Šviesos reiškiniai

Fizika
Šviesos reiškiniai

Dabar jau išmokau įvairių dalykų. Žinau, kad visi šviesą skleidžiantys kūnai vadinami šviesos šaltiniais, o tuos šaltinius galima suskirstyti į gamtinius ir dirbtinius. Šviesą skleidžia tik tie kūnai, kurie spinduliuoja energija. Šviesos neskleidžia šalti kūnai, jie šviesą atspindi. Šviesa gali sklisti siauru pluoštu, o šviesos spindulio mes nematome. Šviesos greitis yra 300000 km/s ir ji sklinda tik tiesiai ir visomis kryptimis. Tokiu principu susidaro ir šešėlis, kai šviesa savo kelyje susiduria su neskaidriu kūnu. Visi kūnai skirstomi į skaidriuosius ir neskaidriuosius. Viisą šviesą žmogus mato 7 spalvomis: raudona, oranžinė, geltona, žalia, žydra, mėlyna, violetinė. Šios 7 spalvos vadinamos spektru, o šias spalvas sumaišius gaunama balta spalva. Baltos spalvos išskaidymas vadinamas šviesos dispersija. Juoda yra ne spalva, tai medžiagos savybė sugerti visą šviesą. Mes matome daiktą raudoną, nes daiktas sugeria visas spalvas, bet atspindi tik raudoną. Šviesos greitis nepriklauso nuo to, koks šaltinis ją spinduliuoja, o spalvos raudona, žalia ir mėlyna yra vadinamos pagrindinėmis spalvomis. Sumaišius dvi pagrindines spalvas, susidaro papildomoji spalva. Kokiu kampu kūūnas krinta į pagrindą, tokiu ir atšoka. Tai yra šviesos atspindžio dėsnis. Daikto atvaizdas veidrodyje yra vadinamas menamu daikto atvaizdu ir visada yra tuo pačiu atstumu kaip ir daiktas. Pereidamas skirtingų medžiagų ribą, šviesos spindulys keičia kryptį – lūžta. Šis reiškinys vadinamas šv

viesos lūžimu. Daiktai visada matomi tam tikru kampu, kuris vadinamas regėjimo kampu.

Garsas

Daug išmokau iš garso skyriaus. Dabar jau žinau, kad fizikoje visa, ką galima išgirsti, vadinama garsu. Garsas tai oro virpesiai. Palytėti ar paragauti jų neįmanoma. Garsai suvokiami tik klausos organais. Garsą sukeliantys kūnai įvardijami garso šaltiniais. Garso šaltiniai yra virpantys kūnai. Garso šaltiniai yra ir kalbėjimo padargai – žmogaus organai, dalyvaujantys tariant kalbos garsus. Garsus galima išgauti specialiomis priemonėmis, kurios vadinamos muzikos instrumentais. Ilgai buvo ieškoma, kaip užrašyti garsą, kol pagaliau XIX a. viduryje amerikietis elektrotechnikas T.A.Edisonas išrado pirmąjį garso įrašymo ir atkūrimo aparatą, kurį pavadino fonografu. Vėliau buvo išrasti gramofonai, patefonai ir elektrofonai. Šiuolaikiniai garso įrašymo aparatai yra magnetofonai ir kompaktiniai diskai. Garsas sklinda: oru (apie 330 m/s greičiu), skkysčiais ir kietaisiais kūnais. Beorėje erdvėje garsas sklisti negali. Aidas – tai atspindėtas garsas. Garsui suvokti reikia 1/200 sekundės. Žmogui reikalingos dvi ausys, kad galėtų nustatyti garso sklidimo kryptį. Kiekvieną ausį garsas pasiekia skirtingu laiku ir taip nustatoma garsą sukėlusio šaltinio kryptis. Žmogus ne visus garsus gali girdėti. Jis suvokia tik tokius garsus, kurios skleidžiantys šaltiniai, suvirpa ne mažiau kaip 16 kartų per sekundę ir ne daugiau kaip 20000 kartų per sekundę. Garsai, kurių šaltinis per sekundę suvirpa mažiau nei 16 kartų, vadinami infragarsais, o ku

urių daugiau kaip 20000 kartų – ultragarsais. Įvairūs gyvūnai girdi garsus, kurių šaltinis per sekundę suvirpa daugiau kaip 20000. Triukšmui sumažinti yra specialūs prietaisai: duslintuvai, ausinės, įvairios garsą izoliuojančios medžiagos (mineralinė vata, medienos plaušas, akytieji betonai, plastikai.

Medžiagų savybės

Neseniai pradėjau mokytis apie medžiagų savybes. Sužinojau, kad atomas yra mažiausia cheminio elemento dalelė, o atomą sudaro protonai, neutronai ir elektronai. Iš vienos rūšies atomų sudarytos medžiagos vadinamos cheminiais elementais. Atomams galioja taisyklė: juose elektronų ir protonų skaičius yra vienodas. Atomai gali jungtis į grupes – molekules, kurios sudaro naujas medžiagas. Molekulė – mažiausia medžiagos savybė, turinti jai būdingų savybių. Cheminiai ryšiai susidaro, atomams jungiantis į molekulę. Kiekviena molekulė turi tai medžiagai būdingų savybių: spalvą, kvapą, skonį ir kt. Polimeras – molekulė, susidedanti iš atomų grupių, kurios daug kartų pasikartoja. Dalelių sąveika – medžiagos dalelių tarpusavio trauka ar stūma. Tai priklauso nuo atstumo tarp dalelių. Dalelių judėjimas, tai netvarkingas medžiagos dalelių judėjimas, kurio greitis priklauso nuo temperatūros. Nustatyta, kad molekulių greitis 400 m/s, maždaug kaip kulkos, bet užuot lėkusios tiesiai, molekulės juda netvarkingai, todėl ir ,,užgaišta”. Molekulės sklinda visomis kryptimis vienodai, nes visos molekulių judėjimo kryptys yra lygiavertės.

Leave a Comment