Amazonija

Amazonija.

Amazonija – didziausia pasaulyje (plotas didesnis kaip 5 mln. km2) pusiaujo zemuma, plytinti Amazones baseine tarp Gvianos ploksciakalnio siaureje ir Brazilijos ploksciakalnio pietuose. Ji tesiasi is vakaru i rytus beveik per visa pietu Amerikos zemyna nuo rytiniu Andu slaitu ligi Atlanto vandenyno.

Beveik visa Amazonija priklauso Brazilijai, tik jos vakarine dalis isiterpia i Peru, Ekvadora ir Kolumbija.

Galingas vandeningosios Amazones kamienas yra tarsi zemumos asis. Daugybe dideliu ir mazu upes intaku persunkia dregme sia didziule sriti. Zemuma daugiausia plyti neauksciau kaip 150 m virs juros lyygio ir stebina nepaprastu teritorijos lygumu.

dregnas pusiaujinis klimatas budingas Amazonijai, laikomas vienodziausiu ir monotoniskiausiu zemeje. Sunku rasti pasaulio dirvozemio zemelapyje vientisesne sujaurejusiu lateritiniu dirvozemiu deme negu Amazones zemumoje. Dregni pusiaujo miskai jos teritorijoje sudaro neizengiama tankme.

Amazonijos gamtos istekliai istirti ir naudojami menkai. Cia aptikta mangano, gelezies rudos, taip pat sidabro, aukso ir deimantu, taciau pagrindinis turtas – tai medziai, kuriu mediena yra nepaprastai vertinga, ir kauciukmedziai.

Amazones zemuma labai retai gyvanama. Tikrieji jos gyventojai indenai yra nustumti i atkampiausius, neprieinamus rajonus. Retos irr nedideles gyvenvietes daugiausia isikurusios pagal daugybe upiu, kurios yra beveik vieninteliai susisiekimo keliai. Visas tas milziniskas krastas siandien lygiai taip pat pilnas paslapciu, laukinis ir neistirtas, kaip ir pries 100-150, o kai kur netgi pries 400 metu. Gelezinkeliu, kurie jungtu Amazonija su

u kitais zemyno rajonais, nera. Dr visai neseniai vienintele susisiekimo priemone buvo garlaiviai, kursuojantys Amazone ir kai kuriais jos intakais. Tik 1973 m. pabaigoje Amazonija is rytu i vakarus perkirto Transamazonijos plentas, sujunges Atlanto vandenyno pakrante su Andu prieskalnemis.

Leave a Comment