Pradėkime nuo “šokių kalbos”. Šios “kalbos” tyrinėjimams bene bus maždaug prieš 50 metų davęs pradžią austrų tyrinėtojas Karlas Frišas, atskleidęs bičių šokių paslaptis-jais bitės perduoda labai tikslią informaciją, kur galima rasti maisto.Bitės iš lauko su nešuliu, bitė išpila nektarą ir pradeda savo šokį. Jeigu nektaro šaltinis arti, bitė šoka ratu, o jeigu toliau – vinguriuoja aštuoniukės formos kelią.Kitos bitės supa šokančiąją, pačios mėgina įsijungti į šokį. Kadangi avilyje ar drevėje tamsu, stebėtojos šokio matyti negali.Vadinasi, jos suvokia šokio formą lytėdamos ir sekiodamos šokančiąją.Aštuoniukės skersmuo su vertikalia linija sudaro kampą, kuris lygus kampui tarp tiesiųjų saulė – avilys ir avilys – maistas.Informacija apie atstumą iki maisto perduodama vinguriuojančio šokio intensyvumas. K. Frišas nustatė, kad kuo didesnis atstumas iki maisto šaltinio, tuo šokio tempas lėtesnis.
Kai kurie keturkojai savo elgsenoje taip pat naudoja šokius,bet apie juos kol kas yra žinoma nedaug. Kitas reikalas – paukščių šokiai. Jie yra įdomūs, kilnūs, gražūs.
Mūsų krašte yra garsūs tetervinų, kurtinių tuoktuviniai šokiai.Jų metu paukščiai dažnai savotiškais, neįprastais judesiais stengiasi parodyti save,ryškias savo apdaro plunksnas, dažnai tai palydėdami dar ir burbuliavimu, šūkavimu, čiauškėjimu.Kai kada patinai pešasi ir gainioja vienas kitą, bet tai greičiau ritualinė ceremonija, negu rimta dvikova. Patelės, kurioms skirti visi šie trukšmingi žaidimai, paprastai lieka nepastebimos nuošalyje, bet tai itin pageidaujami žiūrovai. Kartais jos savo požiūrį į gerbėjus išreiškia labai neryškiais judesiais (pavyzdžiui, lesdamos nuo žemės esamus ar tariamus grūdus, uogas). Šie pagiriamieji lesinėjimai, tartum publikos ovacijos, skatina šokėjų azartą.Kartais patelės pakartoja patino judesius, o kai kurie sutuokti-niai šoka kartu.
Gal įdomiausi gervių šokiai, kuriuos kartais galima pamatyti ir mū- sų kraštuose. “Baletui” parenkama sausa, lygi vieta. Švintant ar tems-tant susirenka būrys gervių (paprastai visos, kurios suka lizdus šioje apylinkėje),sustoja ratu viena ar dviem eilėmis. Viduryje palieka aikš-telę šokiams. Į ją išbėga tai vieni, tai kiti paukščiai ir šoka juokingai pritūpdami, pasišokinėdami, nusilenkdami, išskleisdami sparnus, suplasnodami jais, įtraukdami ilgus kaklus, išpūsdami gūžius, pritar-dami savo šauksmais.Tiesa, yra gervių rūšių, šokančių tylomis.Ypač “choreografiškai” šoka mūsų šalies rytuose gyvenanti mandžiurinė gervė. Ji šoka ilgai (apie tris mėnesius) ir gražiai. Šios gervės, be įprastinių šokio elementų, dar metinėja snapu į orą smulkius šapelius, grūdus ar net popieriaus atplaišas.
Tuoktuvių metu paukščiai, atlikdami keistus judesius ir darydami pauzes tarp pasišokėjimų, trumpam sustingsta įvairiausiose pozose. Kartais šios pozos būna labai komiškos, bet už tai visada nepaprastos ir gerai pastebimos. Paukščiai kaip tik šito ir siekia – atkreipti patelės dėmesį.
Daugelio gyvūnų meilinimosi bei tuoktivių pozos išreiškia patino jausmus be šokių. Tai prisijaukinimo pozos. Patelės kartais tam tikrais judesiais, pavyzdžiui, nusilenkdamos, duoda suprasti, kad pasiūlymas priimtas ir galima tikėtis abipusio supratimo. Vienos tilvikų rūšies patelė tokia proga snapu nervingai valo ir taip švarias savo plunksnas. Tai ir yra savotiškas parašas tuoktuvių “sutartyje”, kurią jai pakiša patinas šokio ar tūpčiojimo apie ją forma.
Paukščiai turi kur kas daugiau signalinių pozų, turinčių priešin-gą tikslą – apsisaugoti nuo užpuolimo. Šios gyvūnų pozos mums gerai pažįstamos. Pavyzdžiui, gaidžiai ištiesia kaklą su pašiauš-tomis plunksnomis ir skardžiai kudakuoja, žąsys ištiesia kaklą ir šnypščia, arkliai prispaudžia ausis prie galvos, taikosi įkąsti, o jei nepageidaujamas individas dar nesitraukia ir neduoda ramybės, tai įpykę gali žaibiškai apsisukti ir trenkti užpakalinėmis kanopo-mis (dažniausiai arkliai nepakenčia, kad vaikai juos valdytų). Katės grasindamos taip pat prispaudžia ausis prie galvos, iššiepia dantis ir šnypščia. Beje, dantis iššiepia ir šunys, dar gi urgzdami-bėk nuo tokio kuo greičiau. Iš vilko ausų padėties galima sužino-ti, ar jis ramus, grasina, rengiasi pulti ar nori pažaisti. Raguočiai, taip pat ir elniai, briedžiai grasina, gąsdinamai panarindami gal-vą, žvairuoja akimis, šnirpščia per šnerves, kartais įtūžę mauroja, kasa priekinėmis kojomis žemę. Beveik kiekvienas žvėris ar paukštis moka grasinti.Labai įvairios yra gyvačių grasinančios pozos. Kobra išpučia kaklą, kuris pasidaro panašus į dubenėlį. Gyvatė barškuolė barškina savo barškučiu, gamtos įtaisytu uode-gos gale.
Dauguma gyvūnų prieš kopuliaciją atlieka įvairus ritualinius veiksmus, kurie skatina lytinį susijaudinimą ir savitarpio suartėji-mą. Ritualų sudėtingumas, ko gero, nepriklauso nuo apvaisinimo būdo: ir vienu, ir kitu būdu jie gali būti ir sudėtingi, ir paprasti. Žinduolių kopuliacinė elgsena netgi paprastesnė už paukščių ar žuvų. Mes jau minėjome, kad lytiškai aktyvesni yra patinai. Dyg-lės patinėlės įvairiai stengiasi įvilioti patelę į lizdą. Jis aktyviais prisilietimais skatina išmesti ikrus. Šamų poravimasis dar įdomes-ni. Nerštas prasideda ryte. Vienas ar keli patinai aktyviai “vaiko” patelę po akvariumą, stumia ją prie kietų objektų (akmenų, stiklo, augalų). Patelė paima į burną kurio nors patino pienių ir ištepa jais augalų lapus ar stiklą. Prie pateptos vietos priklijuoja nuo vieno iki 5 ikrelių. Vieno neršto metu patelė priklijuoja iki 200 ikrelių.
SKRUZDĖLIŲ IR UODŲ BALETAI
Šokiai gana paplitę ir žemesniųjų gyvūnų elgsenoje. Pavyzdžiui, šoka uodai. Kas? Taip uodai. Tai nejaugi ir uodai rengia šokių vakarus “šeimyniniais” tikslais? Mokslininkai, kuriems užteko kantrybės sugaudyti nuobodžiai aukštyn – žemyn (arba į dešinę-į kairę) šokančių uodų būrį, nustebo, kad tokį būrį sudarė vieni patinai. Uodų skleidžiamas kvapas labai sustiprėja, nes į vieną būrį susirenka jų tūkstančiai. Uodams šokant, kvapas pasklinda plačiai ir jo viliojamos patelės skuba iš visų pusių. Tokie šokiai paprastai būna prieš gerą orą netoli vandens, kur patogu padėti kiaušinėlius. Jei būna smarkus lietus ir vėjas, daug kiaušinėlių žūsta.
Šoka kai kurių rūšių drugiai, vorai, skorpionai, skruzdėlės. Skruzdė-lės, kaip ir bitės, radusios daug maisto, šokiais praneša apie tai savo giminaitėms. Tačiau skruzdėlių šokiai nėra tokie tikslūs, kaip bičių, kurios šokio “mene” yra pasiekusios tobulumo.Todėl skruzdėlių signalizacijos sistemoje informacijos perdavimas šokiu yra ne pagrindinė, o pagalbinė priemonė – atkreipti dėmesį. Kelias nuo skruzdėlyno iki grobio paprastai paženklinamas specifiniu kvapu, kurį turi kiekvienas skruzdėlynas.
Šokiu, poza gyvūnai praneša ne tik apie rastą maistą, užimtą teritoriją; šokis ir poza taip pat apsaugo juos ir nuo tarprūšinio susikryžminimo (negali susimaišyti net artimos gandrų rūšys).