Rentgeno spinduliu pritaikymas medicinoje

RENTGENO SPINDULIAI

IR JŲ PRITAIKYMAS

MEDICINOJE

Turinys

Įvadas.........................
Šiek tiek istorijos.......................
Spindulių veikimo principas................
Rentgeno spindulių pritaikymas medicinoje.........
Rentgeno spindulių poveikis organizmui...........
Išvados.........................
Literatūros sąrašas.................... 3
3
3
4
7
8
9

Įvadas

Rentgeno spinduliai yra naudojami saugumo užtikrinimui, pavyzdžiui, saugumo kontrolei aerouostuose, pasienio kontrolės postuose (jais galima neatidarant bagažo ar transporto priemonių krovinių skyriuose rasti bombas, ginklus ir kitas neleistinas prekes), bet yra nepakeičiami ir medicinoje, nors daro nemažą neigiamą poveikį žmogaus organizmui.

Šiek tiek istorijos.

Rentgeno spindulius 1895 m. atrado Viurcburgo (Vokietija) universiteto rektorius prof. Vilhelmas Konradas Rentgenas. Jis juos pavadino X spinduliais ( X-ray ).
Pirmoji rentgeno nuotrauka buvo Rentgeno žmmonos ranka. Nuotraukoje matomas jos vestuvinis žiedas ir rankos kaulai. 1896 m. sausio 18 d. Rentgeno aparatas buvo viešai pademonstruotas H.L.Smito. Po rentgeno spindulių atradimo 1895 m. jie buvo rekomenduojami kaip naujausias mokslo stebuklas ir patraukė pramogų verslo dėmesį.

Bertos Rentgen ranka. Viena pirmųjų rentgeno nuotraukų.
Nors daugelis žmonių žavėjosi išradimu, kiti bijojo, kad šis išradimas leis nepažįstamiesiems žiūrėti kiaurai sienas ir duris. Pirmieji rentgeno aparatai buvo naudojami batų parduotuvėse. Jie buvo žinomi kaip fluoroskopai. Tačiau, kai buvo atrastas neigiamas rentgeno spindulių efektas, jie nuustoti naudoti. Tiesą sakant, aparatai buvo labiau gudrus reklaminis triukas pritraukti pirkėjams nei reali pagalba renkantis batus.

Spindulių veikimo principas

Rentgeno aparato veikimas pagrįstas rentgeno spindulių generavimu. Vakuumo vamzdelyje sudaryta aukšta įtampa (20-600 kV) pagreitina iš kaitinamo arba šalto katodo sklindančius elektronus (1 pav). Ji

ie įgyja labai didelį pagreitį ir atsitrenkę į anodą savo judėjimo energijos pertekliaus nedidelę dalį (0,1%-5%) išspinduliuoja rentgeno spinduliais. Spindulys nukreipiamas į tiriamąjį kūną. Dalis rentgeno spindulių prasiskverbia per švitinamą objektą. Apšvitinimo metu gaunamas šešėlinis radiacijos fonas fiksuojamas fotojuostoje, puslaidininkių plokštėse arba vaizdo stiprintuvuose. Tokiu būdu gaunamos, taip vadinamos, rentgeno nuotraukos.

1 pav.

Rentgeno spindulių pritaikymas medicinoje

Rentgeno spindulių technologija naudojama medicinoje ir medžiagų analizėje. Rentgeno spinduliai yra labai skvarbūs, dėl to rentgeno aparatai naudojami fotografuojant kaulus (2 pav.) ir dantis, taip pat diagnozuoti įvairioms ligoms, kai kurioms jų gyditi (pavyzdžiui, vėžiui), yra nepamainomi tiriant kaulų lūžius, įskilimus, nustatant kulkų ar skeveldrų vietą žmogaus organizme.

2 pav.

Taip pat rentgeno tyrimų metu galima diagnozuoti ligas:

Galvos ir kaklo rentgeninis tyrimas:
• Įvairias anomalijas.
• Lūžimus ir kitus pakitimus traumų atvejais.
• Galvos kaulų uždegimines ligas. • Nepiktybinius ir piktybinius auglius.
• Metastatinius pakitimus.
• Ūmius bei lėtinius otitus ( vidurinės ausies uždegimus).
• Mielominę ligą, osteodistrofijas (kaulų pakitimus).
• Hipertenzinį sindromą.
• Adenoidus.
• Sinusitus.
• Laringitą.
• Įvertinti pakitimus po įvairių operacijų.
• Balso stygų parezę (dalinį paralyžių), paralyžių.
• Gerklų randinius susiaurėjimus.
• Skydliaukės padidėjimą, padėties anomalijas.
• Akies ir akiduobių trauminius sužeidimus.
• Įvairius svetimkūnius.

Krūtų rentgeninis tyrimas ( mamografija). Šiuo tyrimu galima diagnozuoti ligas:
• Krūties piktybinius ir nepiktybinius auglius.
• Krūties cistas.
• Mastopatijas.
• Krūties pūlinius, mastitą ( krūties uždegimą).

Plaučių ir tarpuplaučio rentgenologinis tyrimas. Šiuo tyrimu galima diagnozuoti ligas:
• Įvairias anomalijas; krūtinės ląstos skeleto ir

r organų trauminius sužalojimus.
• Ūmias ir lėtines plaučių uždegimines ligas bei jų komplikacijas.
• Plaučių degeneracines distrofines ligas.
• Plaučių tuberkuliozę.
• Piktybinius ir nepiktybinius auglius.
• Įvairius pleuritus, pneumotoraksą.
• Plaučių pakitimus sergant sisteminėmis ligomis.
• Grybelines ir parazitines ligas.

Širdies ir kraujagyslių sistemos rentgeninis tyrimas. Šiuo tyrimu galima nustatyti šias ligas:
• Įgimtas širdies ir kraujagyslių ligas.
• Įgytas širdies ir kraujagyslių ligas.
• Miokardo ( širdies raumens) pažeidimus, miokardiopatiją.
• Širdies auglius.
• Perikardo ( širdies plėvės) ligas.

Pilvo organų ir virškinimo sistemos rentgeninis tyrimas. Šiuo tyrimu galima nustatyti virškinimo sistemos bei pilvo organų patologiją:
• Įvairias anomalijas.
• Virškinimo sistemos funkcijos sutrikimus.
• Ūmias ir lėtines uždegimines ligas.
• Opas ir jų komplikacijas.
• Pooperacines būkles ir jų komplikacijas.
• Nepiktybinius ir piktybinius auglius.
• Tulžies pūslės, tulžies latakų ligas.
• Ūmias būkles (žarnų nepraeinamumą, perforacijas ( prakiurimą), svetimkūnius).
• Antrinius pakitimus dėl gretimų organų ir audinių patologijos ( randus, peritonitą (pilvaplėvės uždegimą), abscesus ( pūlinius) ir kt.).
• Nustatyti ligos stadiją ir komplikacijas.
• Nustatyti pakartotinių rentgenologinių tyrimų terminus.

Šlapimo ir lytinių organų, mažojo dubens rentgeninis tyrimas. Šiuo tyrimu galima nustatyti lytinių organų, šlapimo gamybos bei išskyrimo organų ir mažojo dubens organų susirgimus:
• Įvairias anomalijas.
• Trauminius inkstų ir šlapimo takų pakenkimus.
• Uždegimines inkstų ir šlapimo takų ligas.
• Nefroptozę ( inkstų nusileidimą), hidronefrozę, inkstų akmenligę.
• Piktybinius ir nepiktybinius auglius.
• Inkstų kraujagyslių pakenkimus.

Kaulų bei sąnarių sistemos rentgeninis tyrimas. Šiuo tyrimu galima nu

ustatyti kaulų bei sąnarių sistemos ligas:
• Anomalijas, vystymosi trūkumus.
• Trauminius pažeidimus.
• Uždegimines ligas.
• Nepiktybinius ir piktybinius auglius.
• Metastazes.
• Degeneracines-distrofines ligas.
• Įvertinti būklę po operacinio gydymo.
• Metabolines ( medžiagų apykaitos sutrikimo) ir endokrinines ligas.
• Neurogenines (dėl nervų pažeidimo) ir angiogenines ( kraujagyslių sistemos) ligas.
• Reumatines ligas.
• Kraujo ir retikuloendotelinės sistemos (reguliuojančios imunitetą) pakitimus ligų atvejais.

Kompiuterinės tomografijos shema.

Rentgeno spindulių poveikis organizmui

Remiantis tarptautinių organizacijų skelbiamais statistiniais duomenimis, vidutiniškai apie 30% visos metinės apšvitos nuo jonizuojančios spinduliuotės dozės žmogus pasaulyje gauna medicininių procedūrų metu. Taigi medicininė apšvita yra svarbus žmonių apšvitos šaltinis. Rentgeno diagnostikos, branduolinės medicinos ir spindulinės terapijos apimties didėjimo priežastis: jonizuojančioji spinduliuotė duoda daug naudos naudos tiek diagnozuojant, tiek gydant įvairius susirgimus.

Didelės rentgeno spindulių dozės yra kenksmingos organizmui. Dėl to nerekomenduojama dažnai (daugiau nei 1-2 kartus per metus) daryti rentgeno nuotraukas medicininiais tikslais. Tačiau tenka pažymėti, kad kartais būtina daryti gana daug rentgenologinių tyrimų. Kai kuriais atvejais tik geras ištyrimas leidžia nustatyti tikslią diagnozę ir išgelbėti ligonio gyvybę.
Dažnai pacientus domina, ar, atlikus rentgeno nuotrauką, kūne lieka jonizuojančioji spinduliuotė. Rentgeno spinduliuotės prigimtis yra elektromagnetinė. Tai yra tokios pačios elektromagnetinės bangos, kaip ir radijo bangos, tačiau labai aukšto dažnio ir turi savybę prasiskverbti per mūsų kūną. Išjungus radijo imtuvą, radijo bangos nebeišspinduliuojamos. Taip pat yra ir su re

entgeno spinduliuote – kai aparatas išjungiamas, rentgeno spinduliai negeneruojami. Todėl, atlikus rentgeno nuotrauką, spinduliuotės žmogaus kūne nelieka.

Paveikslėlyje-Rentgeno spinduliuotės sugertis.

Lietuvoje kiekvienais metais atliekama apie 3,7 mln. įvairių rentgeno tyrimų.
Dažniausiai atliekami krūtinės ląstos rentgenografiniai tyrimai.

Rentgenodiagnostika: rentgenoskopija.

Rentgenodiagnostika: rentgenografija.

Išvados

Nors rentgeno spinduliai ir kenkia žmogaus organizmui, tačiau yra nepakeičiami įvairiose gyvenimo srityse. Tuo pačiu metu padeda išsigyditi, ar diagnozuoti rimtesnes ir pavojingesnes ligas, nei pačių rentgeno spindulių žala. Ir nors jau daugiau nei 100 metų yra naudojamas šis V. K. Rentgeno išradimas, galbūt ateities mokslininkai ar fizikai išras mažiau kenksmingą prietaisą.

Literatūros sąrašas:

http://lt.wikipedija.org/wiki/Rentgeno_aparatas
http://www.sam.lt/sritys/medikas-pataria/prevencija/rentgenas/

Leave a Comment