijungti PC, kurių programinė įranga saugoma kituose kompiuteriuose, o prieš vykdant programas jos iš kito kompiuterio įkeliamos į tinklo kompiuterio atmintinę.Žaidimų kompiuteriai – tai kompiuteriai, kurie specialiai sukurti kompiuterinių žaidimų programoms vykdyti. Jie sparčiai atlieka žaidimui reikalingas garso ir vaizdo informacijos apdorojimo operacijas.Paslaugų kompiuteris – kompiuteris, teikiantis paslaugas kitiems per tinklą prie jo prisijungusiems kompiuteriams. Dažniausiai minimas tarnybinis bylų kompiuteris, turintis didelės talpos išorinę atmintinę, kurioje saugomos klientų bylos.Asmeniniai kompiuteriai paskutiniaisiais metais tapo kasdieniniu įrankiu ne tik darbe, bet daugeliui žmonių – ir namuose.Daugiausia reikia mokėti elementariausiais programas: – Microsoft® Word, Excel ir kt. Populiariausias pasaulyje programinės įrangos programų paketas MS Office padeda atlikti įprastines verslo užduotis. Teksto apdorojimas, el. pašto sistema, pristatymai, duomenų valdymas ir analizė bei daugelis kitų funkcinių galimybių skirtos šioms užduotims atlikti. Naujausia šio programų paketo versija, programa Office XP, su intelektualiųjų žymių, integruotos el. pašto sistemos, dokumentų atkūrimo ir jų siuntimo peržiūrai priemonėmis, padeda greičiau dirbti.Lietuvoje plačiausiai yra vartojami Microsoft firmos tekstiniai procesoriai. Windows 98 terpėje dirbantiems vartotojams siūloma naudoti MS Word 7.0, MS Word 97, MS Word 2000 ir kitas atmainas. Šis tekstinis procesorius yra naudingas ne tik įstaigoms bet ir individualiems vartotojams, kurie rašo straipsnius, knygas ar standartinės formos laiškus dideliam adresatų skaičiui. Kompiuterio virusas – parazitinė programa, prisijungianti prie vykdomųjų bylų, gaminanti savo kopijas, jomis užkrečianti kitas bylas, galinti pažeisti arba sunaikinti duomenis, pakeisti programų darbą. Virusu vadinamos kenkėjiškos programos, trikdančios kompiuterio veikimą. Paprastai kompiuterinis virusas užkrečia kitas programas, įterpdamos į jas viruso kodą. Virusas dauginasi ir keliauja iš vieno kompiuterio į kitą. Antivirusinė programa – tai programa, kurios paskirtis – aptikti bei neutralizuoti kompiuterio virusus. Ji peržiūri ir tikrina kompiuterio atmintinėje esančius ir į kompiuterį patenkančius duomenis. Kovai su virusais naudojamos specialios programos, dažniausiai vadinamos antivirusinėmis programomis.Pagrindiniai veiksmaiTekstiniai procesoriai padeda vartotojui sukurti kompiuterio valdomą automatizuotą dokumentų tvarkymo technologinį procesą. Šis procesas, kaip ir kiti techninių priemonių atliekami darbai, skaidomas į standartinius veiksmus. Pagrindinės šių veiksmų grupės yra tokios: dokumento spausdinimui skirto puslapio parametrų parinkimas,dokumentą saugančių failų tvarkymas, dokumento teksto rinkimas ir taisymas, rašybos bei gramatikos klaidų paieška ir taisymas,surinkto teksto formavimas (teksto parametrų parinkimas), dokumento grafikos, lentelių ir sąrašų kūrimas bei tvarkymas, sudėtingos sandaros daugialapių dokumentų tvarkymas,masinių laiškų ir raštų parengimas,dokumentų pertvarkymas į kitų programų formatus,paties teksto procesoriaus parametrų keitimas.Jeigu vartotojas turi bent nedidelę darbo Windows terpėje patirtį, šių priemonių naudojimas jam nekelia jokių problemų. Tačiau, jeigu kartais tokios problemos kyla, jis gali pasinaudoti operatyvios pagalbos sistemos paslaugomis. Pakanka paspausti klavišą arba pasirinkti pagrindinio meniu elementą Help.Įgijęs net nedidelį darbo su tekstiniu procesoriumi patyrimą, vartotojas gali jo valdymo priemones pritaikyti savo specifiniams poreikiams. Tai daroma keičiant procesoriaus parametrus. Tekstinio lango viršuje yra matoma juosta, kurioje yra tvarkomo dokumento vardas ir lango dydžio keitimo bei užvėrimo mygtukai. Po ja yra pagrindinio valdymo meniu juosta. Kiekvienas šios juostos elementas atveria siaurai specializuotą lentelę (meniu pakopą), kurios elementai valdo atskiras komandas, arba kitas lenteles bei dialogo langus.Pagrindinio meniu elementų paskirtis nurodo jų pavadinimai, pavyzdžiui: File – veiksmai su failais, Edit (taisa) – taisymo veiksmai ir t.t. Be universaliosios standartinės įrankių juostos dar yra ištisas rinkinys specialiųjų įrankių juostų.Procesoriaus lango centrinė dalis skirta tvarkomam dokumentui. Jei jis išeina už lango ribų, jį galima pastumti lango atžvilgiu vertikalia ir horizontalia slinkties juostomis (Scroll bars). Šios juostos yra lango kairėje ir apačioje. Lango viršuje ir kairėje gali būti rodomos liniuotės su centimetrų arba colių padalomis. Jos padeda nustatyti tikslią dokumento elementų vietą puslapyje.
Lango apačioje matoma būsenos juosta (informacinė eilutė) su žymeklio vietos dokumente aprašymu ir kitų procesoriaus parametrų vertėmis.Ekrane rodoma įrankių juosta yra Windows terpės objektas. Dvi įrankių juostos vienoje eilutėje.Įrankių juostos skirtingose eilutėse.
Ms Excel programa galėsite surinkti duomenis, atlikti įvairius skaičiavimus, pateikti duomenis grafiškai, duomenis rūšiuoti, filtruoti, apibendrinti, analizuoti. Galėsite rengti finansines ataskaitas, planuoti biudžetą bei spręsti kitokias problemas. Microsoft Excel programa paleidžiama Start » All Programs » Microsoft Excel.
MS Excel programa skirta:duomenų lentelių saugojimui ir apdorojimui; skaičiavimams;duomenų analizei; diagramoms kurti;
ataskaitų rengimui. Anksčiau sukurtą MS Excel knygą galima atverti priemonių juostos mygtuku arba meniu komanda File » Open.Programa užveriama meniu komanda File » Exit arba spragtelėjus pele lango užvėrimo mygtuką . Jei neišsaugojote paskutinių pakeitimų, MS Excel paklaus:
MS Excel darbo lapas yra lentelė, sudaryta iš narvelių. Lentelės eilutės numeruojamos skaičiais (1, 2 ir t.t.), stulpeliai – raidėmis (A, B ir t.t.). Pasibaigus lotynų abėcėlei, stulpeliai žymimi dvigubomis raidėmis (AA, AB, AC ir t.t.). Narvelių koordinatės žymimos stulpelio raide ir eilutės numeriu: A1, C15, X50.Paprastai MS Excel programoje matomos dvi priemonių juostos – standartinė (Standard) ir formatavimo (Formatting). Visų priemonių juostų sąrašas iškviečiamas viršutinio meniu komanda View » Toolbars. Pele ar klaviatūra galima pažymėti narvelį, narvelių bloką, stulpelį ar eilutę. Taip pat redaguojamo teksto dalį narvelyje.Eilutės įterpiamos komanda Insert » Rows, stulpeliai – atitinkamai Insert » Columns. Eilutė įterpiama virš pažymėtos eilutės. Pažymėjus kelias eilutes, prieš jas bus įterpta tiek naujų eilučių, kiek buvo pažymėta. Analogiškai įterpiami ir stulpeliai.Duomenys MS Excel programoje kopijuojami: 1. atliekant standartinius MS Windows kopijavimo veiksmus Edit » Copy ir Edit » Paste; 2. naudojant priemonių juostos mygtukus ; 3. į pasirinktą vietą įkelti galima ne tik kopijuojamų narvelių turinį, bet ir įvairius jų atributus bei įkėlimo metu atlikti kai kuriuos veiksmus su duomenimis. Tam po Edit » Copy skirta komanda Edit » Paste Special.
Duomenų trynimui skirtos komandos Edit » Delete ir Edit » Clear: Edit » Delete komanda ištrina pažymėtus narvelius; Edit » Clear komanda išvalo pažymėtų narvelių turinį (Contents), formatus (Formats), komentarus (Comments) arba viską iš karto (All). Paskutinio veiksmo atstatymui skirta meniu komanda Edit » Undo. Atlikti automatinius skaičiavimus su darbo lape esančiais duomenimis, leidžia narveliuose įrašytos formulės. Formulėse gali būti narvelių koordinatės, sričių bei narvelių vardai ir funkcijos. Formulės pradedamos lygybės ženklu.Formulės rašomos formulės eilutėje (FormulaBar):Formulė baigiama rašyti paspausdus klavišą arba formulės juostos mygtuką .
Tekstas formatuojamas viršutinio meniu komanda Format » Cells pasirinkus kortelę Font:Font – šriftas; Font Style – šrifto stilius; Size – šrifto dydis; Underline – pabraukimas; Color – šrifto spalva; Effects – efektai (perbraukimas, pakeltas ar nuleistas tekstas). Kai kuriuos teksto parametrus galima keisti ir formatavimo priemonių juostos mygtukais: Narveliams aprėminti bei jų fonui užpildyti skirtos meniu komandos Format » Cells kortelės Border (rėmeliai) ir Patterns (raštai). Taip pat galima naudotis priemonių juostos mygtukais.
Style – rėmelio linijos tipas; Border – linijos vieta; Color – linijos spalva; None – rėmeliai panaikinimi; Outline – rėmelis braižomas aplink pažymėtą narvelių bloką; Inside – rėmelis braižomas pažymėto narvelių bloko viduje.
Peržiūros langelyje Border matysite pasirinktus rėmelius.Patrauklus informacijos pateikimas daugeliu atvejų lemia ir jos poveikio veiksmingumą. Kadangi kokybiškų pateikčių kūrimas – gana sudėtingas uždavinys, jam spręsti įvairios programinės įrangos kūrimo firmos sukūrė keletą programų ir kuria naujus tobulesnius jų variantus. Pateikčių rengimo programa PowerPoint yra sudėtinė Microsoft Office paketo dalis skaidrių rinkiniams kurti, leidžianti panaudoti tekstą, lenteles, diagramas ir grafinius vaizdus.PowerPoint 2000 turi keletą svarbių savybių, iš kurių paminėsime tokias:Trejopi rodiniai. Ši programa trijose vieno rodinio srityse pateikia anksčiau atskiruose rodiniuose rodytus skaidrės, pateikties eskizo ir pastabų vaizdus. Tai palengvina pateikčių kūrimą ir taisymą, naujų skaidrių įterpimą ir pateikties peržiūrą.
Automatinis teksto matmenų derinimas. Ši programa pati pasirūpina, kad tekstas tilptų į jam skirtą vietą, atsižvelgia į vaizduoklio skiriamąją gebą.Savosios lentelės. Ankstesnėse programos versijose lentelės būdavo įkeliamos iš Word arba Excel programų. Dabar gi lentelės gali būti kuriamos tiesiai PowerPoint 2000 programoje.Pateikčių rengimo programos piktogramą paprastai rasite paketo Microsoft Office priemonių juostoje, kuri dažniausiai būna ekrano viršuje.Kaip ir kiekvienos dažniau naudojamos programos, šios programos nuoroda gali būti sukurta darbalaukyje.Pateikčių rengimo programą galima paleisti įvairiais būdais. Jei šios programos piktogramą matote Microsoft Office paketo priemonių juostoje spragtelkite ją.Jei ši programa įtraukta į paleisties (Start) meniu, paspauskite mygtuką Start ir išskleistame paleisties meniu pasirinkite Programs (Programos), kur tikriausiai ir rasite programos PowerPoint vardą.Jei šios programos nuoroda sukurta darbalaukyje spragtelkite šią nuorodą.Dar vienas būdas pradėti kurti pateiktį: paleisties (Start) meniu pasirinkite New Office Document (Naujas raštinės dokumentas). Atsivėrusio dialogo lango kortelėje General pasirinkite Blank Presentation (Tuščioji pateiktis) ir paspauskite OK.Peržiūrėjus ar baigus kurti pateikties dokumentą, reikia jį užverti. Tai galite padaryti keliais būdais.Spragtelkite meniu juostoje File ir atsidariusiame meniu pasirinkite komandą Close (Uždaryti). Paspauskite lango uždarymo mygtuką , esantį viršutiniame dešiniajame lango kampe. Jei pateikties dokumente buvo padaryti kokie nors pakeitimai, prieš užveriant dokumentą reikia jį įrašyti. Dokumentą galite įrašyti į diskelį ar diską tokiu pat būdu, kaip ir bet kurį kitą dokumentą:1. Spragtelkite meniu juostoje File ir atsidariusiame meniu pasirinkite komandą Save As (Įrašyti nauju vardu). 2. Atvertame dialogo lange Save As nurodykite diską ir aplanką (laukelyje Save in) bei bylos vardą (laukelyje File name). 3. Paspauskite mygtuką Save.Jei norite užbaigti darbą su pateikčių rengimo programa, tai galite padaryti keliais būdais:
1. Spragtelkite meniu juostoje File ir atsidariusiame meniu pasirinkite komandą Exit (Baigti).2. Spragtelkite viršutiniame kairiajame lango kampe esantį programos mygtuką .Jei pateikties dokumente buvo padaryti kokie nors pakeitimai, prieš baigiant programos darbą reikia jį įrašyti. Jei to dar nepadarėte, programa jums tai primins.Vieni įsisavina kompiuterio valdymą ir veikimo principą labai greit, kiti – lėčiau. Šiandieniniai kompiuteriai daugiausiai naudojami vesti buhalterinę apskaitą, vykdyti įvairius apskaičiavimus ir žinoma pramogai : žaisti įvairius žaidimus bei naršyti po internetą, rečiau rimtiems programavimams ir programų kūrimams.Literatūra:
A. Vidžiūnas. Microsoft ACCESS XP. 2002. Kaunas ”Smaltijos leidykla”.Bangimantas Starkus – “Kompiuteris. Pirmieji žingsniai” Smaltija Kaunas 1997.Valentina Dagienė – “Informatikos pradmenys. Informacija”, 1998m. Tarptautinių žodžių žodynas, 1985m.www.microsoft.lt