Brauno judėjimas .

Brauno judėjimas (šiluminis judėjimas)

Vienas akivaizdžiausių molekulių šiluminio judėjimo įrodymų yra Brauno judėjimas.

Brauno judėjimas- skysčiuose arba dujose esančių dalelių šiluminis judėjimas.
Šiluminių dalelių judėjimą stebėjo UK botanikas R. Braunas. Stebėdamas pro mikroskopą vandenyje plaukiojančias augalų sporas ir dažų daleles, pamatė, kad jos nuolat, nesustodamos, netvarkingai juda. Kadangi Brauno judėjimas yra šiluminis judėjimas, tai nutrūkti jis negali. Kylant T, šiluminis judėjimas intensyvėja. Dalelės juda netvarkingai, chaotiškai. Brauno judėjimas galimas ir dujose. Taip ore juda dūmų ir dulkių dalelės.

Stebint daleles pastebima, kad jos nuuolat keičia kryptį. Didesnės dalelės praktiškai stumdosi vietoje. Jų iškyšos parodo dalelių sukimąsi aplink savo ašį, kurios kryptis nuolat kinta erdvėje.

Brauno judėjimą galima paaiškinti remiantis tik molekuline kinetine teorija. Dalelė juda dėl to, kad skysčio molekulių smūgiai į ją nekompensuoja vienas kito. Netvarkingai judančios molekulės perduoda Brauno dalelei iš kairės ir iš dešinės nevienodą impulsą. Todėl jėgų, slegiančių Brauno dalelę, atstojamoji nelygi 0. Dėl šios priežąsties keičiasi dalelės judėjimo kryptis.

Dujose ir skysčiuose veikia tam tkra vidutinė slėgimo jėga. Bet juo maa˛esnis kūno paviršiaus plotas, tuo didesni slėgimo jėgos, veikiančios šį plotą, nukrypimai. Jei plotas itin mažas, tai sėgimo jėga šuoliškai kinta nuo 0 iki t.t. vertės.

ilumos kiekis, savitoji iluma.
Vieno kūno energijos perdavimas, neatliekant darbo, vadinamas šilumos apykaita arba ilumos perdavimu.

Vidinė energija (p

priimta arba atiduota) kūnui šilumos apykaitos būdu, vadinama ilumos kiekiu.

Jeigu susiliečia šaltas ir šiltas kūnas, prasideda šilumos peradvimas. Šilto kūno greitai judančios molekulės sąveikauja su šalto kūno lėtai judančiomis molekulėmis. Molekulių kinetinės energijos susivienodina, suvienodėja ir T.

Vykstant šilumos apykaitai, vienos rūšies energija virasta kitos rūšies energija, bet dalis karšto kūno energijos perduodama šaltam.

Norint įkaitinti m masės kūną nuo T1 iki T2 reikia suteikti jam šilumos kiekį, lygų Q=cm(T2-T1)=cmT. Jeigu kūnas T2

Leave a Comment