Radioaktyvumo poveikis gamtai ir žmogui

Nė vienas Žemės organizmas negyvena izoliuotai.Kiekvienas augalas ir gyvūnas priklauso dinamiškai bendrijai, kuri vadinama ekosistema. Tai ne tik gyvų būtybių, bet ir negyvos medžiagos bei spinduliuojamos Saulės energijos kompleksas. Ekosistemos ribos, ar tai būtų miškas, ar jūros krantas, visada yra sutartinės, nes jas nustato žmogus; visa mūsų planeta yra viena didžiulė ekosistema.

Dėl oro teršimo svarbos žmogaus sveikatai, aplinkai ir klimatui tenka pažymėti, kad ozono sluoksnį mažina chlorfluoranglys, daugiausia naudojamos aerozolio balionėliuose.Kitos chlorfluoranglys naudojamos kaip pūtikliai, gaminant minkštas poliuretano putas, ir kaaip veiklioji medžiaga metalams valyti ir džiovinti, medicininiai įrangai pramoniniu būdu sterilizuoti bei greitai šaldant maisto produktus.

Didžiausią susirūpinimą kelia tai, kad chlorfluoranglys atmosferoje fotolizės proceso metu suardo didelius ozono (O3) kiekius.

Ozono sluoksnis sulaiko daugumą Saulės spinduliuojamo ultravioletinio spektro kenksmingų dalių.Dėl atmosferos ozono kiekio sumažės 16 proc.Žemės paviršių pasiekiantis kenksmingas ultravioletinis spinduliavimas padidės 44 procentais; ozono sluoksnio sumažėjimas 30 proc. kenksmingą ultravioletinį spinduliavimą padvigubins. Dėl padidėjusio ultravioletinio spinduliavimo padaugės odos vėžio ligų, sumažės derlius žemės ūkyje, sunyks kai kurių jūros gyvūnų lervos, o Žemės attmosfera bus kiek šiltesnė. Nustatyta, kad ultravioletinis spinduliavimas taip pat veikia imuninę sistemą, mažindamas cirkuliuojančių limfocitų gyvybingumą. Dabar ozono mažėjimo greitis yra nuo 5 iki 9 proc.

Kadangi aplinkos veiksniai susiję tarpusavyjje, tad kas tas rūgštus lietus.Tai krituliai su atskiestu dviejų stiprių rūgščių –

sieros bei azoto tirpalu.Azoto išmetimas siekė 24,4 mln tonų (45 proc.išmetė transportas – automobiliai, 28 proc. – elektros įmonės ir 27 proc. – kiti šaltiniai).Ir sieros, ir azoto išmetimas daugiausia susijęs su iškasto kuro deginimu.

Jokia kita žala sveikatai nėra tiesiogiai susijusi su rūgščiu vandeniu, nors ir nerimauja, kad parūgštintas vanduo gali išplaukti iš vamzdžių nuodingą varį. Yra nuomonių, kad tam tikra aliuminio bei kitų metalų koncentracija geriamajame vandenyje gali būti susijusi su proto sutrikimais ir kad sulfatų aerozolilų patekimas su įkvėpiamu oru gali sukelti kvėpavimo takų bei širdies sutrikimus.

Pagrindiniai oro teršėjai Lietuvoje yra automobilių transportas, energetika, statybinių medžiagų, naftos perdirbimo, trąšų ir kt.pramonė.Globaliniu mastu labai svarbus yra azoto oksidų ir sieros dioksido emisijos sumažinimas, nes šie ingredientai ir jų oksidacijos produktai turi didelę įtaką; dėl jų atsiradę paagarsėję rūgštieji lietūs, greitinantys koroziją, labai neigiamai veikiantys augmeniją, dėl jų didėja ežerų ir upių rūgštingumas.Automobilių išmetami teršalai sudaro 58-60 proc. visų teršalų emisijos.

Trumpalaikė O3 ir NO2 ekspozicija nepalankiai veikia plaučių funkciją – daugėja kvėpavimo sistemos ligų, o žiemos tipo smogo atvejais didėja suaugusiųjų mirtingumas, bet gali būti ir tarp vaikų.

Yra du atmosferos užterštumo poveikio aspektai – globalinis ir lokalinis.
Pirmasis aspektas susijęs su palyginti nežymiais visos atmosferos sudėties pakitimais.Jie gali sukelti globalinio masto reiškinius.Pavyždžiui, didėjantis anglies dioksido kiekis atmosferoje skatina klimato atšilimą, ozono ki
iekio mažėjimas galėtų sąlygoti biosferos žuvimą ( ozonas sugeria ultravioletinius Saulės spindulius, kurie yra pražūtingi visam gyvajam pasauliui ).Atmosferos ( ypač viršutinių juos sluoksnių ) dulkėtumo didėjimas skatino klimato atšilimą.Šiandienos mokslas yra įrodęs, kad globalinio mąsto atmosferos sudėties pakitimai nėra dideli ir katastrofinių reiškinių artimiausioje ateityje sukelti negali.Visame pasaulyje vykdomi specialūs reguliarūs oro sudėties kitimo stebėjimai. Žinoma, kad užterštoje atmosferoje blogiau auga daugelis žemės ūkio kultūrų.Atmosferos priemaišos pagreitina metalų koroziją, kenkia spalvotosioms dangoms ir įrenginiams, pastatams, reikia papildomų išlaidų ir darbo jėgos jiems valyti, dažyti, atnaujinti ir t.t.

Yra pas mus ir kitų netiesioginio poveikio aplinkai aspektų. Pavyzdžiui, išplaunant krituliams iš atmosferos sieros junginius, susidaro silpnų koncentracijų sieros rūgštis ir iškrinta vadinamieji “rūgštūs” lietūs. Jie didina žemės naudmenų ir vandens telkinių rūgštingumą, veikia čia esamus gyvūnus. Yra žinoma, kad šios priežasties Švedijos ežeruose gerokai sumažėjo žuvies.

Visiems aišku, kad atmosfers priemaišos veikia žmogaus sveikatą. Kai kurios atmosferos priemaišos gali sukelti vėžines ligas.Atmosferos dulkėtumas ir sieros junginiai skatina viršutinių kvėpavimo takų ir plaučių ligų plitimą. Azoto junginiai veikia gleivines, jas erzina, skatina jų uždegimus. Kvėpuodamas oru, kuriame yra 0,20 – 0,25 % anglies monok-sido, žmogus netenka sąmonės ir gali mirti. Daugkartinis monoksido, net ir nedideliais kiekiais, poveikis gali sukelti chronišką apsinuodijimą. Toks apsinuodijimas nuolat gresia vairuotojams ir eismo reguliuotojams. Jis pa
asireiškia galvos skausmais, ūžimu ausyse, bendra depresija. Švino junginiai sukelia virškinimo organų ligas, smegenų ir centrinės nervų sistemos veiklos sutrikimus.Ypač jautrūs švino junginių poveikiui vaikai.Net ir nedidelės apsinuodijimas lėtina jų fizinį vystymąsi, mažina kraujo hemoglobino ir eritrocitų kiekį. Švino junginiai nepašalinami iš žmogaus organizmo ir gali kauptis jame visą gyvenimą.

Kai didelis atmosferos oro priemaišų kiekis ( ypač sieros junginių ) susimaišo su rūku, susidaro vadinamieji smogai. Jie būdingi Vakarų Europos, ypač Anglijos didmiesčiams. Smogas ypač pavojingas žmogaus sveikatai.

Kenksmingas žmogui ir fizikinis poveikis: triukšmas, vibracija sukelia bendrą depresiją, didina nervinę įtampą. Infragarsai gali sukelti latergiją, nuovargio jausmą, mažina dėmesį, sukelia vidaus organų kratymo jausmą. Aukšto dažnumo infragarsas sukelia baimę. Visa tai mažina žmogaus darbingumą, padidina gamybinių traumų pavojų.

Atmosferos užterštumo prognozei pastaruoju metu skiriame vis daugiau dėmesio. Ir tai nenuostabu. Praktika parodė, kad tokios prognozės, jų taikymas įmonių praktiniame darbe padeda sumažinti patenkančių į atmosferą priemaišų kiekį, jų poveikį aplinkai. Ypač plačiai šiandien yra naudojamos atmosferos priemaišų išsklaidymui nepalankių meteorologinių sąlygų prognozės.

Mokslininkai spėja, jog dabar stratosferinis ozono sluoksnis plonėja: kai kurie ilgaamžiai oro teršalai, patekę į stratosferą, skaldo ten esantį ozoną. Iš tų teršalų svarbiausi yra freonai, kurie naudojami šaldytuvuose, elektronikos pramonėje, putoplastų gamyboje, kt.

Iš azoto oksidų susidaro azoto rūgštis, kuri su krituliais patenka į dirvožemį. Azoto rū
ūgštis dirvą gali patręšti, bet gali ją ir parūgštinti. Kada azoto junginių iškrinta tiek daug, kad me-džiai ir kiti augalai miške nespėja jų visų sunaudoti, tada azotas pradeda iš dirvožemio skverbtis į vandenis – prasideda rūgštėjimo procesas. Atsiradus perdaug azoto, keičiasi augmenija, gali nukentėti net medžiai – jie neprisitaikę gyventi azoto pertekliaus sąlygomis. Reikia pridurti, kad žemės ūkyje naudojant kai kurių tipų trąšas į orą išsiskiria amoniakas (NH3) – dar vienas azoto junginys, sukeliantis azoto perteklių.

Didelė sieros dioksido koncentracija ore kenkia gyvūnams ir augalams, ypač kerpėms.
Ore sieros dioksidas sudaro sieros rūgštį, kuri, patekusi į dirvožemį, jį smarkiai rūgština. Tai ypač kenkia gėlavandeniams organizmams, keičia miškų dirvožemį. Dirvožemio rūgštėjimas nesibaigia vien jo rūgštingumo padidėjimu. Jis sukelia ir šalutines pasekmes: dirvožemyje padidėja nuodingų metalų, pavyzdžiui, aliuminio ir kadmio, koncentracija, iš dirvožemio į gruntinius vandenis išplaunamos svarbios maisto medžiagos. Pastaruosius metus teršimas siera daugelyje Europos šalių šiek tiek sumažėjo, dirvožemio ir vandens rūgštėjimas tebelieka didžiausia mūsų aplinkos problema.

Medžiaga paimta iš: N. Kačergienė, R. Vernickaitė

“SOS Gyvybei Žemėje”

“Gamtos apsauga”

Hokanas Pleijelis

“Knyga apie ekologiją”

Leave a Comment