Ką popiežius gali pasakyti Europai ?

Untitled

Ką popiežius gali pasakyti Europai?

Yra tikrai keista, jog popiežius turi didelę įtaką šiais laikais. Popiežiai, kunigai „kišasi“ į politiką, tai yra taip pat lyg paprastas ūkininkas, visą gyvenimą buvęs laukuose, imtų rūpintis šalimi. Popiežiai ir kunigai priklauso bažnyčiai, kuri priklauso Kristui, jie turi jai tarnauti ir paklusti. Popiežius ir kunigas turi ne valdyti žmones ir įsakinėti kaip buvo senais laikais, kai bažnyčia buvo valdymo šaltinis, turėjęs įtakos visuomenei, o turi tik šviesti žmones, kurie nori gilintis į tikėjimą ir ieškoti jame sielos ramybės. Yra sakoma, kad geras specialistas gali būti tik vienos srities. Taigi kaip gali būti su tikėjimu ? Popiežius „lenda“ į politiką, sakydamas savo idėjas, nors turėtų šviesti žmones tikėjimo pamąstymais, naujaisatradimais ir filosofinėmis inovacijomis „senoje knygoje“. Taigi Popiežius negali būti vadinamas tikėjimo vedliu, nes jis nėra absoliutus tikėjimo specialistas. Net ant aktyvistės nuogos krūtinės buvo užrašyta: „Popiežius nėra politikas“- tai rodo žmonių visuotinį nepasitenkinimą, aktyvistai dažnai „pagarsina“ visuotinę nuomonę.

Popiežius sakęs kalbą Europos Parlamentui Strasbūre iškėlė klausimą apie imigrantų (kertančių vandens sieną iš trečiųjų šalių) žūtis prie Europos krantų. Popiežius tai sakė kaip diktatorius, lyg įsijautęs svarbia politikos persona. Popiežius dažnai gilinasi į Europos finansinę padėtį ir krizes, nors anot tikėjimo žmogus turi nebūti materialumo vergas, bažnyčios tarnų mintys neturi būti nukreiptos į materialumą, šlovę, jie turi tarnauti TIK bažnyčiai ir TIK Aukščiausiąjai trejybei. Popiežius yra lyg antagonistas visoms keliamoms nerašytoms ir rašytoms taisyklėms.

„Evoliucijos ir Didžiojo sprogimo teorijos yra teisingos, o Dievas – tai ne „burtininkas su stebuklinga lazdele“, – pareiškė Popiežius Pranciškus.“ Yra malonu, kad bažnyčia pagaliau pripažino Evoliuciją ir „Didžiojo sprogimo teoriją“. Bažnyčia visada nors truputį keičia savo teorijas apie Dievą ir žemės atsiradimą su mokslininkų naujienomis, bažnyčia linkusi prisitaikyti, o ne laikytis savos nuomonės – ji taip ilgiau išliks,- taip yra sakęs garsus biologijos mokslų daktaras tyrinėjęs evoliuciją ir žemės vystimasį. Kaip matome ir šis popiežius dabar ima taikytis prie Evoliucijos ir „Didžiojo sprogimo teorijos“.“Milano universiteto mokslo filosofijos profesorius Giulio Giorello žurnalistams sakė, kad jis tiki, jog Pranciškus „bandė sumažinti ginčo ar numanomo ginčo su mokslu įtampą“.“

Anot daugelio popiežius yra paprastumo ir šventumo šaltinis. Jo dažni pasisakymai apie kontracepciją, abortus, skyrybas stebina visą pasaulį. Bet ar ne tiesa, kad kunigai ir bažnyčios tarnai dažnai kalba, moralizuoja, bet nepasiųlo ir nesuteikia alternatyvų žmonėm ? Būtų teisinga, kad popiežius pasisakydamas prieš abortus ar kontracepciją, bandydamas paveikti visuomenę prieš tai pasiųlytų alternatyvą. Popiežius turėtų sugalvoti būdą, kuris nesudarytų „diskomforto“ šeimai, bei jos tėvams, kurie nenoriauginti atžalos. O kaip gi „gimtoji nuodėmė“ ? Kaip gali būti tokia nuodėmė, kurią skatina popiežius ? Reiškias jei kas nors prasideda su nuodėme reikia ją ir pašalinti. Abortas, kontracepcija turėtų panaikinti „pirmapradę nuodėmę“. Taip išeina, kad yra normalu padaryti nuodėmę, ji vistiek bus atleista. O popiežius šią nuomonę skatina ir patvirtina. Kodėl gi nedarius nuodėmių ? Jos vis tiek bus atpirktos ir išganytos.

Apibendrinant galima būtų teigti, kad popiežius Europai gali pasakyti tik kaip kunigas, o ne kaip politikas. Popiežiui turi būti aktualu gyvybės ir mirties klausimai, skurstantys žmonės, tikėjimo ir egzistencijos temos, tačiau ne krizių ir politinių klausimų bei įstatymų nagrinėjimas, bei žmogaus gyvenimo reguliavimas, tikėjimą krikščionys tapatina su „meile Dievui“, taigi joks tikėjimas negali būti verčiamas ir mokomas, nes kiekvienas mylim savaip ir mylim tai ką norim mylėti.

Kristoforas Aranauskas