Kauno apskrities gimnazijos

Pabaiga

Kauno apskrities gimnazijos

Kiekvienos tautos pamatas yra dvasinė kultūra, kurią laiko trys keltiniai akmenys: meilė Tėvynei, gimtosios kalbos puoselėjimas, pagarba senovei ir jos pripažinimas.
Šių vertybių puoselėtojai yra mokykla ir mokytojas, pagrindiniai ugdymo tikslai dėsniai – tiesos pažinimas, nes jos labiausiai trokšta jauna dvasia.
Tik mokykla ir mokytojas gali padėti įspėti tą didžiąją tiesos ir šviesos skleidimo mįslę – lietuviškąjį fenomeną – knygnešį.
1936 m. Kaune vykusiame Mokytojų suvažiavime Prezidentas Antanas Smetona mokytojus palygino su Šv. Jono vabalėliais, šviečiančiais tamsią vasaros naktį. ‘‘Mokytoja yra žiburys, yra šviesa, šviečianti tooli ir visiems ir aplinkui. Mokytojas šiandien turi būti pačios kultūros darbininkas ir jos vadas. Kaip menininkai, ką gero sukūrę džiaugiasi, taip ir jūs džiaugsitės išugdę kilnių asmenybių, gėrėsitės, matydami kūnijantis jūsų idealą”, sakė mūsų šalies Prezidentas.
Tarpukario Lietuvoje 1936 m. Kauno gubernijoje buvo 60 gimnazijų ir 29 progimnazijos. Iš jų 31 lietuvių valstybinė, 10 lietuvių privačių, 14 žydų privačių, 3 lenkų privačios, 1 vokiečių privati ir 1 rusų privati mokykla.
Primenama, jog prieš Pirmąjį pasaulinį karą 1913 m. Kauno gubernijoje buvo10 gimnazijų, iš jų 6 valstybinės ir 4 privačios. Juose dirbo 71,2 proc. Vyrų irr 28,8 proc. Moterų.
Artėjo amžių sankirta, o su juo kartu ir Lietuvos ėjimo į Baltijos kelią dešimtmetis, tas ėjimas, tas nepaprastas širdžių ir protų judėjimas išjudino ir gimnazijų atkūrimą.
Simboliška, kad per šį dešimtmetį gimnazijos statusą Kaune gavo 10 švietimo ir ugdymo įstaigų. Šiandien Kauno ap

pskrityje ir 18 gimnazijų ir dar keletas mokyklų siekiančių šio statuso.
Prezidento Valdo Adamkaus metiniame pranešime (1999 m.) pasakytos mintys : “Laikas mūsų valstybei iškelti švietimą, kaip aukščiausią nacionalinį prioritetą. Ir šią nuostatą pagrįsti konkrečiais darbais, o ne vien rinkimų deklaracijomis”, parodo mums jog Lietuvoje vis didesnis dėmesys yra skiriamas švietimui.
Nepamirškime vilties, turime tikėti.
Dėkoju tau mokytojau, už nepaprastą atkaklumą, už tylų esamos situacijos supratimą ir siekį nuolatos mokytis, tobulėti. Būk pagarbintas, drąsiai ženk į XXI amžių, vesdamas paskui save vaikus, šventai tikėk savo darbo prasmingumu, ugdant jauną asmenybę, nes tik šalia tavęs vaikas yra saugus.

Įvadas

Kaunas – vienas didžiausių Lietuvos miestų , todėl viena svarbiausių aktualijų jame yra švietimas. Lietuvos vyriausybė nuo senų laikų rūpinosi savo ateities – vaikų švietimu , dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Svarbiausią vaidmenį siekiant šio tikslo viisais laikais vaidino mokykla ir mokytojas , žmogus nuolat siekiantis tobulėti ir mokytis , šventai tikintis savo darbo prasmingumu , ugdant jauną asmenybę , formuojant jos moralę ir dvasinę kultūrą. Mokytojas – žmogus , kuriuo visuomet gali pasitikėti , jis visuomet liks ištikimas savo mokiniams ir darbo vietai – mokyklai , gimnazijai.
Šiuo metu Kaune veikia 8 gimnazijos vardą turinčios mokyklos , bei dar keletas vidurinių mokyklų , siekiančio šio vardo – garbės vadintis gimnazija.
Šiame darbe aš norėčiau jus supažindinti su keliomis svarbiausiomis Kauno gimnazijomis , jų istorija , bei dabarties veikla. Manau kiekvienam jaunam Kauno mo

oksleiviui yra svarbu žinoti savo mokyklos , gimnazijos istoriją , bei tradicijas. Tikriausiai nemaža dalis mokinių galėti šį , bei tą papasakoti apie savo mokyklos istoriją , tačiau tik maža dalis jaunuolių galėtų nusakyti netik savo mokyklą , bet ir kitas Kauno gimnazijas , o tai yra labai svarbu. Toks ir yra mano šio darbo tikslas – apžvelgti Kauną supančias gimnazijas.

♦ Tikslai
● Supažindinti su Kaune esančiomis gimnazijomis ir jų istorija.

♦ Uždaviniai

● Supažindinti su Kauno ” Aušros “gimnazija.
● Supažindinti su Kauno ” Saulės ” gimnazija.
● Supažindinti su Kauno ” Varpo ” gimnazija.
● Supažindinti su Kauno ” Rasos ” gimnazija.
● Supažindinti su Kauno ” Jono Jablonskio ” gimnazija.
● Supažindinti su Kauno ” Maironio ” gimnazija.
● Supažindinti su Kauno ” Jėzuitų ” gimnazija.
● Supažindinti su Kauno ” Dariaus ir Girėno ” gimnazija.

Pirmosios gimnazijos

Gimnazija – pagilinto mokymo vidurinė bendrojo lavinimo mokykla. Pavadinimas kilo iš gimnazijo , Italijoje humanistai gimnazijas vadino mokyklomis , kuriuose buvo dėstomos graikų ir hebrajų kalbos. Pirmąją humanistinio pobūdžio vidurinę mokyklą – gimnaziją įsteigė J. Šturmas. Humanistinės gimnazijos greitai paplito reformacijos apimtuose šalyse. Gimnazijos su papildomomis klasėmis vadintos akademinėmis. Jėzuitai , vėliau pijorai gimnazijos pavyzdžiu steigė kolegijas.
Iš pradžių veikė klasikinės gimnazijos , kuriuose daugiausiai mokyta graikų ir lotynų kalbų , nagrinėta antikos istorija ir literatūra. Daugelyje šalių susiklostė savitos gimnazijos raidos tradicijos. Kai kuriuose šalyse gimnazijos tipo mokyklos ar dalis jų buvo vadinamos licėjais , koledžais. Nepilna gimnazija (turinti tik kelias pirmąsias klases) vadiname progimnazija.
Lietuvoje pirmosios gimnazijos pradėtos steigti 17 a. LDK lauko et

tmonas K. II Radvila 1625 m. įkūrė Kėdainių g-ją. Radvilų ir evangelikų reformatų išlaikoma gimnazija veikė Diržuose. Jos daugiausia buvo skirtos pasauliečiams mokyti. Po 1803 – 04 m. švietimo reformos gimnazijomis pavadintos visos apygardų mokyklos ir kai kurios kolegijos.
1860 m. Vilniaus ir Kauno gubernijose buvo 6 gimnazijos. Po 1863 m. uždarytos Kėdainių , Panevėžio g – jos. 19a. Kauno gubernijoje veikė- 4 gimnazijos , Vilniaus gubernijoje – 3 , Suvalkų gubernijoje – 3 , Marijampolėje – 1. juose mokėsi daugiausiai caro valdininkų ir dvarininkų , bei turtingų valstiečių vaikai. Per I pasaulinį karą daugelis jų buvo perkelta į Rusiją. 1915 Vilniuje , Kaune , Šiauliuose ir Panevėžyje pradėjo veikti gimnazijos lietuvių dėstomąja kalba.
Nepriklausomoje Lietuvoje daugiausiai veikė 8 klasių klasikinės gimnazijos. Veikė valstybinės , privačios ir išlaikomos valstybių. Dažniausiai jos buvo bendros , tik didesniuose miestuose , kuriuose veikė daugiau nei 1 gimnazija buvo skirstoma į berniukų ir mergaičių. 1926 veikė 45 gimnazijos , juose mokėsi 15392 mokiniai. 1936 panaikinti gimnazijų tipai , bet jos galėjo turėti skirtingus mokymo planus. 193738 buvo 41 valstybinė ir 29 privačios gimnazijos , juose mokėsi ~ 24000 mokinių. Po 1940 metų daugelis gimnazijų buvo suvalstybintos , pertvarkytos ir jų mokymo programos. 1945 Lietuvoje veikė 79 g – jos. 1949 daugelis g- jų pavadintos vidurinėmis mokyklomis.
Po nepriklausomybės atkūrimo iš kai kurių vid. Mokyklų imta steigti gimnazijas. Pirmoji 1992 įsteigt Panevėžyje , joje mokėsi 408 mokiniai. Po metų šalyje jau veikė 9 gimnazijos , 21 vid. Mokykla turėjo gimnazijos klasių , iš viso juose mokėsi 5539 mokiniai. Pagal 1999 įsigaliojusius gimnazijų nuostatus jos bu
uvo suskirstytos į bendrąsias , specifinių gebėjimų vaikams ir technologines. Į gimnazijas priimami mokiniai , baigusieji nemažiau kaip 8 klases , jos 1 ir 2 klasėje mokiniams sudaromos sąlygos pasitikrinti gabumus , polinkius , geriau įvertinti savo pasirinkimą. Baigusieji 2 gimnazijos klasę gauna pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą. 3 ir 4 klasėje ugdymas profiliuotas , keliami aukštesni reikalavimai. 20023 m. Lietuvoje buvo 85 gimnazijos , jose mokėsi 72600 mokinių.
Daugelis lietuviško tipo gimnazijų šiuo metu veikia ir kituose šalyse.

Kauno “Aušros” gimnazija

Kauno “Aušros” gimnazija – pirmoji lietuviška gimnazija Kaune. Ji įkurta 1916 m. , pirmasis gimnazijos direktorius buvo P. Dovydaitis – nepriklausomybės akto signataras. 1923 m. švenčiant pirmojo lietuviško laikraščio 40 metų jubiliejų , gimnazija pavadinta “Aušros” vardu. Per daugiau , nei 80 metų gyvavimą mokyklos vardas buvo keistas net aštuonis kartus.

Kauno gimnazija išsiskiria savo senomis ir giliomis tradicijomis. Jos raidos etapai glaudžiai siejas su Lietuvos valstybės istorija. Net mokyklos įkūrimo idėja susijusi su istoriniais įvykiais.

Pirmojo pasaulinio karo metais , gręsiant vokiečių okupacijai , Kauno įgulos ir tvirtovės komendanto Grigorjevo įsakymu buvo liepta žymesniems lietuvių visuomenės veikėjams išsikraustyti iš Kauno. Visuomenės gyvenimas apmirė , tačiau likęs negausus lietuvių inteligentijos būrelis ėmė rūpintis lietuviškos gimnazijos steigimu. “Nukentėjusiems nuo karo šelpti” draugijos Kauno skyriaus vicepirmininkas S. Banaitis 1915 m. rugsėjo mėnesį gavo leidimą steigti aukštesniąją lietuvišką mokyklą , ir lapkričio mėnesį Kaune , Palangos gatvėje , pradėjo darbą pirmoji lietuviška keturklasė gimnazija. Ji buvo privati : priklausė “Saulės” lietuvių švietimo draugijai. 1920 m. ją suvalstybino – perėmė Lietuvos Respublikos švietimo ministerija. Buvo pradėta dirbti pagal naujus mokymo planus ir programas. Pedagogai pasižymėjo kompetencija , tolerancija , aukšta vidine kultūra. 1923 m. mokyklai vadovavęs prof. M. Biržiška pasiūlė gimnaziją pavadinti “Aušra” , pagerbdamas “Aušros” laikraštį. Gimnazija greitai išpopuliarėjo , ji sulaukė gausaus moksleivių skaičiaus.

1940 m. Sovietų Sąjungos okupacija nutraukė sėkmingą gimnazijos veiklą. Dalis buvusių gimnazistų buvo ištremti į Sibirą , dalis žuvo rezistencinėje kovoje. Kai kurie spėjo pasitraukti į Vakarus ir vėliau tapo aktyviais Lietuvos valstybės nepriklausomybės rėmėjais. Gimnaziją pradėjo vadinti 1 – ąją vidurine mokykla.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę , mokyklos bendruomenė 1989 m. sugrąžino “Aušros” vardą ir kryptingai siekė atgauti gimnazijos statusą. Nuo 1971 metų mokykloje sustiprintai mokoma dailės , nuo 1991 m. atidarytos pirmosios dramos klasės. Tam turėjo įtakos ir geografinė padėtis – greta kūrėsi realinio profilio “Saulės” gimnazija.

Už pasiektus rezultatus 1989 06 08 Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos įsakymu mokyklai suteiktas gimnazijos vardas.

Visi šioje gimnazijoje direktoriavę direktoriai atnešė “Auros” vardui didelės garbės ir pasiekimo. Gimnazijos direktoriai :
P. Dovydaitis ( 1916-1922 m. ) dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą , visuotinę istoriją ir filosofijos propedeutiką;
M. Biržiška ( 1922-1930 m. ) dėstė lietuvių literatūrą aukštesnėms klasėms;
M. Krikščiūnas ( 1931-1940 m. ) dėstė matematiką;
F. Treigis ( 1941-1948 m. ) dėstė matematiką;
B. Bučinskas ( 1948-1949 m. ) dėstė istoriją , logiką;
J. Bačiulis ( 1954-1962 m. ) dėstė žurnalistiką , meno saviveiklą , užklasinę veiklą;
B. Gagienė ( 1962-1968 m. ) dėstė lietuvių kalbą;
V. Baltrušaitis ( 1968-1679 m. ) dėstė kūno kultūrą , civilinę ginybą;
A. Berūkštis ( 1979-1986 m. ) dėstė kūno kultūrą;
B. Volungevičienė ( nuo 1986 04 ) dėsto biologiją;

Per ilgą savo gyvenimo laikotarpį “Aušra” išugdė daug žymių Lietuvos žmonių. Čia mokėsi Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus , seimo nariai V. Landsbergis , A. Sakalas , K. Bobelis. Menininkai E. Kaniava , R. Geniušas , K. Kaveckas , J. Gricius , mokslininkai K. Avižonis , A. Žukauskas ir dar daugelis žymių Lietuvos kultūros ir visuomenės veikėjų.

Gimnazijos veiklos kryptis – pirmosios lietuviškos gimnazijos tradicijų puoselėjimas. Tuo rūpinasi mokyklos muziejus. Iš archyvų atkurta gimnazijos atributika – vėliava , emblema , himnas. Gimnazijos muziejus – veiklus vietinė bendruomenės kultūros židinys , sukaupęs gausų tautos materialinės ir dvasinės kultūros paveldą , padedantis moksleiviams pažinti , suprasti ir perimti tautos istorinį bei kultūrinį palikimą , išsiugdyti tautinį tapatumą ir tautinę savimonę. Kauno “Aušros” gimnazijos istorijos muziejus buvo įkurtas 19621963 m. tuometinė direktorės B. Gagienės iniciatyva. Muziejuje kaupiam medžiaga apie gimnazijos veiklą nuo įkūrimo iki šių dienų. Muziejuje organizuojami susitikimai su gimnaziją baigusias mokiniais , žymiais žmonėmis , vyksta kūrybinių darbų parodos , naujų leidinių pristatymai.

Mokyklos vestibiulyje pastatyta paminklinė lenta , Aleksote kryžiumi įamžintas “Aušros” gimnazistų , žuvusių už Lietuvos nepriklausomybę , atminimas , 110- ųjų gimimo metinių proga mokykloje atidengta paminklinė lenta buvusiam mokyklos direktoriui P. Dovydaičiui. Kasmet pagerbiami žuvę gimnazijos gimnazistai : birželio 23-ąją padedamos gėlės prie mokyklos paminklinė lentos , atminimo kryžiaus Aleksote.

Dabartis

Gimnazijos valdymas ir veikla grindžiama kryptingai diegiamais ir sistemingai plėtojamais demokratijos principais , kurie sudaro sąlygas ugdyti demokratišką asmenybę , gebančią kritiškai mąstyti , mokančią savarankiškai spęsti problemas , nebijančią pokyčių ir juos įtakojančią. Pedagogų siekis – kad mokiniai augtų laisvi , pasitikintys savimi , kūrybiški ir svarbiausia – žmogiški. Pedagogai suvokia , jog ugdo žmones , kurie keis ir tobulins dabartinę visuomenę. Nuo to , kaip mokiniai supras demokratiją , asmens laisvę ir atsakomybę , priklausys , kokioje visuomenėje jie gyvens po poros dešimtmečių. Įdiegti teisingą humanistinių vertybių sampratą – “Aušros” gimnazijos pedagogų siekis.

Organizuojant ugdomąjį procesą , vadovaujamasi samprata , kad mokinys išmoksta atrasdamas , o mokytojas sudaro tam sąlygas. Stengiamasi sukurti atmosferą , kurioje būtų saugu atskleisti savo jausmus , dalintis mintimis I patyrimu , išmėginti dar nežinomus dalykus. Būtina saugios atmosferos sąlygos – pagarbus mokytojo požiūris į kiekvieną mokinį

Pastaruosius devynioliką metų gimnazijai vadovauja direktorė B. Volungevičienė , ( II valstybinė kategorija ) dėstanti biologiją. Pavaduotojos J. Martinaitienė , A. Mickevičienė , G. Zizaitė ir pavaduotojas G. Rimkevičius. Gimnazijos klasėse dirba 1 ekspertas , 14 mokytojų metodininkų , 30 vyresniųjų mokytojų. 7 turi magistro laipsnį , keletas mokosi doktorantūroje , 83,3% pedagogų yra pasirengę dėstyti kelis dalykus.

Pastaraisiais metais vis daugiau Kauno mokinių pareiškia norą mokytis šioje Kauno gimnazijoje , tam buvo kuriamos naujos gimnazinė klasės. 2003 metais buvo sukurtos net aštuonios pirmųjų gimnazinių klasių klasės. Šiuo metu “Aušroje” mokosi ir septintokai , tačiau nėra 8 klasių. Mokykloje yra taikomos nujos mokymo technologijos. Moksleiviai aktyviai skatinami dalyvauti įvairiuose užklasinėse veiklose , bei konkursuose atstovaujant savo gimnaziją. Aušros gimnazijos sienas puošia pačių mokinių sukurti piešiniai ir kūrybiniai darbai.

Kauno “Saulės” gimnazija

Kauno “Saulės” gimnazija- viena seniausių ir garbingiausių Kauno gimnazijų. Galutinai gimnazijos statusą atgavusi tik 1993 metai , vadovaujant dabartiniai direktoriai. Esanti ant Žaliakalnio kalno , ji tarsi saulės spinduly nušviečia Kauno skvernus , puoselėdama ir brangindama senas savo ir krašto tradicijas. Kūrybiškai perimdama ir plėtodama tradicines lietuvių tautos ir Europos kultūros vertybes. “Saulės” gimnazija gimė ir išaugo šio šimtmečio pradžioje. Joje nuo senų laikų puoselėjamos bendrosios ir krikščioniškosios vertybės : asmens , jo sąžinės ir minties laisvė , meilė artimui , prigimtinė lygybė , tolerancija , pagarba tiesai ir išminčiai. Po šios gimnazijos senaisiais skliautais baigė mokslus daug Lietuvos šviesuolių , kurie ir šiandien savo darbais šlovina Lietuvą. Tai Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras LR Užsienio reikalų ministras A. Saudargas , rašytoja B. Pūkelevičiūtė , mes. Mokslų daktaras R. Navickas , kultūros paveldo direktorius J. Glemža , aktorius V. Masalskis ir dar daugelis žymių žmonių.

“Saulės” gimnazija – sena mokykla , kurios istorija mena Lietuvoje Mergaičių progimnazijos įkūrimą. 1912 m. balandžio 30 dieną padėta pirmoji plyta ” Saulės” statybai , o 1913 m. rudenį rūmai buvo baigti statyti. Ilga ir garbinga “Saulės” rūmų ir “Saulės” gimnazijos istorija. 1928 m. pristatomi du pagrindiniai pastato fligeliai , fasadas papuoštas bareljefais. Kurį laiką bareljefai buvo panaikinti ir tik 1968 m. vėl grąžinti. Šalia jų puikuojasi simbolinė saulė. Rūmuose nuo pastatymo pradžios veikė mokytojų kursai. Prasidėjus karui , 1914 m. kursai buvo perkelti į Voronežą ir tik 1918 m., kursų dalyviams grįžus į Kauną , čia atidaryta “Saulės” mokytojų seminarija. Ten pradeda dirbti ir J. Naujelis.

1923 m. “Saulės” rūmuose įkurta 1 Lietuvoje Mergaičių progimnazija , kuriai nuo 1930 m. vadovavo seserys Kazimierietės. Mokykla pavadinta Šv. Kazimiero Seserų kongregacijos mergaičių gimnazijos vardu. Vėliau mokykla ne kartą buvo pervadinta. Ji vadinosi Kauno VII gimnazija , Kauno VII vidurine mokykla , J. Aleksonio vidurine mokykla.

Pirmoji “Saulės” gimnazijos direktorė – sesuo kazimierietė M. Margarita – Katarina Milevičiūtė – buvo fizikos , chemijos , filosofijos specialistė , turėjusi bakalauro laipsnį. Antroji direktorė – sesuo kazimierietė M. Kazimiera – Ona Liauksminaitė. Trečioji direktorė , iki karo audrų gimnazijai vadovavusi direktorė, sesuo M. Bernarda – Anelė Česnaitė. Direktoriai keitėsi. Viena žymesnių Zigmas Kuzmickas , lietuvių kalbos ir literatūros mokytojas , daugelio vadovėlių autorius. Direktorius Vladas Rutkauskas pasižymėjo tuo , išsaugojo fasadinėje sienoje esančių tautos švietėjų M. Valančiaus ir S. Daukanto bareljefus , direktoriai A. Mickevičienei vadovaujant , įvestas sustiprintas matematikos , fizikos mokymas. 1974 m. vadovaujant direktorei L. Krauskaitei , pastatytas mokyklos priestatas.

Nuo 1980 metų gimnazijai vadovauja direktorė Aldona Selienė , lietuvių kalbos I literatūros mokytoja metodininkė , turinti antrąją vadybinę kategoriją. Jai dirbant sugrąžintas “Saulės” vardas , o 1993 09 01 suteiktas gimnazijos statusas , sukuri simboliai – vėliava , herbas , priesaika , uniforma.

Dabartis

Gimnaziją baigę žmonės skatina dabartinius gimnazijos mokinius siekti aukštumų ir visuotinio pripažinimo. Šiuo metu “Saulės” gimnazijoje mokosi netik Kauno miesto moksleiviai , bet ir jaunuoliai iš Kauno rajonų , bei iš kitų respublikos miestų. “Saulės” gimnazijai vadovauja direktorė Aldona Sellienė kartu su 5 pavaduotojais : B. Vasilienė , D. Pauraitė , Z. Repčiu , V. Lavienčiuk ir Rita Grigeliienė. Veikia gimnazijos taryba , kurią lygiomis teisėmis sudaro pedagogai , tėvai bei mokiniai. Ši savivaldos institucija bendromis jėgomis spendžia visus su gimnazija susijusius klausimus. Kaip ir daugelyje mokyklų , šioje veikia mokyklos taryba turinti savo pirmininką. Mokyklos taryba svarsto įvairias mokinių problemas , bėdas ir pageidavimus , kuriuos siūlo patys gimnazistai.. “Saulės” gimnazijoje dirba apie 70 mokytojų ir dar 30 pagalbinio personalo darbuotojų. Mokosi beveik 1000 mokinių. Visi mokytojai turi aukštąjį išsilavinimą , dauguma ir magistro laipsnį. Dirba pagal pačių sudarytas ir pakoreguotas programas. Gimnazijos vadovai turi ilgalaikę vadovavimo patirtį. Ši gimnazija – realinio profilio su tiksliųjų mokslų pakraipa , todėl čia sustiprintai dėstoma matematika , informatika , galima mokytis sustiprintai fizikos , ekonomikos , gamtos mokslų. Matematinis gimnazijos profilis gyvuoja dar nuo 1962 m. intensyvus šių dalykų mokymas sudaro gimnazistams ugdyti savo sugebėjimus , pasiruošti studijoms aukštuosiuose mokyklose bei universitetuose.
Kauno “Saulės” gimnazija ir toliau siekia būti savarankiška , atvira pozityviai kaitai ir inovacijoms institucija , siekianti aukštos ugdymo kokybės , sudaranti sąlygas dvasiniam , doroviniam ir kultūriniam moksleivių brendimui , skatinti bendruomenės narių poreikį mokytis ir mokyti , ugdanti gebančius vienytis ir atsinaujinti pilietinės visuomenės narius. Gimnazija ir toliau siekia skiepyti savo mokiniams senąsias

Kauno “Varpo” gimnazija

Kauno Žaliakalnyje , mažoje Varpo gatvelėje , 1981 m. rugsėjį atidarė duris 43 vidurinė mokykla , vadovaujama direktoriaus A. Klimavičiaus. Tuomet ji niekuo neišsiskyrė iš kitų beveik pusšimčio bendrojo lavinimo mokyklų. Situacija pradėjo keistis 1986 m. mokyklai pradėjus vadovauti A. Gedminienei , kuri paskatino pedagogus , nelaukiant nurodymų , savo mokykloje tvarkytis taip , kad mokiniui čia būtų gera mokytis , o mokytojui įdomu dirbti. Suprantama , laužyti tarybinės mokyklos stereotipus nebuvo lengva , bet noras mokyklą reformuoti iš įprastos mokymo įstaigos paversti ją gėrio ir grožio namais buvo stipresnis už tuometines nuorodas – tai pareikalavo daug darbo. Jau 1987 m. direktorės A. Gedminienės iniciatyva įkurtas tautinis klubas , kurio aktyvi veikla žadino tautinę savimonę. 1988 metais , susikūrus mokytojų iniciatyviniai grupei , pradėtos diegti inovacijos. Mokykloje mokėsi nuo žemės drebėjimo Armėnijoje nukentėję vaikai , kuriems pamokos buvo dėstomos jų gimtąja kalba.

1989 – 1990 mokslo metais mokykloje prasidėjo eksperimentai : pamokos trukmė 40 minučių , profilinis mokymas , atidaryta pirmoji kompiuterių klasė. 0991 metais mokykla atšventė savo dešimtmetį , jai suteiktas “Varpo” gimnazijos vardas.1992 metais 06 Lietuvos kultūros ir švietimo ministerijos kolegija patvirtino realinės gimnazijos statusą , kuris vėliau buvo įteisintas ir ministro sakymu. 1993 metais išleista pirmoji gimnazistų laida , kuriai buvo įteikti naujo pavyzdžio atestatai. Mokyklos vadovai įvertinti aukščiausia vadybine kategorija. Įdiegta unikali direktorės A. Gedminienės autorinė žinių vertinimo sistema. 1994 metų rugsėjo 1 dieną Šv. Antano bažnyčioje buvo pašventinta gimnazijos vėliava , perskaityta gimnazijos priesaika. Pradėta dirbti 25 Europos šalių projekte “Kalba , kultūra , komunikacija” , kuriame atstovavo “Varpo” gimnazijos mokytojai ir mokiniai. 1995 įkurtas labai svarbus visai gimnazijos istorijai muziejus ir skaitykla. 1997 metais vasario 9 dieną atidaryta antroji kompiuterių klasė. Tais pačiais metais sukurta gimnazijos uniforma , po metų suprojektuotas mokyklos ženkliukas ir emblema.

Dabartis

Pastaraisiais maraus mokykloje įvyko daug pakeitimų bei patobulinimų. Gimnazija pradėjo dalyvauti įvairiuose programose , konferencijose. 2000 m. įvyko respublikinė konferencija “Tradicija ir demokratija amžių sandūroje”. Pradėta dalyvauti SOCRATES fondo projekte “Vadyba 2000”. 2001 metais įvyko kita respublikinė konferencija “Aukštųjų mokyklų ir gimnazijų sąveika ugdymo kaitos procese” , pradėta dalyvauti Annos Foks projekte “Made in Kaunas”. Įkurtas gimnazijos informacijos centras , laimėtas vienas iš projektų , kurį finansavo NATO. 2002 m. laimėtas projektas “Švietimas Lietuvos ateičiai” , gauta 16 naujų kompiuterių. Po metų dabartinei “Varpo” gimnazijos direktorei A. Gedminienei vasario–osios – Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga įteiktas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medalis už nuopelnus Lietuvos respublikai. 2003 metais įvyko tarptautinė konferencija „Kuriantis žmogus vienija pasaulio tautas”.
Nors gimnazijos statusas buvo suteiktas tik 1992 m. , “Varpo” gimnazija iš tikrųjų gimė 1988 m. , kada mokyklos administracija kartu su mokyklos iniciatyvine grupe nusprendė žengti pirmuosius žingsnius gimnazijos link. Sunkus buvo tas žingsnis. Nebuvo programų , gimnazijos nuostatų , kriterijų naujai atsiradusiems poreikiams. Visa tai buvo sukurta per ketverius metus , intensyviu darbu aktyviu bendradarbiavimu su kitomis mokyklomis. Šiuo metu gimnazija gali pasigirti puikiomis mokymo programomis , aukšta mokytojų kvalifikacija , pagarbai savo turimoms ir puoselėjamoms vertybėms. “Varpo” gimnazija ir toliau stengiasi būti moderni , nuolat besimokanti ir tobulėjanti , atvira pozityviai kaitai institucija. Jaunutė , tik 13 metų gimnazijos vardą nešiojanti mokykla , dabar gali aukštai Kaune iškėlusi galvą vadintis gimnazija ir su lig kiekvienu rugsėjo pirmosios skambučiu kviesti po

savo skvernu vis daugiau mokinių.
. 1996 metai “Varpo” gimnazijoje pradėta rinkti varpų ir varpelių kolekcija , kuri plečiama ir papildoma kiekvienais metais vis naujais varpeliais.

Kauno ” Rasos” gimnazija

Žodis “rasa” yra viena prasmingiausių aisčių kalbos žodžių , sietinas su veiksmažodžiu rastis – prasidėti , gimti , augti , tapti ir pagrindinė baltų šventės – “Rasos” pavadinimu. Visa tai reiškia naujos gyvasties pradžią arba atsinaujinimą , esminį virsmą , tobulėjimą. Kartu ir žinių , patirties kaupimą bei naujos asmenybės ugdymu , kaip jaunam medeliui jam įskiepijant norą mokytis , tobulėti , išmokti savo proto galias paversti išmintimi kuri bus kaupiama dar daugelį metų ir kaip rasos lašelis suspindės mokinio širdyje , naujoje besiformuojančioje asmenybėje , kuri galės drąsiai žengti į platųjį pasaulį.

1979 m. Kalniečių mikrorajone kuriama 41-ojo vidurinė mokykla , kurioje pradėjo mokytis 642 1 – 9 klasių mokiniai. Mokyklai vadovauja direktorius F. Toleikis , po 8 metų mokyklai pradeda vadovauti P. Andriulis. Prie mokyklos pastatoma skulptūra “Pelėdos” , kuri tampa gimnazijos simboliu.1988 m. mokykla pasirenka humanitarinį etnokultūrinį profilį , tarp dėstomų dalykų įtraukiami nauji. 1989 metais mokyklos veikla pradedama grįsti ” Tautinės mokyklos kompetencija”. 41 vidurinė mokykla pavadinta “Rasos” vardu. Įsikuria sąjūdžio grupė. Pradeda veikti mokyklos taryba , lygiomis dalimis atstovaujant mokiniams , jų tėvams ir mokytojams.1990 m. pradedamas profiliuotas mokymas , mokykla įsigyja pirmuosius kompiuterius. 1991 m. bendruomenė planuoja siekti gimnazijos statuso. Ugdymo procesą grindžia mokinio dvasinės , psichologinės ir fizinės prigimties vystymu , asmenybės nuolatiniu tobulėjimu. 1992 metais kuriamos 3 pirmosios humanitarinės gimnazijos klasės (2 humanitarinės , 1 realinė) , mokiniai mokytis priimami konkurso tvarka. 1993 m. užsimezga draugystė su Tonsbergo – Norvegijoje gimnazija. 1995 “Rasos” viduriniai mokyklai suteikiamas gimnazijos statusas , pradedamas leisti gimnazijos laikraštis. 1996 m. mokyklą baigia pirmoji gimnazistų laida- 74 abiturientai , iš jų 11 su pagyrimu. 1998 m. pradedamas mokyklos reorganizavimas į keturmetę gimnaziją. Gimnazijos taryba patvirtina “Rasos” gimnazijos nuostatas , kuriuose įtvirtintas bendruomenės sekimas kurti modernią gimnaziją. Gimnazijos realinėse ir humanitarinėse klasėse mokosi Kauno ir jo apylinkių gyventojų vaikai. Mokykloje yra sustiprintos muzikos klasių , dainuoja mokinių choras , kuris ne visada telpa scenoje. Pasirinktinai gimnazistai , be kitų dalykų , gali mokytis vairavimo. 1999 m. mokykla pažymi savo veiklos dvidešimtmetį , per kurį išleido 1071 abiturientą , dirbo du direktoriai , 17-ka direktoriaus pavaduotojų , 490 mokytojų , tarp jų 139 klasių auklėtojai. Nuo 200-ųjų metų gimnazistai kasmet laiko keliamuosius arba rašo projektinius darbus. Atidaryta nauja biblioteka – informacijos centras , čia vyksta seminarai , įvairūs metodiniai renginiai. 2001 m. baigiamas mokyklos reorganizavimas į keturmetę mokyklą. Išleista 20 abiturientų laidų , iš jų šešios gimnazistų laidos. 2001 m. 06 01 pasirašyta Vytauto Didžiojo universiteto ir “Rasos” gimnazijos bendros veiklos sutartis. Sustiprinta gimnazistų mokymosi motyvacija.

1979 m. įkurtoje 41-oje vidurinėje mokykloje , kaip ir daugelyje sovietmečio mokyklų , stagnacinės visuomenės sąlygomis , darbščių pedagogų ir veiklios administracijos dėka , mokyklos gyvenimas buvo gana aktyvus. Buvo nemažai falšo ir bijojimo nepaklusti sovietinei sistemai , bet vaikais buvo rūpinamasi , jie buvo mokomi. Deja , daugiausiai buvo mokoma žinių reprodukavimo būdu , mokiniai buvo prikemšami žinių , bet nemokėdavo jų kūrybiškai pritaikyti , nebuvo paruošiami savarankiškai mokytis visą gyvenimą. Suteikus “Rasos” mokyklai gimnazijos vardą situacija pasikeitė , dabartinėje mokykloje mokiniai mokomi įgytas žinias naudoti visą gyvenimą , jas plėsti ir didinti.

Dabartis

Šiuo metu “Rasos” gimnaziją baiginėjantis abiturientai , sėkmingai laiko ne tik mokyklinius , bet ir valstybinius egzaminus. “Rasos” gimnazistai vis labiau “įsibėgėja” miesto respublikos olimpiadose , konkursuose , sportinėse varžybose. Dėka kompetingų ir savo darbą puikiai išmanančių mokytojų , gimnazija plečia savo ryšius su kitomis gimnazijomis , paskutiniaisiais mokslo metais dar tvirčiau remiamasi Koncepcija , veikla kreipiama nepriklausomos Lietuvos piliečio , Vientisos asmenybės , kurioje harmoningai derintųsi valia , intelektas ir jausmai , ugdymo linkme. Pastaraisiais metais gimnazijos bendruomenė , norėdama kiekvienam jos nariui sudaryti sąlygas siekti asmenybės pilnatvės , savo veiklą grindžia šiomis nuostatomis : tautiškumu , krikščionišku žmogiškumu , atvirumu pasauliui , brandinančių savarankiškumą ir sugebėjimą atsakyti už savo veiksmus – demokratiškumu , ugdymo visapusiškumu tarp dalykinė inteligencija , ugdymo individualumu , pedagoginės sąveikos kūrybiškumu , ugdymo būdų įvairove , asmens ir bendruomenės interesų derinimų , ugdymo modernumu , pasireiškiančiu mokymosi proceso kompiuterizavimu ir tautos , bei pasaulio kultūrų derinimų.

Gimnazijos veikla grindžiama visapusišku mokinių ir mokytojų pasitikėjimu. Dabar kaip ir visais laikais gimnazijoje atkreipiamas didelis dėmesys į mokinių pageidavimus , senųjų vertybių puoselėjimus , stengimųsi išlaikyti senąsias tradicijas , senųjų ir dabartinių vertybių puoselėjimu.

Kauno “Maironio” gimnazija

Maironio gimnazija – viena seniausių Lietuvos mokymo įstaigų – švenčianti daugiau negu šimto metų jubiliejų , turinti nepraprastai senas ir gilias tradicijas , mokymų būdus , tradicijas , aukštos kvalifikacijos mokytojai , suteikia gimnazijos mokiniams kūrybos laisvės ir begalę progų atsiskleisti jų sugebėjimams. Savarankiškos , kūrybingos , intelektualios , asmenybės ugdymas – pagrindinis gimnazijos tikslas , joje vadovaujamasi nuostata , kad geriausia ta mokykla , kurioje moksleiviai įgyja ne tik žinių , bet ir komunikacinių gebėjimų , bei turi sąlygas savarankiškai plėtotei.

Įsteigus Kaune gubernijos centrą , 1843 m. iš Kražių perkelta gimnazija , kuriai patvirtinamas gubernijos gimnazijos statusas. 1863 m. ji perkeliama į naujai pastatytus rūmus (dabartinės Maironio gimnazijos pastatas) . Kauno gubernijos gimnazijoje mokėsi daug garsių žmonių: matematikas bei fizikas Hermanas Minkovskis , jo brolis fiziologas , bei gydytojas Oskaras Minkovskis , kalbininkas Kazimieras Jaunius , aktorius , bei režisierius Konstantinas Glinskis , buvęs užsienio reikalų ministras Kazys Lozoraitis ir kiti Lietuvos kultūrai nusipelnę žmonės. 1873 m. – 1883 m. mokėsi ir gimnaziją baigė tautos atgimimo dainius ir dabartinis gimnazijos įkvepėjęs Jonas Mačiulis – Maironis.

1909 m. pasikeičia gimnazijos pastatas: pastatomas trečias aukštas. Kilus Pirmajam Pasauliniam karui , gimnazija buvo uždaryta , jos kanceliarija perkelta į Smolenską. 1915 m. – 1927 m. dabartinėse mokyklos rūmuose veikė aukštieji kursai , davę pradžią Vytauto Didžiojo universitetui. 1920 m. šiame pastate vyko Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo posėdis , dirbo I – III Seimai. 1913 m. gimnaziją baigė Nepriklausomybės Akto signataras , Steigiamojo Seimo atstovas Kazys Bizauskas.

1927 m. rugsėjo pirmą dieną gimnazijos pastate įkurta “Aušros mergaičių” valstybinė gimnazija , kuri veikė iki 1940 m. Tai vienas ryškiausių mokyklos istorijos etapų. Gimnazijoje veikė 14-a klasių , mokėsi 573 mokinės. Komercijos klasėse , be bendrojo lavinimo dalykų , buvo dėstoma buhalterija , mašinraštis ir kiti komerciniai dalykai , o humanitarinėse klasėse – sustiprintas kalbų , literatūros ir istorijos mokymas.

1940 m. dalis “Aušros mergaičių” gimnazijos perkeliama į Kauno pirmąją vidurinę mokyklą , o į jų vietą atkeliami berniukai , buvusi gimnazija pavadinama – Kauno antrąja vidurine mokykla. 1941m. prasidėjus karui Lietuviškos mokyklos tampa gimnazijomis , Kauno antroji vidurinė mokykla vadinama antrąja mergaičių gimnazija , po 8-nių metų rugsėjo pirmą dieną Kauno antroji mergaičių gimnazija tampa antrąja vidurine mergaičių mokykla , o nuo 1954 m. ji vėl miršta.

Mokyklos istorija keitėsi , o su ja karu ir dabartinis gimnazijos vidus , mokymas , pavadinimai. Kol galusiai 1989 m. kovo 22 dieną mokyklai suteiktas Maironio vardas. Puoselėjant senąsias tradicijas kuriamos naujos :
• 1989 m. spalio 28 d. pradeda veikti Lietuvos maironiečių draugija.
• 1993 m. Kultūros ir švietimo ministerija patvirtino mokyklai humanitarinį profilį , pradėta dėstyti nauji dėstomieji dalykai.
• Nuo 1994 m. rugsėjo 1d. sustiprintai pradedama mokyti gimtosios kalbos.
• Nuo 1996 m. gegužės 30 dienos mokyklai suteiktas humanitarinės gimnazijos mokyklos statusas.
• 1996 m. rugsėjo 1 d. pradėta įgyvendinti antrasis – realinės ekonominės raidos profilis.
• Nuo 1998 m. rugsėjo 1 d. sustiprintai pradedama mokyti anglų kalbos.
• 2000m. gegužės 25 d. Švietimo ir mokslo ministerijos kolegija suteikia mokyklai dviejų profilių – humanitarinio ir realinio – gimnazijos statusą.

Dabartis

Kauno “Maironio” gimnazija ir toliau savo veikla garsina lietuvių literatūros ir kultūros tėvą – Maironį , pagerbdama jo atminimą įvairiais renginiais ir programomis. Skatindama jaunąją lietuvių kartą juo domėtis , gerbti suprasti kokį didelį indelį jis atnešė Lietuvai , galima sakyti , kad to paties siekia ir “Maironio” gimnazija , kurioje stipriau yra mokama gimtosios ir kitų kalbų. Gimnazija palaiko puikius ryšius netik su aplinkinėmis Kauno gimnazijomis , bet ir su kitomis Lietuvos mokyklomis. Gimnazijoje vyksta įvairūs tarptautiniai renginiai , tokie kaip neseniai vykęs istorinių žinių konkursas – “Temidė” , kuriame dalyvavo ir Kauno “Aušros” gimnazija.
Įtaigoje besimokantys vaikai supranta jog svarbiausia jų ateičiai yra dabartiniai mokslai ir žinios , kurias jie įgaus dabar – bus naudingos kiems visą jų likusį gyvenimą. Gimnazijos bendruomenė pareiginga , pagrindinė jos vertybės – kūrybiškumas ir darna. Mokinys laikomas savo tautos istorinio bei kultūrinio palikimo puoselėtojas – mokyklos patriotas. Gimnazija atvira nuolatiniai kaitai , kūrybiškai perima ir plėtoja “Aušros mergaičių” gimnazijos tradicijas. Jos veikla grindžiama humanizmo , demokratiškumo bendradarbiavimo ir atsinaujinimo principais. Akcentuojamos etninė lietuvių tautos kultūros vertybės.

Kauno “Jono Jablonskio” gimnazija

Kauno “J. Jablonskio” gimnazija Kaune garsėja , kaip mokymo įstaiga , kuri į pasaulį išleido daugybę garsių ir Lietuvai nusipelniusių žmonių. Tai : Lietuvos respublikos Prezidentas V. Adamkus , Seimo narys Kazys Bobelis , Mindaugas Končiuas , R. Čiupaila , Nepriklausomybės Akto signataras J. Tamulis , LR ambasadorius Graikijoje V. Pavilionis , poetė V. Palčinskaitė , profesorius V. Ostašeivičius , kompozitorius G. Kuprevičius , sportininkas P. Vanagas ir dar daugelis puikių asmenybių , kurias išugdė “J. Jablonskio” gimnazija.

Tai viena iš daugiausiai partnerių Lietuvoje ir kitose šalyse turinti gimnazija. Lietuvoje – Vytauto Didžiojo universitetas , Kauno Technologijos universiteto Tarptautinių studijų ir užsienio kalbų centrai , Vilniaus Pedagoginio universiteto anglų filologijos katedra , Kauno Panemunės pradinė mokykla. Užsienyje – JAV Minesotos universitetas , Norvegijos Hordalando apskritis , Danijos Vejen laisvalaikio centras , Latvijos Aucės vidurinė mokykla , Čekijos Meliubo miesto mokykla , Australijos Belmont vidurinė mokykla , Australijo lietuvių namai Geelonge , Didžiosios Britanijos Mount Grace mokykla. Šis ratas vis plečiasi garsindamas gimnaziją visame pasaulyje. Įstaigoje jau nuo senų laikų sustiprintai dėstoma anglų kalba – 1965m., puikų mokinių dėstomo dalyko supratimą rodo ir puikūs jų rezultatai ir už mokyklos ribų.

Gimnazijos istorija prasidėjo nuo 1930 m. 09 08 Lietuvos Švietimo ir Mokslo ministerijos vadovams pasirašius aktą apie pradinė mokyklos , skirtos darbininkų vaikams statybą Kaune , Žaliakalnyje. Po metų , rugsėjo 1-ą dieną į mokyklą jau sugūžėjo vaikai. Tų pačių metų spalio 9 dieną mokyklai suteikiamas Jono Jablonskio vardas. Pirmuoju mokyklos vadovu buvo paskirtas Antanas Jonikaitis. Jablonskiečiai gerai mokėsi , buvo drausmingi , aktyviai dalyvavo miesto saviveikloje , suburti statė operas , baletus , dainavo chore , šoko tautinius šokius, pamokomi mokytojų gražiai piešė. Nuo 1937 m. mokyklai vadovavo J. Meileris. Vokiečiam okupavus kauną , mokyklos patalpose įrengiama karo ligoninė , mokytojai ir mokiniai buvo iškeldinti. Po karo , 1946 m. mokykla sugrįžo į savo patalpas ir pavadinama 10-aja vidurine mokykla , kuri 1951 m. perorganizuojama į 8 septinklasę mokyklą , o 1957 m. į 23-iają vidurinę mokyklą , tais pačiais metais mokyklai pradėjo dalyvauti Janina Šerekienė – Vetchoratovienė.

1958 m. mokyklai sugrąžintas Jono Jablonskio vardas. 1961 išleidžiama pirmoji abiturientų laida.

1963 metais įvedamas sustiprintas politechnini smilkymas : padaugėja vyresnių klasių mokinių , pradinių klasių mokiniai mokosi kitose patalpose. 1964 m. mokyklai imasi vadovauti Vytautas Dagys. 1965 m. iškyla pirmasis priestatas , kuriame iškyla 15 naujų klasių. Atsisakoma politechninio mokymo , įvedamas sustiprintas anglų kalbos mokymas. Mokykla ima draugauti su kitų valstybių mokyklomis , sugrąžinti pradinukai. Nuo 1968 m. 21 metus mokyklai vadovavo Gražina Poliuchovienė. Norinčių mokytis Jono Jablonskio mokykloje daugėjo , todėl 1977 m. pastatytas antrasis priestatas , kuriame įrengta sporto salė , valgykla , 12 klasių. Mokyklos mokiniai aktyviai dalyvavo įvairiuose konkurse , olimpiadose , varžybose , tapo prizininkai , laureatai. 1989 m. V. Gikys paskiriamas mokyklos direktoriumi. Nuo 1992 metų mokiniai į pirmą klasę nebepriimami , nes mokykla dirbo dviem pamainom , pasidarė ankšta ir mokytojams ir mokiniams. 1994 m. 09 01 atidaryto s3 pirmosios gimnazijos klasės. 1997 m. gegužės 31 d. Lietuvos švietimo ir mokslo ministerijos kolegijos nutarimu mokyklai suteiktas humanitarinio profilio gimnazijos statusas. O 1997 m. birelio 2 diena suteiktas realinio profilio laipsnis.

Per visą gimnazijos buvimo laikotarpi , ji turėjo net 6 direktorius :
V. Gylys -II vadybos kategorija,
V. N. Stočkuvienė -II vadybos kategorija.
V. N. Poškienė -II vadybos kategorija
V. Palevičienė -I vadybos kategorija,
Vl. Martinaitis
V. Pašukonis

Metam bėgus , šioje gimnazijoje atsiranda vis daugiau naujovių , įvairių pasiūlymų moksleiviams ir mokytojams.

Leave a Comment