MOKĖJIMO KORTELIŲ RŪŠYS, JŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

KAUNO KOLEGIJOS VADYBOS IR EKONOMIKOS FAKULTETO APSKAITOS IR FINANSŲ KATEDRA

FINANSŲ STUDIJŲ PROGRAMA

MOKĖJIMO KORTELIŲ RŪŠYS, JŲ PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Bankininkystės pagrindų savarankiškas darbas

Autorės:

Vadovė:

Kaunas, 2016

TURINYS

ĮVADAS 3

1.Mokėjimo kortelių rūšių teorinis pagrindimas 4

1.1.Komerciniai bankai ir jų teikiamos paslaugos 4

1.2.Mokėjimo kortelių atsiradimas ir paplitimas 5

1.3.Mokėjimo kortelės ir jų rūšys 6

1.4.Mokėjimo kortelių privalumai ir trūkumai 9

2.Mokėjimo kortelių palyginimo analizė 11

2.1.Mokėjimo kortelių skaičiaus Lietuvoje analizė 2011 – 2013m. 12

2.2.Mokėjimo kortelių įkainiai Lietuvos bankuose 13

IŠVADOS 16

LITERATŪROS SĄRAŠAS 17

LENTELIŲ SĄRAŠAS:

1.1 lentelė. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis privalumai ir trūkumai……………………………………….9

2.1 lentelė. Mokėjimo kortelių skaičius Lietuvoje 2011-2013m. ………………………………………………12

2.2 lentelė. Kredito kortelių įkainiai ……………………………………………………………………………………..13

2.3 lentelė. Debeto kortelių įkainiai……………………………………………………………………………………….13

ĮVADAS

Temos aktualumas. Mokėjimo kortelės turi tiek privalumų, tiek trūkumų, tačiau be jų gyventi būtų tikrai sunkiau ir pavojingiau. Kiekvienas iš mūsų turėtų nusistatyti kiek ir kokių mums reikia kortelių, vienos ar dviejų, debetinės, kreditinės, virtualios, daugiafunkcinės, ar visų iš karto. Viskas priklauso nuo norų ir poreikių: ar žmogus jaučiasi patogiai naudodamas kortelę, ar ten, kur dažniausiai perka, yra galimybė naudoti kortelę, ar perka internete, ar dažnai važinėja į užsienį ir taip toliau. Kortelės dabar labai populiarios šiomis dienomis, jų yra platus pasirinkimas, kiekvienas bankas turi savo korteles kurias gali pasiūlyti tiek privatiems tiek verslo klientas. Bankai šią paslaugą teikia skirtingai. Gali skirtis rūšis ar kortelės įkainis.

Darbo tikslas. Išanalizuoti mokėjimo kortelių rūšis, jų privalumus ir trūkumus.

Darbo uždaviniai:

Išnagrinėti mokėjimo kortelių rūšis ir jų teikiama naudą bankui ir klientui.

Išnagrinėti mokėjimo kortelių privalumus ir trūkumus.

Palyginti mokėjimo kortelių skaičių bei skirtingų bankų mokėjimo korteles.

Mokėjimo kortelių rūšių teorinis pagrindimas

Šiame skyriuje aptariamas mokėjimo kortelių atsiradimas ir paplitimas, rūšys, jų privalumai ir trūkumai. Trumpai aprašomos kiekvienos kortelės ypatybės bei kodėl privalu turėti vieną iš mokėjimo kortelių.

Komerciniai bankai ir jų teikiamos paslaugos

Komerciniai bankai – tai tradiciniai bankai, teikiantys finansinio tarpininkavimo bei susijusias paslaugas tiek individualiems, tiek verslo klientams.

Dažnai komerciniai bankai vadinami tiesiog bankais, ir teikia šias pagrindines paslaugas:

Priima indėlius.

Išduoda paskolas bei kreditus.

Atlieka vietinius bei tarptautinius pavedimus.

Išduoda mokėjimų bei kredito korteles.

Keičia valiutas.

Aptarnauja internetinius atsiskaitymus.

Įprastai didesnieji bankai turi padalinių (ar dukterinių bendrovių) tinklą, kuris taip pat teikia lizingo, finansų maklerio, investicinės bankininkystės bei draudimo paslaugas. Iš esmės kiekvienas komercinis bankas turi kelis pagrindinius pajamų šaltinius:

Palūkanų skirtumas tarp išduotų paskolų bei surinktų indėlių.

Surinkti komisiniai už mažmenines bankines paslaugas: sąskaitų bei kortelių aptarnavimą, pavedimų mokesčiai ir kiti banko administraciniai mokesčiai.

Valiutų prekybos pajamos, taip pat pajamos iš vertybinių popierių prekybos.

Kartais mažesni bankai specializuojasi ties mažmeniniais ar verslo klientais, tačiau tradiciškai didesni komerciniai bankai apima visus segmentus. Lietuvoje veikia šie pagrindiniai komerciniai bankai:

SEB

Swedbank

DNB

Citadele (buvęs Parex)

Šiaulių bankas

Medicinos bankas

Taip pat Lietuvoje yra veikiančių užsienių bankų padalinių (kaip Nordea ar UniCredit). Lietuvos komercinių bankų veiklą reglamentuoja šalies centrinis bankas – Lietuvos bankas. (www.finansistas.net)

Mokėjimo kortelių atsiradimas ir paplitimas

Mokėjimo kortelės gana naujas dalykas pasaulyje. Pirmosios mokėjimo kortelės buvo kredito, o jų pradininkai – JAV prekybininkai. XIX a. pabaigoje JAV aktyviai plėtotas vartotojų kreditavimas. Apie 1914 metus kai kurios parduotuvės pradėjo išdavinėti specialias korteles savo geriausiems klientams, tokiu būdu siekdamos ir toliau juos išlaikyti. 1928 metais „Farrington Manufacturing“ kompanija (Bostonas) pradėjo išdavinėti metalines plokšteles savo kreditingiems klientams. Plokštelėje spaustomis raidėmis buvo užrašyta pirkėjo pavardė, adresas. Pardavėjas įdėdavo plokštelę į specialią mašinėlę, vadinamą imprinteriu, ir raidės atsispausdavo ant čekio. Vėliau buvo sugalvotas minimalus skolos padengimas, lengvatinis periodas ir kt.

Pirmąja masine mokėjimo kortelių sistema laikoma „DinersClub“, įkurta 1949 metais. Pagrindinis skirtumas nuo anksčiau egzistavusių sistemų buvo tas, kad tarp pardavėjo ir pirkėjo buvo tarpininkas, atliekantis atsiskaitymus. Būtent ši ypatybė leido „DinersClub“ tapti pirmąja universalia (kitaip negu benzino kolonėlėse ar parduotuvių tinkle) kortele.

Viskas prasidėjo nuo to, kai vienos finansų kompanijos vadovas iškėlė idėją, jog galima sukurti kompaniją, kuri už tam tikrą mokestį galėtų kredituoti smulkius pirkimus bei paslaugas tam tikrame Niujorko rajone. Už klientų pritraukimą buvo mokama 7 procentai. Ir šis skaičius apie du dešimtmečius dominavo kortelių rinkoje. Aplinkiniuose ofisuose buvo platinami reklaminiai lapeliai, kviečiantys su jų kredito kortelėmis papietauti 10-12 restoranų. Mokestis už kredito kortelę nebuvo imamas, o klientų finansinė būklė nebuvo tikrinama. Užteko padoriai atrodyti ir patvirtinti, kad dirbi šiame pastate. Po metų „DinersClub“ kompanija palaikė ryšius su 285 komerciniais taškais ir buvo išleidusi 35 tūkst. kredito kortelių. Kiekvienas kortelės turėtojas klubui per metus mokėdavo 3 dolerius. 1949 metus „DinersClub“ pradėjo turėdamas 5 tūkst. JAV dolerių kapitalą, o 1951 metais kompanijos apyvarta siekė 6,2 mln., pelnas – 61222 JAV dolerius. Kompanija ir toliau sėkmingai plėtėsi tiek geografiškai, tiek didindama savo komercinį tinklą. Tačiau nuo 1958 metų atsirado konkurentų. Jų vis daugėjo. Rinkoje pasirodė „CardBlanch“ ir „American Express“ kortelės. Dar po kelerių metų jau 100 bankų platino savo korteles. Amerikoje prasidėjo kortelių bumas. Po keliolikos metų susiformavo didžiausieji šiandieniniai konkurentai – VISA ir „Mastercard. (Vaškelaitis V., 2001, p. 326).

Taip atsirado mums dabar įprastos mokėjimo kortelės. Užkariavusios Ameriką jos persikėlė ir į kitus žemynus. Pavyzdžiui, pirmoji kredito kortelė „BankAmericard“ Didžiojoje Britanijoje buvo išleista 1966 metais „Barclays“ banko. Debeto kortelės pasirodė šiek tiek vėliau – 1987 metais. Tuo tarpu Lietuvoje pirmoji mokėjimo kortelė pasaulį išvydo 1993 metais, ir tai buvo kreditinė „Visa Classic“. (www.alfa.lt )

Mokėjimo kortelės ir jų rūšys

Korteles galima skirstyti pagal įvairius požymius: technologiją, technines charakteristikas, paskirtį, funkcijas.

Mokėjimo kortelė – saugi, patogi ir paprasta atsiskaitymo priemonė. Su kortele patogu tvarkyti kasdieninius piniginius reikalus: saugiai laikyti gaunamas pajamas, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, išsigryninti pinigus, naudotis kreditu kortelėje didesniems pirkiniams įsigyti. (Jasevičienė F., 2013, p. 143).

Pritrūkus mokėjimo kortelės sąskaitoje pinigų, bankas tos kortelės savininkui gali suteikti paskolą. Kortelės turėtojas, galės daryti net ir neplanuotas išlaidas be didelių laiko sąnaudų. Jeigu kelionėje atsitiko nelaimė, sugedo automobilis ar prireikė skubiai užsisakyti viešbutį, lėktuvo bilietą, reikės tik paskambinti tai paslaugų įmonei ir pranešti mokėjimo kortelės numerį. Turint mokėjimo kortelę, bet kuriuo paros metu galima pasiimti reikiamą pinigų sumą ar patikrinti mokėjimo kortelės sąskaitos likutį automatiniame grynųjų pinigų išėmimo įrenginyje (bankomate). Galimybė atsiskaityti viešbučiuose, parduotuvėse, restoranuose, degalinėse, nuomojant automobilį ir kitose paslaugų įmonėse, taip pat pasiimti grynųjų pinigų.

Mokėjimo kortelės užtikrina kitų valstybių reikalavimą turėti pragyvenimo šaltinį įvažiuojant į jų teritoriją, o atsiskaitymas kortele įvairiose užsienio šalyse nesudarys pinigų keitimo, kurso apskaičiavimo problemų. Tai atliks pasaulinė mokėjimo kortelės atsiskaitymo sistema, kuri valiutos keitimo kursą apskaičiuos pagal palankiausią tos dienos pasaulinį biržos kursą.

Kiekvieną mėnesį gaunama atskaitą apie įskaitytas lėšas į turimą mokėjimo kortelės sąskaitą ir padarytas išlaidas atsiskaitant kortele. (Vaškelaitis V., 2001, p. 328).

Mokėjimo kortelių rūšys:

Debeto kortelė – jos naudojamos prekėms ir paslaugoms apmokėti, gryniesiems pinigams gauti pinigų išdavimo punktuose, tiesiogiai lėšas nurašant nuo sąskaitos. Šiuo atveju reikalingas specialus įrenginys, kuris perskaitytų kliento sąskaitos numerį, taip pat kitą informaciją, užrašytą magnetinėje juostelėje arba mikroschemoje, ir perduotų šiuos duomenis informacijos apdorojimo kompanijai. Debeto kortelių charakteristikos ir funkcijos:

tai plastinė, ant kurios grafiniu būdu ar kitaip pažymėtas jos turėtojo vardas, pavardė, sąskaitos numeris;

kortelė turi magnetinę juostelę arba mikroschemą. Jos leidžia identifikuoti kortelę ir sąskaitą, nustatyti, ar užtenka lėšų operacijai atlikti, taip išvengiant nesankcionuoto kreditavimo;

kortelės, naudojamos čekių mokėjimo garantijai. Jas išduoda bankas, kuriame atidaryta čekinė sąskaita. Ši kortelė padeda išvengti nepadengtų ir su padirbtu parašu čekių. Didžiausią jų dalį sudaro „EuroCheck“ čekių mokėjimo garantijų kortelės;

kortelės grynųjų pinigų automatams. Tai debeto kortelių porūšis. Jų pagalba klientas gali pasiimti (o kai kurios leidžia ir padėti) grynųjų pinigų iš (į) savo saskaitos(ą) grynųjų pinigų automate. Tai paprasčiausia kortelių teikiama paslauga. Dažnai ši kortelė išduodama visiems klientams, kurie atidaro čekines sąskaitas, kad jie iš pastarosios galėtų pasiimti grynųjų pinigų. (Vaškelaitis V., 2001, p. 329).

Kredito kortelė – jos naudojamos įvairioms prekėms ir paslaugoms apmokėti paskolos, išduotos banko, sąskaita. Pagrindinės paslaugos, kurias suteikia kortelė yra šios:

prekių ir paslaugų kainos apmokėjimas;

prekių ir paslaugų pirkimas su nuolaida. Dažniausiai tai viešbučių, automobilių nuomos, restoranų sąskaitų apmokėjimas;

dauguma kredito kortelių galima pasiimti grynųjų pinigų automatuose (iš bankomatų);

nemokamas draudimas: gyvybės, sveikatos, turto, įsigyto su kortele;

kitos mokamos draudimo paslaugos: darbingumo, nuomoto automobilio vagystės ir t.t. (Vaškelaitis V., 2001, p. 328-329).

Kredito kortelė paprastai išduodama su kredito limitu, t. y. su galimybe išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje, o debeto kortelė – paprastai išduodama be kredito limito, t. y. be galimybės išleisti daugiau pinigų, nei yra sąskaitoje. Esminis skirtumas tarp šių kortelių rūšių – tai, kad debetinėmis kortelėmis galima atsiskaityti tik naudojant elektroninius skaitytuvus, o su kreditinėmis kortelėmis bankai paprastai siūlo papildomų privilegijų bei galimybę atsiskaityti prekybos vietose, interneto parduotuvių svetainėse, rezervuoti vietas viešbučiuose, lėktuvo bilietus, išsinuomoti automobilį ir pan. Debeto kortelių naudojimo mokesčiai paprastai yra mažesni, nei kreditinių kortelių.

Virtualioji kortelė – tik mokėjimams internete skirta kortelė (pvz., „Visa“ ar „MasterCard“). Tokias korteles siūlo ir Lietuvoje veikiantys bankai. Išoriškai jos dažnai primena mokėjimo korteles – tai plastikinės kortelės, ant kurių užrašyti atsiskaitymams internete reikalingi duomenys. Virtualiosios kortelės yra saugesnės, nes pirkėjas į kortelės sąskaitą perveda tik pirkinio kainos sumą, kurią pardavėjas nedelsdamas nurašo, be to, jas galima naudoti tik internete.

Daugiafunkcinės kortelės – tai įprastos debeto ir kredito kortelės, tuo pačiu atstojančios nuolaidų, lojalumo korteles, pažymėjimus.

Pagal technines savybes skiriamos:

• magnetinės kortelės – mokėjimo kortelės, kuriose duomenys yra saugomi magnetinėse juostelėse. Tokios kortelės nuo2011 m. sausio 1 d. Europos Sąjungos šalyse, taip pat ir Lietuvoje, nebeišduodamos;

• lustinės kortelės– tai tokios mokėjimo kortelės, kuriose duomenys yra saugomi luste (mikroprocesoriuje).Šių kortelių beveik neįmanoma padirbti, jos saugesnės. Laikui bėgant taikomi vis naujesni mokėjimo kortelių technologiniai sprendimai, pvz., 2007 m. VISA sukūrė bekontaktes mokėjimo korteles, kurių duomenys į skaitytuvą perduodami radijo bangomis, todėl norint tokiomis kortelėmis atsiskaityti jas užtenka priartinti prie specialaus kortelių skaitytuvo.(Lietuvos vartotojų institutas).

Mokėjimo kortelių privalumai ir trūkumai

Lietuvos bankų asociacija gyventojus skatina už pirkinius ir paslaugas mokėti kortelėmis, o ne grynaisiais. Valstybė ir bankas iš to išlošia, nes „elektroniniai“ pinigai, kurie cirkuliuoja mokėjimo kortelėse, – pigesni. Jų nereikia spausdinti, išvežioti, skaičiuoti ir t.t. Vis dėlto žiūrima į pliusus ir minusus, su kuriais susiduriame kasdien už prekes ir paslaugas atsiskaitydami mokėjimo kortelėmis.

1.1 lentelė. Atsiskaitymo mokėjimo kortelėmis privalumai ir trūkumai

(Lentelė sudaryta autorių pagal Lietuvos vartotojų instituto duomenimis ir Jasevičienė F., Komercinė bankininkystė: analizė ir vertinimas).

Atsiskaityti grynaisiais ar kortele?

Visų mokėjimo kortelių privalumų prieš grynuosius pinigus išvardyti nepavyks, nes jų yra iš tiesų daug ir apie kai kuriuos nė nepagalvojama. Štai keletas svarbiausių:

Kortelės turėtojas gali savo sąskaitą valdyti ir naudodamasis internetu: sumokėti sąskaitas už komunalines, ryšio paslaugas, už internetu perkamas prekes ir pan. Vadinasi, nereikia stovėti eilėse, nereikia nė išeiti iš namų, nors pasivaikščioti gryname ore sveika.

Pinigai, sukaupti sąskaitoje, kuriais galima naudotis atliekant operacijas mokėjimo kortele, yra saugesni už grynuosius dėl kelių priežasčių: jie apsaugoti tik kortelės turėtojui žinomu skaitmeniniu (PIN) kodu, jie neplyšta, neišbyra, o pagrobus kortelę, užtenka paskambinti į banką, kad sąskaita būtų užblokuota.

Pinigai, esantys kortelės turėtojo sąskaitoje, negali būti padirbti, skirtingai nei grynieji.

Valstybės mastu neseniai vyriausybė atrado dar vieną kortelės ir su ja siejamos elektroninės bankininkystės privalumą: ji gali suteikti informacijos apie šešėlinę ekonomiką Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI). Reikia sulaukti tik palankaus Seimo sprendimo, kad įsigaliotų vyriausybės priimtas nutarimas, ribojantis atsiskaitymus grynaisiais. Jame, be kita ko, numatyta, kad pilietis, gavęs didesnę kaip 15 tūkst. Eur. sumą, apie tai turėtų pranešti VMI ir sumokėti mokesčius. (www.technologijos.lt )

Labiausiai pastebimas, bet ne pagrindinis kortelės trūkumas – kad ja galima atsiskaityti ne visur. Pavyzdžiui, yra daug provincijos miestelių ir juolab kaimų, kuriuose žmonėms mokėjimo kortelė tebėra nereikalingas atributas. Todėl didesnio miesto gyventojui, įpratusiam naudotis mokėjimo kortele, visada pravartu su savimi turėti ir bent kiek grynųjų. Kortelėmis nėra galimybės apsiskaityti ne tik mažose arba nuolat nuolaidas siūlančiose parduotuvėse, bet ir turguje.

Už galimybę naudotis mokėjimo kortelėmis ir elektroninės bankininkystės paslaugomis, visiper metus turi sumokėti po kelis šimtus eurų – priklausomai nuo to, kiek išleidžiame už prekes ir paslaugas.

Taip pat, daugelis atsiskaitančių mokėjimo kortelėmis pripažįsta, jog nežino, kiek tiksliai kortelėje turi pinigų, todėl kartais atsiskaitydami už pirkinius jaučia nerimą, kad „neužteks“. Taip pat išleidžiama daugiau – sunku tvirtinti, kaip yra iš tiesų. Kai kuriems žmonėms psichologiškai lengviau išleisti „virtualius pinigus“, kurie, atrodo nesibaigs, o matydami piniginėje tirpstančias kupiūras, jie labiau save kontroliuoja. (Jasevičienė F., 2013, p. 144).

Vis dėlto, nepaisant visų minėtų bėdų, būtų neteisinga neįvertinti mokėjimo kortelių privalumų, kurie daugeliu atvejų užtušuoja nepatogumus, įskaitant ir tai, kad kiekvienas patogumas, kainuoja, todėl už jas tenka mokėti. (www.technologijos.lt )

Mokėjimo kortelių palyginimo analizė

Šiame skyriuje analizuojamas mokėjimo kortelių skaičius Lietuvoje lyginant 2011 – 2013 m. Pateikiamas skirtingų bankų (SEB, DNB, Swedbank) mokėjimo kortelių palyginimas.

Mokėjimo kortelių skaičiaus Lietuvoje analizė 2011 – 2013m.

2012 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2011 m. gruodžio 31 d., mokėjimo kortelių skaičius sumažėjo 6,61 proc. ir jų buvo apie 3,69 mln. Nors mažėjo visų rūšių kortelių, tačiau mažėjimo tempai buvo lėtesni nei 2011 m. 2011 m. ypač sumažėjo kredito kortelių, t. y. – 28,3 %. Tai daugiausia lėmė sustabdyta AB banko SNORAS veikla. Dėl šios priežasties 2012 m. šios rūšies mokėjimo kortelių skaičius mažėjo lėčiausiai ( –1,53%). Debeto kortelių skaičius krito šiek tiek daugiau ( –7,1%), jų buvo 3,23 mln. 2011 m. didėjo tik virtualiųjų kortelių skaičius, o 2012 m. jos sumažėjo daugiausia (daugiau nei 11%). Dėl to dar labiau sumažėjo virtualiųjų kortelių užimama rinkos dalis (2012 m. sudarė vos 0,04 %).Nors mokėjimų kortelėmis skaičius ir augo, tačiau šios priemonės naudojimas ir toliau buvo neatsiejamas nuo grynųjų pinigų pasiėmimo iš bankomatų ir parduotuvių kasų. 2012 m. per bankomatus išgryninta 7,34mlrd. Eur. Palyginti su 2011 m., ši suma padidėjo 3,9 proc., tačiau augimo tempas buvo mažesnis nei 2011 m. (2011 m. per bankomatus išgryninta suma buvo 8,7 % didesnė nei 2010 m.). Bankomatais atliktos pinigų išgryninimo operacijos vidutinė vertė padidėjo 1,45 Eur. ir sudarė 108,61 Eur. Bankų skyriuose gyventojai ir įmonės pasiėmė grynaisiais pinigais 2,32 mlrd. Eur. ( 0,14 mlrd. Eur. mažiau nei praėjusiais metais ), dar 28,96 mln. Eur gyventojai išgrynino per parduotuvių kasas ( 4 mln. Eur daugiau nei praėjusiais metais ). (www.lb.lt)

2013 m. Lietuvoje kortelių skaičius ir sklaida yra pakankama. Lietuvoje platinamos trijų kortelių schemų 3 – VISA, MasterCard ir American Express – mokėjimo kortelės. Vartotojams prieinamos trijų rūšių mokėjimo kortelės: debeto, kredito ir virtualiosios kortelės. Lietuvos banko tyrimų duomenimis, debeto korteles turi 89 proc. gyventojų, patenkančių į 18 – 75 m. amžiaus grupę ir turinčių sąskaitą banke, kredito korteles – 17 proc., o virtualiąsias – 10 proc. Vidutinis kortelių skaičius, tenkantis vienam gyventojui, ES sudaro 1,5 kortelės ir atskirose valstybėse svyruoja palyginti nedaug. Lietuvoje 2013 m. pabaigoje vienam gyventojui teko 1,2 mokėjimo kortelės. Mokėjimo kortelėmis atliktų mokėjimų skaičius ir vertė reikšmingai didėja, tačiau pagal jų naudojimo intensyvumą vis dar atsiliekame nuo kitų Šiaurės ir Baltijos valstybių. 2013 m., palyginti su 2012 m., debeto ir kredito mokėjimo kortelėmis atliktų mokėjimų vertė pasiekė rekordinę beveik 2,9 mlrd. Eur. sumą. Aštuoni litai iš dešimties sumokėtų kortele išleisti panaudojus debeto kortelę. Mokėjimai kortelėmis yra populiariausia mokėjimo negrynaisiais pinigais paslauga ES, tačiau Lietuva dar gerokai atsilieka nuo ES vidurkio. 2013 m. Lietuvoje vienam gyventojui teko 53 mokėjimo kortele operacijos, 2012 m. Švedijoje – 230, Estijoje – 159, o Latvijoje – 63 operacijos. Lietuvoje išlieka įprotis mokėjimo kortelę daugiausia naudoti gryniesiems pinigams išgryninti. (www.lb.lt)

2.1 lentelė. Mokėjimo kortelių skaičius Lietuvoje 2011-2013m.

(Lentelė sudaryta autorių pagal Lietuvos banko pateiktus duomenis)

Mokėjimo kortelių įkainiai Lietuvos bankuose

Lyginant pagrindinių bankų, t.y. Swedbank, SEB, DNB kreditinių kortelių įkainius (2.2. lentelė) visuose bankuose kortelės išdavimas ir atsiėmimas padalinyje – mokamas, 3 eurai. Pigiau, bent jau užsisakius kortelę iš Swedbank ar DNB atsiimti pašte, kadangi Swedbank kortelę atimant pašte kaina 2 eurai, o DNB iš viso nieko nekainuoja, nesiskiria tik SEB – atsiimant paštu ar padalinyje kaina tokia pati. Lyginant kortelės aptarnavimo mokestį – pigiausia SEB banke, už mėnesį reikia mokėti 1,20 Eur., o brangiausias aptarnavimo mokestis – DNB, ten siekia net 1,50 Eur. Swedbank aptarnavimo mokestis nei pigiausias, nei brangiausias – 1,44 Eur. DNB kredito kortelėje limito nėra, klientas kiek nori tiek gali išleisti ir per tam tikrą laiką į kortelę įdėti išleistus pinigus, tai lyg trumpalaikė paskola, tačiau kiti bankai yra atsargesni, ir yra nustatę limito ribas. SEB banke yra ribos, klientas gali pasiskolinti nuo 300 eur. iki 6000 eur., o Swedbank – nuo 300 eur. iki 3000 eur., Swedbank ima didžiausias palūkanas t.y. 19 proc. už panaudotą kreditą, nors kredito limito ribos yra siauriausios. SEB ir DNB palūkanos šiek tiek mažesnės 17 proc. už panaudotą kreditą.

3.2 lentelė. Kredito kortelių įkainiai

(Lentelė sudaryta autorių pagal Swedbank, SEB, DNB pateiktus duomenis)

Lyginant pagrindinių bankų, t.y. Swedbank, SEB, DNB debetinių kortelių įkainius (2.3. lentelė) kortelės išdavimas SEB banke visiškai nieko nekainuoja ir yra nemokamas, bent jau lygint su Swedbank, kur atsiėmimas skyriuje 1,45 Eur, o DNB net 3 eurai, tačiau atsiimant pašte – visi bankai išduoda nemokamai. Mėnesinis debetinės kortelės aptarnavimo mokestis brangiausias Swedbank, o pigiausias, kaip ir kreditinės kortelės, SEB banke. Per dieną atsiskaityti už paslaugas ir prekės didžiausią sumą leidžia DNB, ji siekia 4000 eurų, o mažiausiai, Swedbank, tai beveik tik pusė sumos kurią leidžią DNB. SEB bankas laikosi vidurio ir klientams per dieną leidžia išleisti 3000 eurų.

4.3 lentelė. Debeto kortelių įkainiai

(Lentelė sudaryta autorių pagal Swedbank, SEB, DNB pateiktus duomenis)

Palyginus tiek kreditinių, tiek debetinių kortelių įkainius skirtinguose bankuose (Swedbank, SEB, DNB), galima teigti, jog DNB bankas suteikia geriausias sąlygas sumos atžvilgiu, kredito limito nėra, o debetinėje kortelėje bendra leistina suma per dieną siekia daugiausiai – 4000 eurų, tačiau mėnesiniai įkainiai nėra patys pigiausi. Klientams, kurie tiek daug neišleidžia ir nereikia tokių didelių sumų, kokias siūlo DNB, geriau rinktis kitą banką, kurio mėnesiniai įkainiai mažesni, šiuo atveju įkainiai mažiausi SEB banke ir ribos nėra tokios mažos kaip Swedbank.

IŠVADOS

Mokėjimo kortelė – saugi, patogi ir paprasta atsiskaitymo priemonė. Su kortele patogu tvarkyti kasdieninius piniginius reikalus: saugiai laikyti gaunamas pajamas, atsiskaityti už prekes ir paslaugas, išsigryninti pinigus, naudotis kreditu kortelėje didesniems pirkiniams įsigyti. Bankai siūlo turėti kreditinę, debetinę arba virtualiąją, arba turėti net kelias mokėjimo korteles.

Mokėjimo korteles naudoti yra saugu, patogu ir paprasta. Tačiau šalia privalumų visada atsiranda minusai, kortelių naudojimasis yra mokama paslauga, skirtingi bankai teikia skirtingus įkainius. Taip pat susiduriama su tuo, kad ne visose vietose galima atsiskaityti kortele, yra vietų (mažų miestelių, kaimelių, turgų), kur dar nėra galimybės atsiskaityti kortele. Kai kurie žmonės renkasi grynuosius pinigus, o ne kortelės, todėl, kad jie „jaučia“ kiek išleidžia pinigų, nes atsiskaitymas mokėjimo kortele „slidus“ reikalas, nėra tiesiogiai pastebima, kiek pinigų išleidžiama.

Lietuvoje išlieka įprotis mokėjimo kortelę daugiausia naudoti gryniesiems pinigams išgryninti. Palyginus trijų pagrindinių bankų, t.y. Swedbank, DNB ir SEB mokėjimo kortelių įkainius, pastebima, kad aptarnavimo įkainiai pigiausi SEB banke. Pinigų limito nėra nustatęs vienintelis bankas – DNB. Palūkanų suma mažiausia DNB ir SEB bankuose. Taigi, galima teigti, jog DNB bankas suteikia geriausias sąlygas sumos atžvilgiu, kredito limito nėra, o debetinėje kortelėje bendra leistina suma per dieną siekia daugiausiai – 4000 eurų, tačiau mėnesiniai įkainiai nėra patys pigiausi. Klientams, kurie tiek daug neišleidžia ir nereikia tokių didelių sumų, kokias siūlo DNB, geriau rinktis kitą banką, kurio mėnesiniai įkainiai mažesni, šiuo atveju įkainiai mažiausi SEB banke ir ribos nėra tokios mažos kaip Swedbank.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

Jasevičienė F. Komercinė bankininkystė: analizė ir vertinimai. Vilnius, 2013.

Vaškelaitis V. Piniginiai atsiskaitymai. Teorija ir praktika. Vilnius, 2001.

Kiti šaltiniai:

Finansistas.net. Komerciniai bankai. Priega per internetą: http://www.finansistas.net/komerciniai-bankai.html (žiūrėta 2016-12-04).

Lietuvosvartotojųinstitutas. Atsiskaitymas elektroninėmis mokėjimo priemonėmis: ką turėtų žinoti vartotojai. 2012, Vilnius. Prieiga per internetą: www.vartotojai.lt/get.php?f.1799 (žiūrėta 2016-12-04).

Technologijos.lt. Atsiskaityti grynaisiais ar kortele? Privalumai ir trūkumai. Priega per internetą:http://www.technologijos.lt/n/technologijos/technologiju_rinka/S22236/straipsnis/Atsiskaityti-grynaisiais-ar-kortele?-Privalumai-ir-trkumai(žiūrėta 2016-12-04).

Alfa naujienų portalas. Kaip atsirado mokėjimo kortelės. Priega per internetą: http://www.alfa.lt/straipsnis/10273437/kaip-atsirado-mokejimo-korteles (žiūrėta 2016-12-10).

Lietuvos bankas. Mokėjimų negrynaisiais pinigais apžvalga (2012 m.). Priega per internetą: https://www.lb.lt/mokejimu_negrynaisiais_pinigais_apzvalga_2012_m_1(žiūrėta 2016-12-06).

Lietuvos bankas. Mokėjimų rinkos apžvalga 2014 m. Prieiga per internetą: http://www.lb.lt/mokejimu_rinkos_apzvalga_2014 (žiūrėta 2016-12-06)