“Altoriu šešėly” – pirmas psichologinis romanas lietuvių literatūroje pasirodęs 1933 metais ir sukėlęs visuomenės didžiausią susidomėjimą, nes autorius pasirinko neįprastą siužetą ir problemas.Žmogaus gyvenimo kelio ieškojimas, santykis tarp kunigo profesijos ir menininko – pagrindinės romano problemos. Interpretuojama ištrauka iš trečios romano dalies – “Išsivadavimas”.Romano pabaigoje problemos suvedimas į vieną, priimamas ryžtingas sprendimas.Tai visų įvykių atomazga, simbolizuojanti Liudo Vasario išsilaisvinimo procesą.Išėjęs iš Grąžulių, Liudas Vasaris pajaučia gamtos atbudimą, nes pavasaris – gamtos sinfonijos pradžia.Ryšys tarp veikėjo ir gamtos, pavaizduotas ištraukoje, tęsia mūsų literatūros tradiciją žmogų vaizduoti gamtoje, atskleisti jo pasaulėjautą, jautrus ir emocianalus L.Vasaris negali neprisiminti gyvenimo etapų, žmonių, sutiktų gyvenimo kely. Deja, vienas iš svarbiausių žmonių – Liucija – jau kape.Tikinčiam žmogui kapinės – “kaip koks smagus, gyvybės kupinas sodas”.Į amžiną atilsį eina kiekvienas palikdamas gyvųjų širdy atminimą.Pilka granito lenta yra lyg priešingybė neramiam Liucės gyvenimui, o marmurinis kryžius simbolizuoja ne tik žmogaus neštą gyvenimo kryžių, bet ir lemtį. Galima tik nujausti, kas dėjosi poeto širdyje, nors jo minčių neperskaitome, bet tik jas suvokiame potekstėje.Vasario sąmonėje iškyla kačpėdėlių, jaunystės, meilės, švelnumo įvaizdžiai.Priverčia Liudą kruptelėti pirmosios mišios, jo paties atsidūsėjimas išreikštas jaustuku “ak”.Ne tik mišios, bet ir klieriko reakcija nusakoma žodžiais “varginančios ir klaidžios”. Kai žmogui neramu, kai jis kažką intensyviai mąsto, dažnai pradeda žingsniuoti po kambarį.Tas ritmiškas žingsniavimas lyg užburtas ratas.Pagrindinio veikėjo mintis nušviečia retrospektyva.Ausyse skamba: “…Baronienės viliojantis juokas ir nerūpestingos kalbos”.Tiesa, tik liūdną šypsnį sukelia Baronienės vaizdas, reiškia Liudas jau seniai užvertęs šį gyvenimo puslapį.Prieš akis dabartis, drąskoma kaip kokių voratinklio siūlelių.Visą jo esybę nušviečia išsivadavimo šviesa.Štai kodėl: “Vasaris dėda prie stalo, pasitiesia prieš save lotynišką kurijos raštą” ir rašo pareiškimą.
Ilgai mąstęs, svarstęs, abejojęs Liudas Vasaris pasirenka tokį gyvenimo kelią.