KOLPINGO KOLEGIJA
TEISĖS SPECIALYBĖ
KAIP APIPLĖŠIA ŽMONIJĄ KLAIDINGOS NUOMONĖS UŽGNIAUŽIMAS?
Filosofijos referatas
Kaunas, 2002
II
DĖSTYMAS
Įvadas
Iš istorijos šaltinių mes žinome, kad vykdavo religijų karai. Dabar,dar daugiau prisikūrė įvairiausių tikėjimų ir tuo pačiu neigiamų tikėjimųžmonės traukenčius į blogį pvz. „Šetono biblija“. Suklaidindami žmodausnuomonę taip įtraukia į savo tikėjimą. Remdamasi J. S. Millio knyga, savoreferate noriu pasakyti, tai kad, reikia artimiau susipažinti supriešininko argumentais. Kad mūsų klaidingos nuomonės nesuklaidintu. Turimežinoti ir kuo skirasi inteliaktualinė kultūra ir inteliaktualinė laisvė.
Kam teiktina pirmenybė ugdant protą?
Medicinos mokslo įrodyta, kad vaiko smegenų ląstelės yra elastingesnėsir vaikas greičiau įsisavina žodžius, reiškinius, garsus, greičiau išmokstagroti muzikiniais instrumentais ir t.t. Bet suaugusių žmonių gyvenime yrakur kas sudėtingiau. Remiantis filosofijos ir mokslo pasiekimo teiginiais.Proto ugdymui pirmenybė skiriama tiksliesiams mokslams kaip matematikai,fizikai tuo pačiu ir filosofijai. Mokydamiesi kokią fizikos formulę areilėraštį mes ją išmokstame, kaip liaudiškai sakoma „atmintinai“, o jąišmokus mums neduoda ramybės ją išsiaiškinti, taip yra ugdomas protas. J.S.Millis sako, kad: „besimokantys geometrijos žmonės ne tiesiog įsimenateoremas, bet jas supranta ir išmoksta kaip ir jų įrodymus; būtų absurdassakyti, kad jie lieka neišmaną geometrijos tiesų pagrindų, jei niekadanėra girdėję jas neigiant ar mėginant įrodyti jų klaidingumą“. Tokiu būduyra gilesnis mąstymas ir tuo pačiu ugdomas protas. Žmogus ugdydamas protąpirmenybę skiria savo pažiurų išsiaiškinimui, įvykių, situacijų analizei.
III
Kodėl būtina žinoti priešininko argumentus?
Priešininko argumentus būtina žinoti tam, kad rastume tiesą, galėtumesurasti ir pašalinti kliūtis. Kad geriau suprastume priešininką reikia
gerai žinoti jo argumentus. Nepakanka išgirsti priešininko argumentus iš jomokytojų, atstovų, bet norint geriau žinoti priešininko argumentus reikiaišgirsti iš kitų asmenų. Reikia išgirsti iš tų asmenų, kurie priešininkupasitiki, jį palaiko ir gerai pažįsta. Aš, manau, kad priešininkoargumentus reikia žinoti, tam, kad geriau suprastume ir artimiau pažintumepriešininką, kad įsijaustume jo vaidmenyje, ir tuo, kad galėtume įvertintipriešininką teisingai. J. S. Millis teigia „Tas kuris žino tik savuosiusargumentus, žino mažai“. Tai šventi žodžiai kuriems aš pritariu ir noriu pridurti sena liaudiespatarle „Protingas mokosi iš svetimų klaidų, o kvailas išsavų“. Kuo daugiauišanalizuosime, atidžiai išklausysime priešininką, tuo geriau jį suprasime,ir sugebėsime įvertinti save.Kodėl su priešininko argumentais J. S. Millis pataria susipažinti išpirmųjų šaltinių?. Ar galime patikėti priešininko argumentų paneigimąspecialistams?. Kaip šią problemą sprendžia katalikų bažnyčia?.
Kaip ir J. S. Millis pataria susipažinti iš pirmųjų šaltinių su priešininkoargumentais, kad geriau suprastume abiejų pusių argumentus ir įvertintumeteisingai. Priešininkų argumentų paneigimą galime patikėti specialistams,nes specialistai į iškeltus klausymus gali atsakyti arba jau yra atsakę.Katalikų Bažnyčia šią problemą sprendžia savitai. Ji aiškiai atskiria tuos,kuriems galima leisti priimti jos doktrinos remiantis įsitikinimu, nuo tųkurie privalo jas pripažinti patikėdami. Autorius teigia, kad dvasininkaisgalima pasitikėti ir jie visapusiškai susipažįsta su priešininkoargumentais. Bet yra skirtumas tarp dvasininkų ir likusių žmonių, kaddvasininkas pasilieka teisę priešininko argumentus nutylėti likusiemsžmonėms.
IV
Kuo skiriasi inteliaktualinė laisvė ir inteliaktualinė kultūra? Kasatsitinka etinėms arba religinėms pažiūroms, kai jos tampa neginčijamadoktrina?
Šitokiu būdu daugiau įgyjama inteliaktualinės kultūros. Įgyjant
inteliaktualinę kultūrą, žmogus įgyja inteliaktualinį pranašumą. Asmenybėneturėdama inteliaktualinės kultūros niekada nesukurs liberalaus ir platausproto. Inteliaktualinę kūrybą (pvz. Katalikų tikėjime ŠV. Raštas) skaitomokyti ir nemokyti žmonės. Taigi, didelio skirtumo nematome tarpinteliaktualinės kūrybos ir inteliaktualinės laisvės. Šie inteliaktualaiparodo religinių tikėjimų ir etinių doktrinų patirtis. Tarp etinių irreliginių pažiūrų, įsivyrauja neginčijama doktrina. Doktrina, išlaiko savopozicijas ir toliau ji neplinta. Ji įsitvirtina pripažįstamų pažiūrosatskalų ir segmentų. Tokios doktrinos laikosi tie, kurie yra paveldėję.Kokiu pavyzdžiu J. S. Millis iliustruoja šią transformaciją?
Stipresnis ir silpnesnis tikėjimas kovoja už savo egzistenciją. Taipkovodami jie supranta ir žino kuo skiriasi jų tikėjimas nuo kitų doktrinų.Tikėjimo periode, nemažai žmonių permąsto pamatinius tikėjimo principus.Taip žmonių charakteris patiria visą poveikį. Kai jis tampa paveldėtutikėjimu, jį reikia pripažinti pasyviai, tuomet žmogus neeikvoja energijosklausimams, kuriuos jam iškelia tikėjimas. Tada žmogus užmiršta šį tikėjimąarba apatiškai jam pritaria. Taip apibūdina J. S. Millis doktrinosegzistavimą.
V Kodėl puolamų religinių sektų doktrinos yra gyvybingesnės?
Dauguma tikinčiųjų laikosi krikščionybės doktrinos, bet kitų sektųdoktrinos yra gyvybingesnės. Krikščioniškame tikėjime kaip ir dauguma kitossektos vadovaujasi Naujojo Testamento įsakymais. Paimkime pavyzdįkrikščionišką tikėjimą. Krikščionys gerbia savo tikėjimą, bet ištikrųjų jieremiasi juo. Pavyzdžiui ŠV. Raštas krikščionis moko, kad vargdieniai yrapalaiminti (kenčiančiam dangus). Jame yra aiškinama, kad turi mylėtikiekvieną artimą, taip kaip save. Tai yra, kad krikščionio pareiga padėtivargstančiam, priglausti elgetą, lankyti ligonį, ištroškusį pagirdyti irt.t. Besivadovaujantį tokiomis nuolankiomis ir geranoriškomis nuostatomis
priešininkui lengviau užsipulti. Tuo tarpu priešininkai pradeda paneigtižmonių elgesį, kad žmogus turi elgtis kitomis nuostatomis (priešininkųįstatymais). Priešininkai mano kad tai kvaila padėti vargšui, jų aiškinimureikia daugiau rūpintis savimi. Krikščionių, tikėjimas remiasi jausmais, opriešininkų sklinda bejausmis tikėjimas ir daugiau remiasi dalykais , irtaip priverčia suvokti protu tuos dalykus. Todėl, noriu išreikšti savonuomonę, tai, kad krikščionių tikėjimas yra kilniausias.Ar tobulėjant žmonijai nuomonių įvairovė mažės?
Tobulėjant žmonijai nuomonių įvairovė didės. Mano manymu visų pirmames turime išmokti aiškinti tiesą ir ginti nuo priešininkų. Paprastastikintis žmogus turi ne tik žinoti išorinius tikėjimo dalykus, betišsiaiškinti jos vidų ir susidaryti savo nuomone, kad nenuklystų įpriešininko pusę. Neturi abejoti savo tikėjimu. O šiuo metu yra žmonių,kurių tikėjimas yra paveldimas ir jie nesistengia įsigilinti jo esmę. Manosupratimu yra mūsų mokytojų kaltė. Lietuva „Marijos žemė“ yra dešimt metųnepriklausoma ir mokytojai mažai skelbia „Dievo žodį“, ko nebuvo galima taidaryti TSRS laikais. Gal mokytojai bijo taip elgtis. Aš, manau, todėl tiekdaug prisikūrė priešininkų (neigiamų), kurie patraukia į blogąją pusę irLietuvoje savižudžių skaičius didėja. Ir žmonių nuomonių įvairovė didėja.
VI
Kaip veikia protą būtinybė aiškinti tiesą ir ginti ją nuopriešininkų? Kaip ir kur šis poveikis būdavo panaudojamas pedagogiškai? Viduramžiais mokykliniais disputais buvo siekiama, kad mokinyssuprastų savo paties požiūrį, kad mokinys galėtų sutvirtinti vieno irpaneigti kito požiūrio pagrindą. Panašiai aiškino ir Sokrato dialektika.Sokrato dialektika buvo negatyvi filosofijos ir gyvenimo klausymųsvarstymui. Šie disputai turėjo trūkumų, tai kad šaltinis buvo autoritetas,
o ne protas. Besilavindamas asmuo, kuris žinias gauna iš knygų ar savomokytojų, nevisada išklauso abiejų pusių. Taigi, mąstytojai ir tienevisada žino abi puses. J. S. Millis: „Ir kol žmonės nebus vėl sistemingaimokomi, visose mąstymo srityse, išskyrus matematinį ir fizikinį mąstymą,bus mažai didelių mąstytojų ir žemas bendras intelekto lygis“. Aš prisimenuTSRS mokytojų mokymo lygį, kad mus vertė mokytis apie komunizmą (kaipgeometrijos teoremą), nors to visai nenorėjome, tokiu lygiu mąstytojaisnegalėjome būti. Dabar yra kitas, aukštesnis lygis, kada mes galime mokytisir mąstyti.. Visa posovietinė visuomenė yra apiplėšta dvasiškai irinteliaktualiai, kada visos kitos nuomonės buvo paskelbtos klaidingomis iružgniaužiamos. To rezultatai. Žlugus TSRS ir joje galiojusiai moksliniokomunizmo, dialektinio istorinio materializmo primityviąjai ideologijaižlugo buldozerinis ateizmas, ir atsirado dvasinis vakumas. Noriu pabrėžtikeletą pastebėjimų ir laisvės proveržių: 1. Apmaudu pirmuose bažnyčių suoluose matyti buvusias komunizmosistemos aktyvistes, buvusias mokytojas, kurios praeityje gaudė į bažnyčiąeinančius vaikus. Mano mama ir tetos visą laiką buvo praktikuojančioskatalikės. Jos tvirtina, kad joms geriausiu atveju tenka atsisėsti perpamaldas trečioje, ketvirtoje eilėje, nes pimosios būna užimtos buvusiųaktyvisčių, kurioms bažnyčia ir tikintieji buvo pajuokos objektu. 2. Daug buvusių aršių ateistų nuėjo į sektas ar kitas bažnyčias,Tikėjimo žodžio, Dievo Jahovos ar Rytų. Jiems kažkaip drovu prisipažintiklydusiems, tai, būdami „netradiciniai“ jie ir toliau gali kritikuoti arnet niekinti vyraujančią katalikų bažnyčią. 3. Po vienpartinės sistemos jungo žmonės, besidžiaugdami saviraiškosgalimybe, pristeigė aibę partijų. Čia galima pastebėti lyderių norą būtimažais leninais. 4. Blogiausia, kad ir katalikų bažnyčia nėra stipri. TSRS laikaisbuvo ribojamas teologijos studentų skaičius. O ir norėdami įstoti į kunigųseminariją turėdavo praeiti KGB tiltus, o juos praeidavo ne patys geriausi.VII
IŠVADOS
Stebint posocialistinį pasaulį ir įvykius Lietuvoje galimakonstatuoti, kad J. S. Millis šimtą kartų teisus tvirtindamas, kad žmonijąapiplėšia klaidingos nuomonės užgniaužimas, kada įsivyrauja viena tiesa,kuri vėliau išsigimsta. Žmonės ją tikėję ir jos netekę atsiduria dvasiniamevakume, kuris skatina dvasinės atramos, tiesos paieškas. To nerasdamižmonės girtauja, klesti nusikalstamumas savižudybės, kurią skaičiumiLietubvoje pirmauja Europoje. Lietuvai būtinas naujas dvasinio atgimimosąjūdis. Jį galėtų paskatinti JAV Prezidento Dž. Bušo vizitas Lietuvoje. Irštai kodėl, Jungtinėse Amerikos Valstijose, kaip niekur pasaulyjelabiausiai klesti nuomonių, religijų įvairovė. Nepaisant to ši šalisgalingiausia pasaulyje. Ir didžiausios pasaulio galimybės prezidentas,turintis ir techninį ir ekonominį išsilavinimą atvažiavęs į Vilniųdemonstruoja nuoširdų, beapeliacinį tikėjimą į Dievą. To turėtų pasimokytimūsų Valstybės Vadovai, tada gyvenimas taps geresnis, šiltesnis,šviesesnis.