Moralės filosofijos atsiradimo prielaidos Moralinės normos egzistuoja šalia teisinių normų/prievartos.Ethos – gyvūnai ar tvartas, lasdieniniai dalykai.Moralės filosofija atsirado Graikijoje. Graikų išradimai: filosofija, moxlas, tragedija. Iki tol, kitose civilizacijose, filosofijos nebuvo. Paprotys ir paprotinė teisė – nereflektuotas tradicijos perėmimas ir jos laikymasis (tox elgesio modelis). Nereflektuotos tradicijos modelis – laikomasi besąlygiškai, jox individas neturi teisės kvestionuoti ar pažeisti šio elgesio modelio. Nėra asmeninio moralės apsisprendimo. Jei kaime nėra spynų ir niekas nevagia, tai dar nereiškė, kad žmonės yra moralūs. Jei nuo vaikystės skiepijama nevogti – nekils pagunda, nebus moralinio apsisprendimo. Toks paprotinis reguliavimas buvo Graikijoje.Pirmoji moralės filosofijos atsiradimo prielaida – filosofija. Talis: pasaulio pradas yra vanduo. Filosofinis mąstymas operuoja principais – visumos matymas, įžvelgiant paprastomis akimis nematomus dalykus. Filosofinis mąstymas – reiškinio ir esmės dvisklaida, t.y. įtarumo nuostata. Talio filosofijos esmė, kad kiekvienas daiktas mums apsireiškia netikru pavidalu, o kaip reiškinys. Jei taip nebūtų, žmonės niekada neapsiriktų. Filosofija tampa grynuoju mąstymu. Grynąjį mąstymą graikai vadina teorija (gr. Mąstantis įsižiūrėjimas). Žmogus turi dvejopas akis: tikrąsias ir vidinę žiurą. Teorija – tai būdas sutelkti visas akis reiškiniui paaiškinti. Interesas nesuderinamas su tikrovės pažinimu, taip atimama galimybė matyti daikto tikrą pavidalą. Nesuinteresuotumas – teorijos pagrindas.Filosofija neturi savo objekto, bet ji leidžia į daiktą žvelgti tam tikru kampu. Tai transcenduojamas mąstymas. Peržiangiantis juslinės patirties ribas (metafizinis mąstymas). Viršpatyriminių pradų analizė – filosofija. Patyrimų sritis sutampa su mokslu, o filosofijos nėra patyrimų ribose. Sąmonė turi kelis režimus – filosofinis ir mokslinis – jų sujungimas filosofinis mąstymas. Modernusis mokslas nėra tikrovės pažinimas, o jos konstravimas (pvz. Genetiniai tyrimai).Dvasia ir siela nėra tas pats. Rilkė: poezija negimsta iš sielos, t.y. iš jausmų (psichinis reiškinys). Bet ne visi tampa poetais. Reiškia poezija gimsta iš dvasios (forma ateina iš kitur).
Filosofija – reflektyviojo mąstymo atmaina, ypatingas mąstymo sugebėjimas atspindintis savo paties vidų.Empirinis ir tikrasis aš. Daiktai ir jų savybės skirstomos į: 1) suvoktos jutimų (rega), 2) primestos mąstymo.Refleksija – sugebėjimas stebėti savo minčių srautą. Filosofija tarsi premonė ugdyti mąstymą (ne galvojimą!)Sofistika lėmė moralės moralės teorijos atsiradimą. Dėl demokratijos atsiradimo įsigali individualumas ir socialinis mobilumas. Individualumas lemia vieno žmogaus mąstymą – moraliniu apsisprendimu. Atsiradusi tragedija rodo, kaip vienas individas gali atsistoti prieš visą pasaulį su savo moraliniu apsisprendimu. Tradicija ir teisė supriešinama su morale. Su demokratija atsirado švietimo poreikis. Liaudies valdžia, kur visi turėtų būti lygūs. Socialinis mobilumas galimas tik demokratijoje – tik ne aristokratijoje. Sofistai pradeda mokyti jaunimą retorikos ir t.t. Sofistai – laisvai plaukiojantys intelektualai. Sofistus vėliau pradėjo persekioti dėl to, kad jie išmokydavo įrodyti bet ką. Jaunimas pradėjo klausinėti politikų, kodėl jie turi ginti Atėnus ir pan… Juos vertino kaip demoralizuojantį gaivalą + jie ėmė pinigus (čia tikriausiai už mokslą).Egzistuoja 3 galio šaltiniai: 1) politinė galia, 2) žinios, 3) pinigai.