studento rasto drbu analize

ALYTAUS KOLEGIJA

VADYBOS FAKULTETAS

STUDENTŲ RAŠTO DARBŲ
RENGIMO REIKALAVIMAI

2003/2004 m.m.

Pratarmė

Savarankiškas darbas yra svarbi studijų dalis. Paprastai savarankiško darbo rezultatai yra pateikiami raštu kaip referatai, kursiniai darbai ir pan.

Atlikdami rašto darbus studentai dažnai nepakankamai kreipia dėmesio į jų pateikimo formą. Turime žinoti, jog niekas taip neparodo neraštingumo, kaip netvarkingai ir netaisyklingai apipavidalintas rašto darbas. Todėl šių metodinių nurodymų tikslas padėti rengiantiems rašto darbus išvengti nemalonių situacijų ir patarti, kaip parodyti savo darbo privalumus. Referatuose, kursiniuose ir kituose rašto darbuose studentas parodo ir pateikia įgytą patirtį. Peerskaitę studento rašto darbą, galime susidaryti nuomonę apie jį ir jo darbą arba suteikti galimybę kitiems pasinaudoti šiuo darbu. Visada reikia turėti galvoje, kad sėkmę laiduoja laiku ir gerai atliktas darbas.

Tikimės, kad tikslus įforminimo reikalavimų išdėstymas bei pavyzdžių pateikimas, padės Kolegijos studentams tinkamai parengti ir apipavidalinti savo rašto darbus.

Parengė
Vadybos fakulteto
Administravimo katedros
Vyresnioji dėstytoja
Palmira Rodžienė

KONTROLINIŲ IR PRAKTINIŲ DARBŲ BEI REFERATŲ RENGIMAS IR ĮFORMINIMAS

Dalykų studijų programos numato, kad studentai turi raštu pateikti kontrolinius bei praktinius darbus ir juos tinkamai įforminti. Konkrečius atskirų dalykų reeikalavimus kontroliniams bei praktiniams darbams nustato dalykų dėstytojai, bet parengimo bei apipavidalinimo reikalavimai turi atitikti bendruosius rašto darbų reikalavimus. Kiekvienas rašto darbas turi turėti titulinį lapą bei naudotos literatūros ir kitų informacinių šaltinių sąrašą. Turinio reikalavimai, kaip minėjome, priklauso nuo ko

onkretaus dalyko specifikos. Turime žinoti, kad tvarkingai, pagal reikalavimus pateiktas rašto darbas sudaro teigiamą studento įvaizdį, rodo jo atidumą, tvarkingumą bei stropumą. Titulinio lapo pavyzdžiai pateikti 1 ir 2 prieduose, spausdinimo reikalavimai taip pat išdėstyti kituose skyriuose, o literatūros sąrašo pavyzdį rasite 5 priede.
Dalykų studijų programose numatyta, kad studentas turi rašyti referatą (lot. refero – pranešu). Referatas – tai rašto darbas, kuriame trumpai nagrinėjama vieno studijuojamo dalyko tema. Studentams temą pateikia dalyko dėstytojas. Referatas gali būti viešai perskaitytas studentų grupėje per to dalyko seminarams skirtą laiką. Atsakius į seminaro dalyvių ir dėstytojo klausimus, referatas gali būti įvertintas pažymiu. Šis pažymys gali turėti įtakos galutiniam dalyko pažymiui.

Per semestrą gali būti rašomas ne vienas referatas.

Referatas paprastai yra analitinio pobūdžio rašto darbas. Tokiame darbe nagrinėjama tam tikros problemos esama paadėtis, remiantis įvairiais literatūros šaltiniais. Rašant referatą surenkamos ta tema visos studentui prieinamos žinios, kurios randamos knygose, moksliniuose straipsniuose, internete, jos sugrupuojamos, aprašomos ir padaromos atitinkamos išvados.

Kadangi referatas yra rašto darbas, jis turi tenkinti bendruosius rašto darbų rengimo reikalavimus. Jis rašomas kompiuteriu, lapai susegami. Apimtis galėtų būti nuo 10 iki 15 puslapių. Referatas turi turėti antraštinį lapą (1 priedas), turinį (2 priedas), aiškinamąjį tekstą, nagrinėtos literatūros sąrašą ( 3 priedas).

Referatas rašomas taisyklinga lietuvių kalba. Diagramos, grafikai bei jų pavadinimai turi būti tvarkingi. Darbe neturi būti rašybos, sk
kyrybos ir kitų kalbos klaidų.

Rašant referatą reikia ne tik gilintis į dalyko problemas ir jas aprašyti, bet ir labai svarbu
išmokti logiškai dėstyti surinktą medžiagą. Todėl susipažinus su atitinkama literatūra pirmiausia reikėtų
sudaryti referato planą ir jį aptarti su dėstytoju, paskui suformuluoti skyrius bei poskyrius ir juos tinkamai aprašyti.

4
Referatas yra autorinis darbas, todėl save gerbiantis studentas nenurašinės literatūros šaltinių, o savais žodžiais nagrinės pasirinktą problemą. Jei reikia remtis knygomis, moksliniais straipsniais ar pan., tai juos reikia cituoti. Labai svarbu teisingai nurodyti informacijos šaltinius tekste ir literatūros sąraše juos tinkamai aprašyti. Tada nebus pažeistos autorių teisės. Literatūros sąrašo pavyzdys pateiktas priede, o literatūros citavimo reikalavimai aprašyti puslapyje.

Taigi referato rašymu ir viešu jo skaitymu siekiama ugdyti studento sugebėjimus kaupti tam tikros temos žinias, logiškai raštu jas analizuoti ir mokėti viešai sklandžiai paaiškinti.

KURSINIS DARBAS

Kursinis darbas yra savarankiškas studento darbas, kuriame sprendžiamos teorinės, taikomojo pobūdžio ar praktinės problemos. Kursiniai darbai gali būti ir atskirų įmonių užsakyti kaip mokslo tiriamieji darbai, kompleksinai ar grupiniai, rašomi ne vieno autoriaus.

Jeigu kursinis darbas yra teorinis (mokslinis tiriamasis), tai studentas pateikia įvairių mokslininkų nuomonę tiriama problema, susistemina ir vertina šias teorijas, įvertina teorijų taikymo galimybes Lietuvos sąlygomis arba pateikia tolesnes pasirinktos problemos tyrimo kryptis, tyrimo metodologiją (jei problema reikalauja gilesnio ty

yrimo). Taikomojo pobūdžio kursiniame darbe studentas pateikia tiriamos problemos teorinę analizę, pagrindžia empirinių duomenų rinkimo metodologiją, surenka ir išanalizuoja empirinius duomenis (statistinius, sociologinio tyrimo ir kt.) bei pateikia savo siūlymus pasirinktai problemai spręsti. Kursinio darbo medžiaga gali būti pateikta dviem būdais:
teorinė darbo dalis, tyrimo metodologija ir praktinė dalis;
b) teorinė dalis iš karto grindžiama statistiniais ar sociologiniais tyrimo duomenimis, o tyrimo metodologijos pagrindimas dedamas į priedus.

Jeigu studentas gauna užsakymą iš įmonės spręsti konkrečią problemą, jis gali rengti praktinio pobūdžio kursinį darbą, pavyzdžiui, verslo planą. Priklausomai nuo tiriamos problemos pobūdžio, kursinio darbo apimtis gali būti iki 25 puslapių (be priedų). Tačiau kai kuriais atvejais kursinio darbo apimtis gali būti didesnė ar mažesnė.

Kursio darbo temos pasirinkimas

5
Studentai savarnkiškai pasirenka kursinio darbo temą iš katedros patvirtintos ir pasiūlytos pavyzdinės tematikos arba siūlo savo temą, kuri turi atitikti studijuojamo dalyko turinį.

Kursiniai darbai gali būti tęstiniai, t. y. kiekviename kurse nagrinėjamo objektas nesikeičia, o keičiasi tik nagrinėjamų klausimų platumas ir gilumas. Kursinio darbo temos pasirinkimas priklauso nuo studijų programų turinio, nuo studento polinkio, jo praktinių darbo įgūdžių.

Kursiniam darbui keliami reikalavimai
Temos aktualumas.
Nuoseklus teorinių ir praktinių klausimų nagrinėjimas bei jų sąsaja.
Savarankiško mokslinio tyrimo ir kūrybos elementų buvimas.
Individualus požiūris ir argumentuota nuomonė nagrinėjamais klausimais.
Lietuvos ir užsienio šalių informacijos šaltinių naudojimas.
Reikiamas darbo įforminimas.
Taisyklinga be

endrinė kalba.
Studento pasirinkta tema turi būti išsamiai išanalizuota. Darbas laikomas neatliktu, jeigu jame yra aprašytos teorinės vadovėlių tiesos arba nurašyta statistikos ar praktinio pobūdžio operatyvinė medžiaga be reiškinių analizės ir jų savarankiško įvertinimo. Neigiamai vertinamas studento nesąžiningumas, plagiatas, faktinės medžiagos sąmoningas iškraipymas.
Kursinio darbo vadovo pareigos
Studentui skiriamas kursinio darbo vadovas, su kuriuo derinama ir tikslinama pasirinkta tema, darbo planas, darbo turinys, literatūra ir šaltiniai, rašymo instrumentariumas bei klausimai, susiję su pasirinkta darbo tema. Vadovas konsultuoja studentą ir teikia pastabas bei siūlymus. Jeigu parašytas darbas atitinka reikalavimus, vadovas leidžia jį ginti. Už kursiniame darbe priimtus sprendimus, ar darbo išvadas, skaičiavimų teisingumą atsako tik studentas. Vadovo uždavinys yra siekti, kad studentas rastų racionalius sprendimo variantus. Todėl vadovas neteikia parengtų sprendimų, o padeda rasti atsakymą į iškilusius klausimus, analizuojant informaciją. Vadovas pataria studentui, kaip susirasti reikiamą literatūrą, atsirinkti svarbiausią informaciją nagrinėjama tema.
Kursinio darbo rengimas
Pagrindiniai rašymo etapai:
Kursinio darbo užduoties iškėlimas ir suformulavimas;
2. Kartu su kursinio darbo vadovu nagrinėjamų problemų, kurių analizė sudarys kursinio darbo pagrindinį turinį, atranka, temos formulavimo ir darbo plano patikslinimas;

6
3. Reikiamos literatūros bei kitų šaltinių surinkimas. Kursiniam darbui rašyti turi būti naudojama naujausia literatūra tiek lietuvių, tiek užsienio kalbomis. Atskirais bibliografijos surinkimo klausimais pagalbą teikia bibliotekos.
4. Surinktos literatūros studijavimas. Literatūros ir informacijos iš kitų šaltinių rinkimas ir jos studijavimas yra vienas svarbiausių kursinio darbo rašymo etapų. Tikslinga pasidaryti statistikos ir faktinės medžiagos išrašus, su tam tikromis žymomis, pastabomis ir detaliu šaltinio dokumentavimu.
5. Faktinės medžiagos rinkimo plano sudarymas, jeigu darbas rašomas remiantis konkrečios įmonės, organizacijos ar žinybos medžiaga.
Teksto rašymas. Tekste gali būti cituojami ar minimi dokumentai, skaičiai, teiginiai
Bibliografinius duomenis galima pateikti:
Ø pagrindiniame tekste;
Ø puslapio išnašoje;
Ø darbo pabaigoje.
Jeigu darbe cituojamas ar minimas dokumentas, jo bibliografinius duomenis galima nurodyti tekste (lenktiniuose skliaustuose). Tekste nuorodą sudaro cituojamo autoriaus pavardė, vardas, antraštė, leidimo vieta, metai ir puslapis. Užsienio leidiniai rašomi originalo kalba. Nelotyniškomis raidėmis parašytus leidinius lietuviškame tekste galima perrašyti lotyniškais rašmenimis, o puslapio išnašoje – autentiškai. Prie transkribuotos antraštės reikia nurodyti kalbą. Pvz.: anglų.
Cituojamas ar minimas dokumentas gali būti nurodomas ir puslapio išnašoje cituojamo leidinio kalba. Išnašose puslapio apačioje nurodomi būtinieji aprašo elementai: autorius, antraštė, leidimo metai, puslapis. To paties dokumento kartotinėje nuorodoje galima rašyti tik autoriaus pavardę, antraštę (sutrumpintai arba tik pirmąjį žodį) ir puslapį, arba tik pavardę ir puslapį. Jeigu tame pačiame puslapyje pasitaiko dvi ar daugiau nuorodų iš to paties šaltinio, tai galima pakeisti žodeliais – „Tas pats“, „Ten pat“, žymint puslapį.
Pastaruoju metu naudojamos nuorodos į darbo pabaigoje pateiktą literatūros sąrašą. Tada teksto nuoroda rašoma laužtiniuose skliaustuose. Juose pažymimas panaudoto leidinio numeris literatūros sąraše ir puslapis. Kelių dokumentų įrašai skiriami kabliataškiu. Pvz.: teksto nuorodos – [9, p.23], [2, sąs.3], [3, t.2 (1993), p.52], [9, p.14; 12, p.53] ir t.t.
7. Faktinės medžiagos (skaičių, lentelių, duomenų, piešinių) aiškus, detalus ir išsamus dokumentavimas, jos šaltinių nurodymas. Jeigu visa faktinė medžiaga imama iš vieno šaltinio, tuomet pakanka tai nurodyti darbo įvade, o tekste po lentele ar piešiniu pateikiama visa ar sutrumpinta nuoroda. Jeigu skaičiavimai, schemos, brėžiniai atlikti paties kursinio darbo autoriaus, tai nurodoma
7
tekste arba išnašose ir paaiškinama, kuo remiantis tai padaryta (Lentelė sudaryta autoriaus, remiantis..).
Kursinio darbo pristatymas ir jo gynimas
Kursinį darbą studentas pasirašo ir pristato darbo vadovui, kuris susipažinęs su galutine redakcija, leidžia darbą ginti.
Kursinis darbas vertinamas vadovo. Vertinama pagal kolegijos paruoštą vertinimo kriterijų schemą, kuri apima kursinių darbų teorinį, metodinį, titiamąjį lygį, aktualumą, įforminimą. Darbui įvertinti turi reikšmės pristatymas ir gynimas. Kursinis darbas vertinamas dešimties balų sistema.
Literatūros ir kitų šaltinių sąrašo sudarymas
Literatūros ir kitų šaltinių sąrašas yra savarankiška darbo dalis. Literatūros sąrašo projektas sudaromas jau darbo rašymo pradžioje. Jis turi būti atskirai vertinamas. Todėl turi būti
parengtas tinkamai. Naudotų leidinių aprašai susisteminami, vienodai suredaguojami. Sąrašui suteikiama bendra antraštė, o įrašų numeracija turi būti ištisinė (3 priedas).
Kursinio darbo struktūra
Kursinį darbą sudaro:
antraštinis lapas;
turinys;
įvadas;
teorinė dalis;
analitinė dalis,
išvados ir pasiūlymai;
literatūra;
priedai;
lentelės;
paveikslai.
8
Antraštinis lapas. Antraštiniame lape simetriškai išdėstomi visi reikalingi duomenys. Jo pavydys pateikiamas 4 priede. Darbo viršelis ir antraštinis puslapis svarbi reklaminė detalė, preliminariai sudaranti gerą atlikto darbo įvaizdį.
Turinys. Turinys pateikiams atskiru puslapiu. Planas sudaromas prieš ruošiantis rašyti darbą. Galutinėje redakcijoje planas paverčiamas turiniu.
Turinio puslapio struktūra ir kiekvienos dalies apimtis priklauso nuo darbo pobūdžio, jo paskirties. Turinyje privalo būti nurodytos visos kursinio darbo sudėtinės dalys ( 2 priedas).
Įvadas. Neturi turėti papildomo pavadinimo. Įvadas turi būti neilgas (1-3 psl.). Įvade turi būti atskleistas temos naujumas ir aktualumas. Jame turi būti konkrečiai ir aiškiai suformuluota darbo problema, išvardyti tyrimo tikslai ir uždaviniai, tyrimo objektas ir dalykas. Įvade turi būti glaustai nusakyta teorinė ir praktinė pasirinktos temos reikšmė, jos aktualumas, nagrinėjimo kryptis ir nagrinėjamų klausimų platumas bei gilumas. Jame taip pat turi būti paaiškinama, kaip iškeltus tikslus ir uždavinius autorius nagrinėja, kokius atliko tyrimus ir kokią pasirinko tyrimo metodiką. Trumpai išdėstoma darbo struktūra ir darbo turinys. Įvade, kaip ir visame darbe, reikia vengti tuščiažodžiavimų ir nieko nepasakančių frazių.

Įvadas turėtų būti parašytas taip, kad jį perskaičius būtų galima susidaryti vaizdą apie viso darbo esmę. Įvade paprastai nurodoma, su kokiais sunkumais autorius susidūrė rinkdamas literatūrą,
faktinę medžiagą, atlikdamas tyrimus, rašydamas darbą, ar pasiekė užsibrėžtą tikslą, dėl kokių priežasčių negalėjo iki galo atlikti pirminio sumanymo.

Dėstymas. Tai pagrindinė kursinio darbo dalis. Ją, paprastai, sudaro teorinė, metodinė ir analitinė dalys.

Teorinėje dalyje apžvelgiama literatūra nagrinėjama tema, įvairių sąvokų, terminų samprata ir problemos analizė teoriniu lygmeniu. Joje atskleidžiamos ir susisteminamos įvairių mokslininkų nuomonės, išsakoma ir pagrindžiama sava nuomonė apie nagrinėjamą problemą, problema susiejama su Lietuvos ūkio situacija ir perspektyva. Teorinė dalis negai būti atsieta nuo pagrindinės dalies praktinių klausimų nagrinėjimo, ji turi pagrįsti tyrimo metodiką.

Analitinėje dalyje pateikiama faktinė tiriamosios problemos situacija ir faktinės medžiagos analizė. Naudojant ststistikos, finansinės apskaitos, sociologinių tyrimų, apklausos ar stebėjimų medžiagą, atliekami įvairūs ekonominiai skaičiavimai, kurie surašomi į analitines lenteles. Tekste iškeltos hipotezės patvirtinamos arba paneigiamos, priežastys ir pasiekimai pagrindžiami.

Išvados ir siūlymai. Kursinis darbas baigiamas išvadomis ir siūlymais. Šioje dalyje pateikiami svarbiausi tyrinėjimo rezultatai. Išvados turi išplaukti iš teksto, remtis nagrinėta medžiaga ir
9
gali būti suformuluotos, atsižvelgiant į darbo įvade iškeltus tikslus. Išvados ir siūlymai turi atspindėti esamos problemos sprendimo būdus, nurodyti naujų idėjų įgyvendinimo kryptis. Išvadų dalyje nepatartina pateikti lentelių, grafinės medžiagos.

Lentelės ir paveikslai. Kursiniame darbe esančios lentelės ir paveikslai pateikiami tekste arba priede.

Lentelės, paveikslai ir priedai turi turėti pavadinimus ir numerius. Lentelių, paveikslų ir priedų numeracija atskira. Numeruojama, jeigu jų daugiau kaip viena. Lentelių pavadinimai rašomi virš lentelės per lapo vidurį. Lentelės numeris gali būti rašomas prieš lentelės pavadinimą dešinėje lapo pusėje. Pvz.:

1 lentelė
Lentelės pavadinimas

Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po paveikslu. Paveikslais vadiname visą grafinę, kartografinę ir kitokią vaizdinę medžiagą. Pvz.:

1 pav. Medžiagų sunaudojimas per 2003 m.

Literatūra ir šaltiniai turi būti surašomi pagal Lietuvoje galiojančią bibliografinio aprašo struktūrą ir taisykles. Surašoma visa cituota ir naudota literatūra bei visi duomenų šaltiniai. Viskas išdėstoma pagal autoriaus pavardės arba jeigu jo nėra, dokumento pirmosios raidės lietuvišką alfabetą (3 priedas).

Referatų ir kursinių darbų įforminimas. Rašto darbams naudojami standartiniai
A 4 formato popieriaus lapai (210×297 mm).

Tekstas rašomas kompiuteriu 12 punktų šriftu ir 1,5 intervalu tarp eilučių, laikantis dokumentų rengimo ir įforminimo taisyklių (2001).

10
Puslapiai numeruojami puslapio viršutinio laukelio viduryje, arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei brūkšnelių. Antraštinis, turinio ir įvado puslapiai nenumeruojami, bet į bendrą puslapių skaičių įjungiami. Taigi puslapiai numeruoti pradedami nuo dėstymo.

Tekstas gali būti skirstomas skyriais, skirsniais, punktais ir jų pastraipomis, punktų papunkčiais.

Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Todėl poskyrio eilės numeris prasideda skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pvz.: 2.1.; 2.2.

Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nemumeruojami.

Skyriaus pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir simetriškai išdėstomi lapo plotyje, o poskyrio ir skyrelių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją, ir pradedami kaip pastraipos pirmoji eilutė (22 mm nuo kairios paraštės). Be to, kiekvieną skyrių reikia pradėti naujame puslapyje, o poskyrius ir skyrelius – tame pačiame. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nededamas.

Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau negu prasideda puslapio teksto laukas. O poskyrio ir skyrelio antraštė išskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.

11
PATVIRTINTA
Alytaus kolegijos
laikinojo direktoriaus
2002 m. spalio 16 d. įsakymu Nr. V-26

METODINIAI NURODYMAI BAIGIAMIESIEMS (DIPLOMINIAMS) DARBAMS

I. BENDRIEJI REIKALAVIMAI DIPLOMINIAMS DARBAMS

1.1. Diplomantas

Diplomanto teisės:
laisvai pasirinkti diplominio darbo objektą;
naudotis visais įmanomais informacijos šaltiniais;
gauti diplominio darbo vadovo, konsultantų ir katedros dalykinę paramą;
tinkamai ginti parengtą diplominį darbą katedroje ir Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje.
Diplomanto pareigos:
Už diplominio darbo kokybę visiškai atsako diplomantas – diplominio darbo autorius;
rengti diplominį darbą lietuvių kalba;
diplominis darbas turi būti rinktas kompiuteriu, lentelės, grafikai, brėžiniai ir kita grafinė medžiaga, pateikiama darbe, turi būti atlikta dalykinėmis kompiuterinėmis programomis;
sudaryti diplominio darbo užduotį;
suderinti su darbo vadovu, konsultantais ir katedra diplominio darbo užduotį;
dalyvauti visose diplominio darbo peržiūrose;
diplominiame darbe naudotis naujausiais informacijos šaltiniais, naujausiomis ir pažangiausiomis technologijomis;
pateikti neįrištą diplominį darbą ir diskelį ar CD gynimui katedroje;
gynimui Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje (toliau VKK) pateikti:
– įrištą diplominį darbą, diskelį ar CD;
– grafinės medžiagos, lentelių skaidruoles, darbo pristatymą PowerPoint programa, reikiamą darbo gynimui;
12
– diplominio darbo recenziją.
· Darbo gynimo metu Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje diplomantas privalo pristatyti pilnai parengtą darbą:
– darbui pristatyti skiriama apie 10-15 min., per tą laiką diplomantas turi:
pagrįsti nagrinėtos problemos aktualumą ir originalumą;
pristatyti naudotus metodus ir gautus rezultatus;
pranešimas turi būti iliustruojamas skaidruolėmis ar prezentacija PowerPoint programoje;
– atsakyti į VKK narių, diplominio darbo gynime dalyvaujanč- ių dėstytojų, vadovo pateiktus klausimus
– taisyklingai kalbėti, stengtis diplominiu darbu sudominti auditoriją;
– pademonstruoti informacinių technologijų, įgytų kompetencijų lygį darbe.

1.2. Diplominio darbo vadovas ir konsultantai

Diplominiam darbui vadovauja darbo vadovas, turintis aukštąjį atitinkamo profilio išsilavinimą, ne mažesnį nei magistro arba jam prilygstantį ir ne mažesnį kaip 3 metų darbo stažą pagal įgytą atitinkamo profilio specialybę.
Esant reikalui, diplominiam darbui rengti gali būti skiriami konsultantai.
Darbo pradžioje aktualiausias klausimas:
– ar problema ne per plati (siaura)
– ar apima užduotyje pasirinktas demonstruoti kompetencijas.

1.3. Katedra

Katedros teisės:
keičia ar koreguoja diplominio darbo užduotį ir apimtį;
skiria ar keičia diplominio darbo vadovą;
skiria diplominio darbo recenzentą;
leidžia ginti diplomantui diplominį darbą Valstybinėje kvalifikavimo komisijoje.
Katedros pareigos:
skiria ir teikia dekanui tvirtinti diplominio darbo vadovą;
13
derina diplominio darbo objektą ir tikslus, teikia ją tvirtinti direktoriaus ar dekano įsakymu;
tvirtina diplominių darbų peržiūrų tvarkaraštį;
organizuoja diplominių darbų gynimą katedroje;
sėkmingai apgynusiam darbą katedroje diplomantui skiria recenzentą;
leidžia ginti diplominį darbą VKK, įforminant tai direktoriaus įsakymu;
siūlo VKK sudėtį ir teikia tvirtinti direktoriaus įsakymu;
organizuoja diplominių darbų gynimą VKK.

1.4. Recenzentas

Recenzentu skiriamas gamybininkas arba aukštosios mokyklos dėstytojas, turintis aukštąjį atitinkamo profilio išsilavinimą.

Recenzija rašoma specialia forma. Joje pagal baigiamojo darbo vertinimo nuostatas diplominis darbas gali būti vertinamas pagal šiuos kriterijus:
ar diplominio darbo tikslai yra priimtini ir aiškiai suformuluoti;
ar darbe pademonstruotos profesinės kompetencijos iš vis studijų programoje numatytų veiklos sričių;
ar taikyti įvairūs adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai;
ar pademonstruotos itin gilios ir plačios teorinės žinios, atskirais atvejais viršijančios tas, kurios reikalingos su darbu susijusių kompetencijų apimtyje;
ar darbo rezultatai gali turėti praktinės reikšmės, o jų taikymas duoti naudą;
ar išvados yra gilios, konkrečios, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka;
ar darbas įformintas pagal nustatytus reikalavimus.

1.5. Valstybinė kvalifikavimo komisija

Kiekvienos studijų programos baigimo rezultatų vertinimui institucijos vadovo įsakymu kiekvieniems mokslo metams turi būti sudaryta atskira kvalifikavimo komisija (toliau – komisija) iš ne mažiau kaip 5 asmenų.
Komisijos sudėtyje turi būti:
ne mažiau kaip pusė darbdavių atstovų, iš kurių vienas yra skiriamas komisijos pirmininku;
14
ne mažiau kaip vienas dėstytojas, atsakingas už studijų programos įgyvendinimą;
Diplominį darbą VKK vertina pagal Vertinimo nuostatas, t.y. vertinimo kriterijus:
ar darbo tikslai yra priimtini ir aiškiai suformuluoti;
ar darbe pademonstruotos visų, studijų programoje numatytų, veiklos sričių profesinės kompetencijos;
ar pateikti originalūs numatytų problemų sprendimo variantai;
ar taikyti įvairūs adekvatūs teoriniai modeliai bei analizės metodai;
ar pademonstruotos itin gilios ir plačios teorinės žinios, atskirais atvejais viršijančios tas, kurios reikalingos su projektu susijusi kompetencijų apimtyje;
ar darbo rezultatai gali turėti praktinės reikšmės, o jų taikymas duoti naudą;
ar išvados yra gilios, konkrečios, apima visus darbo tikslus ir juos atitinka;
ar darbas įformintas pagal nustatytus reikalavimus.
Diplominį darbo vertinimą sudaro:
darbo vertinimas;
darbo gynimo vertinimas.

1.6. Diplominio darbo objektas

Diplominiame darbe studentas turi pademonstruoti, jog jis pasiekė studijų tikslus ir įgijo profesines kompetencijas, numatytas studijų programoje, ir jam gali būti suteikta profesinė kvalifikacija.
Diplominis darbas turi būti demonstruojantis visose studijų programoje numatytose veiklos srityse įgytas kompetencijas.

II. BAIGIAMOJO (DIPLOMINIO) DARBO ĮFORMINIMAS

2.1. Baigiamojo darbo struktūra

Baigiamąjį darbą sudaro šie skyriai:
Antraštinis lapas (1 priedas).
Darbo turinys
Darbo įvadas
15
Informacijos šaltinių apžvalga
Darbo metodai ir priemonės
Darbo rezultatai ir jų aptarimas
Išvados ir rekomendacijos
Darbe naudotų informacijos šaltinių sąrašas (2 priedas)
Darbo anotacijos lietuvių ir užsienio kalba
Darbo priedai
Priklausomai nuo darbo specifikos ir autoriaus sumanymų ši struktūra gali būti modifikuota, skyriai išskaidyti į dalis ar sujungti į vieną, įvesti nauji, pervardinti ir pan. Tačiau atsisakyti kurio nors iš anksčiau nurodytų skyrių (išskyrus darbo priedus) nerekomenduojama.

2.2. Darbo įvadas

Įvade turėtų būti aprašytas darbo objektas, suformuluoti darbo tikslai, pagrįsta, kodėl ir kaip jų reikia siekti, pateikta prognozė, kas atsitiks, jei jie bus pasiekti. Nuo to, kaip skaitytojas suvoks ir įvertins darbo tikslus, gali priklausyti jo požiūris į visą darbą: jame naudojamus metodus, gautus rezultatus ir išvadas. Rekomenduojama darbo tikslus parašyti atskirai ir išskirti paryškintu šriftu.
Įvade turėtų būti atsakyta į šiuos klausimus:
Kas yra šio darbo objektas?
Kokių tikslų šiame darbe yra siekiama (pavyzdžiui, kokią problemą (problemas) ketinama išspręsti šiame darbe)?
Kodėl jų reikia siekti (pavyzdžiui, kodėl ši situacija turi būti ištirta)?
Kaip bus siekiama pasirinktų tikslų (pavyzdžiui, kokia teorija, modelis, metodas yra pasirinktas)?
Kokie bus darbo etapai siekiant tikslų?
Kokią ir kas turės naudą, jei pasirinkti tikslai bus pasiekti (pavyzdžiui, kam bus teikiami pasiūlymai ir rekomendacijos)?
Nors įvade turėtų būti atspindėti visi svarbiausi darbo momentai, tačiau jame neturi būti kartojama tai, kas bus aprašyta kituose skyriuose. Įvade turi būti padėtas pagrindas visam tam, kas bus aprašoma kituose skyriuose.

16
Kad skaitytojas galėtų lengvai sekti autoriaus mintį, kiekvienas įvado teiginys turi būti pagrįstas ir logiškai susietas su prieš jį esančiuoju. Įvade rekomenduojama vartoti tokio tipo sakinius: “Šio darbo objektas yra .”, “Šio darbo tikslai yra .”. Tačiau tai nereiškia, kad visas įvadas turi susidėti vien iš tokio tipo sakinių. Pavyzdžiui, parašius sakinį “Šio darbo objektas yra .”, toliau galima objektą aprašyti smulkiau ar pateikti reikalingus paaiškinimus.
Įvado pabaigoje rekomenduojama pateikti profesinių kompetencijų, kurios, autoriaus nuomone yra pademonstruotos šiame darbe ir kurias jis gins (!) darbo gynimo metu, sąrašą .

2.3. Informacijos šaltinių apžvalga

Šiame skyriuje turėtų būti apžvelgiami pagrindiniai darbai, kuriuose sprendžiamos problemos yra susijusios su rašomu darbu arba juose aprašomi metodai ir gauti rezultatai buvo panaudoti jį atliekant. Tai:
monografijos,
moksliniai žurnalai,
teisės aktai,
vyriausybės ir ūkio subjektų pranešimai ir ataskaitos,
kitų diplomantų darbai,
Internetas,
žiniasklaida,
ir pan.
Informacijos šaltinių apžvalga neturi būti referatas. Taip pat į ją nereikėtų įtraukti šaltinių, kuriuose atlikti darbai tiesiogiai nesusiję su atliekamu darbu arba autorius tų darbų nesupranta. Apžvalga turi būti atspara rašomam darbui. Apžvalgoje darbo autorius, parodydamas kitų autorių nuveiktus darbus, atskleidžia savo darbo esmę, pagrindžia jo tikslus, pasirinktus metodus ir teorijas.
Apžvalgoje reikia siekti atsakyti į šiuos klausimus:
Kas nuveikta reikšminga pasirinktoje veiklos srityje?
Kokie būdingi nuveikto darbo bruožai? Kokie jame suformuluoti principai ir koncepcijos?
17
Koks yra jų tarpusavio ryšys?
Kokios egzistuoja teorijos ir modeliai?
Ką ir kokiais būdais būtų galima papildyti ir patobulinti?
Kodėl reikia papildyti ar patobulinti?
Ko trūksta, kad būtų patobulinta?
Informacijos, kuri beveik visais atvejais yra daugiau ar mažiau sietina su rašomu darbu yra daugybė, o laiko su ja susipažinti mažai. Kita vertus, kuo mažiau skaitoma, tuo sunkiau atsakyti į anksčiau iškeltus klausimus. Norint sutaupyti laiko ir nepamiršti to, kas jau perskaityta, patartina turėti žurnalą, kuriame būtų užrašomos pagrindinės perskaitytos mintys, idėjos, problemos, galimi jų sprendimo būdai ir pastabos dėl jų reikšmės atliekamam darbui.

2.4. Darbo metodai ir priemonės

Šiame skyriuje turėtų būti paaiškinta, kaip buvo gauti darbo rezultatai. Pavyzdžiui, kaip buvo renkami duomenys ir kaip atliekama jų analizė. Kodėl svarbu tai paaiškinti? Todėl, kad rezultatų gavimo metodai ir priemonės gali turėti jiems įtakos. Pavyzdžiui, apklausiant studentus, kaip jie vertina kokio nors dalyko dėstymo kokybę, galima gauti skirtingus rezultatus, jei bus naudojamos anketos su iš anksto suformuluotais klausimais ir atsakymais, ir, jei bus naudojamas interviu, kai klausimai ir atsakymai į juos neribojami.
Darbo vertintojai norės žinoti, ar rezultatai gauti metodais, kurie šioje veiklos srityje yra patikimi. Pavyzdžiui, jei tiriant dalyko dėstymo kokybę yra naudojamos anketos su iš anksto suformuluotais klausimais ir atsakymais, vertintojai žiūrės, ar klausimų ir atsakymų ratas yra pakankamai platus, kad būtų galima gauti patikimus rezultatus. Tuo atveju, jei į klausimą “kaip jūs vertinate dėstymo kokybę ?” leidžiama pasirinkti tik vieną iš dviejų atsakymų “labai gera” ir “gera”, gauti rezultatai bus pripažinti nepatikimais, nes neleidžiama atsakyti neigiamai.
Darbo metodų yra daug ir įvairių. Vieni jų skirti informacijai (duomenims) surinkti (pavyzdžiui, skaitymas, apklausa, eksperimentas), kiti surinktos informacijos analizei atlikti, treti sukurti naujoms žinioms ir daiktams (pavyzdžiui, modeliavimas, projektavimas, planavimas). Pasirinkti darbo metodai turi atitikti darbo tikslus. Pavyzdžiui, jei darbe, kurio tikslas – nustatyti priežastis, kodėl studentai neigiamai vertina kokio nors dalyko dėstymo kokybę, vietoj apklausos bus pasirinkta šio dalyko užsiėmimų lankomumo analizė, darbo metodas neatitiks darbo tikslų.
18
Dažnai tai pačiai problemai spręsti gali būti panaudoti keli skirtingi metodai. Todėl, jei naudojamas tik vienas iš jų, turėtų būti argumentuota, kodėl pasirinktas būtent šis metodas, o ne kitas. Idealu, kai naudojami keli skirtingi metodai, o pasitelkus juos gauti rezultatai tarp savęs palyginami ir argumentuotai atrenkami optimaliausi.
Reikia turėti omenyje, kad darbas yra rašomas skaitytojams, kurie yra tos srities specialistai. Todėl aprašant darbo metodiką nereikėtų būti smulkmeniškiems ir aprašinėti visas tyrimų detales, kurios apsunkintų darbo skaitymą ir galiausiai sukeltų žiovulį. Jei naudojamas metodas yra aprašytas literatūroje, darbe užtenka paminėti pagrindinius jo principus, nurodyti šaltinio, kuriame šis metodas aprašytas autorius, pavadinimą, leidybos metus bei puslapius. Kur kas svarbiau aptarti žinomo metodo taikymo ypatumus siekiant savo darbo tikslų. Aprašant metodiką taip pat reikėtų išryškinti tuos momentus, kai darbo metu buvo susidurta su sunkumais ir kliūtimis. Aprašymas, kaip buvo įveiktos šios kliūtys, gali skaitytoją sudominti ir sudaryti įspūdį, kad pasirinkta darbo metodika buvo gerai apgalvota.

2.5. Rezultatai ir jų aptarimas

Svarbu ne tik tai, kaip gaunami rezultatai, bet ir tai, kaip jie skaitytojui pateikiami. Rekomenduojama laikytis šių principų:
Pateikti tik svarbiausius ir galutinius rezultatus. Tarpinius rezultatus galima pateikti darbo prieduose.
Rezultatus stengtis pateikti vaizdine forma: brėžiniais, grafikais, lentelėmis, diagramomis, formulėmis, skaičiais.
Prie kiekvienos vaizdinės formos būtinai pateikti paaiškinamąjį tekstą. Tekstas turi būti lakoniškas ir nekartoti to, kas parodyta vaizdinėse formose.
Kartu su rezultatais būtina pateikti jų aptarimą, kuris turi paaiškinti rezultatus.
Aptarime yra pateikiama:
Autoriaus komentarai ar gauti rezultatai yra tokie, kokių buvo tikėtasi.
Rezultatų paaiškinimas remiantis atitinkamomis teorijomis, modeliais ir pan.
Rezultatų palyginimas su informacijos šaltinių apžvalgoje cituojamuose darbuose gautais rezultatais.
Rezultatų apibendrinimas.
Yra du pagrindiniai būdai, kaip darbe aptarti gautus rezultatus:
19
Pirmiausia pateikiami visi rezultatai, paskui jie aptariami.
Rezultatai pateikiami dalimis ir kiekvienos dalies pabaigoje jie aptariami.
Būdas, kurį reikėtų pasirinkti priklauso nuo rezultatų kiekio. Jei rezultatų daug, reikėtų pasirinkti antrąjį būdą. Jei aptarimas atskiriamas nuo rezultatų, yra painu pasiekti jo pagrindinį tikslą – paaiškinti rezultatus. Aptarimas atskirai, po kiekvieno rezultato, šią užduotį gerokai palengvina.
Rezultatų apibendrinimas turi būti griežtai logiškas. Pavyzdžiui, į rinką įvedama nauja prekė. Gaunamas rezultatas – prekių apyvartos padidėjimas. Apibendrinimas: nauja prekė lemia prekių apyvartos augimą.
Lyginant rezultatus su kituose darbuose gautais, reikia nurodyti pranašumus, skirtumus ir, jei įmanoma, suteikti paaiškinimus. Pavyzdžiui, kitame mieste įvedus į rinką analogiškas prekes, gaunamas mažesnis (didesnis) apyvartos augimas. Galimi apyvartos augimo skirtumų paaiškinimai:
Kitos prekybos sąlygos;
Nepakanka (didesnė) reklama;
Palankesnės (prastesnės) miesto ekonominės sąlygos.

III. TEMOS PLĖTOJIMO SKYRIAI IR POSKYRIAI

Diplominio darbo tekstas rašomas kompiuteriu 12 šriftu ir 1.5 intervalu tarp eilučių. Rašant tekstą, paliekamos tokios paraštės: kairėje pusėje – 30 mm, dešinėje – 10 mm, viršuje – 20 mm ir apačioje – 20 mm. Pastraipos pirmoji eilutė nuo kairiosios paraštės atitraukiama per 10 mm. Tekstą spausdinant kompiuteriu, galima paryškinti atskirus žodžius ar sakinius.
Diplominio darbo puslapiai numeruojami ištisai, pradedant nuo titulinio (ant titulinio, turinio ir santraukos bei įvado puslapių numeriai nerašomi). Puslapio numeris užrašomas virš teksto – lapo viduryje – arabiškais skaitmenimis, nededant nei taško, nei brūkšnelių.
Priedų ir informacinių šaltinių sąrašo puslapių numeriai nerašomi.
Jei reikia, diplominio darbo tekstas suskirstomas į skyrius ir poskyrius bei skyrelius.
Skyriai numeruojami arabiškais skaitmenimis. Poskyriai numeruojami tik skyriaus viduje. Todėl poskyrio eilės numeris prasideda skyriaus numeriu ir poskyrio tame skyriuje numeriu, kurie skiriami taškais, pvz.: 2.1.; 2.2.
Įvado, išvadų, literatūros ir priedų skyriai nenumeruojami.
Skyriaus pavadinimas rašomas didžiosiomis raidėmis ir simetriškai išdėstomas lapo plotyje, o poskyrio ir skyrelių pavadinimai rašomi mažosiomis raidėmis, išskyrus pirmąją, ir pridedami kaip
20
pastraipos pirmoji eilutė. Be to, kiekvieną skyrių reikia pradėti naujame puslapyje, o poskyrius ir skyrelius – tame pačiame. Antraštės žodžiai nekeliami. Po antraštės taškas nededamas.
Skyriaus antraštė rašoma viena eilute žemiau, negu prasideda puslapio teksto laukas. O poskyrio ir skyrelio antraštė išskiriama iš prieš ją ir po jos esančio teksto vienos eilutės tarpeliu.
Jeigu po skyriaus antraštės eina poskyrio antraštė, tarp jų taip pat paliekamas vienos eilutės tarpelis. Negalima rašyti antraštės viename puslapyje, o tekstą pradėti kitame.
Kiekviena pastraipa pradedama iš naujos eilutės atitraukta nuo kairiojo krašto 10 mm.

3.1. Lentelių parengimo tvarka

Lentelė tekste turi būti pateikta po sakinio, nukreipiančio skaitytoją pasiremti skaičiais. Jeigu darbe yra kelios lentelės, jos turi būti numeruojamos: 1 lentelė, 2 lentelė. Virš lentelių turi būti pavadinimas, atskleidžiąs duomenų turinį, pvz.:

1 lentelė
Lentelės pavadinimas

čųųšė Skilties antraštė Skilties antraštė

Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė Skilties paantraštė

Iliustracijos (grafikai, diagramos ir kt.) išdėstomos pačiame tekste tuojau po nuorodų į jas arba prieduose. Jeigu jų daugiau kaip viena, jos sunumeruojamos. Paveikslo numerį sudaro skyriaus numeris ir paveikslo eilės numeris tame skyriuje. Jie atskiriami tašku. Galima ir ištisinė paveikslų numeracija. Paveikslo numeris ir pavadinimas rašomi po iliustracija, pvz.:

5 pav. Pavadinimas
21
IV. IŠVADOS IR REKOMENDACIJOS

Šis skyrius ypač svarbus tuo, kad kai kurie skaitytojai (ir vertintojai taip pat!) linkę pirmiausia peržvelgti būtent šį skyrių. Perskaitę išvadas jie gali susidaryti išankstinę nuomonę, kuri nulems požiūrį į visą darbą (o gal turės įtakos ir įvertinimo balui).
Šiame skyriuje turi būti atsakyta į šiuos klausimus:
Ar pasiekti darbo tikslai?
Kas darbo metu buvo sužinota, pasiekta, padaryta?
Kas lieka sužinoti, pasiekti, padaryti kitiems?
Kokie yra padaryto darbo privalumai ir trūkumai?
Kur galima pritaikyti darbo rezultatus ir kokios naudos galima iš to tikėtis?
Kokios yra rekomendacijas dėl darbo rezultatų panaudojimo?
Rašant išvadas reikia laikytis šių taisyklių:
Išvados turi būti glaustos. Jose neturi būti nereikalingų, neesminių detalių. Išvados skirtos ne tam, kad būtų detalizuojama metodika ar gauti rezultatai. Tam skirti kiti darbo skyriai);
Išvados turi atitikti darbo tikslus (net tuo atveju, jei tektų juos formuluoti iš naujo. Darbo vertintojai būtinai pasižiūrės, kokie darbo tikslai buvo iškelti, ir pagal išvadas spręs, ar jie yra pasiekti);
Išvadose reikia pabrėžti atlikto darbo reikšmę kiek galima platesniame kontekste (pavyzdžiui, kaip šis darbas paveiks pasaulį).
Išvadose reikėtų paminėti sunkumus, kurie iškilo atliekant darbą, ir dėl to atsiradusius kai kuriuos darbo trūkumus (nurodyti savo darbo trūkumus, kartu paaiškinant jų atsiradimo priežastis, nėra trūkumas, o privalumas, darantis įspūdį, kad autorius yra sąžiningas, kruopštus ir kompetentingas).

V. ANOTACIJA

Anotacija yra skirta tam, kad skaitytojas, nesugaišdamas daug laiko, galėtų susipažinti su darbo esme. Todėl jos apimtis neturėtų viršyti 200 žodžių. Anotacijoje turėtų būti:
o Nurodyta darbe sprendžiama problema arba pagrindinis tikslas.
o Nurodytas pagrindinis metodas problemai spręsti arba tikslams pasiekti.
o Pristatyti svarbiausi rezultatai.
o Pateiktos pagrindinės išvados.
22
Anotacija – ne vieta darbo detalėms aprašyti. Tačiau per trumpa anotacija irgi nėra gerai. Jei skaitytojas iš anotacijos nesuvoks darbo esmės, pasekmės gali būti pačios liūdniausios – toliau darbo jis paprasčiausiai neskaitys.

VI. NAUDOTŲ INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ PATEIKIMAS DIPLOMINIAME DARBE

Nuorodos į naudotus informacinius šaltinius gali būti pateikiamos įvairiai. Jeigu autorius minimas tekste, po jo pavardės skliaustuose nurodomi tik metai, pvz.: Pasak L. Jovaišos (1993), . . Toje pačioje pastraipoje minint tą patį autorių, nurodoma tik jo pavardė ir inicialai, o metai nebekartojami. Kai minimi du ar daugiau autoriai, būtina kiekvieną kartą nurodyti autorių pavardes ir inicialus.
Pateikiant nuorodą į kelių autorių skirtingus šaltinius, autorių pavardės, inicialai, metai ir puslapis atskiriami kabliataškiu, pvz.: (G. Nausėda, 1993, p. 16; D. Narutis, 1997, p. 12). Kai mokslinės literatūros šaltinio yra daugiau kaip trys autoriai, tai nurodoma tik pirmojo autoriaus pavardė ir inicialai, priduriant ,,ir kt.”, pvz.: (A. Adomaitis ir kt., 1997, p. 10). Rašant diplominį darbą remiamasi atitinkamos knygos ar kito šaltinio medžiaga, tekste žymimas taip: [1 – p. 30-33].

VII. INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Rašant diplominį darbą naudojami įvairi literatūra ir dokumentai, Internetiniai puslapiai. Todėl prie darbo turi būti pridėtas naudotų informacinių šaltinių sąrašas. Literatūros bibliografiniai aprašai turi būti pateikti abėcėline tvarka.

VIII. PRIEDAI

Visi priedai diplominiame darbe numeruojami iš eilės. Priedo numeris rašomas viršutinėje paraštėje nuo T6 (tabuliarotiaus padėtis – 2,2 cm).

Svarstyta ir pritarta
Akademinės tarybos posėdyje
2002-09-30

PRIEDAI

1 priedas
ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS

ĮSTAIGŲ IR ĮMONIŲ ADMINISTRAVIMO NEAKIVAIZDINIŲ STUDIJŲ SKYRIUS

DOKUMENTŲ RENGIMO IR ĮFORMINIMO

REIKALAVIMAI

RAŠTVEDYBA

KONTROLINIS DARBAS

Atliko I ĮĮAn studentas

Vardas ir pavardė

Tikrino vyr. dėstytoja

Vardas ir pavardė

2003/2004 m.m.

2 priedas

ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS

RAŠTVEDYBOS PRAKTINIAI DARBAI

Atliko I ĮĮA studentas

Vardas ir pavardė

Tikrino dėstytojas

Vardas ir pavardė

2003/2004 m.m.

3 priedas

ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS

REFERATO TEMOS PAVADINIMAS

PSICHOLOGIJA
(dalyko pavadinimas)

REFERATAS

Atliko I ĮĮA studentė

Jolanta Petraitytė

Tikrino dėstytojas

Jonas Jonaitis

2003/2004 m.m.

4 priedas

TURINYS

ĮVADAS
1. UŽSIENIO PREKYBOS RIZIKA......................... 4
2. BANKŲ VAIDMUO UŽSIENIO PREKYBOS ATSISKAITYMŲ

RIZIKOS VALDYME.............................. 13

2.1. Pagrindiniai atsiskaitymo metodai užsienio prekyboje............ 14

2.2. Užsienio prekyboje naudojami dokumentai................. 16

2.3. Atsiskaitymo metodai užsienio prekyboje be tiesioginės bankų įtakos... 18

2.4. Atsiskaitymo metodai tarpininkaujant bankui................. 22
3. UŽSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMAS PER BANKŲ

GARANTIJAS.............................. 31
4. BANKŲ VAIDMENS UŽSIENIO PREKYBOS RIZIKOS

VALDYME TYRIMO METODIKOS PAGRINDIMAS............. 38
5. UŽSIENIO PREKYBOS RIZIKOS VALDYMO TYRIMO

REZULTATŲ ANALIZĖ........................... 46
IŠVADOS
LITERATŪRA
PRIEDAI

5 priedas

LITERATŪRA

Sūdžius V. Įmonių komercija: principai ir praktika. – V.: Pačiolis, 1997, 180 p.
Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo sistemos modernizavimui: monografija / Atsak. red. ir sudaryt. Palmira Jucevičienė. – K.: Technologija, 1998, 539 p.
Sociologija Lietuvoje: tarptautinės konferencijos medžiaga. – K.: Technologija, 1997, 270 p.
Levišauskaitė K. Šalies rizikos ir valiutos rizikos įvertinimo problema tarptautiniame kreditavime // Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. – 1996, Nr. 3, p. 94.
Vaičkauskas G., Grikauskas T., Bortelienė V. Gaidjurgio pėdsakas Vakarų banke // Vakarų ekspresas. – 1997, liep. 25, p. 1,4.
Kundrotas V. Atrankos į Lietuvos aukštąsias mokyklas tobulinimo būdai // Inžinierių rengimas Lietuvoje. – V.: Technika, 1993, p. 70-78.
Rajangu V. Financing of Higher Education // „Lietuvos mokslas ir pramonė“, konferencija (1994; Kaunas). Edukologija: pranešimų medžiaga. –K.: Technologija, 1997, p. 138-139.
Dėl komercinių bankų privalomųjų arsargų taisyklių pakeitimo ir papildymo: Lietuvos banko valdybos nutarimas, 1998 m. spalio 15 d., Nr. 176 // www.Irs.lt, 1999 03 05.

6 priedas
ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS

KURSINIO DARBO TEMA

PERSONALO VADYBA
(dalyko pavadinimas)

KURSINIS DARBAS

Atliko II ĮĮA studentas

Petras Petraitis

Tikrino vyr. dėstytoja

Vardas ir pavardė

2003/2004 m.m.

ALYTAUS KOLEGIJA 16
VADYBOS FAKULTETAS 16
KATEDROS PAVADINIMAS 16

6 intervalai

T5 (2,2 cm) LEIDŽIAMA GINTI 12

Katedros vedėja (-as)

2 intervalai

Vardas Pavardė

5 intervalai

DARBO TEMA (konkretus pavadinimas) 16

2 intervalai
DIPLOMINIS DARBAS

6 intevalai

Diplomantas (-ė) 12 Vardas Pavardė

gr. studentas (-ė)

Vadovas (-ė) Vardas Pavardė

Recenzentas (-ė) Vardas Pavardė

ALYTUS, 2003
ALYTAUS KOLEGIJA
VADYBOS FAKULTETAS
MARKETINGO IR VADYBOS KATEDRA

LEIDŽIAMA GINTI

Katedros vedėja

Aurelija Goravičienė

DARBO TEMA (konkretus pavadinimas)

DIPLOMINIS DARBAS

Diplomantas (-ė) Vardas Pavardė

gr. studentas (-ė)

Vadovas (-ė) Vardas Pavardė

Recenzentas (-ė) Vardas Pavardė

ALYTUS, 2003
INFORMACINIŲ ŠALTINIŲ SĄRAŠAS

Vieno autoriaus knyga

1. Babbie E. The practice of social research. – Belmont, 1986. – 577 p.
2. Sūdžius V. Įmonių komercija: principai ir praktika. – Vilnius: Pačiolis, 1997. – 180 p. – IBN 9986-872-16-2

Dviejų autorių knyga

1. Titarenko V., Titarenko J. aktyvų ir pasyvų valdymas komerciniuose bankuose bei jo aspektai Lietuvoje. – Vilnius: Lietuvos statistikos departamento metodinis leidybinis centras, 1997. – 51 p. – ISBN 9986-409-23-3

Trijų autorių knyga

1. Bivainis J., Griškevičius A., Kakštas V. Investicinių projektų vertinimas. – Vilnius: Lietuvos informacijos institutas, 1997.- 40 p.- ISBN 9986-12-142-6

Keturių ir daugiau autorių knyga

1. Matematika: intensyvaus mokymo su kompiuteriu kursas/ Albertas Pinevičius, Gintautas Misevičius, Rimantas Eidukevičius, Jonas Rakauskas. – Vilnius: LKA, 1996.- 267 p.

Autorių kolektyvo monografija

Edukologijos idėjos Lietuvos švietimo modernizavimui: monografija/ Atsak. Red. Palmira Jucevičienė. – Kaunas: Technologija, 1998.- 539 p.- ISBN 9986-13-342-4

Knyga be autoriaus

Lietuvos Respublikos Konstitucija: Lietuvos Respublikos piliečių priimta 1992 m. spalio 25 d. referendume. – Vilnius: Lietuvos Respublikos Seimo l-kla, 1996.- 86 p.

Daugiatomis leidinys

kai skirtingi abiejų dalių autoriai:
Hidraulikos uždavinynas. – Vilnius: Technika. – D.1 Vaidutis Šalna. – 1996.- 81 p.; D. 2/ Vanda Vanagaitė. – 1997.- 93 p.
kai skirtingi abiejų dalių pavadinimai:
Karazija R. Fizika Humanitarams. Vilnius: TEV. – D.1: Klasikinė fizika. – 1996.- 278 p.; D.2: Šiuolaikinė fizika. – 1997.- 221 p.
kai abiejų dalių tie patys autoriai ir tas pats pavadinimas:
Mackevičienė D. Šakalienė B. Bendrosios chemijos laboratoriniai darbai. – Kaunas: Kauno medicinos akademijos l-kla, 1997. – D.1.- 74 p.; D.2.- 85 p.

Konferencijos medžiaga

jei leidinys turi konferencijos pavadinimą:
,,Lietuvos mokslas ir pramonė”, konferencija (1997; Kaunas). Mechanika – 97: Tarptautinės konferencijos medžiaga. – Kaunas: Technologija, 1997.- 270 p.- ISBN 9986-13-541-9
jei leidinys turi savo pavadinimą:
Sociologija Lietuvoje: tarptautinės konferencijos pranešimų medžiaga. – Kaunas: Technologija, 1996.- 213p.- ISBN 9986-13-0

Vieno autoriaus straipsnis žurnale

Levišauskaitė K. Šalies rizikos ir valiutos rizikos įvertinimo problema tarptautiniame kreditavime// Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai.- 1996, Nr. 3, p. 94.- ISSN 1392-1142

Dviejų autorių straipsnis žurnale

Geralavičius V., Kuodis R. Lito kurso režimo pasirinkimas: teoriniai ir praktiniai sprendimo būdai// Pinigų studijos.- 1997, Nr. 1, p. 31

Straipsnis dienraštyje

Vaičkauskas G., Grikauskas T., Bortelienė V. Gaidjurgio pėdsakas Vakarų banke// Vakarų ekspresas.- 1997, liep. 25, p. 1,4
Straipsnis knygoje

Kundrotas V. Atrankos į Lietuvos aukštąsias mokyklas tobulinimo būdai// Inžinierių rengimas Lietuvoje.- Vilnius: Technika, 1993.- p. 70-78

Straipsnis kolektyvinėje monografijoje

Mačerinskienė I. Švietimo paslauga vartojimo ir investavimo į žmogiškąjį kapitalą aspektu// Edukologijos idėjos Lietuvos Švietimo sistemos modernizavimui: monografija/ Atsak. Red. Ir sudaryt. Palmira Jucevičienė.- Kaunas: Technologija, 1998.- p. 67-80.- ISBN 9986-13-342-4

Interneto informacija

Dėl komercinių bankų privalomųjų atsargų taisyklių pakeitimo ir papildymo: Lietuvos banko valdybos nutarimas, 1998 m. spalio 15 d., Nr. 176// www.lrs.lt, 1999 03 05

Leave a Comment