Sigmundas FroidasJis ėmė tyrinėti žmogaus seksualumo poveikį žmogaus kūrybai. Kaip filosofas jis yra psichoanalitinės filosofijos pradininkas. Jis sukūrė mokymą apie pasąmonę, apie jos ištakas, specifiškumą ir raiškos formas. Žmogaus psichikos pasaulį jis padalino į 3 komponentus:1)inkstinktyvioji-potraukiai-Id;2)Ego-šių potraukių kontrolė ir derinimas su aplinka;2)Superego-moralės normos ir idealai.Svarbu tai, kad Froidas psichiką suskirstė į 2 dalis: sąmoningą ir pasąmoningą. Sąmoningumas-tiesioginis ir patikimas juslinis suvokimas, bet yra labai stiprių psichikos procesų ir vaizdinių, kurie patys į sąmonę niekada nepatenka, tačiau kaip ir visi kiti vaizdiniai, daro didžiulę įtaką psichikos gyvenimui. Į sąmonę pasąmonės vaizdiniai nepatenka dėl stiprios vidinės jėgos, kurie neleidžia tiems vaizdiniams į ją prasiskverbti. Tai psichoanalizėje vadinama išstumimu. Nesąmoningi reiškiniai taip pat yra 2 rūšių: įmanomi sąmoningai suvokti ir visiškai negalintys patekti į sąmonę.Taigi išoriniai jusliniai suvokimai susiję su sąmone, o vidiniai su pasąmone.Su malonumu susiję jutimai nepriverčia žmogaus veikti, o nemalonumo jutimai primygtinai verčia veikti.Iracionalus arba alogiškas Dionisinis pradas Froido veikaluose yra aiškinamas kaip pirmapradis, visa lemiantis būties ir psichinio gyvenimo principas, prijungiantis savo valiai apoloniškąjį racionalumą.
Augustas Conte‘as19a. prancūzų mąstytojas, pozityviosios filosofijos krypties pradininkas ir sociologijos mokslo kūrėjas.Jo kritika buvo nukreipta prieš abstrakčių metafizinio mąstymo principų įsigalėjimą vokiečių filosofijoje. Jis taip pat atmetė nuo Antikos laikų įsigalėjusią mokslų klasifikavimo sistemą. Jo klasifikacijojefizikos mokslai užima žemiausią vietą, antroje-biologijos, aukščiausioje-socialiniai. Taip pat jis atmeta Hegelio pretenzijas į galutinį tiesų pažinimą. Taip pat jis įvedė sociologijos terminą. Sociologijos mokslą jis siejo su įdėmiu konketaus žmogaus ir jo socialinių santykių tyrinėjimu, pabrėžiant moralinius ir religinius socialinio gyvenimo aspektus.
Conte‘as ragino ne kurti abstrakčias istorijos raidos schemas, o ją tyrinėti pozityviai. Jis teigė, kad Vakarų civilizacija perėjo 3 evoliucijos pakopas:1)teologinę, 2)metafizinę,3)pozityvistinę.Sigmundas FroidasJis ėmė tyrinėti žmogaus seksualumo poveikį žmogaus kūrybai. Kaip filosofas jis yra psichoanalitinės filosofijos pradininkas. Jis sukūrė mokymą apie pasąmonę, apie jos ištakas, specifiškumą ir raiškos formas. Žmogaus psichikos pasaulį jis padalino į 3 komponentus:1)inkstinktyvioji-potraukiai-Id;2)Ego-šių potraukių kontrolė ir derinimas su aplinka;2)Superego-moralės normos ir idealai.Svarbu tai, kad Froidas psichiką suskirstė į 2 dalis: sąmoningą ir pasąmoningą. Sąmoningumas-tiesioginis ir patikimas juslinis suvokimas, bet yra labai stiprių psichikos procesų ir vaizdinių, kurie patys į sąmonę niekada nepatenka, tačiau kaip ir visi kiti vaizdiniai, daro didžiulę įtaką psichikos gyvenimui. Į sąmonę pasąmonės vaizdiniai nepatenka dėl stiprios vidinės jėgos, kurie neleidžia tiems vaizdiniams į ją prasiskverbti. Tai psichoanalizėje vadinama išstumimu. Nesąmoningi reiškiniai taip pat yra 2 rūšių: įmanomi sąmoningai suvokti ir visiškai negalintys patekti į sąmonę.Taigi išoriniai jusliniai suvokimai susiję su sąmone, o vidiniai su pasąmone.Su malonumu susiję jutimai nepriverčia žmogaus veikti, o nemalonumo jutimai primygtinai verčia veikti.Iracionalus arba alogiškas Dionisinis pradas Froido veikaluose yra aiškinamas kaip pirmapradis, visa lemiantis būties ir psichinio gyvenimo principas, prijungiantis savo valiai apoloniškąjį racionalumą.Augustas Conte‘as19a. prancūzų mąstytojas, pozityviosios filosofijos krypties pradininkas ir sociologijos mokslo kūrėjas.Jo kritika buvo nukreipta prieš abstrakčių metafizinio mąstymo principų įsigalėjimą vokiečių filosofijoje. Jis taip pat atmetė nuo Antikos laikų įsigalėjusią mokslų klasifikavimo sistemą. Jo klasifikacijojefizikos mokslai užima žemiausią vietą, antroje-biologijos, aukščiausioje-socialiniai. Taip pat jis atmeta Hegelio pretenzijas į galutinį tiesų pažinimą. Taip pat jis įvedė sociologijos terminą. Sociologijos mokslą jis siejo su įdėmiu konketaus žmogaus ir jo socialinių santykių tyrinėjimu, pabrėžiant moralinius ir religinius socialinio gyvenimo aspektus.
Conte‘as ragino ne kurti abstrakčias istorijos raidos schemas, o ją tyrinėti pozityviai. Jis teigė, kad Vakarų civilizacija perėjo 3 evoliucijos pakopas:1)teologinę, 2)metafizinę,3)pozityvistinę.Sigmundas FroidasJis ėmė tyrinėti žmogaus seksualumo poveikį žmogaus kūrybai. Kaip filosofas jis yra psichoanalitinės filosofijos pradininkas. Jis sukūrė mokymą apie pasąmonę, apie jos ištakas, specifiškumą ir raiškos formas. Žmogaus psichikos pasaulį jis padalino į 3 komponentus:1)inkstinktyvioji-potraukiai-Id;2)Ego-šių potraukių kontrolė ir derinimas su aplinka;2)Superego-moralės normos ir idealai.Svarbu tai, kad Froidas psichiką suskirstė į 2 dalis: sąmoningą ir pasąmoningą. Sąmoningumas-tiesioginis ir patikimas juslinis suvokimas, bet yra labai stiprių psichikos procesų ir vaizdinių, kurie patys į sąmonę niekada nepatenka, tačiau kaip ir visi kiti vaizdiniai, daro didžiulę įtaką psichikos gyvenimui. Į sąmonę pasąmonės vaizdiniai nepatenka dėl stiprios vidinės jėgos, kurie neleidžia tiems vaizdiniams į ją prasiskverbti. Tai psichoanalizėje vadinama išstumimu. Nesąmoningi reiškiniai taip pat yra 2 rūšių: įmanomi sąmoningai suvokti ir visiškai negalintys patekti į sąmonę.Taigi išoriniai jusliniai suvokimai susiję su sąmone, o vidiniai su pasąmone.Su malonumu susiję jutimai nepriverčia žmogaus veikti, o nemalonumo jutimai primygtinai verčia veikti.Iracionalus arba alogiškas Dionisinis pradas Froido veikaluose yra aiškinamas kaip pirmapradis, visa lemiantis būties ir psichinio gyvenimo principas, prijungiantis savo valiai apoloniškąjį racionalumą.
Augustas Conte‘as19a. prancūzų mąstytojas, pozityviosios filosofijos krypties pradininkas ir sociologijos mokslo kūrėjas.Jo kritika buvo nukreipta prieš abstrakčių metafizinio mąstymo principų įsigalėjimą vokiečių filosofijoje. Jis taip pat atmetė nuo Antikos laikų įsigalėjusią mokslų klasifikavimo sistemą. Jo klasifikacijojefizikos mokslai užima žemiausią vietą, antroje-biologijos, aukščiausioje-socialiniai. Taip pat jis atmeta Hegelio pretenzijas į galutinį tiesų pažinimą. Taip pat jis įvedė sociologijos terminą. Sociologijos mokslą jis siejo su įdėmiu konketaus žmogaus ir jo socialinių santykių tyrinėjimu, pabrėžiant moralinius ir religinius socialinio gyvenimo aspektus.
Conte‘as ragino ne kurti abstrakčias istorijos raidos schemas, o ją tyrinėti pozityviai. Jis teigė, kad Vakarų civilizacija perėjo 3 evoliucijos pakopas:1)teologinę, 2)metafizinę,3)pozityvistinę.Sigmundas FroidasJis ėmė tyrinėti žmogaus seksualumo poveikį žmogaus kūrybai. Kaip filosofas jis yra psichoanalitinės filosofijos pradininkas. Jis sukūrė mokymą apie pasąmonę, apie jos ištakas, specifiškumą ir raiškos formas. Žmogaus psichikos pasaulį jis padalino į 3 komponentus:1)inkstinktyvioji-potraukiai-Id;2)Ego-šių potraukių kontrolė ir derinimas su aplinka;2)Superego-moralės normos ir idealai.Svarbu tai, kad Froidas psichiką suskirstė į 2 dalis: sąmoningą ir pasąmoningą. Sąmoningumas-tiesioginis ir patikimas juslinis suvokimas, bet yra labai stiprių psichikos procesų ir vaizdinių, kurie patys į sąmonę niekada nepatenka, tačiau kaip ir visi kiti vaizdiniai, daro didžiulę įtaką psichikos gyvenimui. Į sąmonę pasąmonės vaizdiniai nepatenka dėl stiprios vidinės jėgos, kurie neleidžia tiems vaizdiniams į ją prasiskverbti. Tai psichoanalizėje vadinama išstumimu. Nesąmoningi reiškiniai taip pat yra 2 rūšių: įmanomi sąmoningai suvokti ir visiškai negalintys patekti į sąmonę.Taigi išoriniai jusliniai suvokimai susiję su sąmone, o vidiniai su pasąmone.Su malonumu susiję jutimai nepriverčia žmogaus veikti, o nemalonumo jutimai primygtinai verčia veikti.Iracionalus arba alogiškas Dionisinis pradas Froido veikaluose yra aiškinamas kaip pirmapradis, visa lemiantis būties ir psichinio gyvenimo principas, prijungiantis savo valiai apoloniškąjį racionalumą.Augustas Conte‘as19a. prancūzų mąstytojas, pozityviosios filosofijos krypties pradininkas ir sociologijos mokslo kūrėjas.Jo kritika buvo nukreipta prieš abstrakčių metafizinio mąstymo principų įsigalėjimą vokiečių filosofijoje. Jis taip pat atmetė nuo Antikos laikų įsigalėjusią mokslų klasifikavimo sistemą. Jo klasifikacijojefizikos mokslai užima žemiausią vietą, antroje-biologijos, aukščiausioje-socialiniai. Taip pat jis atmeta Hegelio pretenzijas į galutinį tiesų pažinimą. Taip pat jis įvedė sociologijos terminą. Sociologijos mokslą jis siejo su įdėmiu konketaus žmogaus ir jo socialinių santykių tyrinėjimu, pabrėžiant moralinius ir religinius socialinio gyvenimo aspektus.
Conte‘as ragino ne kurti abstrakčias istorijos raidos schemas, o ją tyrinėti pozityviai. Jis teigė, kad Vakarų civilizacija perėjo 3 evoliucijos pakopas:1)teologinę, 2)metafizinę,3)pozityvistinę.