Vaikystėje vos susirgusi sapnuodavau, kad begaliniame susikertančių alėjų sode stumdau sunkius, gerokai didesnius už save kamuolius. Kiek besistengdavau, jie judėdavo lėtai lėtai. Kitas mane ilgai gąsdinęs sapnas – nevaldomas kritimas iš labai labai aukštai, kai prabusti pavykdavo tik likus keliems centimetrams iki žemės. O gerokai vėliau „tradiciniu“ nakties košmaru pervargus ar išgyvenant dėl ko nors tapo darbiniai nesusipratimai su šefu, absurdiški, bet labai nemalonūs.
Sykį susimąsčiau, ar tiesa, kad košmarai tėra emocinės išgyvenimų nuotrupos: matytų žmonių, kino filmų, gyvenimiškų situacijų rinkinys, chaotiškai pasivejantis mus naktį, kai bandome pailsėti? Ar košmarus regi ir kūdikiai?
Psichoterapeutas Raimundas Alekna abejoja, ar vos gimę mažuliai sapnuoja baisius sapnus. O štai suaugusiųjų košmarus vadina pasąmonės laiškais mums. Jei vaikų košmarai dažniausiai yra „vejasi – nepagauna“ tipo, suaugusiųjų sapnai kur kas simboliškesni ir įvairesni. R. Alekna teigia, kad košmarai – tai tarsi gyvenimo dalis, vykstanti mūsų pasąmonėje
Įvykių aplink mus tiek daug, kad sąmoningai fiksuojame nevisus, tačiau pasąmonė „įsiurbia“ daug daugiau, nei spėjame pastebėti. Sukaupta informacija rūšiuojama, išgyvenama, aktualizuojama tuomet, kai miegame. Taigi, jei pasąmonė yra tarsi skrynia su daugybe daiktų daiktelių, tai košmarai, ir apskritai – sapnai, yra iš jų konstruojama mozaika: iš visumos atrenkama ir pateikiama tai, kas geriausiai gali papasakoti apie mūsų pačių gyvenimą, baimes, troškimus, santykius su kitais ir pačiais savimi.
Naktimis persekiojančios pabaisos ar vaizdiniai dažniausiai yra simboliniai, tai nėra tiesioginiai išgyvenimai. Šių ženklų reikšmę bandoma atsekti nuo senų senovės.
Šiuolaikiniai sapnų tyrinėtojai skeptiškai vertina populiariuosius sapnininkus dėl jų neasmeniškumo. Jei norite patys pabandyti interpretuoti sapnų kalbą, atkreipkite dėmesį į vadinamąją gestalt psichoterapiją. Jos guru – Fritz‘as Peris‘as savo pacientams, norintiems suprasti košmarus nurodydavo „tapti“ tuo, ką sapnavo ir kalbėti, ką išgyveno. Pavyzdžiui, susapnavus milžinišką žiurkę, reiktų „virsti“ žiurke ir kalbėti, ką ji nori tau pasakyti, ką išgyvena. Psichoterapeutų nuomone, šis metodas labai efektyvus – tokio spontaninio kalbėjimo metu išryškėja žmogų valdantys stereotipai, jo santykiai su aplinkiniais, užslėpti tabu – t.y. kodėl neleidžiama sau elgtis vienaip ar kitaip.
Tokia terapija ne tik įdomi, ji padeda žmogui sėkmingiau save realizuoti, išsilaisvinti iš nemalonių sapnų ar net ydingų elgesio, mąstymo modelių. Pasak psichoterapeutų, beveik iš kiekvieno sapno galėtume išpešti kažką naudingo.
Sapnų simbolikos skeptikai teigia, kad košmarus sapnuojame, jei prieš miegą žiūrime per daug filmų, apsipykstame ir t.t.. Tačiau psichoterapeutai neabejoja – jei pasąmonė kažką „pasiskolino“ iš filmo ir įdėjo į sapną – tai jau yra simbolis. Juk ne kiekvienas, pažiūrėjęs tą kino juostą sapnuoja košmarus. Kitaip tariant, filmas mus užkabina tuo atveju, jei tai, kas jame rodoma, mums aktualu: yra asociacijų su žmogaus gyvenimu, išgyventomis baimėmis.
Paprastai košmarų nesapnuojame nuolat, tad jiems dažnėjant atkreipkite dėmsį, – kas ypatingesnio vyksta jūsų gyvenime, kas reikalauja dėmesio? Jei kartojasi vienas ir tas pats košmaras, tai greičiausiai reiškia, kad yra kažkokia svarbi problema, kurios sąmoningai išspręsti nepavyksta. Tad pasąmonė, rodydama baisų sapną, bando perduoti sąmonei svarbią žinią, kurią vertėtų išsiaškinti. Iššifruoti košmarai ne tik padeda išspręsti gyvenimiškas situacijas, bet ir išlaisvina žmogų iš nemalonaus sapno gniaužtų.
Nors esame linkę sapnus mistifikuoti, psichoterapeutai mano, kad jie atlieka nuorodos, dėmesio pritraukimo vaidmenį. Supratus, ką konkrečiam žmogui reiškia sapnuojamas simbolis, sapnų „laišką“ vėliau jau galima atpažinti, juo pasitikėti. Tarkim, Onutė suvokia, kad kai sapnuoja žuvį, dažniausiai tai reiškia, kad ji prisiėmė per daug įsipareigojimų, nespėja atlikti darbų ir situacija jai „slysta“ iš rankų. Tačiau kitam žmogui žuvies simbolis gali reikšti visai ką kitą, tad apibendrintas liaudiškas sapnų interpretavimas kartais gali tik pabloginti situaciją, o ne ją išspręsti.
Žinoma, slogius sapnus skatina ir pervargimas. Tokiu atveju baisybės parodo, kad gyvename nelabai tvarkingai, kad mums kyla per daug pavojų. Tokiu atveju verta imtis priemonių: pirmiausia – labai gerai pailsėti. Atgavęs jėgas žmogus, jaučiantis dvasinį ir psichologinį komfortą, turėtų sapnuoti gražius, „rožinius“ sapnus. Jei prabudote išpiltas šalto prakaito ir norite „pabėgti“ nuo nemalonaus sapno, – būtinai pakeiskite kūno padėtį, galite atsikelti gurkštelėti šalto vandens, juo nusiprausti veidą.
Ryte pamąstykite, ką susapnuotas dalykas galėtų reikšti? Ką bando pasakyti viena psichikos dalis, kitai? Kodėl sapnas jus gąsdina? Atmikite, košmaras dažniausiai ne išorinė grėsmė, tai vidinis, dvasinis žmogaus konfliktas. Žinią reiktų interpretuoti iš pozicijos: „ne aplinka man pavojinga, bet aš kuriu situaciją, kur galiu pasidaryti žalos“.
Pasąmonė tai jaučia ir bando perspėti, sustabdyti. Visgi kartais žmonės susapnuoja realiame gyvenime jų laukiančias nelaimes – iš tiesų galima intuityviai, pagal tam tikrus požymius jausti, kad gali nutikti vienokia ar kitokia nelaimė. Tarkim, nuolatinis neatsargus vairavimas per pasąmonę gali reikštis sapnais, kuriuose matysime įvykstančią avariją.
Norite geriau suprasti savo sapnus? Rašykite sapnų dienoraštį. Tokį turint, bus paprasčiau prisiminti sapnų detales, atsekti, kurie sapnai kartojasi ir kokius ženklus jie mums siunčia.
