[pic]Atmosfera ir debesų sluoksnisKiekvienas, kas stebėjo planetas per teleskopą, žino, kad Saturnopaviršiuje pastebima mažai detalių ir jų kontrastas su aplinkiniu fonunedidelis. Tuo Saturnas skiriasi nuo Jupiterio, kur yra daug kontrastiniųdetalių, t.y. tamsių ir šviesių juostų, bangų, Šios detalės byloja apieJupiterio atmosferos aktyvumą.
“Vojadžeriams” pavyko gauti Saturno debesų nuotraukas, kuriose tiksliaiatvaizduota atmosferos cirkuliacija: dešimtys debesų juostų, o taip patatskiri uraganiniai vėjai. Tarp kitų aptiktas ir Jupiterio Didelės RaudonosDėmės analogas, nors ir mažesnis. Nustatyta, kad vėjų greitis čia netaukštesnis, negu Jupiteryje. Taigi bebesuotumo nuotraukos demonstruojaSaturno atmosferos savitumą. Ši atmosfera net aktyvesnė už esančiąJupiteryje.
Kosminiai aparatai nuodugniai ištyrė Saturno viršdebesinės atmosferoscheminę sudėtį. Jos 89% sudaro vandenilis. Antroje vietoje – helis (apie11% pagal masę). Pažymėtina, kad Jupiterio atmosferoje jo 19%. Kitos dujosatmosferoje – metanas, amiakas, etanas, acetilenas, fosfidas – sutinkamosmažais kiekiais.
Duomenys, gauti iš “Vojadžerio-1” padėjo su dideliu tikslumu nustatytiekvatorialinį Saturno radiusą. Debesų sluoksnio viršūnės lygyjeekvatorialinis radiusas lygus 60330 km, t.y. jis 9,46 kartų didesnis užŽemės radiusą. Patikslintas taip pat ir apsisukimo aplink ašį periodas (10val. 39 min. – 2,25 kartų greičiau už Žemę). Toks greitas sukimasis privedėprie to, kad Saturno susispaudimas daug didesnis, negu Žemės.Magnetinės Saturno savybėsDuomenų apie magnetinį lauką išvis nebuvo iki to laiko, kol pirmiejikosminiai aparatai pasiekė Saturną. Dėl to, kad Saturnas pagal fizinessavybes gana panašus į Jupiterį, astronomai galvojo, kad pastebimąmagnetinį lauką turi ir Saturnas. Ši hipotezė pasitvirtino.
Apskritai Saturno magnetosfera gana panaši į Žemės, bet, aišku, daugdidesnė. Išorinis magnetosferos radiusas lygus 23 ekvatorialiniams planetosradiusams (Žemės – 10 planetos radiusų).
Radiacinės Saturno juostos tokios plačios, kad tiesiasi ne tik per žiedus,
bet ir per kai kurių vidinių planetos palydovų orbitas.Visos planetos dalelės sukasi su vienodu periodu – tai tuo pat metu yradidesnės planetos masės sukimosi periodas (išskyrus atmosferą, kuri sukasine kaip kietas kūnas).ŽiedaiIš Žemės su teleskopo pagalba gerai matomi trys žiedai: išorinis žiedas A,vidutinio ryškumo; vidurinis, ryškiausias žiedas B ir vidinis neryškuspusiaupermatomas žiedas C. Žiedai šiek tiek baltesni už gelsvą Saturnodiską. Jie yra planetos ekvatoriuje ir yra labai ploni: jų bendras plotisapie 60 000 km, o storis mažiau nei 3 km. Žiedai sukasi ne taip, kaipkietas kūnas, – kuo toliau nuo Saturno, tuo mažesnis greitis. Šiaip Saturnožiedai – tai gigantiška mažų dalelių “krūva”, besisukanti aplink planetą.Dalelės tokios mažos, kad jų nesimato ne tik iš Žemės, bet ir iš kosminioaparato borto. Žiedų sandaros ypatybė – tamsios žiedų “skylės”, kurmedžiagos labai mažai. Didžiausia iš jų (3500 km) skiria žiedą B nuo žiedoA.
Be žiedų A, B ir C “Vojadžeriai” aptiko dar keturis: D, E, F bei G. Visijie labai neryškūs.Žiedai D ir E sunkiai matosi iš Žemės esant labai geromssąlygoms, o žiedai F ir G aptikti pirmą kartą. Žiedų išsidėstymo tvarkanesutampa su abėcėlės tvarka. Pagal nutolimą nuo Saturno tvarka yra tokia:D, C, B, A, F, G, E.
Saturno žiedų dalelės yra turbūt ledinės, viršuje padengti šerkšnu. Tai jaubuvo žinoma iš stebėjimų nuo Žemės, o kosminių aparatų skrydžiai tik taipatvirtino. Dalelių dydis buvo spėjamas nuo centimetrų iki metrų (aišku,dalelės negali būti vienodos; gali būti, kad ir skirtinguose žieduose šisdydis skirtingas).
Buvo pastebėta, kad žiedai turi savo dujinę atmosferą iš neutralaus
atominio vandenilio. Pridursiu, kad jau iki kosminių aparatų skrydžių daugmokslininkų atspėjo šios atmosferos egzistavimą.Taip pat “Vojadžeriai” pabandė išmatuoti žiedų masę. Tai buvo gana keblu,nes jų masė bent milijoną kartų mažesnė už Saturno masę. Bet apytiksliai šįskaičių nustatyti pavyko: žiedų masė lygi 17/10 000 000 planetos masės.Saturno palydovaiDar iki kosminių aparatų skrydžių buvo žinomi 10 planetos palydovų, dabarjau žinome 17. Nauji septyni palydovai labai maži, bet kai kurie iš jųįtakoja Saturno sistemos dinamikos dėsnius. Toks yra mažas palydovas,judantis prie išorinio žiedo A krašto; jis neduoda žiedo dalelėms išeiti užšios ribos.
Atlasas. Atlasas (graikų mitologijoje daugiaakis milžinas, saugantis pagalHeros įsakymą Dzeuso mylimąją. Perkeltine prasme – budrus sargas).
Titanas. Titanas – tai antras pagal dydį palydovas visoje Saulės sistemoje.Jo radiusas lygus 2575 kilometrų, o vidutinis tankis lygus 1,881 g/cm3. Taivienintelis palydovas, turintis žymią atmosferą, o be to, ši atmosferatankesnė už bet kurios Saulės sistemos planetos atmosferą (išskyrusVenerą). Pagrindinis atmosferos komponentas -azotas.
Japetas. Turbūt pats paslaptingiausias Saturno palydovas. Buvoužregistruotas tamsus žiedas, kurio skersmuo – 300 km. Vojadžeriniaityrinėjimai rodo, kad šviesi pusė stipriai kraterizuota (kas 10 km – 205kraterių, kurių skersmuo didesnis nei 30 km ir 2000 kraterių, kuriųskersmuo didesnis nei 10 km). Japeto tankis (1,16 g/cm3) būdingas lediniamsSaturno palydovams.
Rėja. Pagal dydį – šis palydovas beveik identiškas Japetui. Rėja – tai ganapaprastas ledinio Saulės sistemos palydovo prototipas. Skersmuo – 1530 km,o tankis – 1,24 g/cm3. Geometrinis albedo lygus 0,6. Paaiškėjo, kadvidurinių Saturno palydovų (nuo Mimaso iki Rėjos, o taip pat Japeto)tankiai artimi vandens tankiui – nuo 1,0 iki 1,4 g/cm3. Yra pagrindasmanyti, kad šie palydovai susideda pagrinde iš vandens (aišku, ne skysto,nes temperatūra -180 laipsnių).
“Vojadžeriai” buvo taip priartėję prie palydovų, kad pavyko sužinoti ne tik
jų skersmenis, bet ir perduoti į Žemę jų paviršiaus atvaizdus. Jau yrapirmi palydovų žemėlapiai. Labiausiai paplitę dalykai ten – apskritikrateriai, panašūs į esančius Mėnulyje. Kai kuriuos iš jų reikia paminėtiatskirai. Pavyzdžiui, tai didelis krateris mažame Mimase. Kraterio skersmuo– 130 km, arba trečdalis palydovo skersmens. [pic]