Nemunas ir jo intakai

Lietuva turi tankų upių tinklą – 1 km teritorijos tenka apie 0,4 km upių vagų. Iš daugiau kaip 11000 įvairaus ilgio Lietuvos upių – tik 722 upės ir upeliai yra ilgesni kaip 10 km. Įvairūs autoriai nurodo skirtingą upių skaičių.
Lietuvos upėmis į Baltijos jūrą nuteka apie 8 – 16 km vandens. Upių tinklo
tankumą galime paaiškinti drėgmės pertekliumi, gruntų laidumu.
Melioruotose plotuose upių tinklo tankis padidėjo, bet labai sumažėjo mažųjų upių vandeningumas, o kartu mažiau vandeningos tapo ir didžiosios mūsų valstybės upės (ypač vasarą). Tankiausias upių tinklas ten, kur iškrenta daugiausia kritulų (ppvz.,Žemaičių aukštumų vakaruose šlaituose), rečiausias – Lietuvos Pietryčių smėlingoje lygumoje (dėl laidaus grunto daugiau kritulių susigeria).
Upių vandeningumas ir kinta atskirais metų laikais. Vandeningesnės yra
ežerinės mitybos ir gausesnių kritulių rajonuose esančios upės.
Pavasarį, kai tirpsta sniegas bei ledas, taip pat rudenį, kai padaugėja kritulių, Nemunas patvinsta ir nebetelpa savo vagoje. Vasarą po gausių kritulių gali prasidėti poplūdžiai. 1959 metais pastačius Kauno HE, didelėje Nemuno dalyje pavyko suregulioti nuotėkį, ir katasrofiškų potvynių pavojaus jau nėra. 1958 metų balandžio mėn. Nemunas ties Kaunu buvo pakilęs net 111 metrų, apsėmė visą Senamiestį, centrą, kitus miesto rajonus(Panemunę, Vilijampolę). Dabar pavasario ir rudens potvyniai gana aukšti būna upės žemupyje ir deltoje (Rusnėje, Kintuose). Per pavasario potvynius upės debitas žiotyse siekia apie 2000m/s.Įdomu, kad Nilo žiotyse debitas būna apie 2500m/s. O Ni

ilas laikomas viena vandeningiausių pasaulio upių. Iš to galime spręti apie nemuno potvynių mastą. Normalus Nemuno debitas apie 500m/s.

Lietuvos upių tėvas

Didžiausia ir svarbiausia Lietuvos upė Nemunas, vadinamas Lietuvos upių tėvu. Jo baseinas apima didesnę respublikos teritorijos dalį, o dar nemaža upės baseino dalis yra kaimyninėje Baltarusijoje. Nemunas turi daugiau kaip 220 įvairaus didumo intakų. Nemuno baseine iškrinta net apie 60 km kritulių, tačiau pati upė nėra labai vandeninga, ir tik žemupys tinka laivybai. Pastačius kauno HE (1959), pakilus dėl užtvankos upės lygiui, laivyba tapo dar ir nuo Kauno iki Birštono.
Nemuno ištakos – Baltarusijoje, Minsko aukštumų pietiniose šlaituose. Bendras vagos ilgis – 937km (462km teka Baltarusijos Republika, batarusiai Nemuną vadina Neman).
Didžiausias Nemuno intakas – Neris įteka į jį Kauno mieste. Neris išteka iš Baltarusijos(baltarusiai Nerį vadina Viilija). Nemunas – lygumų upė. Ištakų ir žiočių aukščių skirumas tik 180 m, tad ir upės nuolydis nedidelis – 15 – 20cm/1km upės vagos ilgio. Srovė nesmarki, ir tik ten, kur upės vaga slenkstėta, kur ji kerta galinių morenų darinius, tekmės greitis padidėja. Itin nedidelis upės tekmės greitis žemupyje ir žiotyse. Nemunas – vienintelė Lietuvos upė, turinti deltą. Kuri prasideda ties Tilže, Gilios atšakoje. Nemuno deltoje auginamos polderinės pievos. Nuo Rumšiškių nemunas keičia tekėjimo kryptį – tekėjęs į vakarus. 50 km iki upės žiočių Nemuno vaga išsiskaido į atšakas – Giliją (k

kairėje) ir Rusnę(dešnėje), žemiau Rusnė šakojasi į Skirvytę ir Atmatą.

Didieji Nemuno intakai

Neris – didžiausias Nemuno dešinysis intakas, antra pagal dydį Lietuvos upė.Jos ilgis – 510 km. Didžiausi jos intakai – Vilnelė, Žeimena, Šventoji, Musė.
Merkys – didžiausia Pietų Lietuvos (Dzūkijos) upė. Jis prasideda Baltarusijos Respublikoje (pietinuose Ašmenos aukštumos šlaituose). Tai dešinysis Nemuno intakas. Merkio ilgis 206km. Merkio intakas Ūla dar vadinama “upe grobike“, nes ji “pagrobė“ Katros upės aukštumos 410 km baseiną. Pagrindiniai Merkio intakai – Lukna, Šalčia, Spengala, Versenka, Ūla.
Šventoji – tai didžiausias Neries dešinysis intakas. Išteka iš Samanio ežero (Zarasų aukštumoje). Upė teka per Požemio, Dūkšto, Jūžinto, Sartų, Ražų ir Pasačio ežerus. Šventosios ilgis 246 km. Žemiau Jūžinto ežero, ties Antaliepte, pastatytas Antalieptės HE, patvenkti Jūžinto ir kiti mažesni ežerai. Pagrindiniai Šventosios intakai: Audra, Indraja, Vyžuona, Jara, Šetekšna, Virinta.
Nevėžis – dešinysis Nemuno intakas. Tai tipinga lygumų upė, kurios ištakos netoli Troškūnų, pelkėtuose miškuose. Nevėžio ilgis 208,6 km. Nevėžis – viena iš dirbtinai maitinamų Lietuvos upių. Ji gauna apie 4,5m/s vandens iš Šventosios (ties Kavarsku įrengta siurblinė). Pavasariais būna aukšti potvyniai, o vasarą labai nusenka. Nevėžis turi labai daug intakų – jų priskaičiuojama apie 70. Didžiausi: Atlanta, Juoda, Juosta, Dotnuvėlė, Šušvė, Kiršinas.
Dubysa – dešinysis Nemuno intakas. Dubysos ištakos netoli Šiaulių miesto, Reizgių pelkėse(iki Reizgių ežero upė vadinama Genupiu). Į Nemuną įteka ties Seredžiumi. Ilgis – 138,9 km. Dubysa kalnu su

ujungta su Venta. Dubysos slėnis yra vienas iš vaizdingiausų Lietuvos upių slėnių. Pastaraisiais metais Dubysa labai nusekusi, vaga gausiai užaugusi vandens augalija. Upė turi daug intakų (nors jie labai maži): Kražantė, Luknė, Šiaušė, Kiršnovė.
Šešupė – didžiausia Sūduvos upė, kairysis Nemuno intakas. Jos ištakos yra Lenkijos Respublikos Šešupėlės kaime (netoli Suvalkų). Prieš įtekėdama į Nemuną upė teka Kaliningrado sritimi (61,6 km). Šešupės ilgis – 297,6 km. Didžiausi intakai: Krisna, Dovinė, Rausvė, Siesartis.
Minija – dešinysis Nemuno intakas, viena iš didžiausių Žemaitijos upių, išteka iš Didovo, Sidelio, Ilgio ir Pluotinalio ežerų teritorijos ir įteka į Nemuno atšaką Atmatą. Minijos ilgis – 212,9 km. Pagrindiniai intakai: Babrungas, Salantas, Alantas, Veiviržas.

Leave a Comment