- Tradicija tėvui vesti nuotaką prie altoriaus liko iš laikų, kuomet moteris tiesiogine prasme priklausė savo tėvui. Išleisdamas dukrą už vyro, jis atiduodavo merginą ir jos turtą jaunikiui.
- Jaunikis per vestuvių ceremoniją stovi dešinėje nuo senų laikų, kai vyrai savo nuotakas pasigrobdavo. Taip vyras galėdavo kaire ranka laikyti nuotaką, o dešine kovoti kardu su kitais jos gerbėjais.
- Tradicija jaunosios ir jaunikio artimiesiems per vestuvių ceremoniją sėdėti skirtingose bažnyčios pusėse liko nuo tada, kuomet dukterys buvo atiduodamos į žmonas, norint sutaikyti ir suvienyti nesutariančias šeimas. Taigi jaunųjų giminičiai sėdėdavo atskirai, kad išvengtų muštynių bažnyčioje!
- Pabrolys būdavo geriausias jaunikio draugas, padėdavęs jam pagrobti nuotaką
- Kažkas seno simbolizuoja santuokos ilgaamžiškumą, kažkas naujo – naują poros gyvenimą, kažkas skolinto reiškia laimingai ištekėjusios moters dalijimąsi šeimynine laime su jaunąja, kažkas mėlyno simbolizuoja ištikimybę.
- Tradicija nešti nuotaką per slenksti saugojo ją nuo blogio jėgų.
- Vestuvinis žiedas nešiojamas ant to piršto, nuo kurio, kaip anksčiau tikėta, kraujas vena teka tiesiai į širdį.
- Balta suknelė dėvima nuo 1840 m. Anksčiau moterys tiesiog apsirengdavo savo geriausia suknele.
Komentarai yra išjungti.