Danijos kariuomenės finansinė apžvalga

Danijos socialinė ekonominė politika

Turinys

Apžvalga 3

Europos Parlamentas 4

ES Taryba 4

Pirmininkavimas ES Tarybai 4

Europos Komisija 5

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas 5

Regionų komitetas 5

Nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje 5

Kiek lėšų Europos Sąjungai skiria ir iš jos gauna Danija? 5

ES finansuojami projektai Danijoje 6

Dabarties optimizmas ir vertybių ekonomika 6

Politinės valios išraiškos svarba 6

Ekonomika 7

Svarbiausi Danijos ekonomikos sektoriai: 8

2015 m. Danijos ir ES įnašų finansiniai duomenys: 8

Bendros gyvenimo išlaidos 9

Makroekonominiai rodikliai 10

Prekyba 10

Kariuomenės išlaidos 11

Verslo kultūra 12

Danijos ginkluotosios pajėgos  12

Kariuomenės biudžetas 13

Danijos ginkluotųjų pajėgų rūšys 14

Literatūra 15

Apžvalga

Danija yra mažiausia, piečiausia ir turi žemiausią reljefą iš visų trijų Skandinavijos šalių. Ji išsidėsčiusi Jutlandijos pusiasalyje ir daugiau nei 400 salų, iš kurių 72 yra gyvenamos. Pietuose Danija ribojasi su Vokietija, su Švedija ją jungia automobilių ir geležinkelio tiltas, o jos pakrantės, kurioje vyksta potvyniai ir atoslūgiai, ilgis – 7 314 km.

Svarbiausi Danijos ekonomikos sektoriai 2015 m. buvo viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (23,1 %), didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (18,8 %), pramonė (18,7 %).

Pagrindinės Danijos eksporto partnerės yra Vokietija, Švedija ir JAV, o pagrindinės importo partnerės – Vokietija, Švedija ir Nyderlandai.

Sostinė: 

Kopenhaga

Plotas: 

42 924 km²

Gyventojų sk.: 

5 659 715 (2015 m.)

Gyventojų dalis (%), palyginti su bendru ES gyventojų skaičiumi: 

1,1 % (2015 m.)

Bendrasis vidaus produktas (BVP): 

266,244 milijardo EUR (2015 m.)

Oficialioji ES kalba (-os): 

danų

Politinė sistema: 

parlamentinė konstitucinė monarchija

ES valstybė narė nuo: 

1973 m. sausio 1 d.

Vietų skaičius Europos Parlamente: 

13

Valiuta: 

Danijos krona (DKK)

Europos Parlamentas

Europos Parlamente Danijai atstovauja 13 narių.

Europos Parlamento biuras Danijoje

ES Taryba

Reguliariuose ES Tarybos posėdžiuose šalių ministrai priima ES teisės aktus ir koordinuoja politiką. Juose reguliariai dalyvauja Danijos vyriausybės atstovai, priklausomai nuo nagrinėjamos politikos srities.

Pirmininkavimas ES Tarybai

ES Taryba neturi vieno nuolatinio pirmininko (kaip, pavyzdžiui, Komisija arba Parlamentas). Jos darbui vadovauja jai pirmininkaujanti šalis, kuri eilės tvarka keičiasi kas 6 mėnesius.

Šiuos 6 mėnesius pirmininkauja tos šalies vyriausybės ministrai. Jie padeda nustatyti Tarybos posėdžių darbotvarkę kiekvienoje politikos srityje ir palaiko dialogą su kitomis ES institucijomis.

Danijos pirmininkavimo Tarybai datos:

1973 m. liepos–gruodžio mėn. | 1978 m. sausio–birželio mėn. | 1982 m. liepos–gruodžio mėn. | 1987 m. liepos–gruodžio mėn. | 1993 m. sausio–birželio mėn. | 2002 m. liepos–gruodžio mėn. | 2012 m. sausio–birželio mėn.

Europos Komisija

Danijos deleguota Europos Komisijos narė yra Margrethe Vestager atsakinga už konkurenciją.

Komisija kiekvienoje ES šalyje turi savo atstovybę.

Komisijos atstovybė Danijoje.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitete yra 9 Danijos atstovai. Su šia patariamąja įstaiga, kuri atstovauja darbdaviams, darbuotojams ir kitoms interesų grupėms, konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų siekiant susidaryti aiškesnį vaizdą apie galimus darbo ir socialinės padėties pokyčius valstybėse narėse.

Regionų komitetas

Regionų komitete, kurį sudaro ES regionų ir vietos valdžios atstovai, Danijai atstovauja 9 nariai. Su šia patariamąja įstaiga konsultuojamasi dėl siūlomų teisės aktų siekiant užtikrinti, kad juose būtų atsižvelgta į kiekvieno ES regiono nuomonę.

Nuolatinė atstovybė Europos Sąjungoje

Danija taip pat palaiko ryšius su ES institucijomis per savo nuolatinę atstovybę Briuselyje. Kadangi ji atlieka Danijos ambasados Europos Sąjungoje vaidmenį, jos pagrindinė užduotis yra užtikrinti, kad Europos Sąjungoje būtų kuo veiksmingiau ginami šalies interesai ir įgyvendinama jai svarbi politika.

Kiek lėšų Europos Sąjungai skiria ir iš jos gauna Danija?

Valstybių narių finansinis įnašas į ES biudžetą padalijamas sąžiningai, atsižvelgiant į jų pajėgumus. Kuo didesnė šalies ekonomika, tuo didesnis jos įnašas ir atvirkščiai. ES biudžetu siekiama ne perskirstyti turtą, o didžiausią dėmesį skirti visų europiečių poreikiams.

2015 m. Danijos ir ES įnašų finansiniai duomenys:

Iš viso ES išlaidų Danijoje – 1,529 milijardo EUR

Bendros ES išlaidos Danijoje sudaro 0,56 % šalies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)

Visas Danijos įnašas į ES biudžetą – 2,191 milijardo EUR

Danijos įnašas į ES biudžetą sudaro 0,80 % Danijos BNP

ES finansuojami projektai Danijoje

Danijos į ES biudžetą mokamomis lėšomis padedama finansuoti programas ir projektus visose ES šalyse, pvz., tiesti kelius, subsidijuoti mokslininkus, saugoti aplinką.

Dabarties optimizmas ir vertybių ekonomika

Nors gamtiniais ištekliais ir dydžiu Danija yra gana panaši į Lietuvą, ji skiriasi gerokai aukštesniu ekonominio išsivystymo lygiu bei gyventojų politine kultūra. Mokslininkų nuomone, danų pasitenkinimui gyvenimu didesnę įtaką turi ne aukštas šalies bendras vidaus produktas (BVP), bet tolygesnis pajamų paskirstymas visuomenėje. Danija kartu su Švedija išsiskiria mažiausia pajamų nelygybe visoje Europoje.

Kuo aukštesnė ekonominė ir socialinė nelygybė – tuo labiau žmonės praranda optimizmą ir tikėjimą ateitimi. „Šalyse, kuriose pajamų nelygybė yra mažesnė, skirtingoms grupėms priklausantys asmenys turi didesnį bendruomeniškumo jausmą ir yra optimistiškesni ateities atžvilgiu, o optimizmas bei savo aplinkos kontrolė skatina bendrą pasitikėjimą, kuris yra bendradarbiavimo ir efektyvesnės institucijų veiklos pagrindas“, – optimizmo svarbą gyvenimo kokybei  aptaria VDU docentė J. Imbrasaitė.

Mokėdami didelius mokesčius, Danijos gyventojai mainais gauna gyvenimo kokybę, bendruomeniškumo jausmą ir džiaugsmą. Danijos socialinis modelis paremtas solidarumu ir socialiniu jautrumu, kuomet individualizmas yra vertybė tik tuomet, jei išreiškiamas pasitikėjimas ir pagarba kitam žmogui, bendruomenei – vertikalus santykių modelis. Pasitikėjimas nepažįstamais žmonėmis yra sentimentas arba moralinė vertybė atspindinti realias šalies socialines aplinkybes, nes pasitikėjimas yra racionalus tik socialinėje aplinkoje, kurioje visi dalyviai paklūsta savitarpio pagalbos normoms ir moralinėms vertybėms.

Politinės valios išraiškos svarba

Danijos socialinis modelis yra daug metų vykusios ekonominės ir kultūrinės plėtros rezultatas. Rinkėjai Danijoje, skirtingai negu Lietuvoje, išsiskiria aukštu politinių ir ekonominių žinių lygiu, geru politinės sistemos funkcionavimo ir politinių sprendimų pasekmių savo gyvenimui išmanymu. Danai ypač aktyviai dalyvauja rinkimuose ir profsąjungų veikloje. Per paskutinius rinkimus Danijoje balsavo apie 83 proc. rinkėjų, o šalyje yra daugiau nei 75 proc. profsąjungų narių. Demokratija yra pagrįsta prielaida, kad rinkėjai žino, kas yra jų valdžia ir ką ji veikia, o demokratinėse valstybėse piliečiai turėtų žinoti, kokios yra visuomenės socialinės problemos ir kokias priemones konkrečios politinės partijos siūlo joms spręsti. Danijos gyventojai itin domisi ir išmano, kas dedasi visuomeniniame gyvenime ir politikoje bei suvokia kokios pasekmės jų laukia jei piliečių politinė valia nebus išreikšta.

Lietuvoje  profsąjungų nariais yra apie 9 proc. šalies gyventojų, o paskutiniuose rinkimuose į savivaldybių tarybas dalyvavo apie 46 proc. rinkėjų. Lietuvos rinkėjams, ypač vyresniems, kartais yra sunku suprasti demokratinio žaidimo taisykles, politikos turinį ir politinių sprendimų pasekmes savo gyvenimui. Daugumai šalies gyventojų trūksta paprastos tolerancijos ir kritinio suvokimo, kokios nedalyvavimo socialiniame ir politiniame gyvenime pasekmės jų laukia.

Danija, kaip ir kitos Europos šalys, praėjo ilgą ir neramų ekonominio nesaugumo kelią, tačiau, užuot skatinę hierarchinę sistemą, kurioje keletas grupių gali sukaupti daug turto, Danijos gyventojai pasirinko industrinės demokratijos, dalyvavimo ir konsensuso politiką bei išplėtojo solidarumo principu pagrįstą socialinį modelį, kuriame daugumai, įskaitant vaikus, neįgaliuosius ir pagyvenusius asmenis, garantuojamas minimalus gyvenimo standartas.  „Lietuvai nebūtinai turi tikti horizontalus Danijos socialinės politikos modelis, bet itin svarbu skatinti visuomenę domėtis ir įsitraukti į socialinę politiką bei rengti specialistus-ekspertus, kurie rengtų racionalias socialinių inovacijų strategijas ir jas įgyvendintų įvairiuose privačiuose, pelno nesiekiančiuose organizacijose ar valstybės institucijose“ – įsitikinusi VDU Socialinės politikos bakalauro programos vadovė.

Ekonomika

2009 m. Danijos bendras vidaus produktas buvo 197,7 mlrd. JAV dolerių. Šiuo metu jis mažėja (2007 m. buvo 209 mlrd., o 2008 m. – 206,5 mlrd.) 2009 m. BVP krito 4,3%. Tais pačiais metais BVP vienam žmogui teko 36 200 JAV dolerių.

2008 metų eksporto partneriai –

Vokietija 17,8 %

Švedija 14,5 %

Jungtinė Karalystė 8,1 %

Norvegija 5,7 %

JAV 5,4 %

Nyderlandai 4,8 %

Prancūzija 4,7 %

Svarbiausi Danijos ekonomikos sektoriai:

2015 m. buvo:

viešasis administravimas, gynyba, švietimas, žmonių sveikatos priežiūra ir socialinis darbas (23,1 %);

Didmeninė ir mažmeninė prekyba, transportas, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugos (18,8 %);

pramonė (18,7 %).

Danijos BVP lyginant su kaimyninėmis šalimis:

2015 m. Danijos ir ES įnašų finansiniai duomenys:

Iš viso ES išlaidų Danijoje – 1,529 milijardo EUR

Bendros ES išlaidos Danijoje sudaro 0,56 % šalies bendrųjų nacionalinių pajamų (BNP)

Visas Danijos įnašas į ES biudžetą – 2,191 milijardo EUR

Danijos įnašas į ES biudžetą sudaro 0,80 % Danijos BNP

Bendros gyvenimo išlaidos

Danijos ekonomika priklauso nuo importuojamų žaliavų ir užsienio prekybos. Danija pasisako už liberalią prekybos Europos Sąjungoje politiką. Šalies gyvenimo lygis yra vienas aukščiausių pasaulyje, o Danai skiria apie 1% bendrojo nacionalinio produkto (BNP) užsienio pagalbai mažiau išsivysčiusioms šalims.

Danijos ekonomika iš esmės yra stipri. Nuo 1990 metų vidurio šalies bendrasis vidaus produktas augo vidutiniškai 3% tempu ir 2012 metais siekė 314 mlrd. USD. Lyginant su 2011 ekonomika susitraukė 0.6%. Šiuo metu nedarbo lygis šalyje siekia 7.6%, infliacija lygi 2.4%, o einamosios sąskaitos balansas yra perteklinis, kiek didesnis nei 5%. Valdžios sektoriaus skola yra apie 50% bendrojo vidaus produkto. Eurostat 2013 metų duomenimis Danai moka didžiausius mokesčius visoje ES, sudarančius beveik 48% visos ekonomikos produkcijos. Kas ketvirtas gyventojas dirba viešajame sektoriuje.

Nuo aštuntojo dešimtmečio Danija išlaikė stabilią monetarinę politiką. Prieš tai siejusi kroną (DKK) su Vokietijos marke, nuo 1999 metų nacionalinė valiuta buvo susieta su Euru. Danija atitinka ir viršija ekonominės konvergencijos kriterijus dėl įstojimo į Europos pinigų sąjungą, tačiau ankstesni siūlymai vyriausybei įvesti Eurą buvo atmesti. 2012 Danske Bank apklausos duomenimis 70 procentų danų pageidauja išlaikyti nacionalinę valiutą.

Šaltinis: Tarptautinis Valiutos Fondas (IMF)

2012 m. Danija buvo 12-ta didžiausia Lietuvos eksporto rinka, į Daniją eksportuota 2 proc. viso Lietuvos prekių eksporto. 2012 m. Lietuvos įmonės į Danija eksportavo prekių už 1,6 mlrd. Lt, tai buvo 9,4 proc. daugiau nei 2011 m. Lietuviškos kilmės prekių į Daniją 2012 m. buvo eksportuota už 1, 4 mlrd. Lt, tai 7,6 proc. daugiau nei 2011 m. Prekių reeksportas į Danijos rinką 2012 m., palyginti su 2011 m., augo 21,8 proc. iki 222,4 mln. Lt.

2012 m. iš visų Lietuvos pramonės šakų į Daniją daugiausiai eksportavo baldų sektorius (15,3 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Daniją) už 212,9 mln. Lt. Antras pagal prekių eksporto apimtis 2012 m. buvo kitų transporto priemonių (Danijos atveju – laivų statybos) sektorius, jam priklausė 8,5 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto į Daniją ir siekė 118,5 mln. Lt, be to šis pramonės sektorius labiausiai iš kitų pramonės šakų padidino eksporto į Daniją apimtis: 2012 m., palyginti su 2011 m., kitų transporto priemonių sektorius eksportavo 12,3 karto, arba 109,6 mln. Lt, daugiau. 9,7 karto, arba 6,4 mln. Lt (iki 7,1 mln. Lt), išaugo tabako pramonės eksportas, 81,8 proc., arba 14,5 mln. Lt (iki 32,2 mln. Lt) augo kompiuterinių ir elektronikos gaminių pramonės eksportas.

Perspektyviausi sektoriai lietuviškos kilmės prekių ir paslaugų eksportui į Daniją yra šie: laivų statyba, baldų pramonė, medienos pramonė, plastikų pramonė, maisto pramonė (ypač pieno produktus), tekstilės ir drabužių pramonė, elektros mašinų pramonė ir IT paslaugų sektorius.

Kariuomenės išlaidos

Verslo kultūra

Bendrai, Danai yra suinteresuoti dirbti, darbuotojai laikomi motyvuotais ir atsakingais. Danai – kuklūs žmonės, savo pasiekimais nesigiria. Šalies piliečiai didžiuojasi savo švietimo sistema ir kompetencijos tobulinimą įvardina kaip vieną iš prioritetų. Įprastinė darbo savaitė Danijoje – nuo pirmadienio iki penktadienio, 8:30 – 17:00. Dauguma danų yra linkę imti ilgas atostogas – nuo birželio vidurio iki rugpjūčio, nuo gruodžio 20 iki sausio 5 arba Velykų savaitę – į tai reikėtų atsižvelgti organizuojant verslo susitikimus bei kitas veiklas.

Daugumoje Danijos darboviečių vyrauja horizontali valdymo forma, pasižyminti atviru dialogu tarp valdžios ir darbuotojų. Į sprendimų priėmimo procesą įtraukiama daug žmonių. Nepaisant to, darbuotojų pritarimas ne visada yra būtinas, o galutinį sprendimą dažnai priima vadovas. Vadovai dažniausiai skatina komandos narius išreikšti savo nuomonę ir visada atsižvelgia į grupės ar organizacijos interesus. Darbo kultūra iš esmės yra orientuota į bendradarbiavimą, todėl komandos pasiekimai yra vertinami labiau nei individualūs.

Verslo susitikimai prasideda trumpu ir tvirtu rankos paspaudimu, į asmenį kreipiamasi paminint jo titulą ir pavardę. Prioritetinė kalba – anglų. Susitikimų metu laikomasi iš anksto numatytos darbotvarkės. Pradžioje danai gali pasirodyti atsargūs, santūrūs ir lėti. Verta žinoti, jog ilgalaikė partnerystė yra aspektas, kurio dėka gali būti užmegzti glaudesni santykiai bei įtvirtintas pasitikėjimas verslo partneriais. Danai subtiliai analizuoja informaciją ar pasiūlymą, o rašytinis kontraktas yra laikomas rimtu įsipareigojimu. Dėl šios priežasties, verslo pasiūlymai turi būti pagrįsti dideliu detalios informacijos rašytine forma kiekiu, kurį danas galėtų išsianalizuoti įvairiais apsektais. Pristatymai turėtų būti grįsti faktais bei patraukliai pateikti. Patartina verslo susitikimui ar deryboms gerai pasiruošti.

Verslo dovanos Danijoje nėra visuotinai priimta praktika. Nepaisant to, jeigu esate pakviestas į privačius namus, maža dovanėlė, gėlės ar butelis vyno būtų priimti teigiamai. Korupcija ir kyšininkavimas Danijoje yra itin reti. Dėl šios priežasties primygtinai patariama nedovanoti didelės vertės dovanų, kurios galėtų būti palaikytos kyšiu.

Danijos ginkluotosios pajėgos

Danijos karalystės karinių pajėgų visuma.

Pagal Danijos konstituciją Danijos ginkluotųjų pajėgų aukščiausiasis vadas yra Karalienė, o pagal Danijos gynybos įstatymą Gynybos ministras tarnauja kaip Danijos gynybos vadas.

Danija taip pat turi pilnos gynybos sistemą.

Kariuomenės biudžetas

Nuo 1988 Danijos gynybos biudžetas ir saugumo politika buvo nustatinėjama kelių metų sutartimis, remiamais plataus parlamento daugumos, įskaitant vyriausybės ir opozicinių partijų. Tačiau padidėjęs visuomenės priešinimasis išlaidoms gynybai (laikotarpiu, kai ekonominiai apribojimai reikalavo sumažinti išlaidas socialinei gerovei) sukūrė skirtingų pažiūrų politinių partijų dėl ko tapo priimtini nauji gynybos išldaidų lygiai.

Paskutinis Gynybos susitarimas (“Gynybos susitarimas 2005-2009) buvo pasirašytas birželio 10, 2004, jis ragina stiprų kariuomenės pasikeitimą. Nuo šiol parama (ji sudaro 60%) ir kovinis pajėgumas (40%) turi tapti atvirkčias- paramos struktūra 40%, o kovinis pajėgumas 40%. Visa tai reikalinga tam, kad būtų turima daugiau realių mūšio karių, nei kad „popierinių“. Remiantis šiuo gynybos susitarimu, rezultate reakcijos greitis numatomas padidėjęs;

Danijos kariuomenė nuolat išlaiko galimybę dislokuoti 2000 karių į tarptautines užduotis ir 5000 karių dislokuoti į kovos rajoną per trumpą laiko tarpą.

Danijoje egzistuoja privalomoji karo tarnyba, tačiau šiuo metu ji yra keičiama, sudarinėjama iš naujo. Stengiamasi, jog daugiau savanorių ateitų patys, nei kad jie būtų pašaukti, tam kad pakelti kariuomenės kovingumą, motyvaciją, bei profesionalumą.

Danijos ginkluotųjų pajėgų rūšys

Danijos ginkluotosios pajėgos yra skirstomos į:

Danijos karališkoji kariuomenė Danijos karališkasis jūrų laivynas

Danijos karinės oros pajėgos Danijos vidaus apsauga

Literatūra

https://europa.eu/european-union/about-eu/countries/member-countries/denmark_lt

http://www.kastu.lt/svarbu/finansai/danija

https://lt.wikipedia.org/wiki/Danija

http://www.tradingeconomics.com/denmark/government-budget

http://militarybudget.org/denmark/