Venera

Venera (venus)

Aušrinė, Vakarinė, Saulės sistemos planeta, antra pagal nuotolį nuo Saulės.
Artimiausia Žemei vidinė planeta. Trečias pagal spindesį (po Saulės ir
Mėnulio) dangaus objektas. Aplink Saulę skrieja beveik apskrita orbita 35
km/s vidutiniu greičiu. Apie ašį sukasi labai lėtai ir priešinga kryptimi,
negu kitos planetos. Nutolsta nuo Saulės dangaus skliaute ne didesniu kaip
48 laipsnių kampu, dėl to matoma tik kurį laiką prieš Saulei patekant
(Aušrinė) arba Saulei nusileidus (Vakarinė) žvaigždė. Venera turi labai
tankią ir stipriai Saulės šviesą atspindinčią atmosferą. Veneros paviršiaus
nesimato, nes jos atmosferoje 50-70 km aukštyje yrra trys debesų sluoksniai.
Debesis sudaro 2-3 µm dydžio sieros rūgšties lašeliai ir 5-8 µm dydžio
geležies chlorido kristalai. Prie Veneros paviršiaus vidutinis slėgis 9 MPa
(~90 kartų didesnis negu prie Žemės paviršiaus), temperatura ~730 K. Tokią
aukštą Veneros teperaturą lemia šiltnamio reiškinys, kurį sukelia tanki
Veneros atmosfera ir didelis anglies dioksido kiekis. Veneros paviršiuje
išsiskiria kalnuotos sritys ir žemumos. Likusį plotą užima kalvotos
lygumos. Aukščiausios plokštikalnės yra Afroditės žemė, Ištarės žemė, Alfa
ir Beta sritys. Aukščiausias kalnas yra 12 km aukščio vulkanas Ištarės
žemės Maksvelo kalnyne. Venera žinoma nuo senovės.
Jos vardas siejamas su romėnų grrožio ir meilės deive, tapačia senovės
graikų Afrodite.
Patikima informacija apie Venerą gaunama kosminiais aparatais tik nuo 1962
metų

Skersmuo 12 102 km
Masė 4.869·1024 kg
(0.815 Žemės masės)
Vid. tankis 5.24 g/cm3
Laisvojo kritimo pagreitis
(prie paviršiaus) 8.87 m/s2
Pabėgimo (II kosminis) greitis 10.4 km/s
Apsisukimo apie ašį žvaigždinis periodas 243 d
Pusiaujo plokštumos posvyris į orbitos
plokštumą 2.6
Apskriejimo aplink Saulę pe

eriodas 224.7 d [pic]
Veneros paviršius nelygus, nusėtas uolienų luitais, kuriu daugelis yra
maždaug vieno metro skersmens. Yra dideliu net iki 100 km skersmens
vulkaninės kilmės kraterių. Aukščiausio kalno aukštis siekia apie 11 km.
Venera – sausa ir karšta dykuma.

Venera yra karščiausia Saulės sistemos planeta. Jos temperatūra siekia iki
480C. Paviršius taip įkaitęs, kad išsilydytų švinas. Paviršiuje pilna
užgesusių vulkanų 90m aukščio ir 3km pločio.

Veneros vidutinis nuotolis nuo Saulės 108 200 000 km. Kadangi Veneros
orbita apskričiausia iš visų planetų orbitų, jos nuotolis nuo Saulės beveik
nekinta. Saulės apskriejimo periodas 224,7 paros. Iki kosminių ir
radiolokacinių tyrimų pradžios Veneros sukimosi apie ašį periodas nebuvo
žinomas, mat Veneros skritulyje nesimato pastovių detalių, kaip
Merkurijuje, kurios leistu nustatyti apsisukimo periodą. Iš Žemės Veneroje
galima pamatyti jos išorinį debesų sluoksnį, taigi šviesios ir tamsios
sritys jos skritulyje yra neaiškios ir kinta.

Leave a Comment