radio imtuvas

Radijo imtuvas

Aparatas, priimantis bet kokią radijo bangos perduodamą informaciją: garsinę, vaizdinę, (pvz. televizijoje), tokią, kuri transformuojama į kitos rūšies signalus (pvz. radiolokacijoje ir kitur).

Radijo imtuvas sudarytas iš:
Virpesių kontūro
Reikiamo siųstuvo aukšto dažnio virpesiams išskirti
Stiprintuvų stiprinti žemo ir aukšto dažnio virpesiams
Detektoriaus
Elektroakustinio įtaiso
Antenos

Svarbiausios savybės:
Jautrumas – gebėjimas priimti silpnus signalus
Selektyvumas – gebėjimas išskirti vieno siųstuvo signalą iš kitų siųstuvų singalų
Stabilumas – gebėjimas perduodamą informaciją ilgesnį laiką be operatoriaus įsikišimo.

Pagal funkcinę struktūrą būna tiesioginio veikimo imtuvai ir superheterodininiai radijo imtuvai.

Pirmąjį radijo imtuvą 1895 metais sukūrė rusų mokslininkas A..Popovas. Jį tobulinant, pereita prie detektorinio imtuvo. XX a. 3-čiojo dešimtmečio pradžioje žymiai pagerėjo radijo imtuvo savybės, nes buvo pradėtos naudoti elektromagnetinės lempos, tačiau jos pasižymėjo nestabilumu ir dideliais signalų iškraipymais todėl ilgainiui praktikoje pasiliko paprastasis, tiesioginio veikimo imtuvas. 4-dešimtmetyje ji pakeitė sudėtingesnis, tačiau ir geresnis superheterodinis radijo imtuvas. 6-dešimtmetyje radijo imtuvų elektronines lempas imta keisti tranzistoriais, o 8-dešimtmetyje tranzistorius – integralinėmis lempomis.
Veikimo principas:
Siunčiamas bangas priima avimasis virpesių kontūras, sudarytas iš antenos, ritės ir įžeminimo. Pasiekusios anteną, bangos dėl elektromagnetinės inndukcijos, sukuria joje srovę. Atvirasis virpesių kontūras, per ritę, kuri ryšį su radijo imtuvo kontūru, kurio virpesių dažnį galima keisti keičiant kondensatoriaus talpą. Tai darome sukdami radijo imtuvo derinimo rankenėlę. Elektromagnetinės bangos indukuoja imtuvo kontūre aukšto dažnio virpesius. Jeigu jų da

ažnis sutampa su kontūro virpesių dažniu, įvyksta rezonansas- labai padidėja virpesių kontūre amplitudė. Taigi iš daugybės antenoje sužadintų virpesių kontūras išskiria reikiamo dažnio virpesius, kuriuos imtuvas suderina su norima radijo stotimi. Vėliau išskiriami garsinio dažnio virpesiai. Tam naudojamas detektorius – prietaisas, praleidžiantis srovę tik viena kryptimi. Detektoriumi gali būti ir diodas.
Aukšto dažnio srovė moduliuotoji , perėjusi detektorių, virsta vienos krypties pulsuojančiąja srove, kuri pasiekia lygiagrečiai sujungtus telefoną (ausines) ir kondensatorių. Čia srovė išsišakoja. Garsinio dažnio srovė verčia virpėti telefono membraną, taigi elektromagnetiniai virpesiai virsta garsiniais. Pro ausines girdome radijo stoties siunčiamus signalus.

Leave a Comment