Turinys
- 1. Teorinis protas pradeda nuo atskirybės, kintamybės, empirijos (kasdieninis patyrimas – buvimas pasaulyje) , patirties duotybės ir pakyla prie bendrybės, šitaip pasiekdamas mokslinės teorijos visuotinumą. Jo tikslas yra tiesa, kurios jis siekia dėl jos pačios
- 2. Praktinis protas pradeda nuo bendrybės, nuo gėrio kaip poelgio tikslo apskritai ir susieja šią bendrybę su konkrečia poelgio situacija. Kaip sąlygą jis visuomet numato ir teorinę įžvalgą. Ją išreiškia klausimas: Ką aš privalau daryti čia ir dabar? Tai , „į ką nukreiptas siekimas, yra pradinis praktinio proto taškas; jo galutinis taškas yra poelgio pradžia”. Etikos kontekste praktinį protą vadiname sąžine.IV. Dorovinis apriori
- 1. Privalėjimo ypatybė. Teorinis protas negali paaiškinti privalėjimo. Todėl privalėjimas kaip toks, pareigiškumas, yra praktinio proto bei sąžinės apriori
- 2. Gero ir blogo ypatybė. Ji tiesiogiai susijusi su privalėjimu. Čia dar nekalbame apie tai, kas yra gera ir kas yra bloga, kalbame tik apie tai, kad gėris ir blogis yra praktinio proto objektai – apriori
- 1. Arno Anzenbacher „Filosofojos įvadas”; Vilnius „Katalikų pasaulis” 1992m
- 2. Romualdas Barzda „Kiek turite sąžinės?”; žurnalas „Taip & Ne” 1993m
- 3. Vladimiras Charlamovas „Sąžinė. Jos samprata ir reikšmė”; žurnalas „Prizmė” 1997m
- 4. Filosofijos disciplinos konspektai