Praktikos ataskaita

Turinys 2

ĮVADAS 3

VERSLO ĮMONĖS PRISTATYMAS 4

1.Bendra informacija apie įmonę 4

2.Įmonės veiklos ypatybės 5

3.Organizacinė struktūra 6

PRAKTINIO DARBO ĮMONĖJE APRAŠYMAS 8

I.Dinaminė balanso analizė 9

IV.EBIDA Pelningumo koeficientas 14

PRIEDAI 23

ĮVADAS

Praktiką atlikau Uždarojoje akcinėje bendrovėje „X“. Šią įmonę pasirinkau, nes ji užsiima tarptautiniu krovinių gabenimu. Man buvo įdomu sužinoti kaip vyksta tarptautiniai pervežimai. Kaip jie yra žymimi finansinėse ataskaitose ir apskaitoje. Stebėjau įmonėje vedamą apskaitą, truputi prisiliečiau prie jo organizavimo ir vedimo. Taip pat teko išrašyti PVM sąskaitas-faktūras, bei tvarkyt PVM kurį įmonė nori susigrąžinti iš Europos šalių.

Darbo tikslas: parenti finansinę įmonės ataskaitą ir aptarti finansinius rodiklius.

Darbo uždaviniai:

surinkti duomenis apie įmonę;

sudaryti įmonės finansines ataskaitas;

apibendrinti ir įvertinti įmonės finansinės būklės ir veiklos rezultatus;

Darbo metodai:

Mokomosios ir mokslinės literatūros šaltinių analizė;

Internetinių šaltinių apžvalga;

Lyginamoji analizė;

Santykinių rodiklių analizė;

Informacijos sisteminimas, analizavimas, detalizavimas.

VERSLO ĮMONĖS PRISTATYMAS Bendra informacija apie įmonę

UAB X veža krovinius nuosavu transportu ir ekspedijuoja. Nuo 1995 m. įmonė sėkmingai dirba tarptautinio krovinių pervežimo rinkoje. Pradėjusi savo veiklą nuo 10 automobilių, X nuolat auga ir plečiasi ne tik apimtimi, bet ir savo darbuotojų kompetencija. Per 22 savo veiklos metus įmonė savo darbu įrodė patikimą ir saugų krovinių gabenimą tarptautiniais maršrutais ir išaugo iki 400 darbuotojų ir 250 krovininių automobilių.  Patikimumas – nuosavas transportas suteikia galimybę dirbti be tarpininkų taip taupant Jūsų laiką ir pinigus. Patirtis – 22 metų patirtis Europos ir Rusijos rinkose. Operatyvumas – ekspedicijos skyrius greit suranda reikiamą automobilio tipą užsakovo pageidaujama data ir kryptimi.

Įmonė užsiima tarptautiniais pervežimais, taip pat krovinius veža ir Lietuvoje. Dažniausiai krovinius veža į Europos Sąjungos šalis, Taip pat Rusiją, Baltarusiją(vakarų šalis). Įmonė PVM mokėtoja tapo iš karto įsikūrus įmonei, tai yra 1995 metais. Taigi galime pasakyti, kad įmonė moka pridėtinės vertės mokestį. Taip pat įmonė yra ir pelno mokesčio mokėtoja. Pati įmonė jokių mokesčių lengvatų netaiko. Taip pat ir įmonei jokios mokesčių lengvatos netaikomos.

Įmonė turi licenziją pervežti tarptautinius krovinius. Ji yra Lietuvos nacionalinė vežėjų automobiliais asociacija „Linava“ narė. Transmėja priklauso Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmams. Įmonė sudaro sutartis ir su užsakovais. Daugiausiai tai yra užsienio valstybių šalys, bet įmonė yra sudariusi ir keletą sutarčių su Lietuvos užsakovais. Daugiausia įmonė veža iš Italijos, Vokietijos, Nyderlandų, Belgijos į Rusiją (iki pat Novosibirsko), Baltarusiją, Kazachstano

Įmonės veiklos ypatybės

UAB „X“ finansinė atskaitomybė parengta vadovaujantis Lietuvos Respublikoje buhalterinę apskaitą reglamentuojančiais teisės aktais ir UAB „Transmėja“ patvirtintomis metodikomis. Finansinė apskaitomybė parengta vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais. Rengiant įmonės finansinę atskaitomybę buvo atsižvelgiama į veiklos tęstinumo principą, tai yra numatoma, kad įmonė artimiausioje ateityje galės tęsti savo veiklą. Finansiniai įmonės metai sutampa su kalendoriniais metais.

Pagrindiniai įmonės darbuotojai – vairuotojai, tad iškyla klausimas kiek laiko nesustodami jie gali praleisti kelyje. Transporto priemonę vairuotojai kasdienio vairavimo negali viršytis 9 valandų. Ją du kartus per savaitę galima pailginti iki 10 valandų. Kas savaitinio vairavimo trukmė negali viršyti 56 valandų; bendra vairavimo trukmė per dvi savaites paeiliui negali viršyti 90 valandų. Pertraukos: po keturių su puse valandų vairavimo vairuotojas, jeigu nepradeda ilsėtis, turi daryti ne trumpesnę kaip 45 minučių pertrauką, šią 45 minučių pertrauką galima pakeisti dvejomis pertraukomis, kurių viena būtų ne trumpesnė kaip 15 minučių pertrauka, po to sektanti kita pertrauka ne trumpesnė kaip 30 minučių. Pertraukos metu vairuotojas negali vairuoti, dirbti kitų darbų. Tačiau yra daug įstatymu kurie koreguoja išdirbtas valandas ir viršvalandžius pagal atliekamą darbą ir aplinkybes.

Kokiu greičiu ir kiek laiko vairuotojas važiuoja nesustodamas fiksuoja krovininiuose automobiliuose įtaisytas tachografas, kuris nuo 2006 metų gegužės 1 dienos visiems krovininiams automobiliams yra privalomas. Pirmame priede yra pateikta vairuotojo kortelė, kuri dedama į tachografą. Vairuotojai naudoja vairuotojo kortelę kiekvieną darbo dieną, iškart, kai perima transporto priemonę. Vairuotojo kortelė neišimama anksčiau negu baigiasi darbo laikas, išskyrus tuos atvejus, kai tikrinantis pareigūnas nurodo ją išimti. Jei vairuotojas negali naudotis transporto priemonėje sumontuotu skaitmeniniu tachografu, nes kurį laiką nebūna transporto priemonėje, savo veiklos laikotarpius – „kiti darbai“, „buvimas darbe“ ar „pertraukos darbo metu ir kasdienio poilsio laikotarpiai“ – rašymo priemone įskaitomai užrašytus lape perkelia į vairuotojo kortelę, naudodamas tachografo rankinio įrašymo mechanizmą.

Organizacinė struktūra

Įmonėje yra apie keturis šimtus darbuotojų. Iš jų vienuolika vairuotojų, keturi sargai, du šaltkalviai. Taip pat yra direktorė – įmonės savininkė, direktorės pavaduotojas ir kasininkė – apskaitininkė. Kadangi įmonė yra didelė, todėl joje vyr. buhalterė ir vyr. finansininkė.

Kiekvienas darbuotojas yra kam nors pavaldus. Šioje įmonėje visi darbuotojai yra pavaldūs tam tikriems jų pavestiems darbams atlikti. Taip pat kai kiekvienas darbuotojas privalo atliti jiems pavestas užduotis, kitaip darbas sustos ir kroviniai laiku nepasieks tikslo. Galima būtų sudaryti štai tokią pavaldumo schemą:

pav. Transporto valdymo shema

,,Transmėja“ užsiima šimtu procentų pervežimais. Jokių papildomų veiklų ji nevykdo. Įmonė bendrauja su daugiau nei 1000 patikimų vežėjų-partnerių. Per 2016 m. buvo atlikta daugiau nei 8500 ekspedicinių pervežimų. Pasitelkdami mašinas vykdome pervežimus praktiškai į visas Europos ir NVS šalis. 2016 m. buvo atlikta daugiau nei 8500 ekspedicinių pervežimų.

Pagrindinės kryptys:

• Pervežimai iš Pabaltijo šalių i Europos šalis ir atgal. Ypač didžiuojamės turėdami didelę transporto ir krovinių pasiūlą į Italiją ir Vokietoją;

• Pervežimai iš Europos šalių į NVS šalis ir atgal į Lietuvą; • Pervežimai po vakarų Europos sąjungos šalis.

Visi pervežimai yra apdrausti ekspeditoriaus draudimu

pav. darbo organizavimas

PRAKTINIO DARBO ĮMONĖJE APRAŠYMAS

Tiek įmonės vadovui, tiek informacijos vartotojams yra svarbu ir įdomu žinoti įmonės finansinę būklę, lėšų panaudojimą, turto, kapitalo pokyčius – įmonės finansinius duomenis, kurie ateityje gali pritraukti daugiau investuotojų, tiekėjų ir klientų. Visi šie finansiniai veiklos rodikliai yra parodomi pelno (nuostolio) ataskaitoje, balanse, pinigų srautų ataskaitoje, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje bei aiškinamajame rašte.

Dinaminė balanso analizė

Dviejų ar daugiau metų finansinių ataskaitų duomenų palyginimas vadinamas dinamine arba horizontaliąja analize. Taigi ši analizė padeda nustatyti atitinkamų rodiklių dinamiką. Rodiklių dinamika apskaičiuojama absoliučiais dydžiais ir procentais, t.y. nustatomi nukrypimai nuo bazinių rodiklių. Ši analizė parodo finansinių rodiklių dinamiką, tačiau neišryškina priežasčių, dėl kurių įvyko rodiklių pakitimai. Ji dažnai taikoma analizuojant įmonės balanso, pelno (nuostolio) ataskaitų duomenis. Šiame darbe analizuosiu įmonės 2015-2016 metų rezultatus.

Balanso bazniai rodikliai

Iš diagramos matyti, kad labiausiai padidėjo nuosavas kapitalas. Lyginant fiansinius (2016) su praėjusiais (2015) metais nuosavas kapitalas išaugo 343699 eurais. Ilgalaikis turtas finansiniais metais taip pat išaugo 83239 eurais. Tai labiausiai lėmė materialaus turto išaugimas beveik 84 tūkst. Eur. Tai yra 8,43 procentai. Taip pat mašinos ir įrenginiai. Jų pokytis siekia net 166 tūkst. Eur. t.y. 63,83 procentai.

Diagrama rodo ryškų trupalaikio turto pakitimą, 2016 metais jis pakito 340619 eurais. Trumpalaikis turtas per 2015-2016 m. padidėjo apie 340 tūkst. eur. t.y. 41,23 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pinigų ir pinigų ekvivalentų padidėjimas apie 50 tūkst. eur., o tai sudaro 43,91 proc. , kurie buvo naudojami tiek įmonės darbuotojų poreikiams patenkinti, tiek įmonės veiklai plėsti. Tai pat teigiamos įtakos trumpalaikio turto padidėjimui turėjo per vienerius metus gautinos sumos jos padidėjo 207 tūkst. eur. arba 44,87 proc. Pirkėjų įsiskolinimo ir kt. gautinų sumų sumažėjimas atitinkamai 44,87 proc. yra geras rodiklis, nes tai reiškia, kad pirkėjai sumoka skolas laiku ir taip skolos netampa beviltiškomis.

Taip pat pakilo mokėtinų sumų ir įsipareigojimų suma 80159 eurais. Mokėtinos sumos ir įsipareigojimai per 2015-2016 m. padidėjo 80 tūkst. eur.. Tai reiškia, kad UAB “Transmėja” turi daugiau įsipareigojimų tiek kredito įstaigoms, tiek tiekėjams už žaliavas, prekės ir paslaugas. Išvada, kad šiais finasiniais metais pajamos vis didėjo, tendencijos mažėti nebuvo, tai rodo, įmonė gauna didėjančias pajamas.

Struktūrinė balanso analizė

Vertikalioji arba kitaip struktūrinė analizė rodo analizuojamo objekto struktūrą. Ji atliekama kiekvieną finansinės ataskaitos rodiklį lyginant su bendruoju baziniu tos ataskaitos rodikliu, o gautas dydis išreiškiamas procentais. Bendras bazinis rodiklis, pavyzdžiui, gali būti bendra turto suma, trumpalaikio bei ilgalaikio turto suma, pardavimo pajamų suma, įsipareigojimų ar nuosavo kapitalo suma. Atliekant vertikaliąją analizę, galima įvertinti: ar optimaliai bei racionaliai naudojamas turtas, finansavimo struktūros pokyčius – nuosavomis ir skolintomis lėšomis, įmonės pajamų ir sąnaudų struktūra ir jų kitimo priežastis, įmonės finansinės būklės kitimo tendencijas ir kita.

Struktūrinė analizė atliekama lyginant įmonės X finasninius 2015-2016 metus.

Bazinis rodiklis procentais

Iš lentelės matome, kad ataskaitiniu laikotarpiu ilgalaikio turto dalis sudarė 54,67 proc. ir lyginant. su 2015 m. ilgalaikis turtas sumažėjo 10,63 proc. punkto. Pastatai ir statiniai sudarė didžiausią visą turto dalį t.y. 685 tūkst. eur. arba 37,58 proc., tačiau per nagrinėjamą laikotarpį pastatai ir statiniai sumažėjo 17,48 proc. punkto. Taip pat sumažėjo mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2,85 procentais. Šitą pasikeitimą galėjo įtakoti įmonės sumažėjusi prekyba. Trumapalaikis turtas padidėjo 10,61 procentais, taip pat nuosavas kapitalas padidėjo 2,85 procentais.

PELNINGUMO RODIKLIAI

Pelningumo rodikliai gausi finansinių rodiklių grupė. Vieni populiariausių yra pardavimų, turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai. Turto ir nuosavybės pelningumo rodikliai dažnai dar vadinami grąžos rodikliais. Rodikliai padeda savininkams/investuotojams įvertinti įmonės naudingumą.

Pelningumo rodikliai koeficientais

Diagramoje matome kaip pasikeitė rodikliais finansiniais (2016) metais ir praėjusiais finansiniais (2015) metais. Bendrojo pelningumo rodiklis pinigine išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka bedrojo pelno. Šis rodiklis leidžia lengvai palyginti konkurentų veiklos rezultatus. Žemas rodiklio dydis gali reikšti problemas įmonės kainodaroje, negalėjimą kontroliuoti gamybos kaštus. Mano nagrinėjamos įmonės duomenimis finansiniains metais bandrasis pelningumas siekė 16,13 procento, tai yra 0,60procento mažiau neipraėjusiais metais.Bendrasis pelningumas pasikeitė nežymiai, tačiau % jis buvo didensis prėjusiais metais.

Grynasis pelningumas taip pat buvo didesnis praėjusisiais finasiniais metais net 1,10%. Grynasis pelningumo koeficientas tai įmonės veiklos finansinis rezultatas, vienas iš svarbiausių (jei ne svarbiausias) dydis įmonės savininkams. Grynasis pelningumas, kaip pardavimo pajamų ir grynojo pelno koeficientas gerai apibūdina galutinį įmonės veiklos pelningumą. Piniginė išraiška rodo kiek 1-nam pardavimų eurui tenka grynojo pelno. Rodiklis mažiau 10 gali būti laikomas problematišku, žemiau 5 blogu. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą. Interpretuojant šį rodiklį būtina vertinti įmonės savininkų tikslus.

Turto pelningumas, kuris parodo turto panaudojimo efektyvumo mata. Išreikštas eurais rodo, kiek 1-nam turto eurui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia turto dalis grįžta grynojo pelno forma. Įmonėje turto pelningumaa 2016 metais siekia 18,85%, tai yra mažiau nei praėjusiais finasniniais metais. Jų pasikeitimą 2,08 procento galėjo įtakoti tuto usidėvėjimas. Laikoma, kad virš 15 yra geras, žemiau 8 nepatenkinamas. Interpretuojant rodiklį reikia atsižvelgti į veiklos rūšį, nerekomenduojama lyginti skirtingų įmonių, o ypač skirtingų ūkio šakų, rodiklius.

Veiklos pelnas tai įmonės veiklos finansinis rezultatas, kuris padalintas iš pardavimo pajamų leidžia paskaičiuoti veiklos pelningumą. Veiklos pelningumo koeficientas leidžia palyginti įmones su skirtingais finansavimo šaltiniais, kadangi parodo įmonės sugebėjimą gauti pelną neatsižvelgiant į jos finansavimo būdus. Didesnė rodiklio reikšmė parodo aukštesnį įmonės pelningumą. Veiklos pelnas įmonės apskaitoje taip pat neženkliai sumažėjo 0,60%. EBIT – pelnas prieš palūkanų sąnaudas ir pelno mokestį. Dažnai naudojamas kaip sinonimas veiklos pelno sąvokai. Tai teisinga kuomet įmonė neturi ženklių ne veiklos pajamų

Mokumo rodikliai plačiau nei likvidumo rodikliai leidžia spręsti apie įmonės trumpalaikio ir ilgalaikio mokumo galimybes. Šioje įmonėje įmonėje mokumo rodiklis finansiniais metais yra didesnis 0,32 procento. Bendrasis mokumo koeficientas dar vadinamas pastovaus mokumu koeficientu, parodo kiek 1-nam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo. Rodiklis virš 1 parodo, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Rodiklis ypač svarbus investitoriams.

Nuosavo kapitalo pelningumo rodiklis, dar vadinamas nuosavybės pelningumo rodikliu, tai savininkų investuotų lėšų panaudojimo efektyvumo matas. Išreikštas eurais rodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno, t.y. parodo kokia investuotų savininkų lėšų dalis grįžta grynojo pelno forma. Padeda spręsti, kaip efektyviai panaudojamos savininkų lėšos. Labai priklauso nuo įmonės kapitalo struktūros. Šis rodiklis įmonėja taip pat mažesnis nei praėjusių finansinių metų. Jis skiriasi 4,11%. Laikoma, kad virš 20 yra geras, žemiau 10 nepatenkinamas. Abu rodikliai viršyja nustatytus rodikius, todėl yra laikomi gerais.

EBIDA Pelningumo koeficientas

Pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją pelningumo koeficientas arba trumpiau EBITDA pelningumas. Tai rodiklis kuris apskaičiuojamas padalinant EBITDA pelno dydį iš pardavimų apimties. Jis greta EBIT ir EBT pelningumo rodiklių yra populiarus pelningumą apibūdinantis rodiklis. Jeigu bendrasis pelningumas pateikia įmonės veiklos pelningumą atsiribojant nuo netiesioginių išlaidų, tai EBITDA pelningumas jau skaičiuojamas su daugeliu iš jų, ir tokiu būdu parodo pilnesnį įmonės veiklos pelningumą. Kadangi skaičiuojant EBITDA pelningumą yra eliminuojami elementai, kurie nėra tiesiogiai įtakoti įmonės veiklos pobūdžio, tai šis rodiklis yra labai populiarus dydis tarp asmenų užsiimančių prekyba vertybiniais popieriais. EBIDA = grynasis pelnas+palūkanų sąnaudos+pelno mokestis+nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos.

EBITA skaičiavimas

EBIDA (2016) 343699+620+62390+248971=655680

EBIDA (2015) 292869+3088+48472+174186=518615

EBIDA koeficientas (2016) 655680/4043503=0,16

EBIDA koeficientas (2015) 518615/3051367=0,17

Apskaičiavus Ebida koeficientą matyti jog praėjusiu finansinių metų koeficientas yra didesnis. Šis rodiklis lygina įmonės EBITDA pelną su mokamomis palūkanomis, ir parodo įmonės gebėjimą išmokėti turimas finansines skolas. Kuo rodiklis didesnis – tuo įmonės finansinis stabilumas aukštesnis. Matome, kad įmonė kurios pardavimai 4043503 eurai ir kuri uždirbo 655680 eurus EBIDTA pelno turi 0,16% EBITDA pelningumą, kitaip sakant kiekvienas įmonės pardavimų euras atneša 0,16 procentų EBITDA pelno.

Finansinės būklės vertinimas EVA metodu

Ekonominė pridėtinė vertė sukuriama tada, kai įmonė uždirba pajamas. Jos turi būti didesnės nei pajamų ekonominiai kaštai. Šis metodas turi nemažai privalumų. Jis parodo kapitalo naudojimo efektyvumą, skatina efektyviai naudoti visą įmonės kapitalą, rodo pelno ir kapitalo sąryšį. Šis rodiklis leidžia įvertinti įmonės būklę ir visą jos vykdomą veiklą, todėl vertinant UAB „X“ finansinę būklę buvo pasirinktas šis metodas, kuris pateiktas 6 lentelėje.

1 lentelė

UAB “X” ekonominė pridėtinė vertė 2015-2016 m.

Apskaičiuota ekonominė pridėtinė vertė rodo, kad 2015-2016 m. UAB „X“ vadovybei nepavyko sukurti pridėtinės vertės ir rodo, kad įmonės pelnas buvo mažesnis už kapitalo kaštus. Nors 2015-2016 m. UAB “X” dirbo pelningai, bet įvertinus bendruosius kaštus matyti, kad įmonė nesukūrė pridėtinės vertės, savininkų kapitalas sumažėjo. Jeigu reikalaujamą nuosavo kapitalo grąža būtų sumažinta, didelė tikimybė, kad analizuojamu laikotarpiu įmonės pridėtinė vertė didėtų.

PINIGŲ SRAUTAI

Įmonės piniginių lėšų judėjimas. Grynasis pinigų srautas yra piniginių įplaukų ir piniginių išlaidų skirtumas. Dėl apskaitos metodų taikymo (kaupimo principo, atsargų apskaitos, amortizacijos normatyvų) pinigų srautai skiriasi nuo įmonės uždirbtų pajamų, patirtų sąnaudų ir uždirbto pelno. Pinigų srautai apima amortizacinių atskaitymų lėšas; nors šios išlaidos yra atimamos skaičiuojant įmonės veiklos rezultatą, amortizacijos lėšos nėra išleidžiamos. Pinigų srautai parodo įmonės likvidumo perspektyvas.

Pinigų srautas iš finansinės veiklos yra susijęs su išoriniais finansavimo šaltiniais. Išoriniai finansavimo šaltiniai gali būti:

naujos akcijų emisijos išleidimas (IPO);

savo kompanijos akcijų supirkimas;

obligacijų emisijos išleidimas;

obligacijų supirkimas ir palūkanų už obligacijas sumokėjimas;

kreditorių suteiktos paskolos;

kreditoriams grąžintos paskolos ir sumokėtos palūkanos;

dividendų išmokėjimas.

Grynasis pinigų srautas

Konservatyvūs investuotojai ieško kompanijų, pasižyminčių dideliu grynu pinigų srautu. Grynųjų pinigų srautų analizė parodo kompanijos galimybes grąžinti skolas, išmokėti dividendus, supirkti akcijas ir vykdyti plėtrą. Grynasis pinigų srautas yra lyg pinigų perviršis, kurį kompanija gali naudoti kaip nori, nekenkdama vykdomai veiklai. Grynasis pinigų srautas gali būti grąžinti akcininkams arba panaudoti kompanijos plėtrai. Paprasčiausias būdas apskaičiuoti gryną pinigų srautą yra:

Pagrindinės veiklos pinigų srautai

Puiku, jeigu investicijoms užtenka pajamų gautų iš tiesioginės veiklos ir kompanijai nereikia skolintis pinigų iš išorės. Tai byloja apie stiprius kompanijos finansinius pamatus. Bet koks apyvartinių lėšų pokytis yra tiesiogiai susijęs su grynaisiais pinigais.

UAB „X“ 2015-2016 m. mokumo (likvidumo) rodiklių analizė

Iš pateiktų duomenų matyti, kad UAB „Transmėja“ 2015-2016 m. bendrasis trumpalaikio mokumo koeficentas padidėjo 0,50 punkto. Tai reiškia, kad įmonė sugeba likviduoti trumpalaikius įsipareigojimus trumpalaikėmis mokėjimo priemonėmis, nes kitimo ribos yra aukštesnės nei 1,2 karto.

Trumpalaikio įsiskolinimo koeficentas parodė, kad 2015-2016 m. šis rodiklis padidėjo neženkliai – 0,01 punkto. Tai reiškia, kad nagrinėjamais metais nedidelė turto dalis yra finansuojama trumpalaikėmis skolomis.

Bendrasis skolos rodiklis 2015-2016 m. padidėjo 0,03 punkto. Nagrinėjimu laikotarpiu UAB „Transmėja“ bendrasis skolos rodiklis atitinkamai sudarė 0,28 ir 0,31 karto. Tai reiškia, kad įmonės finansinė būklė nėra prasta bei įmonė gali būti rami, nes tik nedidelė turto dalis priklauso skolintojams.

Iš pateiktų duomenų matyti, kad ilgalaikių skolų koeficentas 2015-2016 m. padidėjo 0,03 punkto. Kiekvienais metais tai pat turėjo tendenciją mažėti. Tai rodo, kad analizuojamos įmonės turtas yra suformuotas iš minimalaus ilgalaikių skolų dalies.. Tai atitinka labai gero rodiklio reikšmę, kadangi jo reikšmė yra mažesnė nei 30 proc. Palyginus trumpalaikio įsiskolinimo koeficientą bei ilgalaikių skolų koeficientą, galima teigti, kad turtas labai panašiai formuojamas tiek iš trumpalaikių, tiek iš ilgalaikių skolų

IŠVADOS

Pajamos atnešė didžiausias lėšas įmonės biudžetui visu nagrinėjamu laikotarpiu. Iš viso gauta pajamų daugiau už praėjusius finansinius metus 989 tūkstančiais eurų. Įmonė gauna stabiliai didėjančias pajamas, lyginant abu laikotarpius. Jos yra didesnės nei praėjusiais finansiniais metais. Atlikus dinaminę analizę, pastebėjau, kad nuosavas kapitalas ryškiai padidėjo, taip pat ir ilgalaikis turtas didėjo. Abu nagrinėjamus laikotarpius pajamos, bei įmonės turtas neturėjo tendencijos mažėti, reiškia stabiliai augant pajamoms, stabiliai pasiskirstomas išlaidas.

UAB „X” 2016 m. ilgalaikis turtas sudarė viso turto 8,35 proc. dalį, tačiau trumpalaikis turtas, buvo ryškiai didesnis, kuris finansiniais metais sudarė 41,23 proc. viso turto. Nuosavas kapitalas per 2015-2016 m. ženkliai pakito ir padidėjo 26,31 proc. UAB “Transmėja” mažina ilgalaikius įsipareigojimus kredito įstaigoms, tad per analizuojamą laikotarpį sumažėjo 4,68 proc., tačiau trumpalaikiai įsipareigojimai didėjo 26,20 proc. ir tam didžiausią įtaką turėjo skolos tiekėjams, pelno mokesčio įsipareigojimai ir kiti darbo santykiai. Nagrinėjant pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, kad ženkliai didėjančios pardavimo pajamos 2015-2016 m. 989136 eurai, lyginant su pardavimo savikaina 856326 eurais reiškia, kad bendrasis pelnas padidėjo 135810 eurais. Grynasis pelnas per analizuojamą laikotarpį padidėjo 50830 eurais.

Finansiniais metais bendrasis pelningumas sumažėjo. Skaičiuodami šį rodiklį mes naudojame du svarbius, įmonės veiklą apibūdinančius, parametrus, tai pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina. Šie du dydžiai parodo kiek buvo uždirbta ir kiek tam buvo išleista. Tačiau rementis pelno (nuostolių) ataskaita matome jog įmonės pelnas augo finansiniais metais išaugo daugiau nei 187 tūkst. Eur.

REKOMENDACIJOS

Kaip jau minėjau, kad įmonė kurioje atlikau praktiką yra didelė, tai didelių finansinių problemų ji neturi. Kad dirbtų efektyviau jai reikėtų mažinti kuro kaštus. Tai būtų galima padaryti sudarant sutartis su kuro tiekimo bendrovėmis, kad gautų kuo didesnes nuolaidas kurui. Taip pat manau įmonė nemažai užsakymų praranda dėl savo pervežimo kainos, reikėtų bandyti rasti kompomisą, tarp konkuruojančių įmonių.

Remiantis atliktos praktikos ataskaitos darbo rezultatais, teiktinos šios rekomendacijos:

Mažinti pardavimo savikainos lygį, taip didinant bendrąjį pelną;

Naudoti turtą realizacijos procesui garantuoti efektyviau;

Stengtis atsiskaityti su tiekėjais per nustatytą laikotarpį bei didinti atsargų apyvartumą;

LITERATŪRA

Mackevičius J., Poškaitė D., Vilis L., 2011, Finansinė analizė. Vilnius: MRU leidykla.

Prieiga per internetą: https://www.auditum.lt/index.php/ekonominiu-terminu-zodynas/924-pelningumo-rodikliai/211-ebitda-pelningumo-koeficientas.html

Prieiga per internetą: file:///C:/Users/Dell/AppData/Local/Packages/Microsoft.MicrosoftEdge_8wekyb3d8bbwe/TempState/Downloads/136-272-2-PB%20(2).pdf

Mackevičius J., 2006, Finansinių santykinių rodiklių skaičiavimas ir grupavimas.Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla.

PRIEDAI

Vertikalioji balanso analizė

Horizontalioji balanso analizė

Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė