Finansų analizė

LENTELIŲ SĄRAŠAS

ĮVADAS

Finansų analizė susijusi su tam tikros ūkinės veiklos prognozavimu, planavimu, apskaita ir kontrole. Gavus ekonominę informaciją iš tyrimo subjekto funkcinių padalinių (atsakingų asmenų) ir pasitelkus finansų analizės metodus bei būdus, siekiama objektyviai įvertinti tyrimo subjekto finansinę veiklą ir būklę, kad galima būtų įvertinti anksčiau priimtus sprendimus bei priimti perspektyvinius valdymo sprendimus. Finansinė būklė – svarbiausia įmonės ekonominės veiklos charakteristika. Tinkamai ir teisingai subalansuota įmonės finansinė būklė yra sėkmingos veiklos rezultatas. Todėl labai svarbu dažnai kokybiškai ir sistemiškai anlizuoti įmonės finansinę būklę. Finansinė analizė leidžia geriau suprasti vykstančius reiškinius ir procesus, o svarbiausia – padeda vadovams priimti racionalius valdymo sprendimus. Taip pat finansinė analizė leidžia pamatyti ir negatyvius reiškinius įmonėje, todėl įmanoma imtis priemonių kuo greičiau, kad keistųsi negatyvi situacija.

Darbo objektas: Įmonės Y finansinės atskaitomybės duomenys.

Darbo tikslas: Išanalizuoti įmonės finansinę būklę.

Uždaviniai:

1. Išanalizuoti įmonės balansą ir pelno(nuostolio) ataskaitas.

2. Apskaičiuoti ir išanalizuoti įmonės pelningumo rodiklius.

3.Apskaičiuoti ir išanalizuoti įmonės mokumo bei kapitalo rodiklius.

Darbo metodai ir priemonės.

Mokslinės literatūros analizė;

Įmonės duomenų surinkimas, sisteminimas bei vertinimas;

Įmonės duomenų apskaičiavimas pagal įvairius rodiklius.

BALANSO IR PELNO(NUOSTOLIŲ) ATASKAITŲ ANALIZĖ Balanso vertikali analizė

Vertikali balanso analizė (1 priedas) parodo turto ir jo finansavimo šaltinių struktūrą įmonėje. Ši analizė vertinga, nes galime palyginti skirtingą įmonės turto sudėtį, bei jo finansavimo šaltinių struktūrą. Santykiniai rodikliai tam tikru mastu sumažina neigiama infliacijos procesą, iškelia absoliučių dydžių įtaką ir leidžia juos efektyviai palyginti.

Iš vertikalios balanso analizės galima pamatyti, kiek procentų turto sudaro: ilgalaikis turtas, trumpalaikis turtas, nuosavas kapitalas, įsipareigojimai. Iš diagramos aiškiai matyti, kad lyginant nuosava kapitalą ir skolintą kapitalą, nuosavas kapitalas sudaro didesnę dalį turto, tai turės įtakos įmonės mokumo rodikliams. Trumpalaikis ir ilgalaikis turtas užima panašia turto dalį balance, tiek lyginant FM su PFM. Didžiausias skirtumas lyginant finansinius metus su praėjusiais finansiniais metais yra tas, kigalaikis bei trumpalaikis turtas išaugo daugiau nei 10 proc. finansiniais metais.

Balanso horizontali analizė

Pagal horizontale balanso analize (2 priedas) galima pamatyti, kiek procentu padidėjo ar sumažėjo lyginant su praėjusių metų duomenimis, bei matomas pasikeitimas eurais bei proc. Finansiniais metais turto suma padidėjo 83239 Eur. Trumpalaikio turto suma padidėjo 340619 Eur, tai yra 41,23 proc.Ilgalaikis turtas padidėjo 8,35 proc. tai yra 83239 Eur. Kaip buvo matoma, tiek ilgalaikis, tiek trumpalaikis turtas padidėjo, tai gali lemti bendro turto padidėjimą. Tai galėjo įtakoti, sumažėjimas straipsnyje mašinos ir įrenginiai tai sudarė lyginus su PFM -15 proc., taip pat pastatų sumažėjimas, -12,44 proc. Pereinant prie įsipareigojimų, matoma, kad nuosavas kapitalas padidėjo 26 proc., tai galėjo lemti privalomasis rezervų padidėjimas. Bei ataskaitinių metų pelno padidėjimas, net pusantro karto. Trumpalaikiai įsiskolinimai sumažėjo – sumažėjo skolos tiekėjams, trumpalaikiai įsipareigojimai.

Pelno (nuostolių) ataskaitos dinaminė ir struktūrinė analizė

Lyginant pelno(nuostolių) (3 priedas) ataskaitos duomenis 2016 metais su 2015 m. pardavimo pajamoms padidėjo 0,32 proc. arba daugiau nei 989 tūkst. eurų. Taip pat savikaina finansiniais metais padidėjo 0,34 proc. arba daugiau nei 856 tūkst. eurų. Tačiau bendrasis pelnas padidėjo 0.26 proc. arba beveik 135 tūkst. eurų. Veiklos sąnaudos pasikeitė 0,43 proc., eurų palyginus su praėjusiais finansiniais metais. Finansinės ir investicinės veiklos pajamos sumažėjo daugiau nei 0,60 proc. Pelnas prieš apmokestinimą padidėjo 0,19 proc. arba daugiau nei 64 tūkst. eurų palyginus su 2015 m. Grynasis pelnas padidėjo daugiau nei 0,17 proc. arba daugiau nei 50 tūkst. eurų.

Pajamų struktūra: 2016m. daugiausiai sudarė pardavimo savikaina tai 83,67 proc., o 2015 m. sudarė 83,07 proc. Tačiau finansiniais metais pajamų struktūrą bendrasis pelnas sudarė 16 proc., o praėjusiais metais sudarė 10 proc. Grynasis pelnas 2016 m. sudarė 8,50 proc., o 2015 m. sudarė 9,60 proc.

Apibendrinus, galima pasakyti, kad 2016 m. buvo geresni nei 2015 m., nes pardavimo pajamos ir pardavimo savikaina buvo didesnės nei 2015 m. , tačiau bendrasis pelnas bei grynasis pelnas yra didesnis. Tai parodo, kad įmonei finansiniai buvo geresni.

1 lentelė

Pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų palyginimas

Pelno veiksnių analizė

2 lentelė

Veiksnių, darančių įtaką pastovaus kapitalo pelningumo pasikeitimui duomenys

3 lentelė

Veiksnių apskaičiavimas grandininių keitimų būdu

Padidėjimas dėl grynojo pelno pasikeitimo:

26,03-10,61 = 15,42

Padidėjimas dėl nuosavo kapitalo pasiketimo:

26,16-26,03 = 0,13

Padidėjimas dėl ilgalaikių įsipareigojimų pasikeitimo:

20,65-26,16 = -5

SANTYKINIŲ FINANSINIŲ IR GAUTŲ REZULTATŲ RODIKLIAI

. Veiklos pelningumo rodikliai

Bendrasis pardavimų pelningumo rodiklis laikomas pagrindiniu pardavimų pelningumo rodikliu. Taip pat šiame skyriuje bus apskaičiuota grynasis pardavimo pelningumas, veiklos pelningumas, įprastinės veiklos pelningumas.

4 lentelė

Bendrasis pardavimo pelningumas

Bendrasis pardavimų pelningumo rodiklis laikomas patikimiausiu ir pagrindiniu pardavimų pelningumo rodikliu. Didžiausią įtaką bendrajam pardavimų pelningumui turi produkcijos savikaina ir bendrojo pelno pokyčiai. Bendrasis pardavimo pelningumas lyginant su praėjusiais metais t.y. 2015 m. yra išaugęs daugiau kaip 13 %. Nukrypimas siekia 13,69 proc. Taip pat tokius rodiklius nulėmė pardavimų savikainos sumažėjimas.

5 lentelė

Grynasis pardavimo pelningumas

Įvertinus visas pajamas ir išlaidas, rodiklis rodo kiek grynojo pelno tenka kiekvienam pardavimo litui po visų išlaidų. 2015 m. rodiklis GP – 9,60 proc., o 2016 m. GP – 8,50 proc. Nuokrypis 5,12 proc. Pagal Statistikos departamento įmonės finansinių rodiklių vertinimo metodika 2016 m. rodiklis vertinamas kaip patenkinamas.

6 lentelė

Veiklos pelningumo rodiklis

Veiklos pelningumas parodo valdymo efektyvumą. Kurio rodikliai lyginant dviejų metų duomenis. Kaip grynojo pardavimo pelningumo 2016 m. yra geresni, galima vertinti, kad įmonė geriau kontroliavo veiklos sąnaudas.

7 lentelė

Įprastinės veiklos pelningumas

Šis rodiklis nusako įmonės patikimumą ir padeda siekti stabilumo rinkoje. Vertinant turimus rodiklius 2014 m. rodiklis yra labiau patenkinamas ,nei 2016 m. rodiklis. Galima spręsti, kad 2015 m. padėtis buvo pagerinta nes augimas 7,73 proc.

Bendrus veiklos pelningumo rezultatus galima pamatyti pateiktoje žemiau diagramoje. Diagramoje pateikta finansinių metų ir praėjusių finansinių metų pelningumo rodikliai.

Matoma, kad visų rodiklių rezultatai finansiniais metais yra geresni už praėjusių finansinių metų rezultatus. Tai turėjo įtaką finansiniais metai sumažėjusios pardavimo pajamos, bet taip pat palyginus nedaug sumažėjusi pardavimo savikaina, dėl kurios bendrasis pelnas yra didesnis, nei FM. Taip pat buvo padidėjęs įprastinės veiklos pelnas, kuris lėmė ir geresnį įprastinės veiklos pelningumą.

Veiklos efektyvumo rodikliai

Ūkinė veikla įmonėje vyksta ciklais, vienas ūkinės veiklos ciklas paprastai vyksta etapais taip pat žemiau esančioje iliustracijoje jie pavaizduoti schematiškai.

Veiklos ciklas etapais

Lėšų, reikalingų įmonės veiklai, įsigijimas.

Turto, reikalingo įmonės veiklai, įsigijimas

Pagaminama produkcija, teikiamos paslaugos.

Pagamintos produkcijos, teikiamų paslaugų pardavimas.

Pajamų gavimas.

Vienas veiklos ciklas

Trumpalaikio mokumo rodikliai

Bendrasis trumpalaikio mokumo koeficientas (BTMK)

BTMK =

BTMK(FM) = BTMK(PFM) = 3,66

Šis mokumo rodiklis parodo, kiek kartų trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus. Matoma, kad trumpalaikio turto yra daugiau nei 826 tūkst., o trumpalaikių įsipareigojimų daugiau nei 337 tūkst. Saugi rodiklio reikšmė yra tada, kai trumpalaikis turtas viršija trumpalaikius įsipareigojimus daugiau nei 1,2 karto. Taigi, matoma, kad mūsų bendrojo trumpalaikio mokumo koeficientas yra 2,45, tai yra saugi rodiklio reikšmė. Galime pasakyti, kad įmonė tinkamai dirbai. Tačiau praėjusiais finansiniais metais rodiklis buvo tik 3,66, taigi įmonės sumažino įsipareigojimus ir rodiklis padidėjo.

Apyvartinis kapitalas (AP)

AK = TT – TĮ

AK(FM) = = 488272

AK(PFM) = = 236178

Šis rodiklis parodo įmonės galimybę plėsti gamybą bei vykdyti įmonės įsipareigojimus. Matome, kad apyvartinis kapitalas yra kiek daugiau nei 488 tūkst., tai parodo, kad įmonė yra tikrai pajėgi plėsti savo gamybą, taip pat vykdytį įmonės įsipareigojimus. Taip pat, kadangi rodiklis nėra neigiamas, galima pasakyti jog įmonės likvidumo rizika nėra padidėjusi. Praėjusiais finansiniais metais apyvartinis kapitalas buvo daugiau nei 236 tūkst. Taigi finansiniais metais įmonė sugebėjo padidinti savo apyvartini kapitalą beveik 252 mln. eurų.

Trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas (TĮĮ)

TĮĮ=

TĮĮ(FM) = = 0,19 TĮĮ(PFM) = = 0,18

Įsiskolinimo rodiklis parodo, kiek 1-nam turto eurui tenka skolų. Kuo rodiklio reikšmė žemesnė, tuo skolos labiau padengtos turtu, tad bankai ir kiti kreditoriai vertina žemą šio rodiklio reikšmę. Šis rodiklis taip pat naudojamas kaip kapitalo struktūros ir finansinio sverto grupės rodiklis. Laikoma, kad koeficiento reikšmei esant žemiau 0.5 būklė yra gera, reikšmei esant virš 0.7 būklė laikoma nepatenkinama. Matoma, kad trumpalaikio įsiskolinimo koeficientas yra 0,19 , tad galima pasakyti, jog įmonės būklė yra gera bei kiekvienam eurui tenka 0,12 skolų. Praėjusiais finansiniais metais šis rodiklis buvo 0,18. Toks rodiklis nėra blogas, tačiau finansiniais metais buvo pagerintas.

8 lentelė

Trumpalaikio įsiskolinimo koeficiento apskaičiavimo rodikliai

Ilgalaikio mokumo rodikliai

Bendrasis skolos koeficientas (BSK)

BSK =

BSK (FM) = = 0,28 BSK(PFM) = = 0,31

Skolos čia apima tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius įsipareigojimus. Kreditoriai pirmenybę teikia žemiems skolos santykiniams rodikliams, nes bankroto atveju tai sumažina jų nuostolių riziką, o savininkai pirmenybę teikia aukštesnio lygio finansiniam svertui, nes jie siekia padidinti pelną bei išlaikyti firmos kontrolę. Taigi matome, kad bendrasis skolos koeficientas yra tik 0,28 , tai parodo, kad įmonė turi skolų, bet turto turi daugiau, todėl skolos koeficientas yra žemas. Praėjusiais finansiniais metais šis rodiklis buvo 0,31, taigi matome, kad šį rodiklį įmonė sugebėjo sumažinti daugiau nei dvigubai.

9 lentelė

Bendrojo skolos koeficiento apskaičiavimo rodikliai

Ilgalaikių skolų apdraustumo koeficientas

= = 5,58 = = 4,88

Parodo, kiek kartų ilgalaikio turto vertės pakaks apmokėti ilgalaikius įsipareigojimus. Įmonė gana nemažai turi ilgalaikio turto t.y. virš 996 tūkst., o ilgalaikių įsipareigojimų turi tik virš 2 mln. Galima spręsti, kad įmonė ilgalaikį turto turi labai daug, tačiau nėra įsigytas ilgalaikiais įsipareigojimais. Ilgalaikis turtas daugiau nei 20 kartų viršija ilgalaikius įsipareigojimus. Taip matome, kad IT praėjusiais finansiniais metais viršijo daugiau nei 18 kartų. Taigi, finansiniais metais IT įmonė sumažino ilgalaikio turto, bet taip pat sumažino ir ilgalaikio turto.

Pastovaus mokumo koeficientas (PMK)

PMK =

PMK(FM) = = 27,85 PMK(PFM) = = 20,53

Šis rodiklis parodo kiek 1-nam įmonės skolos eurui tenka nuosavo kapitalo. Rodiklis virš 1 parodo, kad įmonės nuosavos lėšos viršija skolintas. Rodiklis ypač svarbus investitoriams. Matoma, kad įmonės pastovaus mokumo koeficientas yra bevik 6, tad nuosavos lėšos viršija skolintas ir tai yra geras rodiklis įmonei. Tačiau praėjusiais finansiniais metais rodiklis buvo beveik 2, tai matomė, kad įmonė per metus padidino savo nuosavą kapitą bei sumažino skolintas lėšas.

Finansinis svertas

= = 0,14 = = 0,19

Tai ryšys tarp ilgalaikių įsipareigojimų bei nuosavo kapitalo. Matome, kad ilgalaikių įsipareigojimų yra mažiau nei nuosavo kapitalo, tai yra geras rodiklis įmonei. Vienam nuosavo kapitalo eurui tenka 0,14 ilgalaikių įsipareigojimų. Taip pat matome, kad praėjusiais metais šis rodiklis buvo 0,19, taigi finansiniais metais įmonė sumažino ilgalaikius įsipareigojimus ir padidino nuosavą kapitalą.

10 lentelė

Finansinio sverto apskaičiavimo rodikliai

Kapitalo rinkos rodikliai

NKP =

NKP(FM) = = 26,31 NKP(PFM) = = 30,42

Nuosavo kapitalo pelningumas išreikštas litais rodo, kiek 1-nam nuosavo kapitalo eurui tenka grynojo pelno. Laikoma, kad virš 20 yra geras, žemiau 10 yra nepatenkinamas. Taigi, matome, kad finansiniais metais rodiklis buvo virš 20, taigi šis rezultatas yra geras įmonei ir tinkamas, o praėjusiais finansiniais metais buvo tik 11 , tačiau šis rezultatas taip pat nėra blogas, tačiau arti ribos kai jau būtų nepatenkinimas. Įmonė sutvarkė viską ir pagerino rezultatą beveik 2 kartus

Akcinio kapitalo pelningumas:

AKP =

AKP(FM) = = 56,82 AKP(PFM) = = 23,15

11 lentelė

Akcinio kapitalo pelningumo apskaičiavimo rodikliai

Akcinio kapitalo pelningumas parodo, kiek įmonė uždirbo grynojo pelno vienam akcininkų investicijų eurui. Matoma, kad finansiniais metais įmonė uždirbo 0,57 euro vienam akcininkų investicijų eurui, arba 56,82 proc. Ir matome, kad tai yra dvigubai daugiau nei buvo praėjusiais finansiniais metais.

IŠVADOS

Atlikus balanso horizontalią ir vertikalią analize iš gautų rezultatų galima teigti, kad įmonės turtas lyginant su 2013 m. yra sumažėjas -1 proc., tai galėjo lemti įmonės ilgalaikio turto sumažėjimas (transportas), taip pat trumpalaikiame turte pinigų ir jų ekvivalentų sumažėjimas, net 97 proc., lyginant su praėjusias metais. Didžiausią dalį viso turto užima nuosavas kapitalas. Nuosavas kapitalas yra didesnis už skolintą kapitalą tai galės lempi įmonės geresnį mokumą skolų atveju. Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė atskleidė, kad įmonės pardavimo pajamos bei savikaina sumažėjo finansiniais metais lyginant su praėjusiais, tačiau bendrasis pelnas bei grynasis pelnas padidėjo.

Veiklos pelningumo skaičiavimai naudojantis pelno(nuostolių) ataskaita, lyginant su praėjusiais finansiniai metais yra geresni. Bendrasis pelningumas viršija normos 5 proc., kiti rodikliai nėra tokie geri, jie tik patenkinami arba pakankami. Bet lyginant dviejų metų kitimą, galimas ir augimas toliau.

Išanalizavus įmonės finansinių ataskaitų duomenis, galima pastebėti, kad įmonės finansiniai metai yra geresni lyginant su praėjusiais finansiniais metais. Tai parodo, kad įmonės dirba teisinga linkme, nes visi rodikliai didėjo. Įmonės nors sumažino pardavimus, tačiau bendrasis pelnas padidėjo ir bendrasis pardavimo pelningumas taip pat padidėjo lyginant su 2015 m. Grynojo pelno pardavimo taip pat padidėjo, nes padidėjo pats grynasis pelnas. Tačiau įmonės veiklos ciklas yra prastas, todėl įmonė turėtų padaryti išvadas ir bandyti tai pakeisti. Analizuojant trumpalaikio mokumo rodiklius buvo nustatyta, kad įmonė padidino trumpalaikį turtą, tačiau sumažino trumpalaikius įsipareigojimus. Taip pat įmonė sumažino visus įsipareigojimus bei šiek tiek sumažino savo turtą.

REKOMENDACIJOS

Didinti finansinį veiklos ciklą;

PRIEDAI

Vertikalioji balanso analizė

Horizontalioji balanso analizė

Pelno (nuostolių) ataskaitos analizė