KLAIPĖDOS UNIVERSITETAS
SOCIALINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS
VIEŠOJO ADMINISTRAVIMO IR SOCIALINĖS GEOGRAFIJOS KATEDRA
Saudo Arabija
Referatas
Darbo autorius: SNSGR16 gr.Margarita Šeifer
Darbo vadovas: Lekt. Dr. I. Spiriajevienė
Klaipėda, 2016
Turinys
ĮVADAS…………………………………………………………………………………………………………….3
1. Geografinis išdėstymas……………………………………………………………………………………………..4
2.Saudo Arabijos įtaką pasauliui…………………………………………………………………………………….4
2.1. Įstatymai………………………………………………………………………………………………………………..4
2.2. Konfliktai………………………………………………………………………………………………………………4
2.3. Politinė sistema………………………………………………………………………………………………………5
3. Kultūra……………………………………………………………………………………………………………………5
3.1. Tradicijos…………………………………………………………………………………………………………….. 5
3.2. Tikėjimas………………………………………………………………………………………………………………6
4. Gyvenimo būdas……………………………………………………………………………………………………….6
4.1. Žmonių elgesys………………………………………………………………………………………………………6
4.2. Gimstamumas ir mirtingumas…………………………………………………………………………………..7
IŠVADOS…………………………………………………………………………………………………………8
LITERATŪRA………………………………………………………………………………………………….9
Įvadas
Šiuolaikiniame pasaulyje, kur informacines technologijos sparčiai kinta žmonės stengiasi išsaugoti savo kultūra tokia, kokia buvo iš prigimties ir visais būdais nesunaikinti iš žmonių atminties. Pasaulyje įvairūs ištekliai pasiskirstę netolygiai. Nėra šalies, kuri būtų jais visiškai apsirūpinusi arba vyrautu taika, lyčių lygybė. Be abejo, pasaulyje yra šalių, kuriose religija ir kultūra yra svarbiausi gyvenimo rodikliai, būtent jie diktuoja žmogaus elgsena, jo gyvenimo būda, todėl dėl šių dalykų žmonės turi atsisakyti nuo to, kas kitiems yra įprasta kasdienybė.
Visų kultūrų sudedamoji dalis yra religija. Tai vienas iš pagrindinių žmonijos kultūros elementų. Ji formuoja skirtingą požiūrį į gyvenimą ir vaidina svarbų vaidmenį šalių kultūroje, politikoje, ekonomikoje. Religija gali keisti net politinį žemėlapį – religiniai skirtumai dažnai tampa karo pradžios motyvu. Nors religijos skiriasi, tačiau jos turi ir daug bendrų bruožų: tikėjimą, amžinybės viltį, maldą, simbolius, šventąsias vietas, šventes.
Pastaraisiais metais politines bei socialines problemos sudaro nemažą poveiki kiekvienos pasaulio šalies gyvenimui, jo kokybei. Šie du pagrindiniai rodikliai gali reglamentuoti bendrą šalies padėti bei keisti istoriją.
Šio referato tikslas, supažindinti su Saudo Arabijos kultūra, žmonių elgsena ir atskleisti pagrindinės socialinės bei politinės šios šalies problemas.
1. Geografinis išdėstymas
Saudo Arabija, oficialiai Saudo Arabijos Karalystė– didžiausia Arabijos pasaulio absoliutinės monarchijos valstybė, esanti Artimuosiuose Rytuose, pietvakarių Azijoje. Ribojasi su Iraku šiaurėje ir šiaurės rytuose, Jordanija šiaurės vakaruose, Kuveitu, Kataru, Bahreinu ir Jungtiniais Arabų Emiratais rytuose, Omanu pietryčiuose be Jemenu pietuose. Šiaurės rytuose šaliai atsiveria Persijos įlanka, o vakaruose – Raudonoji jūra. Saudo Arabija užima beveik 2 150 000 km² ir turi apie 27,6 mln. gyventojų. Saudo Arabijos valstybė buvo pripažinta 1932 metais. Šalis pirmauja pagal naftos eksportą ir tai didelis poveikis pasaulio politikoje. Nemažai pajamų gaunama iš turizmo, nes į Meką musulmonai važiuoja iš viso pasaulio. Saudo Arabija padalinta į 13 emyratų. Emyratai dar dalinami į gubernijas.
2.Saudo Arabijos įtaką pasauliui
Akivaizdu, kad žmonės kuria kultūras, gyvenvietes, socialines ir ekonomines sistemas bei gyvenimo būdą pagal savo įsitikinimus ir filosofiją. Tačiau viskas tai sukelia daug nesupratimu kiek valstybės viduje, tiek sudarant įtaką kitoms pasaulio valstybėms.
Mūsų pasaulyje yra daugybė šalių, kurie sudaro įtaką kitoms šalims, nepasaint atstumu ir kitų kaimyninų šalių. Šalis kuri kaip ir daugelis Azijos šalių nelieka nepastėbima tai- Saudo Arabija. Iki šios dienos Saudo Arabija sukuria nemažai gandų dėl savo griežtų įstatymų, tradicijų ir sudaro išskirtinė nuomonė. Galima teigti kad europiečių akimis Saudo Arabija turi labai daug skirtumu nuo pasaulio šalių.
Šiandien islamas yra gana uždara religinė sistema, diktuojanti tam tikrą gyvenimo būdą, kuris atitinka musulmoniškos moralės ir etikos principus. Islamas yra religija, apie kurią šiandien kalbama daugiausia, tačiau nesunku pastebėti, kad šios kalbos neretai būna ne dvasinio, o politinio pobūdžio. Be to, šiandien tradiciškai apie islamo pasaulį kalbama kaip apie priešišką erdvę. „Džihadas“, „terorizmas“, „šariatas“ yra tos sąvokos, kurios formuoja mūsų požiūrį į šią religiją. Bet kuriuo atveju islamas turi visas galimybes tapti vadovaujančia ne tik religine, bet ir politine sistema pasaulyje. Vadinasi, islamo pasaulis bandys vis labiau diktuoti savo taisyklės globalioje erdvėje, o tai greičiausiai lems naujus geopolitinius konfliktus. Jei būtų atakuojama kuri nors musulmonų šalis, dauguma musulmonų tai vertintų kaip puolimą prieš islamą.
2.2 Konfliktai
Visi ginčai, konfliktai ir nesutarimai kyla dėl teritorijų, vienos šalies kišimosi į kitos politiką, ekonomiką. Įtampa kyla dėl religinių ir etninių interesų. Šiuolaikiniame pasaulyje sąvoką „terorizmas“ plinta ir turi artimą ryšį su islamo šalimis. Dabar terorizmas yra laikomas šiuolaikinių konfliktų priežastimi ir tam tikra prasme yra jų išraiška, nes net ir maži teroro aktai turi didelį poveikį tarptautiniams santykiams. Terorizmas aiškiai parodė, kad jis gali žvėriškai smogti bet kurioje pasaulio vietoje. „Ekonominis modernėjimas ir socialiniai pokyčiai atskiria žmones nuo vietinių tradicijų ir silpnina priklausymo nacionalinei valstybei jausmą”, tačiau ši sąvoką priešingą Saudo Arabijai ir kitoms islamo šalims, todėl kad tikėjimas yra pirmoje vietoje. Žiniasklaidoje gana dažnai nurodoma, kad islamo pasaulyje kaip tik yra nemažai vidinių nesutarimų. Labiausiai šiuos nesutarimus sąlygoja vyraujančių religinių srovių – šiitų ir sunitų priešprieša. Būtų gana sunku paaiškinti skirtumą tarp šių islamo srovių ir ne kiekvienas musulmonas žino kuriai grupei jis priklauso. Musulmonų pasaulyje daugumą sudaro sunitai. Kaip „Islamo žinyne“, sunitų vardas yra tiesiogiai susijęs su Suna – tai sąvoka, apibūdinanti „islamiškos gyvensenos etaloną“, kuris yra paremtas Mahometo gyvenimo aprašymu. Šiitai atsirado per politines kovas, kurios prasidėjo po Mahometo mirties. Tarp šių dviejų grupių dažnai vyksta nesutarimai dėl skirtingų požiūriu ir noru, kas ir kaip turi valdyti. Nesutarimai prasidėjo dar 632 metais, kai mirė Islamo religijos pradininkas, pranašas Muhamedas. Akivaizdu, kad laikui bėgant tarp šių dviejų religinių grupuočių išsivystė skirtingi religiniai įsitikinimai.
2.3 Politinė sistema
Svarbiausia valdymo institucija -Saudo monarchija. 1992 m. išleistas pagrindinis vyriausybės įstatymas skelbia šalį monarchija, kurią valdo pirmojo valstybės karaliaus Abd Al Aziz Al Saud palikuonys. Jis taip pat teigia, kad Koranas yra valstybės konstitucija, o šalis valdoma remiantis šariatu (islamo įstatymais). Šalyje neveikia jokios politinės partijos, nevyksta valstybiniai rinkimai, neskaitant vietinių rinkimų, kurie vyko 2005 m., o juose dalyvauti galėjo tik vyriškosios lyties atstovai. Karaliaus galia teoriškai ribojama šariato ir Saudo Arabijos tradicijomis.
3.Kultūra
Kultūra lemia visuomenės gyvenseną, atsakinga už kiekvienos šalies ateitį. Kultūra nuolat kinta, tai lemia ryšiai su kitomis kultūromis, todėl labai svarbu išsaugoti šalies kultūra tokia, kokia buvo iš prigimties, kokia perdavė pavėldetojai. Saudo Arabijos kultūra pagrinde sukasi aplink islamą, jų tradicijos, tikėjimas, įpročiai labai panašus. VII amžiuje atsiradusi islamo kultūra yra jauniausia iš didžiausių pasaulio religijų. Kai kurie Korano nuostatai krikščionių akimis gali atrodyti mažų mažiausiai keisti ir pažeidžiantys žmogaus teises. Koranu sekančioje islamo kultūroje daug kanonų, kuriais turi vadovautis kiekvienas doras musulmonas. Europečiams nuostatos gali pasirodyti smulkmeniškos ir skrupulingos, tačiau musulmonams jie itin svarbus. Manoma, jeigu staiga pasaulyje būtų sunaikinti visi Korano egzemplioriai, Šventoji Knyga niekur nedingtų, nes milijonai musulmonų yra išmokę visą knygoje esantį tekstą mintinai nuo pradžios iki galo.
Kai kurie įstatymai gali šokiruoti Saudo Arabijos lankytojus, kad išvengti pasekmių, pageidautina juos žinoti. Saudo Arabijoje draudžiama fotografuoti pastatus, gatvės ir t.t. arba privalote gauti leidimą iš ministerijos. Taip pat uždrausti teatrai, muzikos koncertai bei kitos pramogos.
Musulmonė moteris skiriasi nuo Europos šalių moterų. Moterys yra teigiamai vaizduojamos vienintelėje pasaulio Šventraščių knygoje Šv.Korane, kurioje moterys yra dažnai minimos kartu su vyrais, ir abu apibūdinami kaip draugai ir partneriai tikėjime. Moterys yra visiškai priklausoma nuo vyro, ar tai būtų jos tėvas, brolis, vyras ar net sūnus. Apskritai Moters socialinis pasaulis apsiriboja šeima bei namų erdve ir socialaus individo – įvaizdžio islame net nėra. Socialiniu požiūriu kalbėti apie moters padėtį islame yra kalbėti apie jos padėtį šeimoje. Todėl teoriškai moteris, vien lyties pagrindu, nėra nė kiek prastesnis Dievo kūrinys. Iš to išeitų, kad moteris musulmonė nėra žemesnės padėties už vyrą musulmoną. Lauikui bėgant
islamo šalių politika kinta, moters padėtis musulmoniškoje visuomenėje taip pat kai kuriuose kraštuose moterys įgyja pilietinių teisių bei laisvė. Jos jau gali balsuoti, užsiimti ekonomine veikla už šeimos ribų, įgyti išsilavinimą, gauti medicininę priežiūrą, ne blogesnę už vyrų gaunamąją. Moterims šioje valstybėje griežtai draudžiama vairuoti mašiną ir išeiti iš namų vienai, visada turi būti žmogus kuris galės lydėti bet kokių laiku. Studijuoti, gauti išsilavinimą moteris turi teisę tik po tėvo/vyro lėidimo.
3.1 Tradicijos
Visos didžiosios religinės tradicijos vienaip ar kitaip reglamentuoja lyčių santykius. Islame tai daroma itin nuosekliai ir išsamiai – jau pamatiniuose šios religijos tekstuose vyrų ir moterų tarpusavio santykiams skirta daug dėmesio. Kalbėdama apie šeimos teisę, islamiškoji teisė plėtoja Korane bei pranašo Sunoje randamus nurodymus ir paverčia juos neatsiejama musulmoniškosios teisinės sistemos dalimi. Musulmonai yra labai turtinga tauta, jie turi savo išskirtinias šventės ir būdus kaip švęsti.
Viena iš pagrindinių ir svarbiu musulmonų tradicijų tai- santuoka. tai labai viešas renginys, į kurį sukviečiama kiek galima daugiau žmonių. Musulmonų pasaulyje vestuvės yra džiugi, spalvinga šventė, o jos kultūriniai aspektai priklauso nuo regiono. Įvairios vestuvių tradicijos atspindi musulmonų pasaulio įvairovę.
Dažniausiai vestuvės vyksta kaimo vietose arba už miesto centro ribų. Santuoka islame taip pat skiriasi nuo mūsų įprastų taisyklių ir tradicijų. Jiems vestuvės – tai socialinis kontraktas su teisėmis ir naudingais nutarimais abiem sutuoktinių pusėms. Dažnai išrinkta nuotaka yra tokia jauna, kad jaunikiui tenka palaukti, kol ji paaugs. Vedybos gali įvykti netgi nuotakai nedalyvaujant. Nors islamas draudžia tėvams jėga versti savo vaikus tuoktis, kartais šis draudimas vis dėlto aplenkiamas.
Kaip ir daugybė kitų švenčių naujieji metai Saudo Arabijoje vyksta pagal musulmonų kalendorių. Tai diena, nuo kurios pradedama skaičiuoti metų pradžia. Musulmonų naujieji metai dar vadinami Hidžros diena Kadangi musulmonų metai yra 11–12 dienų trumpesni, nei įprasti, jie kiekvienais metais prasideda skirtingomis Grigaliaus kalendoriaus dienomis. Daugelis musulmonų organizacijų naujo mėnesio ir naujų metų dienas linkusios nusistatyti pagal vietos Mėnulio padėtį. Tačiau dauguma Islamo institucijų ir šalių, įskaitant Saudo Arabiją, musulmonų kalendoriaus datas nusistato pagal astronominius paskaičiavimus. Nėra nustatytų taisyklių, kaip minėti naujų metų pradžią, nes muharamo pirmoji diena oficialiai musulmonų nėra švenčiama. Paprastai musulmonai juos sutinka šeimoje, jaukioje aplinkoje prisimindami Hidžros prasmę, o naujųjų metų pradžią laiko tinkamu momentu nusibrėžti naujiems gyvenimo tikslams.
3.2 Tikėjimas
Islamas- monotestinė religija, antra pagal dydį pasaulyje. Ją išpažįsta apie 27% Žemės gyventojų. Labiausiai paplitusi pietvakarių Azijoje ir šiaurės Afrikoje. Jos išpažintėjai–musulmonai– tiki vieninteliu ir amžinu Dievu (arab. Allah) ir jo pranašu Mahometų. Musulmonų tikėjimo esmę išreiškia pirmasis islamo ramstis „Šachada“, kuris lietuviškai skamba taip: „Nėra kito dievo, išskyrus Alachą, o jo pranašas yra Mahometas.”, šie žodžiai puikia įrodo kad musulmonų tikėjimas yra galingas.
4. Gyvenimo būdas Saudo Arabijoje
4.1 Žmonių elgesys
Kiekvieno musulmono gyvenimas apsuptas maldomis, penkis kartus per dieną musulmonai meldžiasi taip jie įrodo savo pagarba Dievui ir kad visi lygūs prieš Dieva. Pagal musulmonų tradiciją, musulmonas dienos metų privalo melstis atsisukęs veidu į Mekos pusę, nesvarbu kurioje pasaulio vietoje jis bebūtų, todėl dėl šios tradicijos miestų gyvenimas sustoja maldos metų. Privačios firmos ir parduotuvės – viskas laikinai užsidaro. Dauguma radijo stočių pereina nuo muzikos iki eilėmis iš Korano, ir kelias tampa tuščias. Laikas priklauso nuo saulėtekio ir saulėlydžio, ir kiekvieną dieną šiek tiek keičiasi. Tikras gyvenimas prasideda naktį, kai karštis atslūgsta ir visos maldos atliktos. Naktį žmonės eina į svečius ir daugelis vaišina skanią vakarienė, vaikšto su savo šeimomis, praleidžia savo laisvą laiką kaip jiems patogiau. Iš esmės Saudo Arabijoje didžiausiose miestuose gyvenimas niekada nesustoja. Saudo Arabijos jaunimas ir vaikai turi mažai skirtumu tarp kitų religijų vaikais, jų išvaizda, gyvenimo būdas labai identiškas. Akivaizdu kad žmonių elgesys įvairiose pasaulio šalyse skiriasi, dėl skirtingų požiūrių į vaikų auklėjima ir be abėjo požiūrio į gyvenimą.
4.2 Gimstamumas ir mirtingumas (demografija)
Saudo Arabijos gyventojų piramidė yra neįprasta, nes tarp 20 – 40 m. amžiaus žmonių yra daug daugiau vyrų nei moterų. Saudo Arabijoje mirtingumas siekia 3,3 ‰ ir tai vienas iš mažiausių rodiklių pasaulyje. Šalyje gerai išplėtotos ir pasiekiamos medicinos paslaugos, aukšti higienos reikalavimai, geros sanitarinės sąlygos, visavertė mityba.
Dėl šių rodiklių šalyje išlieka aukštas gimstamumas. Visos šios aplinkybės formuoja aukštą gyvenimo lygį, kas lemia mažą mirtingumą.
Gyventojų amžiaus mediana:
bendras: 21,6 m.
vyrų: 22,9 m.
moterų: 19,9 m. (2009 m. apsk.),
Vidutinė gyvenimo trukmė: 76m.
Metinis populiacijos prieaugis: + 1,848 % (2009 m. apsk.)
IŠVADOS
1. Kiekviena pasaulio valstybė kažkuo išskirtinė, Saudo Arabija dar daugelį amžių stėbins savo išskirtinė kultūra.
2. Domėdamiesi šia šalimi, nepaisant ekonominių konfliktų, susidaro įspūdis kad Saudo Arabija kupina prabanga ir geru gyvenimu, taip pat išsiskiria savo vieningumu. Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugėja valstybių bei žmonių kur materialiniai veiksniai yra pagrindinė gyvenimo esmė. Tačiau Saudo Arabijoje kitaip. Čia tradiciškai didesnę socialinę reikšmę turi santykiai su šeima ir giminėmis, o ne viešoji veikla. Verslo ir paslaugų tinklai dažniausiai remiasi giminystės ryšiais.
3. Šios šalies žmonių tikėjimas Islamas, viena iš jauniausiu religijų pasaulyje, tačiau pastebima kad jų tikėjimas vienas iš stipriausių, o tai reiškia kad Islamas turi visas galimybės didinti savo galią ir daryti pokyčius pasaulio istorijoje.
Literatūra
1.Vaitekūnas S., Povilanskas R., Turizmo ir kelionių geografija. (2011)
2. Erin H.Fouberj., Alexander B. Murphy., H.J.de Blij., Human geography/ people, place, and culture. Tenth edition
Internetinė prieiga:
3. http://geografija.lt/geografijos-mokymo-chartija/
4. http://www.mokslobaze.lt/dalykines-komunikacijos-ypatumai-su-saudo-arabijos-salies-atstovais.html
5. http://www.geopolitika.lt/?artc=6337
6. http://www.prizme.lt/zurnalas/?p=844