šviesolaidžiai

TURINYS

1. ĮVADAS ..............................2
2. ŠVIESOLAIDŽIAI .............................3
§ VISIŠKASIS VIDAUS ATSPINDYS ....................3
§ ŠVIESOLAIDŽIAI ............................3
§ TARPMODINĖ DISPERSIJA, MEDŽIAGOS DISPERSIJA IR BANGOLAIDINĖ DISPERSIJA.............................5
§ SKAIDULINIS ŠVIESOLAIDIS......................6
3.ŠVIESOLAIDINIŲ RYŠIO SISTEMŲ RAIDA...................8
§ ŠVIESOLAIDINIŲ SISTEMŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI..........9
4.OPTINIO PLUOŠTO ŠVIESOLAIDŽIAI ....................9
5. ĮPUČIAMI ŠVIESOLAIDŽIAI........................12
6.IŠVADOS ..............................13
7.LITERATŪRA..............................14

ĮVADAS

Optiniai signalai informacijai perduoti taikomi jau labai seniai. Vizualinius metodus bendravimui naudojo net pirmykštis žmogus, akivaizdus pavyzdys yra pavojaus signalo skelbimas panaudojant dūmus ar atspindėtus saulės spindulius. Vėliau žmonės sukūrė švyturius, semaforus. Juos keitė telegrafas, o telegrafą – telefonai ir bevielės sistemos. Pirmykštės sistemos buvo skaitmeninės, telefonijoje buvo naudojami analoginiai – netrūkūs, kintantys laike – elektriniai siignalai.
Dabar, dvidešimt pirmajame amžiuje, informacinių technologijų eroje, telekomunikacijos vėl grįžta prie skaitmeninių optinio ryšio sistemų.
Prielaidas optinių telekomunikacijų plėtrai sudarė skaidulinių šviesolaidžių ir lazerinių šviesos šaltinių sukūrimas.
Maždaug 1980 metais šviesolaidinės optinio ryšio sistemos buvo instaliuotos beveik visose pasaulio šalyse. Perėjimą nuo koaksialinių kabelių ir bangolaidžių prie optinių skaidulų ir kabelių skatino ryšio linijų savikainos mažinimo ir milžiniškos informacijos perdavimo spartos galimybės. Laikui bėgant, tobulėjo šviesolaidžių gamybos technologijos, mažėjo jų savikaina.

ŠVIESOLAIDŽIAI.

Visiškasis vidaus atspindys.

Kai šviesa krinta iš optiškai tankesnės į optiškai retesnę, lūžio kampas yrra didesnis už kritimo kampą. Kai kritimo kampas , lūžio kampas ir lūžęs spindulys šliaužia sandūros paviršiumi. Kai , visa bangos energija atsispindi. Toks reiškinys vadinamas visiškuoju vidaus atspindžiu, o kampas – ribiniu visiškojo vidaus atspindžio kampu.
Visiškuojo vidaus atspindžio reiškinys plačiai taikomas optiniuose pr

rietaisuose (žiūronuose, periskopuose ir kt.)
Čia pavaizduota spindulių eiga keliose visiškojo vidaus atspindžio prizmėse. Šiuo reiškiniu grindžiamas ir šviesolaidžių veikimas.

Šviesolaidžiai.

Šviesolaidžiai – tai skaidrūs dielektriko strypeliai arba siūleliai (skaidulos), kuriuose vyksta visiškasis vidaus atspindys.

Didelis jų kiekis sudaro pynę. Lanksčios pynės naudojamos įvairiuose sistemose informacijai perduoti netiesiame kelyje. Atsiradus šviesolaidžiams, susikūrė skaiduline optika, kuri nagrinėja optinės spinduliuotės sklidimą skaiduliniais šviesolaidžiais ir su tuo susijusius reiškinius.
Paprasčiausias skaidulinis šviesolaidis yra ilga lanksti skaidula, kurios šerdis pagaminta iš lūžio rodiklio labai skaidraus dielektriko, o jos apvalkalas iš lūžio rodiklio dielektriko. Optinės spinduliuotės sklidimo pobūdis skaiduliniame šviesolaidyje priklauso nuo jo skerspjūvio matmenų ir lūžio rodiklio profilio jo pjūvyje.
Šviesos sklidimas šviesolaidyje nusakomas visiškuoju vidaus atspindžiu nuo šerdies ir apvalkalo sandūros. Spinduliai, į šią sandūrą krintantys kampu (čia ), patiria visiškajį viidaus atspindį ir sklinda šviesolaidžiu laužtės pavidalo trajektorija.

Šiuo atveju spindulio kritimo į šviesolaidžio galą apertūrą lygi . Kiti spinduliai, krintantys didesniais už
Kampais, iš dalies atsispindi nuo sandūros, lūždami nukrypsta į apvalkalą ir juos sugeria išorinė danga. Todėl dydis yra šviesolaidžio gebos įsileisti šviesą matas, šio kampo sinusas vadinamas skaitine šviesolaidžio apertūra.
Svarbiausi skaidulinių šviesolaidžių optiniai parametrai yra skaitinė apertūra NA ir normuotasis dažnis V.
Dar NA lemia šviesolaidžiu sklindančių modų skaičių, dispersiją, energijos nuostolius mikrolinkiuose.
Normuotasis dažnis V yra bedimensinis dydis, reiškiamas formule (j

joje a – šerdies spindulys, l – darbo bangos ilgis)

V = (2*p*a*NA)/l.

Įrodyta, kad jei skaidulinio šviesolaidžio normuotasis dažnis yra mažesnis už 2,405, tai toks šviesolaidis yra vienmodis, antraip – daugiamodis. Jei šviesolaidžio normuotasis dažnis žinomas, tai galima rasti modų skaičių M tuo šviesolaidžiu sklindant bangai, kurios ilgis l. Laiptuotam šviesolaidžiui M @ V2/2, o gradientiniam M @ V2/4.
Spindulių įvaizdis teisingai nusako pagrindinius šviesos sklidimo daugiamodžiuose šviesolaidžiuose ypatumus, jei šerdies skersmuo gerokai didesnis už bangos ilgį .
Tačiau visą šviesos sklidimo šviesolaidyje vaizdą pateikia bangų teorija, pagal kurią, jame gali sklisti tik tam tikrų modų rinkinys.
Šviesolaidyje pasireiškia tokie optiniai reiškiniai: optinio signalo silpimas, trumpųjų šviesos impulsų išplitimas, įvairūs netisiniai procesai.
Optinio signalo silpimą stikliniame šviesolaidyje regimojoje ir artimoje infraraudonojoje spektro srityje (kvarcinis stiklas tokio ilgio bangoms yra skaidriausias) lemia stiklų, priemaišų ir sandaros defektų sukelta optinio signalo sugertis ir sklaida. Sugertį nusako elektroniniai šuoliai bangos ilgiui neviršija 1 dB/km); gardelės virpesiai, kurie smarkiau pasireiškia ilgio bangoms (keli dB/km). bangos ilgio signalo Reilio (Rayleigh) sklaida nuo stiklo nevienalytiškumų neviršija kelių dB/km. Skaidriausi skaiduliniai šviesolaidžiai, pagaminti iš kvarcinio stiklo, naudojami bangos ilgių ruože.
Dėl optinio impulso išplitimo jam sklindant skaiduliniame šviesolaidyje impulsai gali vienas kitą iš dalies dengti, tai turi poveikio šviesolaidžio praleidimo juostai. Impulso išplitimą šviesolaidyje lemia trys priežastys: tarpmodinė dispersija, me

edžiagos dispersija ir bangolaidinė dispersija. Impulso išplitimą daugiamodžiuose šviesolaidžiuose iš esmės lemia tarpmodinė dispersija – skirtingų modų skirtingas grupinis sklidimo greitis. Ši dispersija sumažina šviesolaidžio praleidimo juostą iki kelių dešimčių MHz·km. Modų grupinių greičių skirtumą galima gerokai sumažinti, jei lūžio rodiklis kinta tolygiai pagal parabolės dėsnį su maksimumu ties šviesolaidžio ašimi. Dėl to šviesolaidžio praleidimo juosta padidėja iki MHz·km ir daugiau.
Šviesolaidžio medžiagos dispersija yra šviesolaidžio medžiagos lūžio rodiklio priklausomybė nuo bangos ilgio , tada modos grupinis greitis priklauso nuo šviesos dažnio. Kadangi optinio impulso spektrinis plotis baigtinis, tai jis sklisdamas šviesolaidžiu išplinta. Impulso plėtra dėl medžiagos dispersijos jam sklindant L ilgio šviesolaidžiu: .
Tarkime, kad skaidulinio šviesolaidžio šerdis pagaminta iš lydyto kvarco. Juo sklinda GaAlAs šviesos diodo skleidžiama bangos ilgio šviesa, santykinis spektrinis plotis , tada optinio impulso plėtra = 4 ns/km.
Impulso išplitimas gerokai sumažėja, jei parinktas nešančiosios spinduliuotės bangos ilgis yra apie , nes šioje srityje kvarcinio stiklo
Bangolaidinė (tarpmodinė) dispersija susijusi su konkrečios modos grupinio greičio priklausomybe nuo bangos ilgio. Ši dispersija, palyginti su medžiagos dispersija, labai maža.
Jei skaidulinis šviesolaidis pagamintas iš legiruoto kvarcinio stiklo, yra dažnių sritys, kur medžiagos dispersija didumu lygi bangolaidinei dispersijai, bet skiriasi jų ženklas. Šiose srityse , atitinkamai legiruotu tam tikro skersmens šerdies šviesolaidžiu galima gauti tarpusavio kompensavimą ir mažiausią vienmodžių šv
viesolaidžių impulso išplitimą (plačiausią praleidimo juostą).
Sklindant šviesai skaiduliniais šviesolaidžiais netiesinių procesų atsiradimas susijęs su netiesine šerdies medžiagos poliarizacija nuo didelės galios (intensyvumo) optinių signalų. Vyksta tokie netiesiniai reiškiniai: priverstinė Ramano (Raman) sklaida, priverstinė Brijueno (Brillouin) sklaida, daugiafotoniai parametriniai procesai, šviesos impulsų saviveika, solitoninis optinių impulsų sklidimas šviesolaidyje ir kt.

Šviesolaidis – optinio bangų ruožo (bangų ilgiai nuo 1nm iki 1 mm, dažniai nuo 3*1011 iki 3*1017 Hz) dielektrinis bangolaidis. Šviesolaidžiuose elektromagnetinė energija perduodama plona optiškai skaidria skaidula (gija) panaudojant visiško vidaus atspindžio reiškinį. Toks skaidulinis šviesolaidis sudarytas iš apvalaus skerspjūvio plonytės gijos – šerdies ir ją gaubiančio apvalkalo, kurie yra skaidrūs optinėms bangoms. Šerdies medžiagos lūžio rodiklis n1 yra šiek tiek didesnis, nei apvalkalo n2 (pvz., n1 = 1,47, o n2 = 1,45). Šerdis ir apvalkalas daromi iš legiruotų stiklų (lydyto kvarco su priemaišomis) ar skaidrių plastikų. Šerdies skersmuo būna 9 – 100 mm, apvalkalo 125 – 140 mm. Dar skaidulinį šviesolaidį gaubia 250 – 900 mm skersmens apsauginė plastiko danga.

q

1 2 3
Skaidulinis šviesolaidis: 1 – šerdis, 2 – apvalkalas, 3 – šviesos spindulys, q – šviesos spindulio kritimo kampas.

Optinės bangos elektromagnetinė energija skaiduliniame šviesolaidyje sklinda šerdimi šviesos spindulio pavidalu pilnai atsispindėdama nuo ribos šerdis – apvalkalas. Pilnas atspindys būna tik tada, kai spindulio kritimo į šerdį kampas q būna mažesnis už tam tikrą kritinį kampą qkrit, kuriam esant spindulys slysta šerdies ir apvalkalo skiriamąja riba. Toks šviesos sklidimo šviesolaidžiu aiškinimas pagrįstas optikos (Snelijaus ) dėsniais ir jame neįvertinamos šviesos elektromagnetinės savybės. Jas įvertinus paaiškėjo, kad iš visų galimų kampo q verčių nuo 0 iki qkrit tik tam tikrų diskretinių q verčių spinduliai sudaro sklindančias ir nesilpstančias tuo šviesolaidžiu bangas, kurios vadinamos modomis. Toms bangoms būdinga – po dviejų gretimų atspindžių nuo ribos šerdis – apvalkalas bangos turi būti sinfazinės (tai yra fazinė sąlyga sklindančiai bangai). Antraip tos bangos interferuoja gesindamos viena kitą ir išnyksta. Kiekviena moda nusakoma savąja elektromagnetinio lauko struktūra, faziniu ir grupiniu greičiais. Banga šviesolaidyje mažai silpsta, kai vidiniai jo nuostoliai maži, o pati banga visiškai atsispindi nuo apvalkalo ir tenkina fazinę sąlygą. Šviesolaidžiu gali sklisti viena ar dešimtys – šimtai – tūkstančiai modų. Tai lemia šviesolaidžio medžiagos ir konstrukcija. Vienmodžių šviesolaidžių šerdies skersmuo būna 8 – 10 mm, daugiamodžių – didesnis (dažniausiai 50 ar 62,5 mm). Vienmodžių šviesolaidžių privalumai: juose nebūna modų dispersijos, todel jie plačiajuosčiai, mažo silpninimo (iki 0,2 dB/km), tačiau yra sunkumų juos sujungiant tarpusavyje ar jungiant su siųstuvu ar imtuvu – reikia didesnio tikslumo. Daugiamodžių šviesolaidžių savybės atvirkščios: dėl daugybės modų juose reiškiasi dispersija, jų darbo dažnių juosta siauresnė dešimtis ir šimtus kartų, tačiau sujunginėti juos paprasčiau. Pagal lūžio rodiklio kitimo šerdyje pobūdį daugiamodžiai šviesolaidžiai skirstomi į šviesolaidžius su laiptuotu ir tolydiniu (gradientiniu) lūžio rodiklio pasiskirstymu. Pirmuosiuose šerdies lūžio rodiklis yra vienodas visoje šerdyje, o antruosiuose (vad. gradientiniuose) jis didžiausias šerdies skerspjūvio centre ir tolygiai mažėja kraštų link susilygindamas su apvalkalo lūžio rodikliu. Šviesos spindulys tokios skaidulos ašimi sklinda mažiausiu greičiu, tačiau nueina trumpiausią kelią. Įstriži spinduliai nueina ilgesnį kelią, bet jie, sklisdami aplinka su mažesniu lūžio rodikliu, juda didesniu greičiu. Dėl to modų dispersija žymiai sumažėja. Ypač tai ryšku esant paraboliniam šerdies lūžio rodiklio kitimo dėsniui.

ŠVIESOLAIDINIŲ RYŠIO SISTEMŲ RAIDA.

1966 m. K.C.Kao ir jo bendradarbiai, Harlow mieste, Anglijoje, duomenų perdavimo laboratorijoje iškėlė mintį, kad šviesolaidžius, kurie jau buvo sėkmingai taikomi endoskopijoje, būtų galima taikyti tolimajam ryšiui. Kao ir Hockham‘as padėjo pamatus optiniam šviesolaidiniam ryšiui.
Šviesolaidį sudaro lydyto kvarco skaidulos šerdis ir apvalkalas. Apvalkalo lūžio rodiklis šiek tiek mažesnis už šerdies lūžio rodiklį. Toks šviesolaidis veikia kaip dielektrinis bangolaidis. Kol nebuvo tobulų stiklo gryninimo technologijų, optinėse skaidulose pasireikšdavo didelis šviesos slopinimas. Naudojant aukščiausios kokybės stiklą, minimalus regimosios šviesos slopinimas buvo apie 1000 dB/km. Kao ir Hockham‘as teigė, kad, slopinimą sumažinus iki 20 dB/km, šviesolaidinis ryšys taptų įmanomas.
Jau 1975 m. JAV, sumažinus lydytame kvarce priemaišų koncentraciją, slopinimas buvo sumažintas iki 2 dB/km.. Japonijos mokslininkai 1976 m. slopinimą sumažino iki rekordinės 0,5 dB/km ribos, o 1979 m. – jau net iki 0,2 dB/km. Mažas slopinimas buvo gautas naudojant 1,3 ir 1,55 µm ilgio šviesos bangas. 1982 m. Corning‘as įrodė, kad mažiausias slopinimas lydytame kvarce yra 0,15 dB/km naudojant 1,6 µm ilgio bangas. Tai reiškė, kad šviesolaidžio maksimalus ilgis be signalo kartotuvo gali būti padidintas iki 20 km.
1980 m. jau buvo masiškai gaminami šviesolaidžiai, kuriuose slopinimas mažesnis nei 0,4 dB/km, kai šviesos bangos ilgis – 1,3 µm, ir 0,25 dB/km, kai bangos ilgis 1,55 µm. Toks mažas slopinimas gautas sumažinus skaiduloje metalų ir hidroksilo jonų koncentraciją.
1970 m. pirmą kartą buvo pagamintas puslaidininkinis lazeris, kuris galėjo veikti kambario temperatūroje. Iki 1980 metų buvo sukurti puslaidininkiniai GaAlAs šviesos šaltiniai ir Si detektoriai, kurie buvo sėkmingai realizuoti telefonijoje. Varines magistrales pradėjo keisti šviesolaidžiai, informacijos perdavimo sparta siekė 8 Mb/s.
Pirmose kartos sistemose buvo naudojami daugiamodžiai šviesolaidžiai, kurių skersmuo siekė 50 µm ir lazeriniai šviesos šaltiniai spinduliuojantys 850 nm ilgio bangas. Po1985 m. tokie šviesolaidžiai ir lazeriai praktiškai nebenaudojami informacinėms magistralėms, bet sėkmingai taikomi vietiniuose ryšio tinkluose. Siekiant padidinti informacijos perdavimo spartą ir nuotolius tarp kartotuvų, buvo sukurtos antrosios kartos sistemos, kuriuose taikomi vienmodžiai šviesolaidžiai ir lazeriai, spinduliuojantys 1,3 arba 1,55 µm ilgio bangas. Po 1980 metų vidurio vienmodžiai šviesolaidžiai pradėjo dominuoti sausumos ir povandeninėse duomenų perdavimo magistralėse. 1988 m. povandeninis vienmodis šviesolaidinis kabelis TAT8 sujungė Europą su Ameriką. Žinoma, šviesolaidžiai taip pat naudojami ir duomenų perdavimui mažesniais nuotoliais, pavyzdžiui, telemetrijoje, asmeniniuose kompiuteriuose, valdymo sistemose, vietiniuose tinkluose ir t.t.
Tiriant šviesos impulsų sklidimą optinėse skaidulose buvo atskleista solitoninių bangų sklidimo galimybė. Taikant šias bangas, trumpi šviesos impulsai mažai iškraipomi, todėl naujų kartų tolimojo ryšio linijomis informaciją bus įmanoma perduoti milžiniška sparta.
Lentelėje pateiktos žinios apie šviesolaidinių optinio ryšio sistemų privalumus ir trūkumus.

Šviesolaidinių sistemų privalumai ir trūkumai

Privalumai Trūkumai
1. Mažas slopinimas ir dispersija užtikrina didelius (>100 km) atstumus tarp kartotuvų ir didelę (>1 Gb/s) duomenų perdavimo spartą. 2. Maži skaidulos skersiniai matmenys, maža masė.3. Nedidelė savikaina.4. Nežymūs kryžminiai trukdžiai.5. Aukšto lygio saugumas (beveik neįmanomas informacijos nutekėjimas).6. Nuolatinio sistemos tobulinimo galimybės. 1. Sudėtingi sujungimai.2. Mažas atsparumas vandeniui.3. Jautrumas radiacijai.4. Ribota galia.5. Didelis kvantinis triukšmas.6.Mažas šviesolaidžių ir lazerių mechaninis atsparumas.

OPTINIO PLUOŠTO ŠVIESOLAIDŽIAI.

Sideglow cable – išilginio švytėjimo šviesolaidžio kabeliai

SUPER VISION Inc. gamina patentuotą SIDEGLOW® CABLE – skaidrų optinio pluošto kabelį. Jo reflektinė šerdis apvyta 0,75 mm skersmens aukščiausios rūšies optinio pluošto TORAY® (Japonija) gijomis. Iš išorės kabelis padengtas skaidriu polimeriniu kevalu, kuris atsparus įvairiems poveikiams. Tai užtikrina geriausius švytėjimo rodiklius palyginus su konkurentų gaminiais. Toks kabelis tolygiai švyti visu paviršiumi, yra lankstus, nedūžtantis, ilgaamžis, paprastai instaliuojamas ir visiškai saugus. Be jokių apribojimų naudojamas kaip viduje taip ir lauke, puikiai tinka baseinų pašvietimui. Priklausomai nuo naudojimo paskirties kabelis gaminamas įvairių diametrų ir formos.Tai saugi neono alternatyva, mažesnės elektros sanaudos, nepertraukiama iki 30 m ilgio linija, galinti keisti švytėjimo spalvą. Tai galimybė įgyvendinti įspūdingus projektus dekoratyvinio architektūros, interjero, akcentų, baseinų bei reklamos pašvietimo srityje.

Endglow cable – galinio švytėjimo šviesolaidžio kabeliai

ENDGLOW™CABLE – tai optinio pluošto gijų kabelis juodame apsauginiame kevale. Šie kabeliai skirti įvairių šviestuvų-lęšių įrengimui. Jis gali būti laisvai klojamas, paslėptas po apdaila ar pačiose konstrukcijose, užkastas tiesiog žemėje ir yra visiškai saugus, nes juo keliauja tik šalta šviesa. Kabelio švytintį galą galima užbaigti įvairios formos ir paskirties lęšiais. Tokiu būdu mes turime patikimą šviesos tašką, kuriame nereikia keisti perdegusių lempučių. Be to šviesos šaltinis gali keisti šviesos srauto intensyvumą ir spalvą, kas suteikia galimybę kurti įspūdingus dinamiškus apšvietimo efektus. Šios apšvietimo sistemos gali būti pritaikomos ne tik interjere – dekoracijose, lubose ar grindyse, bet ir lauke, baseinuose ir švytinčiose reklamose, pačiose netikėčiausiose vietose, kur įprastą elektros lempučių apšvietimą techniškai sudėtinga instaliuoti ir prižiūrėti arba tiesiog negalima saugumo sumetimais.

Endglow PAF- galinio švytėjimo šviesolaidžio pluoštas

ENDGLOW PAF – tai optinio pluošto gijos, naudojamos švytintiems ženklams su animacija gamybai, “žvaigždėto” dangaus, švytinčio “lietaus” instaliacijai, dekoratyvinio apšvietimo įrengimui interjero detalėse, kitų apšvietimo efektų įrengimui, kai reikalingas ryškus ir mažas šviesos taškas. Išorinis, šviesą nukreipiantis pluošto paviršius, neatsparus UV spinduliams, todėl gijos instaliuojamos interjere arba lauke uždarose konstrukcijose.

Solid Core – monolitinis šviesolaidžio kabelis

SOLID CORE cable – nauja pozicija šviesolaidžių asortimente. Tai didelio skersmens polimerinio optinio pluošto gijos. Jų švytėjimo ryškumas nusileidžia Sideglow kabeliui ir jie lengvai pažeidžiami, tačiau savo estetinė išvaizda kartais kompensuoja šiuos trūkumus.

ĮPUČIAMI ŠVIESOLAIDŽIAI.

Naudodama visiškai naują, panašų į pistoletą įrenginį, kompanija Ericsson Cables galės įpūsti arba įšauti šviesolaidinius optinius kabelius į butus ar į namus. Sistema, pavadinta Ribbonet, gerokai sumažins instaliavimo kainą, nes guma padengti šviesolaidžiai yra paprasčiausiai įšaunami į namo vamzdyną. Ericsson tikisi, kad šis metodas padarys šviesolaidžius įprasta duomenų ryšio terpe švedų namuose.

IŠVADOS
Mes gyvename sparčios mokslo pažangos eroje, kai naujos technologijos gimsta bene kasdien. Riba tarp realiai pasiekiamo ir iliuzijos greitai nyksta.
Pastaraisiais metais skaidulinė optika darė didelį poveikį matavimų ir valdymo technikai. Panaudojant optinės komunikacijų pramonės skaidulinę optiką ir įtaisus, buvo sukurta daug svarbių sistemų.
Mano rašto darbo tema “ŠVESOLAIDŽIAI” man pasirodė labai įdomi, nes leido plačiau pažvelgti į fizikos mokslą, aš susipažinau su naujomis sąvokomis ir supratau, jog šis naujos informacijos įnašas tikrai padės tolimesnėse mano studijose.

LITERATŪRA.

1. Vaidutis Antanas Šalna. OPTIKA. Vilnius/Enciklopedija/ 2004 m.
2. Fizičeskaja enciklopedija.
3. http://www.el.vtu.lt/dist_mok/OptRySist/optinio_rysio_istorija/istorija.htm
4. http://www.meco.lt/fo_sviesolaidziai.html
5. http://www.meco.lt/g_fo_i.html
6. http://www.rtn.lt/rtn/9904/optin5.html

Leave a Comment