Kalbos ir tikrovės santykis L.Wittgensteino filosofijoje

Turinys

1.Įvadas..............................3
2.Dėstymas.............................4-13
1. Filososfijos įvadas..............................4

2. Wittgensteino požiūris į logiką, metafiziką, gamtos mokslus................5

3.„Tractatus logico — philosophicus“............................7

3.Išvados..............................11

4. Literatūra..............................12

Įvadas

Filosofija — mokslas apie bendriausius, universaliausius principus ir dėsningumus, instrumentarijus kitiems mokslams, visų pirma humanitariniams.
Filosofijos problematika apima tokius klausimus kaip kas yra būtis ir tiesa (metafizika ir logika), gėris ir moralumas (moralė), žinojimas, tiesa bei grožis (estetika).

L. Wittgensteinas gimė 1889 m. (tais pačiais metais kaip ir žymus filosofas, jo kolega M. Heideggeris bei tautietis A. Hitleris) pramonininko šeimoje. Šeimos genealogijoje buvo ir žydų, bet Ludwigo tėvas – evangelikas, o motina Leopoldina ir vėliau visi vaaikai pakrikštyti Romos katalikų bažnyčioje. Ši puikiai asimiliavusi šeima aktyviai dalyvavo imperijos kultūriniame gyvenime. Keletas iš septynių Ludwigo brolių ir seserų buvo apdovanoti nepaprastais muzikiniais gabumais. Paulas Wittgensteinas per Pirmąjį pasaulinį karą netgi netekęs rankos garsėjo kaip žymus pianistas. Mokykloje Ludwigas nepasižymėjo itin gerais mokymosi rezultatais. Jo gabumai, dideliam tėvo džiaugsmui, atrodė, glūdėjo technikos srityje

Parasė knygas: „Loginis filosofinis veikalas“, „Ankstyvieji Ludwigo Wittgensteino ieškojimai“, „Tractatus Logicus“.
Knygos apie Wittgensteina: „Wittgensteinas Vienoje“, „Witgensteino Viena“, „Witgensteinas Vienoje:biografinė kelionė po miestą ir jo i“.

Filosofijos įvadas

Analitinė fiilosofija — XX amžius.Jos centrai buvo Viena ir Cambridge. Maždaug nuo 1960 metu jos reikšmė ėmė augti Europoje.Analitineje filosofijoje yra keturios svarbiausios pozicijos:ankstyvasis Wittgensteinas, Vienos ratelio nepozityvumas, kritinis racionalizmas, vėlyvasis Wittgensteinas.

Ankstyvasis Wittgensteinas
Austras L.Wittgensteinas (1881-1951) yra vienas žmiausių dabarties filosofų. Gimė 1889m. Vienoje, mirė 19

951m. Cambridge. Pirmuoju savo kūrybos periodu davė stiprų impulsa neopozityvumui atsirasti(Vienos raitelis).
Antruoju,orientuotu į lingvistiką, sukūrė, be kita ko, ir kalbos žaidimų teoriją.
Jo ankstyvuosius darbus iš esmes sąlygojo formalios logikos raida , prasidėjusi apie 1850 metus ir pasiekusi auksciausią tašką darbe “Principia mathematica„. L.Wittgensteinas remiasi b.Russello loginiu atomizmu. Ši teorija teigia, kad pasaulis yra “faktų, o ne daiktų visuma„. Logika nagrinėja dalykų padėties galimybę. Visas poažinimas yra atspindėjimas. Pažinimas galimas yra dėl to, kad ir tikrovės forma, ir atspindėjimo forma yra loginės prigimties.
Vienos ratelio nepozityvumas
Ncopozityvistai yra loginiai empiristai. Be to, jie yra radikalūs scientistai. Mokslo etalonu jie laiko tiksliuosius gamtos mokslus. Visi kiti mokslai tikslaus gamtos mokslo metodo pagalba turi būti paversti vieninteliu vieningu mokslu. Neopozityvistų pagrindinis reikalavimas yra: pertvarkyli mokslų sistemą taaip, kad joje liktų tik du elementai:
• Empiriniai elementarūs potyriai
• Jų formalūs loginiai ryšiai

Neopozityvistai dėl scientistinių pažiūrų vadinami moksliniais filosofais.Jie daug nusipelnė formalių loginių tyrinėjimų bei metodologijos ir mokslo teorijos srityse.

Wittgensteino požiūris į logiką, metafiziką, gamtos mokslus

Metafiziką kritikavo vėlesnio, palyginus su kontiskuoju, pozityvizmo atmainos — loginio pozityvizmo — atstovai. Loginio pozityvizmo filosofinei tradicijai formuotis lemiamos įtakos turėjo Ludvigo Wittgensteino veikla, pirmiausia ankstyvasis jo filosofinis veikalas ,,Tractatus logico—philosophicus”. Šiame darbe Wittgensteinas dėsto savitą poziurį nc tik į tikrovės strukturą bei funkcionavimą, bet ir į jos prigimtį, todėl Traktate iš

šdėstytą požiūrį drąsiai galima laikyti ontologiniu. Jeigu senoji, aristoteline metafizika tarė, kad pasaulio pagrindas yra daiktai ir juose glūdinti esmė, tai Wittgensteinui pasaulis, kurį jis supranta kaip visa tai, kas vyksta, yra faktų, o ne daiktų visuma.
Traktate Wittgensteinas aiškina, kad loginis faktų vaizdas yra mintis, o mintis yra prasmingas teiginys. Teiginys rodo savo prasmę, atskleisdamas, kokia yra dalykų padėtis, jeigu jis yra teisingas. Taigi faktas, vaizdas, mintis ir teiginys turi tą pacią, visiems bendrą Ioginę atvaizdavimo formą. Todėl logikoje negalima pasakyti: štai tas ir tas yra pasaulyje,o to nėra. Logika nėra jokia teorija, o pasaulio atspindys.
Tuo tarpu aristotelineje tradicijoje logika nebuvo laikoma grynai tautologiška. Juk pagrindiniai logikos dėsniai — tapatumo, prieštaravimo, trečiojo negalimo ir pan. – yra visų pirma pagrindiniai būties dėsniai, o kaip būties dėsniai jie negali buti tautologiški.
Wittgensteino ontologijos ypatumas nulemia ir filosofinių tyrimų kryptį bei sudaro prielaidas tradicinei metafizikai vertinti.
Tradicine metafizika kaip teorija, peržengianti patyrimą, transcendentavimo aktu pakylanti iki visuotiniausių būties ypatybių tyrimo ir pan., anot Wittgensteino, yra neprasminga.

Tuo tarpu aristotelinėje tradicijoje logika nebuvo laikoma grynai tautologiška. Juk pagrindiniai logikos dėsniai — tapatumo, prieštaravimo, trečiojo negalimo ir pan. – yra visų pirma pagrindiniai būties dėsniai, o kaip buties dėsniai jie negali būti tautologiški.
Wittgensteino ontologinės pažiūros verčta kitaip negu įprasta traktuoti ir ga

amtos mokslus. Tradiciškai suprantamas gamtos mokslas siekia atskleisti gamtos dėsnius, išaiškinti, kaip sudaryta ir kaip funkcionuoja tikrovė. Tai mokslas atlieka kurdamas nevienodo bendrumo tikrovės modelius, formuluodamas modelio ir tikroves funkcionavimo dėsningumus kaip mokslinės hipotezės statusą turinčius gamtos dėsnius.
Be to, is Wittgensteino ontologines koncepcijos plaukia išvada, kad iš elementaraus teiginio negali būti išvestas joks kitas (5.134). Jokiu budu negalima iš vienos dalykų padėties daryti išvadą, kad yra kita, visiškai skirtinga dalykų padėtis (5.135). Ateities įvykių negalime išvesti iš dabarties įvykių. Tikėjimas priežastiniu ryšiu yra prietaras (5.1361). Anot Wittgensteino, yra tik loginis būtinumas: ,,Nėra būtina, kad viena turetų nutikti dėl to, jog yra nutikę kita. Yra tik loginis būtinumas (6.37). Viso modernaus pasaulėvaizdžio pamatą sudaro iliuzija, kad vadinamieji gamtos dėsniai yra gamtos reiškinių aiškinimas (6.371). Iš tikrųjų, anot Wittgensteino, yra tik loginis būtinumas ir loginis negalimumas.

Gamtos mokslas, Wittgensteino supratimu, egzistuoja lyg koordinatinis tinklelis, suteikiantis pasaulio aprašymui vieningą formą.
Taigi, jo nuomone, mokslo teorijos yra konvencijos, o gamtos mokslo turinys yra vien faktinis. Žinoma, ir vitgensteiniškos ontologijos sąlygota mokslo samprata leidžia interpretuoti kai kurias mokslo plėtros ar mokslo funkcionavimo problemas, tačiau perspektyvesne, matyt, reiketų laikyti įprastineę gamtamokslinės teorijos sampratą, pirmiausia tą, kurios laikėsi mokslo kurėjai.
Supratimas, kad filosofija ir žinoma, metafizika yra kalbinė painiava, atsiradusi pažeidus loginę sintaksę, būdinga ir vė

ėlyvajam — ,,Filosofinių tyrinėjimų” Wittgensteinui. Pasak jo, ,,filosofinės problemos atsiranda tada, kai kalba atostogauja” (zr.38). ,,Filosofiniuose tyrinėjimuose” Wittgensteinas atsisako ,,atominių faktų” ir juos išreiškiančių teiginių pirmumo koncepcijos. Tyrinėjimuose tvirtinama, kad tokių pirminiq elementų nėra.,,. Žodžio reikšmė yra jo vartojimas kalboje” (zr.43). Ne teiginys, o kalbos žaidimas, kontekstinė visuma, leidžia suprasti žodžius.
Atsisakydamas ,,pirminių elementų” ir tardamas, kad žodžio reiksmė atsiskleidžia jo vartojime, o atsietai nuo kalbos žaidimo nėra jokių pavadinimų, Wittgensteinas is viso atsisako kurti ontologiją, jos statusą perleisdamas kasdieninei kalbai. Iš tikrųjų, ontologija neįmanoma be pradmens – ar tai butų idėjos, ar elementai, ar daiktai bei individai ar esmės.

Tractatus logico — philosophicus

Kokia L. Wittgensteino analizės eiga? Pirmieji „Traktato“ sakiniai jau iš karto pateikia keletą esminių atsakymų, bet drauge ir sutrikdo. „1 Pasaulis yra visa, kas yra (was der Fall ist). 1.1 Pasaulis yra faktų, ne daiktų visuma. 1.2 Pasaulis dalijasi į faktus. 2 Tai, kas yra faktas, yra atominių faktų buvimas.

1. Pasaulis yra visa, kas yra (was der Fall ist),

1.1 Pasaulis yra faktų, o ne daiktų visuma.

1.11 Pasaulis yra determinuotas faktų ir to, kad

jie yra visi faktai.

1.2 Pasaulis dalijasi i faktus.

1.21 Kas nors gali buli arba nebuti, o visa kita likti las pats.
2. Tai, kas yra, faktas, yra atominių faktų (Sach-verhalten, atomic facts) buvimas (Bestehen, existence).

2.012 Logikoje nėra nieko atsitiklinio: jei daiktas

gali pasitaikyti atominiame fakte, tuomet atominio fakto

galimybė jau turi būti iš anksto nulemla.

2.11Daiktas yra savarankiškas tiek, kiek jis gali
pasitaikyti visomis galimomis aplinkybėmis, tačiau ši
savarankiškumo forma yra sąsajos su atominiu faktu
forma, nesavarankiškumo forma.

2.111Ji yra forma ir turinys.

2.0251 Erdvė, laikas ir spalva (spalvotumas) yra obijektų formos.

3.251 Sakinys išreiškia tai, ką jis isreiškia tarp tik-

rų aiskiai nurodomų budu: sakinys yra artikuliuotas.

3.26Vardas toliau neskaidomas jokiu apibrėžimu:

jis yra proženklis (Urzeichen, primitive sign).

4. Mintis yra prasmingas sakinys.

4.1. Sakiniųi visuma yra kalba.

4.2.Žmogus sugeba konstruoti kalbas, kuriomis ga

li buti išreikšta kiekviena prasmė, neturedamas supra-

timo apie tai, kaip ir ka reiškia kiekvienas žodis.—

Taip pat, kaip kalbama nežinant, kaip susidaro atskiri

garsai.

4.31 Teisingumo galimybės galime pavaizduoti kokio pobūdžio schlemomis (,,T” reiškia ,,teisinga”, ,,K “ — ,,klaidinga”. ,,T” ir ,,K” eiles po elementariųjų sakinių eilėmis žymi — lengvai suprantama simbolika — jų teisingumo galimybes):
T+T=T
K+T=T
T+K=T K+K=T
T+T=K K+T=K
K+K=K T+K=K

5.01.Elementarieji sakiniai yra sakinio teisingumo

argumentai.

5.5 Kiekviena teisingumo funkcija yra operacijos

( – —–T) (|.....) nuoseklaus taikymo elementariesiems sakiniams rezultatas.

5.5422 Suvokti (wahrnehmen, perceive) kompleksą

reiškia suvokti, kad jo sudedamosios dalys yra susijusios

viena su kita tam tikru būdu.

Tai galbut paaiskina, kad figūrą

galima matyti kaip kubą dviem būdais; taip pat galima matyti ir visus panašius reiškinius, nes is tikrųjų matome du skirtingus faktus.

(Jei is pradžių pažiūriu į kampą a ir tik probėgšmais į b, tuomet a atrodo esąs priekyje; ir atvirkščiai.)

5.55 Dabar turime a priori atsakyti į klausimą apie visas galimas elementariųjų sakinių formas.

Elementarųjįi sakinį sudaro vardai. Kadangi negalimne nurodyti skirtingas reikšmes turinčių vardų skaičiaus, tai negalime nurodyti ir elementaraus sakinio sandaros

6. Bendroji teisingumo funkcijos forma: [p, |, N(|)]. Tai yra bendroji sakinio forma.

6.1. Ji sako ne ka. kita, o tai, kad kiekvienas sa-

kinys yra nuoseklaus operacijos N’ (I) taikymo elc-

mentariesiems sakiniams rezultatas.

6.2. Jei duota bendroji forma to budo, kuriuo su-

darytas sakinys, tuomet kartu duota ir bendroji forma

budo, kuriuo is vieno sakinio tarn tikra operacija gali

buti sudarytas kitas.

7 .Apie ka. negalima kalbeti, apie tai reikia tyleti

Išvados

Kuo gi L. Wittgensteino „Traktatas“ buvo toks naujas ir maištingas? Šiame veikale pirmą kartą filosofijos analizės objektu tampa kalba, tiksliau, kalbos analizė. Pradinis L. Wittgensteino klausimas: ką gali išreikšti kalba ir ko ne? Ką galima pasakyti žodžiais ir ko negalima? Koks yra kalbos santykis su pasauliu? L. Wittgensteino nuomone, filosofijos tikslas – „loginis minčių nuskaidrinimas“ (4.112 tezė). Filosofijos rezultatas – „sakinių aiškinimas“ (ten pat). Tad filosofiją jis sulygina su „kalbos kritika“ (4.0031). Besidomintiems šiuo mokslu aiškumo idealizavimas primins R. Descartes’ą, reikalavusį „aiškaus ir akivaizdaus“ suvokimo. Tačiau prancūzui šis aiškumas buvo priemonė pasiekti patikimą pažinimą, o Wittgensteinui jis yra beveik savitikslis – viską išsiaiškinus, problemos išsisprendžia savaime.

Literatūra

A.Anzenbacher „Filosofijos įvadas“
A.Plėšnys „Metafizikos reikšmė gamtos plėtrai“
L.Wittgensteinus „Tractatus logico—philosophicus“

Leave a Comment