Kas yra emocinis intelektas darbe?

Platonas teigė, jog pažinimą visur lydi jausmai; jie viena iš proto dalių. Tačiau tas pats Platonas buvo vienas iš pirmųjų iškėlusių mintį, kad jausmai simbolizuoja primityvesnį, gyvuliškąjį mūsų pradą ir yra nesuderinami su mąstymu. Šią mintį vėliau patvirtino Froidas ir jo pasekėjai. Taigi požiūris, kad emocijos trukdo mąstymui, gyvuoja iki šiol.

Tačiau šiuolaikinėse organizacijose vis dėlto prisiminta, jog turime ne tik loginį mąstymą, bet ir jausmus, kurie taip pat gali būti naudojami tiek protingai, tiek neprotingai. O protingas jų panaudojimas gali tap pti dideliu privalumu ir pranašumu prieš kitus asmenis, mažiau efektyviai naudojančius emocijas ir nesugebančius jų valdyti taip, kaip tai jiems yra naudingiausia.

„Palik emocijas namie, o darbe vadovaukis tik loginiu mąstymu.“ – jau pasenęs požiūris. Dabar jau neabejojama, kad sugebėjimas panaudoti emocijas darbe gali būti būtent tas trūkstamas elementas, kuris padės kur kas efektyviau bendrauti tarpusavyje, greičiau spręsti problemas ir įgyti daugiau įtakos kitiems žmonėms.

Itin populiari tapo emocinio intelekto sąvoka – ji patraukė tiek mokslininkų, psichologų, tiek visos visuomenės dėmesį. Visame pasaulyje išgarsėjo Dan nielio Golemano knyga, plačiajai visuomenei pasakojanti apie emocinį intelektą ir apie tai, kuo jis mums svarbus. Dažnai netgi teigiama, kad emocinis intelektas daugelyje žmogaus gyvenimo sričių yra gerokai svarbesnis nei loginis mąstymas ar įprastinis intelektas, kuris ilgai buvo laikomas žmogaus sėk

kmės darbe garantija.

EMOCINIO INTELEKTO SVARBA ŠIUOLAIKINĖJE ORGANIZACIJOJE

Emocijų svarba darbinėje veikloje buvo ilgai ignoruojama daugelio verslo ir mokslo žmonių. Kurį laiką tai galima buvo pateisinti: įmonių struktūra ir darbo pobūdis anksčiau buvo gana paprasti, palyginus su šiuolaikinėmis organizacijomis. Tačiau dabar įmonių struktūra, darbuotojų motyvai ir visa darbo aplinka skiriasi nuo buvusios dvidešimto amžiaus pradžioje ar viduryje. Juk dabar įmonių pelnas didžiąja dalimi priklauso nuo darbuotojų idėjų, kūrybiškumo, gebėjimo sukurti naujus projektus ir produktus. Taigi, ignoruojant darbuotojų emocijas, gali kilti itin daug problemų, kurių galėtų nebūti, jei mokėtume tinkamai išnaudoti šią mūsų prigimties dalį.

Suvokti emocijų svarbą darbe ir išnaudoti jų teikiamas galimybes ypač svarbu įmonių, padalinių vadovams. Jiems tenka nuolat bendrauti su žmonėmis – pavaldiniais, klientais, todėl labai svarbu teisingai suprasti kitus, mokėti tin nkamai perteikti savo mintis, įtikinamai pateikti savo sprendimus ir daryti įtaką kitų žmonių veiksmams. Vadovams taip pat ne mažiau svarbu teisingai suvokti, įvertinti savo pačių mintis ir jausmus ir taip priimti tinkamiausius sprendimus, numatyti galimas jų pasekmes. Paprastai manoma, kad tai mūsų loginio mąstymo užduotis, todėl stengiamasi apsiriboti vien tik „blaiviu protu” ir nekreipti dėmesio į kylančius jausmus. Tačiau ir loginis mąstymas gali būti kur kas efektyvesnis, jei jį pasitelksime ne tik loginei, bet ir emocinei informacijai suvokti, įsisąmoninti ir pritaikyti.

Taigi vad

dovai stengiasi, kad įmonė veiktų kuo efektyviau. O kaip to pasiekti? Kaip reikėtų vadovauti, kad ne tik pats vadovas, bet ir pavaldiniai siektų kuo geresnių rezultatų ir kovotų dėl bendro tikslo? Čia atsiskleidžia asmeniniai vadovo sugebėjimai: kaip jis moka įkvėpti kitus žmones bendram tikslui, išlaikyti teigiamą požiūrį į darbą, sukurti aplinką, kurioje darbuotojai jaučiasi svarbūs ir naudingi. Viso to neįmanoma pasiekti, jei neatsižvelgsime į savo ir kitų žmonių jausmus, kylančius konkrečiu atveju. O emocinis intelektas ir yra ta grandis, kuri sujungia mūsų mąstymą ir jausmus bei leidžia efektyviau išnaudoti tiek materialius, tiek žmogiškuosius resursus.

KAS YRA EMOCINIS INTELEKTAS?

Apie emocinį intelektą galėtume kalbėti kaip apie žinojimą, ką jauti pats ir ką jaučia kiti žmonės, bei mokėjimą tuo pasinaudoti. Kitaip tariant, tai sugebėjimas gauti optimalius rezultatus iš savęs pažinimo ir santykių su kitais žmonėmis. Taip, kaip žmonėms reikia loginio intelekto įvairioms idėjoms suprasti ir panaudoti, taip reikia ir emocinio intelekto jausmams suprasti ir panaudoti.

Kas sudaro emocinį intelektą?

Atpažink. Pirmiausia emocinis intelektas – tai gebėjimas įsisąmoninti savo emocijas ir pajausti, ką jaučia kiti žmonės. Ne visi mes galime tiksliai pastebėti, ką patys jaučiame tam tikru momentu. Dar didesnė mįslė – kaip be žodžių atpažinti kito žmogaus jausmus?

Net ir kalbėdamiesi žmonės dalinasi ne tik mintimis – jausmai yra neatsiejamas mūsų palydovas, kad ir

kur būtume, kad ir ką darytume. Jie lydi mūsų mintis, veiksmus, nuspalvina bendravimą su kitais žmonėmis. Įsisąmoninę ir išmokę atpažinti savo jausmus galėsime lengviau atpažinti įvairias kitų žmonių emocijas.

Suprask. Emocinis intelektas – tai sugebėjimas ne tik atpažinti, bet ir suprasti savo ir kitų žmonių jausmų reikšmę, jų kitimą. Tai teikia daug pranašumų: mes gauname kur kas daugiau informacijos apie tai, kas vyksta mumyse ir aplinkiniame pasaulyje, gerokai daugiau sužinome apie žmones, su kuriais bendraujame, nei tuomet, kai nekreipiame dėmesio į emocijų teikiamą informaciją. Emocijos dažnai papildo, o kartais visai pakeičia mūsų žodžių prasmę, todėl jų nesuprantant skurdėja bendravimas, o kartais tai sukelia didelius nesusipratimus.

Vienas iš pirmų dalykų, ką galime padaryti, kad išmoktume tiksliau atpažinti ir suprasti jausmus – parodyti savo jausmus ir leisti juos reikšti kitiems žmonėms. Taip galėsime geriau pažinti kitus ir leisti jiems pažinti bei suprasti mus. Jei supykstate, tai ir sakykite, kad pykstate, o ne kaltinkite blogą orą ar pavaldinį, gadinančius jums nuotaiką. Jūsų jausmai yra pirmiausiai jūsų, o ne kieno nors kito; prasta nuotaika taip pat yra jūsų, o ne blogų oro sąlygų ar pavaldinio elgesio pasekmė. Jei jus slegia artėjantis sudėtingas susitikimas su klientu, tai nebijokite prisipažinti, kad nerimaujate. Tai padės šiek tiek atsipalaiduoti ir išlaikyti atviresnius san

ntykius su kitais žmonėmis, pavyzdžiui, savo sekretore; jai nereikės spėlioti, kas sukėlė jūsų irzlumą – neskanūs pietūs, kliento skambutis, jos pačios veiksmai ar dar šimtai kitų priežasčių.

Panaudok. Atpažink, suprask ir panaudok tai, ką sužinojai iš emocijų kalbos. Kaip minėjau, jausti nėra blogai, o greičiau priešingai: jausmai papildo ir pakoreguoja informaciją, kurią gauname iš tiesioginės žmonių kalbos ar elgsenos. Mūsų pačių jausmai mus perspėja apie tokius dalykus, kurių negalime iš karto pamatyti, ir tik vedami „šeštojo jausmo” (aišku, jeigu juo pasitikime ir jo paisome) juos sugebame atrasti.

Valdyk. Norint veiksmingai naudoti emocijas savo gyvenime, reikia mokytis jas valdyti. Tačiau tai nereiškia, kad emocijas būtina slopinti, kaip ilgai buvo manoma. Ypač darbinėje aplinkoje vienintelis pageidaujamas emocijų valdymo būdas buvo jų nuslopinimas. Anksčiau šis būdas atrodė pats parankiausias, nes emocijos buvo suvokiamos tik kaip trukdančios mąstyti ir kartu efektyviai atlikti darbą.

Dabar emocijos jau nebelaikomos kliūtimi, trukdančia logiškai mąstyti ir adekvačiai suvokti aplinką. Daug žmonių suprato ir patyrė, kad emocijos, jų supratimas ir valdymas dažnai ne tik netrukdo, bet padeda darbe: kai reikia atrasti sprendimus sudėtingose situacijose, kilus konfliktui, derantis, aptarnaujant klientus, parduodant ir t. t.

Taigi emocijų valdymas reiškia gebėjimą tinkamu laiku ir tinkamoje vietoje parodyti arba neparodyti savo emocijų. Pavyzdžiui, tam tikrais atvejais atjautę klientą dėl nesėkmės galime lengviau išspręsti jo problemą, netgi jei šis klientas reiškia visiškai nepagrįstas pretenzijas. Nepamirškime, kad atskleisdami emocijas, o ne jas slėpdami įgyjame pranašumą.

KAM EMOCINIS INTELEKTAS REIKALINGAS VADOVAMS

Suprantama, turintys aukštą emocinį intelektą („emociškai protingi“) vadovai pirmiausiai gerai pažįsta savo jausmus ir nėra apsiriboję vien loginiu mąstymu ar jo teikiama informacija. Vadovo darbas nėra darbas su daiktais ar įvairiais raštais. Daugiausia laiko jis praleidžia bendraudamas su žmonėmis – pavaldiniais, klientais. Todėl antra, ką sugeba „emociškai protingi“ vadovai, – tai suprasti („perskaityti“) žodžiais neišreikštus kitų žmonių jausmus ir išreikšti žodžiais bei tinkamai pabrėžti savuosius. Jie jaučiasi emociškai saugūs, kitaip tariant, jų neišmuša iš vėžių kito žmogaus jausmai ar nuomonė, jie nebijo pripažinti savo baimių ir taip paskatinti kitus žmones jas pripažinti. Taigi sukuriama atviresnė atmosfera, kuri gali padėti laiku atpažinti pavojus verslo sėkmei, laiku sužinoti apie tai, kas trukdo pavaldinių darbui ir laiku pašalinti kliūtis.

Emocijų supratimas pasireiškia kitų supratimu. Tinkamai suprastos ir išreikštos emocijos padeda skatinti ir įkvėpti pavaldinius: vadovui yra kur kas lengviau suprasti pavaldinių motyvus, dalykus, kurie skatina juos gerai dirbti, todėl vadovas pritaiko savo veiksmus prie pavaldinių vertybių ir motyvų. Be to, vadovo tolerancija, pagarba kitų žmonių jausmams, nuoširdūs santykiai taip pat padės pavaldiniams jaustis saugiau, atviriau bendrauti tarpusavyje ir su vadovu. Taip panaikinama nereikalinga įtampa darbe ir sudaromos palankios sąlygos, leidžiančios labiau susikaupti ir produktyviau dirbti.

Slepiant jausmus, ypatingai neigiamus, eikvojamas pavaldinių darbo laikas, mažėja kūrybiškumas, didina baimę rizikuoti. Nereikšdami savo jausmų darbuotojai gali neadekvačiai vertinti susiklosčiusią padėtį ir todėl priimti netinkamus sprendimus. Tai gali būti ir didesnę darbuotojų kaitą, darbo valandų eikvojimą pašaliniams, ne darbo, reikalams, neefektyvią komunikaciją organizacijoje, įvairiausius nesusipratimus ir darbo efektyvumo praradimą.

Vadovai gali išvengti šių problemų perduodami pagarbos, pripažinimo, paramos jausmus, pagarbos jausmus, skatindami pasitikėti, įvertindami savo pavaldinius, leisdami jiems jaustis svarbiems, naudingiems, reikalingiems. Jei bendraudami vadovai nevengs atvirai reikšti savo jausmų bei leis ir kitiems tai daryti, jiems bus kur kas lengviau kartu su pavaldiniais surasti būdų, kaip patobulinti darbo atlikimo procesą, pagerinti kokybę ar išspręsti sudėtingą problemą.

Patenkinę emocinius poreikius pavaldiniai jaučiasi produktyvesni, labiau motyvuoti, kantresni, kūrybiškesni, būna atviresni ir konkretesni. Todėl vadovui svarbu mokytis atpažinti emocijas ir jas valdyti – tai padaryti padeda emocinio intelekto lavinimas.

Taigi, kuo naudingas aukštas emocinis intelektas vadovui ir visai organizacijai? Trumpai tariant, emocinis intelektas:

– padeda efektyviau vadovauti: nuspręsti, kaip ir kokių veiksmų imtis konkrečiu atveju;

– padeda siekti bendrų tikslų: emocinės informacijos panaudojimas leidžia nuspręsti, kurių tikslų verta siekti;

– padeda inicijuoti ir vykdyti pasikeitimus, motyvuoti darbuotojus;

– skatina kūrybiškumą ir pagarbą individualumui.

Aišku, ne tik vadovo emocinio intelekto lygis lemia komandos ar visos organizacijos darbo sėkmę – jai daro įtaką ir visos darbo grupės narių emocinis intelektas.

Emocinis intelektas nėra absoliuti dorybė, kaip kartais teigiama. Kaip ir bet kokie kiti sugebėjimai, jis gali atnešti daug naudos, tačiau susiklosčius nepalankioms aplinkos sąlygoms aukštas emocinis intelektas gali tapti manipuliavimo žmonėmis įrankiu. Nepalankios sąlygos šiuo atveju dažnai būna priešiška aplinka, pavyzdžiui, kai į atvirai išreikštus darbuotojo jausmus atsakoma abejingumu ar net įžeidinėjimais. Tuomet manipuliavimas kitų žmonių jausmais ir tariamas atvirumas tampa savigynos įrankiu.

Todėl ir teigiama, kad svarbus ne tik vieno žmogaus – vadovo, bet ir visos komandos (darbo grupės, organizacijos), emocinis intelektas: visų įmonės darbuotojų mokymasis priimti, suprasti, valdyti emocijas ir tinkamai jas panaudoti.

Irina Remeikaitė

www.emocinisintelektas.lt

Leave a Comment