Lisabona

Lisabona

Portugalijos sostinė Lisabona turistus pasitinka romantiškomis siauromis senamiesčio gatvelėmis, parkų tyla ir vėsumu, kavinių ir restoranų jaukumu, puikiais vietinės ir pasaulinės virtuvės patiekalais, dvarų puošnumu. Lisabonoje susipina sostinės ir kurortinio gyvenimo ypatumai, nebūdingi Europos sostinėms.

Lisabona – tai pagrindinis ir vienas didžiausių Portugalijos miestų, įsikūręs ant dešiniojo Težu upės kranto. Miesto istorija skaičiuoja jau du tūkstančius metų, nuo 1255 m.ji yra šalies sostinė.

Težu upė prasideda Ispanijoje ir teka per Portugaliją iš rytų į vakarus. Būtent čia ji stiprėja, platėja ir prie Lisabonos įsilieja į vandenyną. Težu puošia ir daro ypatingais Abratešo, Konštansijos, Vila-Nova-da-Barkinjos, Santareno miestus. Tai turtingos kultūrinių tradicijų vietovės.

Lisabona nustebins Jus savo viduramžių kvartalais, senovine pilimi, kuri davė pradžią miestui, didžiųjų geografinių atradimų epochos paminklais, gražiais namais, geltonais tramvajais.

Netoli sostinės žalumoje skendi Sintra (įtraukta į UNESCO saugomų objektų paveldo sąrašą). Čia pamatysite senovines sodybas, unikalų romantizmo epochos architektūros paminklą – Penos dvarą – Portugalijos karalių vasaros rezidenciją, įsikūrusią ant kalno viršūnės.

Aplink Lisaboną yra nemažai ir kitų paminklų: Mafrės vienuolynas, įžymus Kaškaišo kurortas, Serra_da_Arrabidos draustinis kalnuose su u ne vieną amžių skaičiuojančiais medžiais, vaizdinga Sezimbra, Setubal, turtingos sodybos Azeitane. Čia kiekvienas ras sau užsiėmimą: poilsis pliaže, vandens sportas, golfas, muzikos festivaliai po atviru dangumi.

Šiaurės vakarų Lisabonos pakrantė stebina visus savo peizažais: smėlio pliažus keičia švarūs vandens te

elkiniai. Kabu-Roka yra labiausiai į vakarus nutolęs Europos taškas. Penišo ir Nazaro miesteliuose dar galima sutikti tradicines žvejų valtis. Alkobaso, Batalijos ir Tomaro miestuose aplankysite unikalius viduramžių vienuolynus.

Šalies sostinė Lisabona yra pusiaukelėje taip šiaurės ir pietų Portugalijos. Garsiausias portugalų poetas Kamoinsas rašė, jog ji yra “neprilygstama princesė tarp kitų pasaulio miestų, prieš kurią lenkiasi net gilioji jūra”. Miestas chaotiškai išaugo ant septynių kalvų prie Težo upės žiočių; čia vadinamos “ Šiaudine jūra”.

1755 m. žemę sukrėtė neregėto stiprumo smūgis ir Lisabona beveik buvo nušluota nuo žemės paviršiaus. Atstatyta po žemės drebėjimo, sostinė tapo moderniu miestu su plačiomis gatvėmis ir aikštėmis bei vieningo stiliaus gyvenamųjų namų kvartalais.

1998 m. minint 500-ąsias Vaska da Gama kelionės metines, Lisabonoje vyko pasaulinė paroda.

Pagrindinė Lisabonos arterija – Težo upė, kurios de ešiniajame krante yra Belemas, buvęs uostas. Kadaise iš čia plaukė karavelės naujųjų žemių ieškoti. Santa Marija bažnyčioje palaidoti Portugalijos karaliai, Vaska da Gama ir Kamoinsas. Netoliese, Težo upės pakrantėje, stovi elegantiškas, lodžijomis apipintas penkiaaukštis Belemo bokštas, kadaise saugojęs vienuolyno prieigas. Greta – 52 metrų aukščio paminklas Atradėjams, nuo kurio viršūnės galima apžvelgti Težo upę, Belemo architektūrinį ansamblį ir vakarinę Lisabonos dalį. Viduramžių dvasia išliko Alfama kvartale, siauromis gatvelėmis, akligatviais bei laiptų labirintais primenantis Šiaurės Afriką.

Miesto lopšys – Sao Jorge tvirtovė, pastatyta strategiškai pu
uikiai parinktoje vietoje – ant kalvos viršūnės. Senosios arabiškos tvirtovės vietoje dabar stovi XIV-XVI a. rūmai, kuriuose rezidavo Portugalijos monarchai. Netoliese yra romaniška Lisabonos katedra, kurios gynybinę funkciją primena bokštai ir šaudymo angos. Greta katedros stovi Santo Antonio da Še bažnyčia, pastatyta vietoje gimtojo šv.Antano Padujiečio, Lisabonos globėjo, namo.

Nusileidus nuo Alfamos kalvų, pasivaikščiosite po Žemutinį miestą ir judriausią jos dalį – Rosio aikštę. Kadaise šioje aikštėje stovėjo autodafė, po žemės drebėjimo ji buvo perstatyta, pasipuošė moderniais pastatais, kurių apatiniuose aukštuose gausu kavinių bei parduotuvių. Čia yra ir Rosio geležinkelio stotis, iš kurios per pusvalandį galima nuvykti į Sintrą – šešis amžius buvusią Portugalijos monarchų vasaros rezidenciją bei turtingų lisaboniečių vasarojimo vietą. XIX a. čia lankėsi Baironas.

Pažintį su Portugalija derėtų pradėti nuo jos sostinės. Miesto centre stovi Šv. Jurgio pilis, ramiai ir didingai žvelgianti į senąją Lisaboną (Lisboa). Lisabonoje būtinai reikia aplankyti miesto širdį – Rossio, modernius ir senovinius kvartalus, iš kurių įspūdingiausias – Alfama, Šv. Jeronimo vienuolyną, didžiausią pasaulyje vežimų muziejų, Betliejaus bokštą (Torre de Belem), Atradimų paminklą (Monumento das Descobertas), Prekybos aikštę, Gulbekiano muziejų. Lisabonoje greitai suprasite, jog šis miestas turi kažką savito, ko neįmanoma rasti niekur kitur. Nors jis modernus, neretai atrodo, kad esate XIX amžiuje.

Portugalai sako: Lisabona žaidžia, Braga meldžiasi, Porto dirba. A1 keliu nu

uvykti iš Lisabonos į Porto trunka 4 valandas. Porto – antras pagal dydį Portugalijos miestas – didingas ir monumentalus, išsidėstęs ant keleto kalvų prie Douro upės. Per upę nutiesta keletas tiltų. Vienas žinomiausių, kuriuo galima patekti į pramoninį Porto rajoną ir į centrą, vadinamas Dom Luis I. Porto labai spalvingas. Jame gausu įstabių vietų, ir viena jų, žinoma, Katedra. Minho provincijos sostinė. Šį miestą iš Porto galima pavadinti smaragdu Portugalijos karūnoje. Gamta čia ypač graži: tankūs miškai, derlingi slėniai, kalnagūbriai, didingos viršukalnės, auksiniai paplūdimiai, geizeriai. Braga – Mincho provincijos sostinė. Šį miestą iš Porto galima pasiekti A3 keliu. Bragos gyventojai labai religingi, mieste – per 300 bažnyčių, daug koplyčių. Labai įspūdingai atrodo koplyčios, kai jose dega daugybė žvakių.

Svarbiausia yra iš iškasamų rūdų perdidimo pramonė. Didžiausi pramonės centrai – Lisabona, Portas, Setupalė. Ant Doro ir Težo upių pastatytos hidroelektrinės. Dideli įvežtinės naftos perdirbimo kompleksai veikia netoli Lisabonos ir Porto. Lisabona garsėja labai didelėmis laivų statyklomis ir remonto įmonėmis. Jose remontuojami supertanklaiviai, kurių talpa net 0,3 mln t naftos. Portugalijos laivų remonto įmonėse aptarnaujama iki 40% visų pasaulio tanklaivių.

Alfonsas Henrikas ir yra laikomas pirmuoju Portugalijos valstybės kūrėju. Garsiausias Alfonso Henriko veiksmas buvo Lisabonos užkariavimas 1147m.. Atėmus Lisaboną iš maurų, portugalai galutinai įsitvirtino prie Tacho upės ir išplėtė savo valstybės sienas iki jo. Lisabona tapo svarbiu uostu ir

r prekybos centru.

Daugumos upių žiotys yra piltuvo tipo, kitaip jos vadinamos estuarijomis. Prie didžiausios, 45 km ilgio Težo estuarijos įsikūręs vienas geriausių natūralių Atlanto pakrantės uostų – Lisabona. Upių vagų požymių dar galima aptikti vandenyno dugne už kelių dešimčių kilometrų nuo kranto. Vadinasi, jos neseniai buvo apsemtos vandeniu įsmukus sausumai.

Lisabonos strategiją ES šalių vadovai priėmė 2000 m. pavasarį. Jos tikslas – pasiekti, kad ES per dešimtmetį taptų konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonomikos plėtra būtų derinama su didesniu, geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda. Pagrindinis motyvas priimti šią strategiją buvo siekis suteikti postūmį nuo JAV atsiliekančiai ES ekonomikai ir sutelkti valstybes nares įgyvendinti šį tikslą ir glaudžiau derinti vykdomas ekonominės politikos priemones.

Kiekvienų metų gruodžio pabaigoje Taizé bendruomenės rengiamas Europos jaunimo susitikimas šiemet vyks Portugalijos sostinėje Lisabonoje; jis truks nuo 2004 m. gruodžio 28 d., antradienio, iki 2005 m. sausio 1 d., šeštadienio. Praėjusių metų Europos jaunimo susitikimas vyko Hamburge, šiemet vyksiantis Lisabonos susitikimas – naujas ‘Pasitikėjimo piligrimystės žemėje’ etapas. Tai piligrimystė, kurią Taizé bendruomenė tęsia jau daugiau nei dvidešimt šešerius metus. Lisabonos Patriarchas Kardinolas Jose Policarpo perdavė broliui Roger, kvietimą surengti Europos jaunimo susitikimą šiame mieste ir jo apylinkėse.
Lietuva kartu su kitomis būsimosiomis ES narėmis jau nuo praėjusių metų įsijungė į Lisabonos strategijos įgyvendinimo procesą ir 2004 m. kovą susitiks su kitomis ES narėmis įvertinti pasiektos pažangos. Tikėtina, kad po ES plėtros šių metų gegužę Lisabonos strategijos įgyvendinimas, ypač sąlygų ekonomikos augimui ir konkurencingumui gerinimas, taps vienu iš svarbiausių ES darbotvarkės klausimų.
2000 m. kovo 23-24 d. Europos Tarybos patvirtinta Lisabonos strategija nustatė naują strateginį tikslą Europos Sąjungai siekiant padidinti užimtumą, sustiprinti ekonomines reformas ir socialinę sanglaudą žiniomis pagrįstoje ekonomikoje. Paprastai Lisabonos strategija apibūdinama nurodant jos pagrindinį tikslą – per dešimtmetį Europos Sąjungą paversti ,,konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje, kurioje darni ekonominė plėtra būtų suderinta su didesniu ir geresnės kokybės užimtumu ir tvirtesne socialine sanglauda”. Gioteburgo Viršūnių susitikime prie Lisabonos proceso nutarta prijungti aplinkosaugos dimensiją. Strategiją sudaro trys sritys:
• • ekonominė politika;
• • socialinė politika;
• • aplinkosauga.

Nepaisant nuogąstavimų, kad būdama nedidelė šalis ji nesugebės gerai pirmininkauti Europos Sąjungai, Portugalija parodė organizacinius sugebėjimus ir sėkmingai atliko pirmininkavimo užduotis 2000 metų pirmą pusmetį. Jo metu Portugalija surengė ir vieną iš įspūdingiausių Europos Sąjungos istorijoje šalių vadovų susitikimų. Vadovai, susitikę Lisabonoje 2000 metų kovą, apibrėžė strateginį Europos Sąjungos tikslą: per ateinantį dešimtmetį Sąjungos ekonomika turi tapti konkurencingiausia, dinamiškiausia ir labiausiai žiniomis paremta ekonomika pasaulyje.
Portugalijos sostinė, įsikūrusi prie Mondego upės. Pagrindinis miesto akcentas – senojo universiteto bokštas. 1309 m. iš Lisabonos universitetas buvo perkeltas į Koimbrą. XVI a. jis įsikuria karaliaus rūmuose. Čia aplankysite aktų salę, auditorijas ir biblioteką su puikiais barokiniais paauksuoto medžio baldais.
Šalies sostinė Lisabona yra pusiaukelėje taip šiaurės ir pietų Portugalijos. Garsiausias portugalų poetas Kamoinsas rašė, jog ji yra “neprilygstama princesė tarp kitų pasaulio miestų, prieš kurią lenkiasi net gilioji jūra”. Miestas chaotiškai išaugo ant septynių kalvų prie Težo upės žiočių; čia vadinamos “ Šiaudine jūra”.
1755 m. žemę sukrėtė neregėto stiprumo smūgis ir Lisabona beveik buvo nušluota nuo žemės paviršiaus. Atstatyta po žemės drebėjimo, sostinė tapo moderniu miestu su plačiomis gatvėmis ir aikštėmis bei vieningo stiliaus gyvenamųjų namų kvartalais.
1998 m. minint 500-ąsias Vaska da Gama kelionės metines, Lisabonoje vyko pasaulinė paroda.
Pagrindinė Lisabonos arterija – Težo upė, kurios dešiniajame krante yra Belemas, buvęs uostas. Kadaise iš čia plaukė karavelės naujųjų žemių ieškoti. Santa Marija bažnyčioje palaidoti Portugalijos karaliai, Vaska da Gama ir Kamoinsas. Netoliese, Težo upės pakrantėje, stovi elegantiškas, lodžijomis apipintas penkiaaukštis Belemo bokštas, kadaise saugojęs vienuolyno prieigas. Greta – 52 metrų aukščio paminklas Atradėjams, nuo kurio viršūnės galima apžvelgti Težo upę, Belemo architektūrinį ansamblį ir vakarinę Lisabonos dalį. Viduramžių dvasia išliko Alfama kvartale, siauromis gatvelėmis, akligatviais bei laiptų labirintais primenantis Šiaurės Afriką.
Miesto lopšys – Sao Jorge tvirtovė, pastatyta strategiškai puikiai parinktoje vietoje – ant kalvos viršūnės. Senosios arabiškos tvirtovės vietoje dabar stovi XIV-XVI a. rūmai, kuriuose rezidavo Portugalijos monarchai. Netoliese yra romaniška Lisabonos katedra, kurios gynybinę funkciją primena bokštai ir šaudymo angos. Greta katedros stovi Santo Antonio da Še bažnyčia, pastatyta vietoje gimtojo Šv.Antano Padujiečio, Lisabonos globėjo, namo.
Nusileidus nuo Alfamos kalvų, pasivaikščiosite po Žemutinį miestą ir judriausią jos dalį – Rosio aikštę. Kadaise šioje aikštėje stovėjo autodafė, po žemės drebėjimo ji buvo perstatyta, pasipuošė moderniais pastatais, kurių apatiniuose aukštuose gausu kavinių bei parduotuvių. Čia yra ir Rosio geležinkelio stotis, iš kurios per pusvalandį galima nuvykti į Sintrą – šešis amžius buvusią Portugalijos monarchų vasaros rezidenciją bei turtingų lisaboniečių vasarojimo vietą. XIX a. čia lankėsi Baironas.

Leave a Comment