“Bailiai bėga nuo pavojų, o pavojai nuo drasuolių” – Udeto Sezaras Fransua
Norint gyventi harmoningą ir darnų gyvenimą, pirmiausia reikia pažinti tris priešus, kad paskui būtų galima juos sunaikinti. Šie priešai yra neryžtingumas, abejonės ir baimės. Kai tik pasireiškia viena iš jų, netrukus pasirodo ir kitos dvi.
Neryžtingumas – baimės sėkla! Neryžtingumas iš pradžių virsta abejone, tada ši nelemta porelė pagimdo baimę! Dažnai neryžtingumo ir abejonės susiliejimas vyksta lėtai, dėl to šie priešai dar pavojingesni. Jie auga ir kenkia jums nepastebimai.
Sėkmės žmonėms siekti trukdo būtent baimės. Štai tokį turime priešą. Kad galėtume jį įveikti, turime žinoti, koks jis, pažinti jo silpnąsias ir stipriąsias vietas. Neleiskite šiam klastingam priešui jūsų apgauti. Kartais baimė glūdi pasąmonėje, kur ją sunkiau aptikti ir dar sunkiau nugalėti.
Baimė – tik proto būsena
Kiekvienas turime teisę kontroliuoti savo protą, mintis. Būtent nuo to, kuria vaga pakreipsime savo protą, priklauso mūsų sėkmė ar nesėkmė. Baimė – tėra proto būsena.
Visi žmogaus kūriniai prasideda tam tikra minties forma – mūsų mintys galų gale virsta savo fiziniu atitikmeniu. Štai kodėl mąstydami apie turtą tampame turtingi, o mintys apie skurdą į skurdą mus ir įstumia. Pastarąsias mintis gimdo baimės.
Baimė, kaip jau minėjau, tėra proto būsena – ne daugiau! Tačiau ji pajėgi sugriauti bet kokį siekį. Ji stingdo vaizduotę, smukdo pasitikėjimą savimi, slopina entuziazmą, neleidžia nusibrėžti tikslų, užgesina valios jėgą, žlugdo asmenybės sugebėjimą originaliai mąstyti, menkina ambicijas.
Baimė galų gale žudo meilę, griauna draugystę, gadina sveikatą… ir visa tai vyksta pasaulyje, kur mums skirta džiaugtis ir klestėti, siekti didelių tikslų.
Šešios didžiausios baimės
Psichologai dažniausiai išskiria šešias pavojingiausias baimes, kurias vienais ar kitais gyvenimo etapais patiria bemaž kiekvienas žmogus. Žinoma, be mūsų išvardytų baimių esti ir kitų, tačiau tas kitas galima priskirti vienai iš šešių.
Skurdo baimė
Didžiausią žalą, be abejonės, daro skurdo baimė. Tačiau mūsų sąraše ji pirmoji dar ir dėl to, kad ji sunkiausiai įveikiama. Ši baimė išaugo iš fiziologinės tendencijos išnaudoti kitus žmones.
Gyvūnai, kadangi yra valdomi instinktų, medžioja kitus gyvūnus. Žmogus, kaip labiau išsivysčiusi būtybė, turinti intuiciją, gebanti mąstyti ir nustatyti priežastinius ryšius, neryja savo brolių tiesiogine prasme, – jie mėgsta juos “ryti” psichologiškai. Šis reiškinys, kad pernelyg neišplistų, yra ribojamas įstatymais.
Niekas žmogui nesukelia daugiau kančių ir pažeminimų nei skurdas! Tik jį patyrusieji gali tai suprasti. Ir nenuostabu, jog žmonės bijo skurdo. Iš patirties jie žino, kad su pinigais ir materialinėmis vertybėmis susijusiuose reikaluose nedera niekuo pasitikėti.
Šeši skurdo baimės simptomai:
1. Abejingumas, paprastai pasireiškiantis ambicijų stoka ir susitaikymu su gyvenimo sunkumais. 2. Neryžtingumas. Tai įprotis sutikti su kitų žmonių nuomone netgi tada, kai ji akivaizdžiai neteisinga. 3. Abejonė. Dažniausiai pasireiškia nuolatiniais atsikalbėjimais ir pasiteisinimais dėl nesėkmių. 4. Nerimas. Būdinga išraiška – priekabiavimas, polinkis išlaidauti daugiau, nei galima sau leisti. 5. Perdėtas atsargumas. Įprotis visur pastebėti neigiamus dalykus bei nuolatiniai pamąstymai apie galimas nesėkmes. 6. Delsimas. Simptomai, pasireiškiantys atsakomybės vengimu, laimės atsisakymu, susitaikymo su skurdu.
Kritikos baimė
Kaip kritikos baimė įsismelkia į žmogaus protą paaiškinti sunku. Manoma, kad kritikos baimė sudaro žmogaus prigimties dalį, kuri kartais jam padeda pateisinti gėdingus poelgius.
Visiems žinoma, kad vagis ims kritikuoti tą, iš kurio ką nors pavogė – jis taip daro norėdamas pateisinti savo niekšišką poelgį. Arba prisiminkite rinkimus! Juk politikai paprastai kalba ne apie savo programą, planus ir gabumus, o piktai kritikuoja oponentus, pliekia jų “trūkumus”.
Kritikos nebijo drabužių gamintojai. Kiekvieną sezoną jie keičia modelius. Bet kas diktuoja madą? Aišku, ne pirkėjas, o gamintojas! Kodėl jis užsikrauna papildomų rūpesčių nuolat keisdamas stilių? Atsakymas aiškus. Pakeitimai jam leidžia parduoti daugiau drabužių, taigi gauti didesnį pelną.
Taip daro ir automobilių gamintojas – jo tikslas toks pat. Niekas nenori važinėti pasenusio modelio automobiliu. Kodėl? Todėl, kad tokio automobilio savininkas bijo savo draugų, važinėjančių naujutėlaičiais mersedesais ar citroenais, kritikos.
Kritikos baimė sukausto žmogų ir paveikia svarbesnes jo gyvenimo sferas. Jeigu perskaitytume brandaus žmogaus mintis, ko gera, sužinotume, kad jis nebetiki daugelių tiesų, kurias jam nuolat kala į galvą visuomenė.
Kodėl žmogus bijo apie tai kalbėti atvirai? Atsakymas: nes jis bijo aplinkinių kritikos. Prieš keletą šimtmečių žmonės buvo deginami ant laužo už tai, kad pasiskelbdavo netikį vaiduokliais. Mes, šių dienų žmonės, tą laužo baimę esame paveldėję.
Septyni kritikos baimės simptomai:
1. Drovumas, kuris pasireiškia nervingumu, nenoru bendrauti su nepažįstamais žmonėmis, nepatogumo jausmu. 2. Dvasinės pusiausvyros stoka. Požymiai: balso tembro kitimas, nesivaldymas, bloga laikysena, prasta atmintis. 3. Charakterio silpnumas. Žmogui sunku ką nors nuspręsti, jis nesugeba aiškiai išsakyti savo nuomonės, linkęs delsti, aklai nuolaidžiauja kitų nuomonei. 4. Nevisavertiškumo kompleksas. Pasireiškia per dideliu kalbumu, neparemtu darbais. Daug skambių žodžių, kurių prasmė dažnai neaiški pačiam kalbėtojui. 5. Išlaidumas. Gyvena ne pagal kišenę, iš kailio nerasi, kad būtų “kaip visi”. 6. Iniciatyvos stoka. Jis nesugeba pasinaudoti galimybėmis, bijo pasakyti savo nuomonę, netiki savo idėjomis, išsisukinėja. 7. Ambicijų stoka. Pasidavimas be kovos, visų įtarinėjimas, netaktiškas elgesys, baimė pripažinti savo klaidas.
Ligos baimė
Ši baimė turi ir fizines, ir socialines šaknis. Ji glaudžiai susijusi su mirties ir senatvės baime. Apie senatvę ir mirtį žmogus mažai žino, bet nuo pat vaikystės prisiklausęs baisių pasakojimų, labai jų baiminasi.
Ligų baimę dar skatina baisūs vaizdiniai, kas laukia žmogaus po mirties. Jie kemšami mums į galvą nuo ankstyvos vaikystės. Taip pat mus gąsdina pinigų suma, kurią teks užmokėti už gydymą, jei susirgsime.
Vienas žymus gydytojas nustatė, jog 75% visų žmonių, besilankančių pas gydytojus, kenčia nuo hipochondrijos – tai yra ligos įsikalbėjimas. Buvo įtikinamai parodyta, kad ligos baimė gali sukelti jos fizinius simptomus.
Ligą galimą įsiteigti. Tai dažniausiai ir daroma. Liga prasideda nuo minties impulso, galinčio pereiti nuo vieno žmogaus prie kito arba kilti vieno žmogaus prote. Ligos baimės sėkla glūdi kiekvieno žmogaus prote.
Ligas ypač skatina nusivylimas meile ir verslo nesėkmės. Štai vienas jaunuolis, kentėjęs dėl mylimos moters, pakliuvo į ligoninę ir keletą mėnesių kovojo su mirtimi. Tačiau psichoterapijos seansuose vaikinas susipažino su patrauklia moterimi ir užmezgė su ja aistringą romaną. Po kelių savaičių pacientas pasveiko.
Septyni ligų baimės simptomai:
1. Saviįtaiga. Žmogus ligą įsikalba, jam patinka ligonio vaidmuo, jis nuolat kalba apie savo ligos simptomus. 2. Hipochondrija. Tai yra neigiamų minčių rezultatas, todėl niekas, išskyrus teigiamas mintis ir emocijas, negali išgydyti sergančio žmogaus. 3. Neveiklumas. Ligų baimė kliudo mankštintis ir dirbti bet kokį fizinį darbą, todėl žmogus dažnai priauga svorio, tampa pasyvus, mažai juda. 4. Nusilpęs imunitetas. Ligų baimė susilpnina įgimtą žmogaus organizmo atsparumą bakterijoms – puikios sąlygos sirgti. 5. Savigaila. Žmogus ima savęs gailėtis, jis neabejoja, jog yra didelis ligonis, kita vertus, tokiu būdu bando išvengti tam tikrų pareigų. 6. Piktnaudžiavimas alkoholiu ar narkotikais. Jis nori numalšinti skausmą, užuot pašalinęs jo priežastis. 7. Susirūpinimas. Jis skaito medicinines knygas apie įvairių ligų simptomus ir bando juos rasti savyje.
Prarastos meilės baimė
Šios baimės šaknys siekia tolimą praeitį, kai žmonės turėjo poligamines šeimas ir laisva meilė buvo normalus dalykas. Pavydas ir įvairiausios neurozės kyla todėl, kad žmogus bijo prarasti meilę. Iš visų baimės rūšių šioji sukelia daugiausia skausmo. Ji gali žmogaus gyvenimą paversti chaosu.
Šios baimės ištakos siekia akmens amžių, kai vyrai grobė moteris. Jie taip daro ir toliau, pasikeitė tik metodai. Neliko prievartos, atsirado gražūs žodžiai, įkalbinėjimai, pažadai… Pasirodo, tai patikimi būdais moters širdžiai užkariauti. Vyrai išsaugojo tuos pačius įpročius, kurie buvo jiems būdingi civilizacijos aušroje.
Taip jau yra, kad moterys labiau pasiduoda šiai baimei nei vyrai. Šis faktas lengvai paaiškinamas – mat moterys iš patirties žino, jog vyras gali nubėgti pas kitą moterį, todėl jos turi būti budrios, jei nenori savo vyro atiduoti varžovei.
Trys meilės praradimo baimės simptomai:
1. Pavydas. Žmogus būna pavydus, įtarinėja partnerį neištikimybe – aiškus požymis, kad jis bijo prarasti jo meilę. Pasitikėjimo vietą užima įtarumas. 2. Priekabiavimas. Jis ima ieškoti artimųjų ar savo verslo partnerio trūkumų. 3. Avantiūrizmas. Jis rizikuoja, apgaudinėja, kad tik turėtų pinigų – yra įsitikinęs, kad meilę galima nupirkti. Švaisto pinigus, dažnai perka dovanas, nemiega naktimis.
Senatvės baimė
Iš esmės ši baimės forma turi du šaltinius: pirma, žmonės senatvę sieja su skurdu, antra – su ligomis, kančiomis ir panašiais dalykais. Antroji priežastis pasitaiko kur kas dažniau. Dėl jos kyla nepasitikėjimas žmonėmis, ligų baimė, taip pat baimė prarasti seksualumą ir patrauklumą.
Nedera pamiršti fakto, jog daugelis senyvų žmonių gyvenimą baigia senelių namuose. Pripažinkite, kad tai nelabai džiugi perspektyva.
Be to, neužmirškite, kad žmonės būgštauja netekti savo nepriklausomybės ir laisvės, nes visiems žinoma, jog pagyvenusių žmonių fizinė ir ekonominė laisvė gali būti apribota.
Keturi senatvės baimės simptomai:
1. Priešlaikinis nusilpimas. Kai kuriems palyginti jauniems žmonėms atsiranda nevisavertiškumo kompleksas, jie įsikala į galvą, kad jau yra seni ir nieko nesugeba.
2. Amžiaus minėjimas. Daugelis 40-50 metų žmonių ima minėti savo amžių kaip nesėkmės priežastį. Jie nesupranta, kad yra pasiekę aukščiausių galimybių tašką. 3. Iniciatyvos atsisakymas. Žmogus neberodo iniciatyvos, jo vaizduote prigęsta, jis nebepasitiki savimi – to priežastis yra tariama senatvė. 4. Noras atrodyti jaunesniam. Šis noras lyg ir ne toks blogas, bet dabar kalbame apie kraštutinius atvejus, kai pagyvenę žmonės savo manieromis mėgdžioja jaunus žmones.Mirties baimė
Kai kuriems ši baimė žiauriausia iš visų šešių čia suminėtų baimių. Kai toks žmogus pagalvoja apie mirtį, jį sukausto siaubas. Tokios baimės šaknys yra neteisingai suprastos religinės dogmos.
Mintys apie galimą amžiną bausmę atima bet kokį domėjimąsi gyvenimu. Laimė tada nebeįmanoma. Nors padėtis keičiasi.
Šiuo metu mirties baimė ne tokia stipri, kaip tais laikais, kai nebuvo koledžų ir universitetų. Mokslininkai atrado daug pasaulio paslapčių, ir jų atradimai šiek tiek susilpnino mirties baimę. Dabar jaunuolius, besimokančius koledžuose ir universitetuose, nelengva įbauginti amžina ugnimi ir šėtonu.
Pasaulį sudaro energija ir materija. Iš elementariosios fizikos žinome, kad nei vienos, nei kitos neįmanoma sunaikinti. Ir energija, ir materija gali pereiti iš vieno būvio į kitą, bet ne išnykti.
Gyvybė – tai energija. Kito atsakymo tiesiog nėra. Jei neįmanoma sunaikinti energijos ir materijos, tai ir gyvybė nesunaikinama. Gyvybė, kaip ir kitos energijos formos, be pėdsako išnykti negali. Ji tik pereina į kitą būvį. Mirtis – tai dar vienas žmogaus etapas.
Trys mirties baimės simptomai:
1. Pamąstymai apie mirtį. Įprotis galvoti apie mirtį dažniau būdingas pagyvenusiems žmonėms, bet kartais jaunuoliai mąsto apie mirtį daugiau nei apie tai, kaip iš gyvenimo gauti pasitenkinimą. Užimtas žmogus neturi laiko galvoti apie mirtį. 2. Skurdo baimės asociacija. Žmogus gali bijoti mirties todėl, kad ji jam reiškia artimų ir mylimų žmonių skurdą.
3. Ligos asociacija. Liga gali sukelti depresiją. Nusivylimas meile, religinis fanatizmas, nervingumas ir kitos priežastys gali žadinti mirties baimę.Nerimas – baimės pirmtakas
Nerimas yra proto būsena, jos pagrindas – baimė. Nerimas lėtai įsismelkia į žmogų ir galų gale sunaikina pasitikėjimą savimi, nuslopina iniciatyvą. Nerimas – nuolatinės baimės forma, kurią sukelia neryžtingumas, nesugebėjimas priimti sprendimų. Tačiau kadangi nerimas kyla prote, tai savo protu jį galite ir įveikti.
Mes nejaučiame nerimo tada, kai turime aiškų konkrečių veiksmų planą. Visų pirma atsikratykite mirties baimės – juk žinote, kad šis įvykis neišvengiamas. Išguikite skurdo baimę – jūs galite ir privalote uždirbti pakankamai pinigų. Visam laikui pamirškite kritikos baimę – neverta nerimauti dėl to, ką šneka ar galvoja kiti. Numaldykite senatvės baimę – juk senatvė ne yda, o dovana, atnešanti išmintį ir patirtį. Pamirškite visų ligų simptomus, atsikratysite jų baimės. Įveikite nelaimingos meilės baimę – galų gale juk galite gyventi ir be meilės!
Žodžiu, atsikratykite įpročio nerimauti. Nėra nieko, dėl ko būtų verta nuolatos graužtis. Toks turėtų būti jūsų gyvenimo devizas. Tuo įsitikinęs jūsų protas prisipildys ramybės, mintys bus tvarkingos ir darnios, pasijusite laimingi.
Nerimaujantis žmogus ne tik atima iš savęs galimybę racionaliai veikti – jis perduoda šiuos destrukvius impulsus aplinkiniams ir atima iš šių žmonių galimybę normaliai gyventi.
Šis tekstas paremtas garsaus sėkmės mokytojo Napoleono Hillo knygos “Mąstyk ir būk turtingas” medžiaga. Šią knygą yra išleidusi “Luceo” leidykla.
Teksto autorė Diana Šimanskytė
