Kuršių marios
Prieš kelis tūkstančius metų Baltija, supylusi Kuršių nerijos smėlio gūbrį, atskyrė įlanką nuo likusios jūros. Susidarė Kuršių marios.Jos gana didelės, net 1584 km2. Tačiau Lietuvai priklauso tik pusė (413 km2). Kita pusė priklauso Rusijos Kaliningrado sričiai.Kuršių marios didelės, plačios, bet palyginti negilios, apie 2 m gylio. Tik vakariniu pakraščiu tęsiasi 4,5 m gylio Panerijos duburys. Per audrą bangos mariose iškyla iki 2,5m aukščio. Jos išjudina dugno nuosėdas, išlyginą dugną.Taip pat sumaišo vandenį.
Kuršių mariose vanduo gėlas, druskingumas nedidelis(0,3%o), nes į jas keliomis atšakomis įteka Neemunas.Nemuno vandenys pro Kuršių marių žiotis Klaipėdoje teka į Baltijos jūrą ir bematant išstumia sūrų jūros vandenį. Tik kartais stiprus vakarų vėjas jūros vandenį įvaro į Kuršių marias. Tuomet šiaurinėje marių dalyje druskingumas gali pasiekti 7-8%o. Tačiau ne vien Nemuno dėka druskų čia nedaug. Į marias įteka dar 25 upės ir upeliai.
Vasarą vanduo įšyla iki 23-25oC, o žiemą užšąla.Tada žvejai lipa ant ledo ir žvejoja.Kuršių mariose yra daug žuvies. Priskaičiuojama apie 50 rūšių, iš jų 20 rūšių- verslinės. Vertingiausios verslinės žuvys: lašišos, šlakiai, nėgės, stintos, starkiai, vėėgėlės, žiobriai, unguriai, sykai, lynai, ešeriai. Menkesnės vertės yra kuojos, plakiai, aukšlės, raudės, dyglės. Kuršių marių žuvys praeivės (jos gyvena ir mariose ir jūroje, o neršti plaukia į upes)-lašišos, šlakiai, nėgės, sykai. Žvejų tinkluose daugiausia pasitaiko kuojų, karšių, stintų, ešerių.
Kadangi Nemunas į
Per pastarąjį dešimtmetį Kuršių marios labai pasikeitė. Dėl ušterštumo žuvo dauguma povandeninių augalų, ypač plūdžių, tarp kurių buvo daugelio žuvų nerštavietės. Nemunas ir kaliningrado srities upės plukdo tokį užterštą vandenį, kad žūva ne tik žuvų mailius, bet ir suaugusios žuvys. Norėtūsi tikėti, kad po kiek laiko, pastačius vandens valymo įrenginius, marių vanduo praskaidrės.
Šiaurinėje marių pakrantėje įsikūręs svarbiausias šalies uostas-Klaipėda, į kurį įplaukia didžiuliai jūrų laivai.