Antarktida
Antarktida – penktasis pagal plotą žemynas. Antarktidos plotas yra apie 13,2 mln. km², t. y. 2,7 mln. km² didesnė už Europą. Antarktidoje yra apie 1000 gyventuoju ir jie nenuolatiniai. Tai šalčiausias, labiausiai vėjuotas, nuošaliausias ir mažiausiai ištyrinėtas žemynas. Jį skalauja Antarkties vandenynas.Antarktidą 1820m. atrado keletas keliautojų ir tyrinėtojų.
• Nors skirtingais laikotarpiais įvairios valstybės skelbė, kad joms priklauso kuri nors Antarktidos dalis, tačiau faktiškai Antarktida nepriklauso nė vienai valstybei. Politinį Antarktidos statusą reguliuoja 1958 m. pasirašyta Antarktidos sutartis. 1959 m. gruodžio 1 d. Vašingtone pasirašyta sutartis dėl Antarktidos demilitarizavimo. Kadangi ten nėra nuolatinių gyventojų, o tik tyrinėjimų stotys, šis žemynas vadinamas mokslo ir taikos žemynu.
Antarktida pietų ašigalyje
Vaizdas iš palydovo
Lemero (Lemaire) kanalasŽemynas skiriamas į vakarinę ir žymiai didesnę rytinę dalį. Aukščiausi kalnai yra iki 5 140 m aukščio iškylantis Vinsono masyvas su Vinsono kalnu .Kadangi žemynas yra ašigalio rajone, čia susiformavo stora ledo danga, kurios vidutinis storis apie 2000–3000 metrų, o rytinėje dalyje iki 4500 metrų. Vidutinis Antarktidos aukštis kartu su ledu (2040 m) yra trigubai didesnis už kitų žemynų. Tik 2,4 % žemyno nėra apledėję. Didesnė žemyno krantų dalis – lediniai keliolikos dešimčių metrų aukščio skardžiai. Ištirta, kad tikrajame reljefe yra kalnų, lygumų ir įdubų iki –2555 m.
KlimatasAntarktidos klimatas – šalčiausias visoje Žemėje. Oro temperatūra žemyno gilumoje žiemą nukrenta iki –80°C, o vasarą pakyla iki –30°C. Šilčiausi pakrančių regionai vasarą įšyla iki 0°C. Antarktida yra pats šalčiausias žemynas todėl, kad Saulės spinduliai pasiekia jos paviršių įstrižai. Be to, ledas atsispindi ~90% Saulės radiacijos, ir spinduliai išsisklaido erdvėje, nesušildę žemės.Antarktidos centre oro slėgis visą laiką aukštas. Iš ten į pakraščius pučia labai stiprūs, net iki 90 m/s vėjai. Metinis kritulių kiekis: centre 30–50 mm, pakrantėje 700–1000 mm. Krituliai – tik sniegas. Antarktidoje ledas dengia ne tik žemę, bet ir įšalusią jūrą. Vietomis susidaro šelfai, kai jūra yra įšalusi nuo pat dugno. Didžiausi šelfiniai ledynai – Roso (538 000 km²) ir Filchnerio (483 000 km²). Nuo šelfinių ledynų išorinio krašto atlūžę luitai virsta ledkalniais, kuriuos vėjai ir srovės nuplukdo toli į šiaurę. Antarktidoje būna poliarinės dienos ir naktys, kurios trunka po pusę metų. Poliarinės dienos ar nakties metu Saulė būna arba visą laiką danguje, arba beveik nesirodo ir visai nešildo aplinkos. Tada temperatūra nukrinta iki –60–70°C. O poliarinė diena nebūna daug atšilusi – metu temperatūra pasiekia ~–20–30°C. Antarktidos vidutinė temperatūra –50°C.
Augalija ir gyvūnijaDidesnėje Antarktidos dalyje nėra augalijos ir gyvūnijos. Tai antarktinė dykuma. Gyvūnija yra susijusi su žemyno krantus skalaujančiais vandenynais. Juose daug planktono, kuriuo minta banginiai, ruoniai, žuvys ir paukščiai. Čia veisiasi daugybė banginių rūšių tarp jų ir didžiausi planetos gyvūnai – mėlynieji banginiai, kašalotai, didžiosios orkos. Tipiški Antarktidos gyventojai – pingvinai. Jie minta moliuskais, vėžiagyviais ir žuvimi.