Praktikos ataskaita

600 0

Turinys 2

ĮVADAS 3

VERSLO ĮMONĖS PRISTATYMAS 4

1.Bendra informacija apie įmonę 4

2.Įmonės veiklos ypatybės 5

3.Organizacinė struktūra 6

PRAKTINIO DARBO ĮMONĖJE APRAŠYMAS 8

I.Dinaminė balanso analizė 9

IV.EBIDA Pelningumo koeficientas 14

PRIEDAI 23

ĮVADAS

Praktiką atlikau Uždarojoje akcinėje bendrovėje „X“. Šią įmonę pasirinkau, nes ji užsiima tarptautiniu krovinių gabenimu. Man buvo įdomu sužinoti kaip vyksta tarptautiniai pervežimai. Kaip jie yra žymimi finansinėse ataskaitose ir apskaitoje. Stebėjau įmonėje vedamą apskaitą, truputi prisiliečiau prie jo organizavimo ir vedimo. Taip pat teko išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, bei tvarkyt PVM kurį įmonė nori susigrąžinti išš Europos šalių.

Darbo tikslas: parenti finansinę įmonės ataskaitą ir aptarti finansinius rodiklius.

Darbo uždaviniai:

surinkti duomenis apie įmonę;

sudaryti įmonės finansines ataskaitas;

apibendrinti ir įvertinti įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatus;

Darbo metodai:

Mokomosios ir mokslinės literatūros šaltinių analizė;

Internetinių šaltinių apžvalga;

Lyginamoji analizė;

Santykinių rodiklių analizė;

Informacijos sisteminimas, analizavimas, detalizavimas.

VERSLO ĮMONĖS PRISTATYMAS Bendra informacija apie įmonę

UAB X veža krovinius nuosavu transportu ir ekspedijuoja. Nuo 1995 m. įmonė sėkmingai dirba tarptautinio krovinių pervežimo rinkoje. Pradėjusi savo veiklą nuo 10 automobilių, X nuolat auga ir plečiasi ne tik apimtimi, bet ir savo darbuotojų kompetencija. Peer 22 savo veiklos metus įmonė savo darbu įrodė patikimą ir saugų krovinių gabenimą tarptautiniais maršrutais ir išaugo iki 400 darbuotojų ir 250 krovininių automobilių.  Patikimumas – nuosavas transportas suteikia galimybę dirbti be tarpininkų taip taupant Jūsų laiką ir pinigus. Patirtis – 22 metų patirtis Europos ir

r Rusijos rinkose. Operatyvumas – ekspedicijos skyrius greit suranda reikiamą automobilio tipą užsakovo pageidaujama data ir kryptimi.

Įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais, taip pat krovinius veža ir Lietuvoje. Dažniausiai krovinius veža į Europos Sąjungos šalis, Taip pat Rusiją, Baltarusiją(vakarų šalis). Įmonė PVM mokėtoja tapo iš karto įsikūrus įmonei, tai yra 1995 metais. Taigi galime pasakyti, kad įmonė moka pridėtinės vertės mokestį. Taip pat įmonė yra ir pelno mokesčio mokėtoja. Pati įmonė jokių mokesčių lengvatų netaiko. Taip pat ir įmonei jokios mokesčių lengvatos netaikomos.

Įmonė turi licenziją pervežti tarptautinius krovinius. Ji yra Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ narė. Transmėja priklauso Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Įmonė sudaro sutartis ir su užsakovais. Daugiausiai tai yra užsienio valstybių šalys, bet įmonė yra sudariusi ir keletą sutarčių su Liietuvos užsakovais. Daugiausia įmonė veža iš Italijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos į Rusiją (iki pat Novosibirsko), Baltarusiją, Kazachstano

Įmonės veiklos ypatybės

UAB „X“ finansinė atskaitomybė parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais ir UAB „Transmėja“ patvirtintomis metodikomis. Finansinė apskaitomybė parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais. Rengiant įmonės finansinę atskaitomybę buvo atsižvelgiama į veiklos tęstinumo principą, tai yra numatoma, kad įmonė artimiausioje ateityje galės tęsti savo veiklą. Finansiniai įmonės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Pagrindiniai įmonės darbuotojai – vairuotojai, tad iškyla klausimas kiek laiko nesustodami jie gali pr

raleisti kelyje. Transporto priemonę vairuotojai kasdienio vairavimo negali viršytis 9 valandų. Ją du kartus per savaitę galima pailginti iki 10 valandų. Kas savaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų;

bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų.

Pertraukos: po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu nepradeda ilsėtis, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką, šią 45 minučių pertrauką galima pakeisti dvejomis pertraukomis, kurių viena būtų ne trumpesnė kaip 15 minučių pertrauka, po to sektanti kita pertrauka ne trumpesnė kaip 30 minučių. Pertraukos metu vairuotojas negali vairuoti, dirbti kitų darbų. Tačiau yra daug įstatymu kurie koreguoja išdirbtas valandas ir viršvalandžius pagal atliekamą darbą ir aplinkybes.

Kokiu greičiu ir kiek laiko vairuotojas važiuoja nesustodamas fiksuoja krovininiuose automobiliuose įtaisytas tachografas, kuris nuo 2006 metų gegužės 1 dienos visiems krovininiams automobiliams yra privalomas. Pirmame priede yra pateikta vairuotojo kortelė, kuri dedama į tachografą. Vairuotojai naudoja vairuotojo kortelę kiekvieną darbo dieną, iškart, kai perima transporto priemonę. Vairuotojo kortelė neišimama anksčiau negu baigiasi darbo laikas, išskyrus tuos atvejus, kai tikrinantis pareigūnas nurodo ją išimti. Jei vairuotojas negali naudotis transporto priemonėje sumontuotu skaitmeniniu tachografu, nes kurį laiką nebūna transporto priemonėje, savo veiklos laikotarpius – „kiti darbai“, „buvimas darbe“ ar „pertraukos darbo metu ir kasdienio poilsio laikotarpiai“ – rašymo priemone įskaitomai užrašytus lape perkelia į vairuotojo kortelę, naudodamas tachografo rankinio įrašymo mechanizmą.

Organizacinė st

truktūra

Įmonėje yra apie keturis šimtus darbuotojų. Iš jų vienuolika vairuotojų, keturi sargai, du šaltkalviai. Taip pat yra direktorė – įmonės savininkė, direktorės pavaduotojas ir kasininkė – apskaitininkė. Kadangi įmonė yra didelė, todėl joje vyr. buhalterė ir vyr. finansininkė.

Kiekvienas darbuotojas yra kam nors pavaldus. Šioje įmonėje visi darbuotojai yra pavaldūs tam tikriems jų pavestiems darbams atlikti. Taip pat kai kiekvienas darbuotojas privalo atliti jiems pavestas užduotis, kitaip darbas sustos ir kroviniai laiku nepasieks tikslo. Galima būtų sudaryti štai tokią pavaldumo schemą:

pav. Transporto valdymo shema

,,Transmėja“ užsiima šimtu procentų pervežimais. Jokių papildomų veiklų ji nevykdo. Įmonė bendrauja su daugiau nei 1000 patikimų vežėjų-partnerių. Per 2016 m. buvo atlikta daugiau nei 8500 ekspedicinių pervežimų. Pasitelkdami mašinas vykdome pervežimus praktiškai į visas Europos ir NVS šalis. 2016 m. buvo atlikta daugiau nei 8500 ekspedicinių pervežimų.

Pagrindinės kryptys:

• Pervežimai iš Pabaltijo šalių i Europos šalis ir atgal. Ypač didžiuojamės turėdami didelę transporto ir krovinių pasiūlą į Italiją ir Vokietoją;

• Pervežimai iš Europos šalių į NVS šalis ir atgal į Lietuvą;

• Pervežimai po vakarų Europos sąjungos šalis.

Visi pervežimai yra apdrausti ekspeditoriaus draudimu

pav. darbo organizavimas

PRAKTINIO DARBO ĮMONĖJE APRAŠYMAS

Tiek įmonės vadovui, tiek informacijos vartotojams yra svarbu ir įdomu žinoti įmonės finansinę būklę, lėšų panaudojimą, turto, kapitalo pokyčius – įmonės finansinius duomenis, kurie ateityje gali pritraukti daugiau investuotojų, tiekėjų ir klientų. Visi šie finansiniai veiklos rodikliai yra paro

odomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, balanse, pinigų srautų ataskaitoje, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje bei aiškinamajame rašte.

Dinaminė balanso analizė

Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas dinamine arba horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Šiame darbe analizuosiu įmonės 2015-2016 metų rezultatus.

 

  2016 metai 2015 metai Pokytis
Ilgalaikis turtas 996949 913710 83239
Trumpalaikis turtas 826118 485499 340619
Nuosavas kapitalas 1306494 962795 343699
Mokėtnos sumos ir įsipareigojimai 516573 436414 80159

Balanso bazniai rodikliai

Iš diagramos matyti, kad labiausiai padidėjo nuosavas kapitalas. Lyginant fiansinius (2016) su praėjusiais (2015) metais nuosavas kapitalas išaugo 343699 eurais. Ilgalaikis turtas finansiniais metais taip pat išaugo 83239 eurais. Tai labiausiai lėmė materialaus turto išaugimas beveik 84 tūkst. Eur. Tai yra 8,43 procentai. Taip pat mašinos ir įrenginiai. Jų pokytis siekia net 166 tūkst. Eur. t.y. 63,83 procentai.

Diagrama rodo ryškų trupalaikio turto pakitimą, 2016 metais jis pakito 340619 eurais. Trumpalaikis turtas per 2015-2016 m. padidėjo apie 340 tūkst. eur. t.y. 41,23 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas apie 50 tūkst. eur., o tai sudaro 43,91 proc. , kurie buvo naudojami tiek įmonės darbuotojų poreikiams patenkinti, tiek įmonės veiklai plėsti. Tai pat teigiamos įtakos trumpalaikio turto padidėjimui turėjo per vienerius metus gautinos sumos jos padidėjo 207 tūkst. eur. arba 44,87 proc. Pirkėjų įsiskolinimo ir kt. gautinų sumų sumažėjimas atitinkamai 44,87 proc. yra geras rodiklis, nes tai reiškia, kad pirkėjai sumoka skolas laiku ir taip skolos netampa beviltiškomis.

Taip pat pakilo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma 80159 eurais. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2015-2016 m. padidėjo 80 tūkst. eur.. Tai reiškia, kad UAB “Transmėja” turi daugiau įsipareigojimų tiek kredito įstaigoms, tiek tiekėjams už žaliavas, prekės ir paslaugas. Išvada, kad šiais finasiniais metais pajamos vis didėjo, tendencijos mažėti nebuvo, tai rodo, įmonė gauna didėjančias pajamas.

Struktūrinė balanso analizė

Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Bendras bazinis rodiklis, pavyzdžiui, gali būti bendra turto suma, trumpalaikio bei ilgalaikio turto suma, pardavimo pajamų suma, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo suma. Atliekant vertikaliąją analizę, galima įvertinti: ar optimaliai bei racionaliai naudojamas turtas, finansavimo struktūros pokyčius – nuosavomis ir skolintomis lėšomis, įmonės pajamų ir sąnaudų struktūra ir jų kitimo priežastis, įmonės finansinės būklės kitimo tendencijas ir kita.

Struktūrinė analizė atliekama lyginant įmonės X finasninius 2015-2016 metus.

  2016 metai 2015 metai Pokytis
Ilgalaikis turtas 54,67 65,30 -10,63
Trumpalaikis turtas 45,31 34,70 10,61
Nuosavas kapitalas 71,66 68,81 2,85
Mokėtnos sumos ir įsipareigojimai 28,34 31,19 -2,85

 

Bazinis rodiklis procentais

Iš lentelės matome, kad ataskaitiniu laikotarpiu ilgalaikio turto dalis sudarė 54,67 proc. ir lyginant. su 2015 m. ilgalaikis turtas sumažėjo 10,63 proc. punkto. Pastatai ir statiniai sudarė didžiausią visą turto dalį t.y. 685 tūkst. eur. arba 37,58 proc., tačiau per nagrinėjamą laikotarpį pastatai ir statiniai sumažėjo 17,48 proc. punkto. Taip pat sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2,85 procentais. Šitą pasikeitimą galėjo įtakoti įmonės sumažėjusi prekyba. Trumapalaikis turtas padidėjo 10,61 procentais, taip pat nuosavas kapitalas padidėjo 2,85 procentais.

PELNINGUMO RODIKLIAI

Pelningumo rodikliai gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais. Rodikliai padeda savininkams/investuotojams įvertinti įmonės naudingumą.

  2016 metai 2015 metai
Bendrasis pelningumas 16.13 16.93
Grynasis pelningumas 8,50 9.60
Turto pelningunas 18.85 20.93
Veiklos pelningumas 16.20 16.90
Mokumo rodikliai 2.53 2.21
Nuosavo kapitalo pelningumas 26.31 30.42

Pelningumo rodikliai koeficientais

 

 

Diagramoje matome kaip pasikeitė rodikliais finansiniais (2016) metais ir praėjusiais finansiniais (2015) metais. Bendrojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka bedrojo pelno. Šis rodiklis leidžia lengvai palyginti konkurentų veiklos rezultatus. Žemas rodiklio dydis gali reikšti problemas įmonės kainodaroje, negalėjimą kontroliuoti gamybos kaštus. Mano nagrinėjamos įmonės duomenimis finansiniains metais bandrasis pelningumas siekė 16,13 procento, tai yra 0,60procento mažiau neipraėjusiais metais.Bendrasis pelningumas pasikeitė nežymiai, tačiau % jis buvo didensis prėjusiais metais.

Grynasis pelningumas taip pat buvo didesnis praėjusisiais finasiniais metais net 1,10%. Grynasis pelningumo koeficientas tai įmonės veiklos finansinis rezultatas, vienas iš svarbiausių (jei ne svarbiausias) dydis įmonės savininkams. Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas gerai apibūdina galutinį įmonės veiklos pelningumą. Piniginė išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Rodiklis mažiau 10 gali būti laikomas problematišku, žemiau 5 blogu. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą. Interpretuojant šį rodiklį būtina vertinti įmonės savininkų tikslus.

Turto pelningumas, kuris parodo turto panaudojimo efektyvumo mata. Išreikštas eurais rodo, kiek 1-nam turto eurui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia turto dalis grįžta grynojo pelno forma. Įmonėje turto pelningumaa 2016 metais siekia 18,85%, tai yra mažiau nei praėjusiais finasniniais metais. Jų pasikeitimą 2,08 procento galėjo įtakoti tuto usidėvėjimas. Laikoma, kad virš 15 yra geras, žemiau 8 nepatenkinamas. Interpretuojant rodiklį reikia atsižvelgti į veiklos rūšį, nerekomenduojama lyginti skirtingų įmonių, o ypač skirtingų ūkio šakų, rodiklius.

Veiklos pelnas tai įmonės veiklos finansinis rezultatas, kuris padalintas iš pardavimo pajamų leidžia paskaičiuoti veiklos pelningumą. Veiklos pelningumo koeficientas leidžia palyginti įmones su skirtingais finansavimo šaltiniais, kadangi parodo įmonės sugebėjimą gauti pelną neatsižvelgiant į jos finansavimo būdus. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą. Veiklos pelnas įmonės apskaitoje taip pat neženkliai sumažėjo 0,60%. EBIT – pelnas prieš palūkanų sąnaudas ir pelno mokestį. Dažnai naudojamas kaip sinonimas veiklos pelno sąvokai. Tai teisinga kuomet įmonė neturi ženklių ne veiklos pajamų

Mokumo rodikliai plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Šioje įmonėje įmonėje mokumo rodiklis finansiniais metais yra didesnis 0,32 procento. Bendrasis mokumo koeficientas dar vadinamas pastovaus mokumu koeficientu, parodo kiek 1-nam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo. Rodiklis virš 1 parodo, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Rodiklis ypač svarbus investitoriams.

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, dar vadinamas nuosavybės pelningumo rodikliu, tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas eurais rodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. Šis rodiklis įmonėja taip pat mažesnis nei praėjusių finansinių metų. Jis skiriasi 4,11%. Laikoma, kad virš 20 yra geras, žemiau 10 nepatenkinamas. Abu rodikliai viršyja nustatytus rodikius, todėl yra laikomi gerais.

EBIDA Pelningumo koeficientas

Pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją pelningumo koeficientas arba trumpiau EBITDA pelningumas. Tai rodiklis kuris apskaičiuojamas padalinant EBITDA pelno dydį iš pardavimų apimties. Jis greta EBIT ir EBT pelningumo rodiklių yra populiarus pelningumą apibūdinantis rodiklis. Jeigu bendrasis pelningumas pateikia įmonės veiklos pelningumą atsiribojant nuo netiesioginių išlaidų, tai EBITDA pelningumas jau skaičiuojamas su daugeliu iš jų, ir tokiu būdu parodo pilnesnį įmonės veiklos pelningumą. Kadangi skaičiuojant EBITDA pelningumą yra eliminuojami elementai, kurie nėra tiesiogiai įtakoti įmonės veiklos pobūdžio, tai šis rodiklis yra labai populiarus dydis tarp asmenų užsiimančių prekyba vertybiniais popieriais.

EBIDA = grynasis pelnas+palūkanų sąnaudos+pelno mokestis+nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.

  2016 metai 2015 metai
EBIDA 655680 518615
EBIDA koeficientas 0,16 0,17

EBITA skaičiavimas

EBIDA (2016) 343699+620+62390+248971=655680

EBIDA (2015) 292869+3088+48472+174186=518615

EBIDA koeficientas (2016) 655680/4043503=0,16

EBIDA koeficientas (2015) 518615/3051367=0,17

Apskaičiavus Ebida koeficientą matyti jog praėjusiu finansinių metų koeficientas yra didesnis. Šis rodiklis lygina įmonės EBITDA pelną su mokamomis palūkanomis, ir parodo įmonės gebėjimą išmokėti turimas finansines skolas. Kuo rodiklis didesnis – tuo įmonės finansinis stabilumas aukštesnis. Matome, kad įmonė kurios pardavimai 4043503 eurai ir kuri uždirbo 655680 eurus EBIDTA pelno turi 0,16% EBITDA pelningumą, kitaip sakant kiekvienas įmonės pardavimų euras atneša 0,16 procentų EBITDA pelno.

Finansinės būklės vertinimas EVA metodu

Ekonominė pridėtinė vertė sukuriama tada, kai įmonė uždirba pajamas. Jos turi būti didesnės nei pajamų ekonominiai kaštai. Šis metodas turi nemažai privalumų. Jis parodo kapitalo naudojimo efektyvumą, skatina efektyviai naudoti visą įmonės kapitalą, rodo pelno ir kapitalo sąryšį. Šis rodiklis leidžia įvertinti įmonės būklę ir visą jos vykdomą veiklą, todėl vertinant UAB „X“ finansinę būklę buvo pasirinktas šis metodas, kuris pateiktas 6 lentelėje.

1 lentelė

UAB “X” ekonominė pridėtinė vertė 2015-2016 m.

Rodikliai 2015 m. 2016 m.
1. Pardavimo pajamos, Eur 3232453 4043503
2. Grynasis pelnas, Eur 574405 762185
3. Nuosavas kapitalas, Eur 469068 469068
4. Bendras įmonės kapitalas, Eur 962795 1306494
5. Palūkanų sąnaudos, Eur 3088 620
6. Skolinto kapitalo kaštai, proc. (5 eil.: 4 eil.) 0.003 0,0005
7. Reikalaujama nuosavo kapitalo grąža (ROE), proc. 11,65 9,54
8. Nuosavo kapitalo dalis (3 eil.: 4 eil.) 0,49 0,36
9. Vidutiniai kapitalo kaštai, proc. (8 eil.* 7 eil.+ (1- 8 eil.)* 6 eil.) 9703,10 2025,18
10. Faktinė nuosavo kapitalo grąža, proc. (2 eil.: 3 eil.) 1,22 1,62
11. EVA, Eur (2 eil.+ 6 eil.) – (8 eil.: 100 * 6 eil.) -15035 -11947

 

Apskaičiuota ekonominė pridėtinė vertė rodo, kad 2015-2016 m. UAB „X“ vadovybei nepavyko sukurti pridėtinės vertės ir rodo, kad įmonės pelnas buvo mažesnis už kapitalo kaštus. Nors 2015-2016 m. UAB “X” dirbo pelningai, bet įvertinus bendruosius kaštus matyti, kad įmonė nesukūrė pridėtinės vertės, savininkų kapitalas sumažėjo. Jeigu reikalaujamą nuosavo kapitalo grąža būtų sumažinta, didelė tikimybė, kad analizuojamu laikotarpiu įmonės pridėtinė vertė didėtų.

PINIGŲ SRAUTAI

Įmonės piniginių lėšų judėj. . .

 

Balanso straipsniai Finansiniai metai, gruodžio 31 d. Praėję finansiniai metai, gruodžio 31 d. Pasikeitimas, proc. p.
Eurais Proc. Eurais Proc.
A. ILGALAIKIS TURTAS 996949 54,67 913710 65,30 -10,63
I. NEMATERIALUS TURTAS 3382 0,18 3896 0,28 -0,1
I.1. Plėtros darbai          
I.2. Prestižas          
I.3. Patentai, licencijos          
I.4. Programinė įranga 3382 0.18 3896 0,28 -0,1
I.5. Kitas nematerialus turtas          
II. MATERIALUSIS TURTAS 993567 54,50 909814 65,02 -10,52
II.1. Žemė          
II.2. Pastatai ir statiniai 685110 37,58 770355 55,06 -17,48
II.3. Mašinos ir įrengimai 260264 14,28 94131 6,73 7,55
II.4. Transporto priemonės 15467 0,85 14990 1,07 -0,22
II.5. Kita įranga 3276 0,18 30338 2,17 -1,99
II.6. Nebaigta statyba          
II.7. Kitas materialusis turtas          
III. FINANSINIS TURTAS          
III.1. Po vienerių metų gautinos sumos          
III. 2. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones          
III. Kitas finansinis turtas          
B. TRUMPALAIKIS TURTAS 826118 45,31 485499 34,70 10,61
I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS          
I.1. Atsargos 250317 13,73 166953 11,93 1,80
I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 87294 4,78 44215 3,16 1,62
I.1.2. Nebaigta gamyba          
I.1.3. Pagaminta produkcija 90128 4,94 81577 5,83 -0,89
I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti          
I.2. Išankstiniai apmokėjimai          
I.3. Sumok4ti avansai  306  0,02  1122  0,08  -0,06
II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 461418 25,31 254390 18,18 7,13
II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 461418 25,31 254390 18,18 7,13
II.2. Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos          
II.3. Kitos gautinos sumos          
III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS          
III.1. Trumpalaikės investicijos          
III.2. Terminuoti indėliai          
III.3. Kitas trumpalaikis turtas          
IV. PINIGAI IR SĄSKAITOJE IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 114383 6,27 64156 4,59 1,68
TURTO, IŠ VISO 1823067 100,00 1399209 100,00  0
C. NUOSAVAS KAPITALAS 1306494 71,66 962795 68,81 2,85
I. KAPITALAS 469068 25,73 469068 25,73 0
I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 469068 25,73 469068 25,73 0
I.2. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)          
I.3. Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis)          
I.4. Savos akcijos (-)          
II. PERKAINOJIMO REZERVAS (rezultatai)          
III. REZERVAI          
III.1. Privalomasis 46907 2,57 46907 2,57 0
III.2. Savoms akcijoms įsigyti          
III.3. Kiti rezervai          
IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (nuostoliai) 790519 43,36 446820 31,93 11,43
IV.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 343699 18,85  292869  20,93 -2,08
IV.2. Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) 446820 24,51 153951 11 14,51
D. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS          
E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 516573 28,34 436414 31,19 -2,85
I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 178727 9,80 187093 13,37 -3,57
I.1. Finansinės skolos          
I.1.1. Lizingo įsipareigojimai          
I.1.2. Kredito įstaigoms 178727 9,80 187093 13,37 -3,57
I.1.3. Kitos finansinės skolos          
II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 337846 18,53 249321 17,82 0,71
II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis          
II.2. Finansinės skolos kredito institucijoms          
II.3. Skolos tiekėjams 205992 11,30 133592 9,55 1,75
II.4. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 13899 0,76 9755 0,70 0,06
II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimai  62390  3,42  48472  3,46  -0,04
II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 10193 0,56 7237 0,52 0,04
II.7. Atidėjimai          
II.8. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 45372 2,49 39265 2,81 -0,32
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, IŠ VISO 1823067 100,00 1399209 100,00  

 

Horizontalioji balanso analizė

 

Balanso straipsniai Finansiniai metai, gruodžio 31 d. Praėję finansiniai metai, gruodžio 31 d. Pasikeitimas
Eurais Eurais Eurais Proc.
A. ILGALAIKIS TURTAS 996949 913710 83239 8,35
I. NEMATERIALUS TURTAS 3382 3896 -514 -15,20
I.1. Plėtros darbai        
I.2. Prestižas        
I.3. Patentai, licencijos        
I.4. Programinė įranga 3382 3896 -514 -15,20
I.5. Kitas nematerialus turtas        
II. MATERIALUSIS TURTAS 993567 909814 83753 8,43
II.1. Žemė        
II.2. Pastatai ir statiniai 685110 770355 -85245 -12,44
II.3. Mašinos ir įrengimai 260264 94131 166133 63,83
II.4. Transporto priemonės 15467 14990 477 3,08
II.5. Kita įranga 32726 30338 2388 7,30
II.6. Nebaigta statyba        
II.7. Kitas materialusis turtas        
III. FINANSINIS TURTAS        
III.1. Po vienerių metų gautinos sumos        
III. 2. Investicijos į dukterines ir asocijuotas įmones        
III. Kitas finansinis turtas        
B. TRUMPALAIKIS TURTAS 826118 485499 340619 41,23
I. ATSARGOS IR NEBAIGTOS VYKDYTI SUTARTYS        
I.1. Atsargos 250317 166953 83364 33,30
I.1.1. Žaliavos ir komplektavimo gaminiai 87294 44215 43079 49,35
I.1.2. Nebaigta gamyba        
I.1.3. Pagaminta produkcija 90128 81577 8551 9,49
I.1.4. Pirktos prekės, skirtos perparduoti  72589  40039  32550  4,21
I.2. Išankstiniai apmokėjimai        
I.3. Sumokėti avansai  306  1122  -816  -266
II. PER VIENERIUS METUS GAUTINOS SUMOS 461418 254390 207028 44,87
II.1. Pirkėjų įsiskolinimas 461418 254390 207028 44,87
II.2. Dukterinių ir asocijuotų įmonių skolos        
II.3. Kitos gautinos sumos        
III. KITAS TRUMPALAIKIS TURTAS        
III.1. Trumpalaikės investicijos        
III.2. Terminuoti indėliai        
III.3. Kitas trumpalaikis turtas        
IV. PINIGAI IR SĄSKAITOJE IR PINIGŲ EKVIVALENTAI 114383 64156 50227 43,91
TURTO, IŠ VISO 1823067 1399209 423858 23,25
C. NUOSAVAS KAPITALAS 1306494 962795 343699 26,31
I. KAPITALAS 469068 469068 0 0
I.1. Įstatinis (pasirašytasis) 469068 469068 0 0
I.2. Pasirašytasis neapmokėtas kapitalas (-)        
I.3. Akcijų priedai (nominaliosios vertės perviršis)        
I.4. Savos akcijos (-)        
II. PERKAINOJIMO REZERVAS (rezultatai)        
III. REZERVAI        
III.1. Privalomasis 46907 4607 0 0,00
III.2. Savoms akcijoms įsigyti        
III.3. Kiti rezervai        
IV. NEPASKIRSTYTASIS PELNAS (nuostoliai) 790519 446820 343699 43,48
IV.1. Ataskaitinių metų pelnas (nuostoliai) 343699  292869 50830  14,79
IV.2. Ankstesnių metų pelnas (nuostoliai) 446820 153951 292869 65,55
D. DOTACIJOS IR SUBSIDIJOS        
E. MOKĖTINOS SUMOS IR ĮSIPAREIGOJIMAI 516573 436414 80159 15,52
I. PO VIENERIŲ METŲ MOKĖTINOS SUMOS IR ILGALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 178727 187093 -8366 -4,68
I.1. Finansinės skolos 178727 187093 -8366 -4,68
I.1.1. Lizingo įsipareigojimai        
I.1.2. Kredito įstaigoms        
I.1.3. Kitos finansinės skolos        
II. PER VIENERIUS METUS MOKĖTINOS SUMOS IR TRUMPALAIKIAI ĮSIPAREIGOJIMAI 337846 249321 88525 26,20
II.1. Ilgalaikių skolų einamųjų metų dalis        
II.2. Finansinės skolos kredito institucijoms        
II.3. Skolos tiekėjams 205992 144592 61400 29,81
II.4. Avansu gautos sumos pagal pasirašytas sutartis 13899 9755 4144 29,82
II.5. Pelno mokesčio įsipareigojimai  62390  48472  13918  22,31
II.6. Su darbo santykiais susiję įsipareigojimai 10193 7237 2956 29,00
II.7. Atidėjimai        
II.8. Kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai 45372 39265 6107 13,46
NUOSAVO KAPITALO IR ĮSIPAREIGOJIMŲ, IŠ VISO 1823067 1399209 423858 23,25

 

Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė

 

Straipsniai Finansiniais metais, Eur Praėjusiais metais, Eur Struktūra, proc. Pasikeitimas
Finansiniais metais Praėjusiais metais Eurais Proc. Proc. p.
1 2 3 4 5 6=2-3 7=6:3 8=4-5
1. Pardavimo pajamos 4043503 3051367 100,00 100,00 989136 0,32  0
2. Pardavimo savikaina 3391107 2534781 83,67 83,07 856326 0,34 0,60
3. Bendrasis pelnas 652396 516586 16,13 16,93 135810 0,26 -0,80
4. Veiklos sąnaudos 248971 174186 6,16 5,71 74785 0,43 0,45
6. Finansinė ir investicinė veikla 3284 2029 0,08 0,07 1255 0,62 -0,01
7. Pelnas prieš apmokestinimą 406089 341341 10,04 11,19 64748 0,19 -1,15
8. Pelno mokestis 62390 48472 1,54 1,59 13918 0,29 -0,05
9. Grynasis pelnas 343699 292869 8,50 9,60 50830 0,17 -1.10

 

Join the Conversation