KTU pirmo kurso pirmo semestro pirmo kolio konspektas

Iki filosofinis(mitinis) mąstymas
Mitas – tai pasakojimas, kurio kulūra paaiškina ar suvokia kokį nors realybės ar gamtos aspektą.
Primityvūs mitai pasakoja apie: gyvenima ir mirtį, žmones ir dievus, gėrį ir blogį.
Šiuolaikiniai mitai pasakoja apie: vyriškumą ir moteriškumą, šeimą, karjerą, mokslą.
Mitas pateikia atsakymus į labiausiai žmogų dominančius klausimus apie: jo paskirtį ir lemtį, pasaulio prigimtį ir tvarką. Įprastai mitinio pasaulio aiškinimo užtenka.
Filosofijos atsiradimas iš(šalia)mitologijos
Apie VIIa. Pr. Kr. Sen.Graikijoje greta mitologinio atsiranda teorinis pasaulio aiškinimo būdas pavadintas filosofija. Pirmas filosofas Talis iš Mileto(624-546m.pr.Kr.) Manė, kad pirmasis viisa ko pradas yra vanduo.
Mito ir teorijos skirtumai
Mitas – Dievai ir herojai; Poetiniai įvaizdžiai; Laisvas pasakojimas;Tradicija ir tikėjimas
Teorija – Stichijos, beasmenės jėgos; Tikslios sąvokos; Logiški teiginiai; Proto argumentai
Mitoginis mąstymas niekur nedingsta – atsirasdama filosfija kovoja su mitologija, o sustikprėjusi – ja naudojasi.
Filosofija ir kultūra
Kultūra – tai žmogui reikšmingų ir reiškiančių simbolių visuma.
Kuturą apima: žmogaus padarytus daiktus( knygos, įrankiai, statiniai,.) Santykius tarp žmonių( religija, kalba, politika, tradicijos, moralė,.)
Filosofijos ir kultūros santykis
Kultūra ir simbolinių reikšmių paviršius, po kuriuo driekiasi nesukultūrinama ir nesužmoginama svetimybė, chaosas.
Filosofija – kultūros reiškinys, tačiau sttengiasi ardyti kultūrinius simbolius ir atskleisti kultūros iliuziškumą.
Kultūra integruojantis pradas yra pasaulėžiūra.
Pasaulėžiūra – tai pažiūrų į pasaulį ir žmogaus vietą jame sistema.
Su šiomis pažiūromis glaudžiai susiję žmonių : Principai, įsitikinimai, idealai, vertybinė orientacija.
Pasaulėžiūros reikšmė.Žmogus negali gyventi be pasaulėžiūros. Žmonės išvis gali nežinoti, kas yr

ra pasaulėžiūra, bet iš jų elgsenos galima spręsti, kokia ji yra.
Filosofijos ir pasaulėžiūros santykis.
Bet kokia filosofija yra pasaulėžiūra tačiau bet kokia pasaulėžiūra nebūtinai yra filosofija.
Sąvoka pasaulėžiūra yra platesnė už sąvoką filosofija, tai reiškia, kad pirmoji apima antrąją.
Filosofija ir ideologija
Ideologijos apibrėžimai 1.Įsitikinimų sistema, būdinga tam tikrai klasei ar grupei. 2.Iliuzinių tikėjimų sistema 3.Bendras reikšmių ir idėjų kūrimo procesas
Filosofijos požiūris į ideologiją
Filosofija:1.atskleidžia ideologijoje slypinčias prasmes, 2.demaskuoja ideologijos poveikį žmogaus mąstymui.
Filosofijos požiūriu:1.Bet koks žinojimas laikomas ideologišku tokiu mastu, kokiu jis sąlygotas visuomenės ir kultūros. 2.Pasaulėžiūra plačiąja prasme dažnai vadinama tiesiog ideologija.
Filosofija ir religija
Religijos apibrėžimas
Religija – apibrėžtas t.y. konkretus ir realus santykis tarp žmogaus ir galutinio prasmės pagrindo ( Dievo, Absoliuto, šventybės ir kt.).
Religinis tikėjimas – egzistencinis saitas, jungiantis su prasmės pagrindu.
Tikėjimas – Dievo malonė, dovana.
Filosofijos ir religijos saantykis
Dažnai religijos ir filosofijos santykis suvokiamas kaip tikėjimo ir žinojimo santykis, kuris gali būti nagrinėjamas 4 aspektais: 1.Religija ir filosofija neturi nieko bendra.Kiekviena sritis turi savo tiesą ir savas problemas. Jos yra visiškai atsietos viena nuo kitos; 2.Religija ir filosofija prieštarauja viena kitai.Čia esama dviejų galimybių:
Religija contra filosofija: tikėjimas įsitvirtina kaip proto priešybė ir atmeta filosofiją. Pvz: Tertulianas(160-220): „Credo quia absurdum“ ( Tikiu, nes tai nesąmonė).
Filosofija contra religija:filosofija bando demaskuoti religiją kaip prieštaraujantį protui dalyką. Laikomasi tokių požiūrių: Kritijas(460m.pr.Kr.): žmogus sumanė religiją; F.
.Nietzsche(1844-1900): Dievo mirtis įgalina antžmogį; S.Freudas(1856-1939): religija kaip santykis tarp Ego ir Super-Ego yra vaiko ir tėvo santykio projekcija. 3.Religija ir filosofija sudaro vienovę.Čia vėl esama dviejų galimybių:
Iš religijos pusės: čia turima omeny visų pirmą ta krikščioniškoji filosofija, kurią išreiškia principas: Tikiu, kad suprasčiau ( Augustinas). Tik tikėjimas įgalina tikrą filosofiją.
Iš filosofijos pusės: filosofija bando redukuoti religiją į filosofiją ir pagrįsti ją grindžiamu mokslu. Rezultatas yra „religija tik proto ribose“(Kantas) arba „filosofinis tikėjimas“ (K.Jaspersas). 4.Religija ir filosofija yra skirtingos, tačiau viena su kita susijusios prasmių plotmės.
Ši samprata priklauso Tomui Akviniečiui(1225-1274). Čia teigiama: jei judesys kyla iš prasmės pagrindo, tai jis suponuoja žmogų ir jo protą kaip adresatą. Be to, (sukurtas) žmogaus protas ir (iš prasmės pagrindo kylantis) Apreiškimas negali vienas kitam prieštarauti, nes abiejų kilmė yra ta pati. Taigi Apreiškimas(religija) suponuoja, kad žmogui visuomet(iš prigimties) yra iškilusi egzistencijos nuskaidrinimo, orientavimosi pasaulyje ir transcendencijos problema, kurią turi sklaidyti filosofija, kaip protu besiremiantis mokslas.
Filosofija ir mokslas
Mokslas ir filosofija sutampa
Filosofija ir mokslas sutampa savo kilme ir istorija.
Pirmieji Vakarų mąstytojai – Talis, Anaksimenas, Anaksimandras ir kt. – buvo ir pirmieji mokslininkai.
Antikoje filosofija buvo tapatinama su visomis teorinėmis žiniomis apie pasaulį ir žmogų.
Filosofija buvo savotiškas universalus visaapimantis teorinis mokslas.
Filosofija ir mokslas – skiriasi
Naujaisiais laikais(XVII-XVIII a) mokslo ir filosofijos keliai galutinai iš
šsiskiria.
Mokslas suprantamas kaip matematinė-eksperimentinė gamtotyra.
Gamta kaip objektas priešpastatoma žmogui kaip pažįstančiam subjektui.
Svarbiausias mokslo tikslas – užvaldyti gamtą visuomenės labui. Fr.Bacon(1561 – 1626) – žinios yra jėga.
Pažinimo kryptis
Empirizmas: Juslės, Indukcija – teiginio išvedimas iš kitų, mažiau bendrų už jį; Racionalizmas protas, Dedukcija – samprotavimo būdas, kai iš bendro teiginio ir kitų teiginių išvedamas tiek pat ar mažiau bendras teiginys.
Scientizmas
XIXa. Įsivyrauja nuomonė, kad filosofija turi užleisti vietą mokslams.
Vienintelis tikras pažinimas – mokslinis.
Filosofija – mokslo priedas, neturintis avarankiško turinio.
Pozityvizmas – filosofinė mąstysena, kuri remiasi tik empiriniu pažinimu.
Antiscientizmas
Antiscientizmas teigia, kad filosifiją reikia griežtai atskirti nuo specialiųjų mokslų.
Filosofija nėra empirinis mokslas.
Ji klausia apie empirinės tikrovės kaip visumos galimybės sąlygas.
Mokslininkui rūpi, kaip tikrovė reiškiasi, t.y. kaip kūnai juda, kaip atsiranda gyvybė pan.
Filosofijai rūpi dalykų esmė, tuo tarpu nėra ir negali būti esmių mokslo.
Mokslo ir filosofijos skirtumai
Mokslas siekia tiriamą objektą įstatyti jį į dirbtinai sukurtas sąlygas ir taip atskleisti vis naujas nenatūralias savybes, kurių jis pats savaime neturi.
Filosofija nukreipia į vientisą žmogaus, daikto ir pasaulio vaizdą. Daiktai apmąstomi tokie, kokie jie yra patys savaime, neįstatyti į dirbtinai sukurtas sąlygas.
Mokslas siekia paaiškinti visus pasaulio reiškinius.
Filosofija abejoja bet kokio, taip pat ir mokslinio, pasaulio aiškinimo pretenzija į absoliučią tiesą ir dominavimą.
Mokslo struktūra
Tikslieji(kur galimi išmatavimai)
Humanitariniai( tikrovė vienaip ar kitaip susijusi su žmogumi).
Realieji mokslai – tyrinėja realią(empirinę) tikrovės dalį.
Gamtos mokslai ( pvz. Fizika, chemija, astronomija, te
eorinė medicina, biologija)
Kultūros mokslai. Dvasios mokslai(pvz. Istorija, menotyra, religotyra, kalbotyra). Socialiniai ir ūkio veiklos moksl.
Formalieji mokslai – tyrinėja abstrakcijas, t.y. dalykus, neturinčius empiriškai fiksuoto daiktinio atitikmens.(pvz,. Formalioji logika, matematika, struktūrų teorija
Filosofijos klausimai.
Filosofijos suskirstymas
Teorinė filosofija
Ontologija – filosofinė būties teorija, nagrinėjanti pačias bendriausias, visuotinės būties problemas.
Gnoseologija – arba pažinimo teorija aiškina pažinimo ir žinojimo prigimties klausimus.
Filosofinė antropologija nagrinėja bendriausius ir esminius klausimus apie žmogų.
Religijos filosofija – filosofinis mokymas apie dievą.
Filosofijos suskirstymas
Praktinė filosofija(=mokymas apie žmogaus elgesį ir kūrybinę veiklą)
Etika – filosofijos dalis, tirianti moralinių vertybių, principų bei žmonių elgesio normų taikymo galimybes.
Politinė filosofija nagrinėja valstybės valdymo būdus ir principus.
Socialinė filosofija nagrinėja klausimus apie visuomenės raidą ir funkcionavimą, visuomeninį gyvenimą.
Estetika nagrinėja grožį, meną, išgyvenimus, susijusius su grožiu.
I.Kanto(1724-1804)klausimai: 1.Ką as galiu žinoti?(metafizika) 2. Ką aš privalau daryti?(moralė) 3.Ko aš gali tikėtis?(religija)4.Kas yra žmogus?(antropologija).

Leave a Comment