Internetas ir kompiuteris(mokyklose ir darbo vietose)

1)Kompiuterio naudojimas:
Žodis kompiuteris kilęs iš žodžio skaičiuoti. Šiuolaikiniai kompiuteriai naudojami ne tik skaičiavimams atlikti, tačiau daugelio programų veikimo pagrintas – matematiniai skaičiavimai. Pvz., kompiuteriu žiūrint filmą ar klausant muzikos atliekami sudėtingi matematiniai skaičiavimai.
Kompiuteris – įrenginys, gebantis priimti duomenis, atlikti su jais nurodytus veiksmus ir teikti skaičiavimų rezultatus.

Darbo vietose: Kompiuteris, įrengtas darbo vietoje, padeda spręsti įvairius sudėtingus skaičiavimo ir valdymo uždavinius, valdyti įvairius gamybos procesus, organizuoti verslą, tvarkyti finansus, pirkti įvairias prekes, užsisakyti paslaugas, gauti informaciją, neakivaizdžiai mokytis, o taip pat bendrauti, leeisti laisvalaikį (žaidžiant žaidimus, žiūrint TV ar filmus, klausant muzikos).
Kad nepavargtume dirbdami kompiuteriu ir būtume sveiki, būtina tvarkinga darbo vieta, tinkami baldai, tinkama technika, oro sąlygos ir tinkami mūsų veiksmai.
Pagrindiniai profilaktikos principai dirbant kompiuteriu:
1. Darbinių užduočių įvairovė;
2. Galimybė laisvai keisti darbo pozą;
3. Trumpalaikės pertraukėlės;
4. Santykinės oro drėgmės palaikymas, tinkama temperatūra (+18-220);
5. Apsauginių ekranų vartojimas.
Siekiant sukurti saugią darbo vietą ir sumažinti neigiamą įtaką sveikatai, yra būtinos keturios pagrindinės sąlygos:
1. Kokybiška kompiuterinė įranga;
2. Kompiuterizuotos darbo vietos organizavimas, įrengimas bei darbo ir poilsio režimas dirbant kompiuteriu.
3. Darbo viietos ergonomika, darbo priemonių optimalus pritaikymas dirbančiojo fiziniams duomenims bei darbo pobūdžiui.
4. Tinkamas darbo ir poilsio režimas.
Jūsų akys mažiau vargs dirbant kompiuteriu, jeigu atsižvelgsite į tokias darbo vietos sutvarkymo rekomendacijas:
1. Užtikrinkite tinkamą natūralų ir dirbtinį apšvietimą;
2. Sumažinkite arba pašalinkite pašalinių blyksnių at

tsiradimo galimybę, įrengiant kompiuterizuotas darbo vietas. Kitais atvejais, juos pašalinkite, keičiant atskirų darbo vietos elementų išsidėstymą. Šalia monitoriaus neturi būti veidrodžių, stiprių šviesos šaltinių. Reiktų vengti ir tiesioginės šviesos šaltinių priešais monitorių – lango, stalinės lempos ir pan. Amerikiečiai net nerekomenduoja visą dieną dirbti su šviesiu drabužiu, nes jis irgi yra šviesos šaltinis.
3. Dirbkite tik su kokybiškais, techniškai tvarkingais ir sertifikuotais monitoriais;
4. Profilaktiškai tikrinkite regėjimą, jei reikia, nešiokite akinius dirbdami kompiuteriu.
5. Dirbdami kompiuteriu dažniau mirksėkite, tai padės išvengti nemalonaus akių džiūvimo.
Mokymo įstaigose:
Baigiantis 2000 metams, Lietuvos mokyklų kompiuterizacijos lygis yra žemas. Įvairiais vertinimais šalies mokyklose vienas kompiuteris tenka vidutiniškai 60-80 ar net 100 moksleivių. Tenka pripažinti, kad mokyklose dar naudojami įvairiais keliais gauti kompiuteriai, kurių vieta jau seniai muziejuje. Todėl mokyklose mažai domimasi sveiko darbo kompiuterio aplinkoje prroblema, kai paties kompiuterio patekimas į mokyklą yra problema. Tokia padėtis, kai mokyklų kompiuterizavimo srityje smarkiai atsiliekame ne tik nuo Europos Sąjungos valstybių, bet ir nuo artimiausių kaimynių, yra nenormali ir ji turės keistis. Švietimo ir mokslo ministerija priėmė informacinių ir komunikacinių technologijų taikymo švietime strategiją, jai skiriamas pradinis finansavimas, todėl artimiausiais metais kompiuterizavimo padėtis šalies mokyklose turi iš esmės pagerėti.
Artimiausių metų tikslas – pasiekti, kad šalies mokyklose vienas kompiuteris tektų dešimčiai moksleivių. Vakaruose manoma, kad nuo tokio santykio pasiekimo prasideda re
ealus mokyklų kompiuterizavimo procesas. Pradžioje šis santykis bus sudarytas vyresniosioms klasėms. Tokio kompiuterių-moksleivių santykio atveju kiekvienas moksleivis kasdien galės dirbti prie kompiuterio apie vieną valandą. Kompiuteriai bus plačiai naudojami visose pamokose, visi mokytojai privalės įgyti kompiuterinį raštingumą.
Tokios šviesios ateities akivaizdoje mokykloje susiformuos sveiko darbo kompiuterio aplinkoje problema. Dabartinėje situacijoje ji nėra visuotinai aštri, bet jau dabar yra nemažai mokyklų, kur mokytojų-entuziastų dėka kompiuterių kiekis mokykloje žymiai lenkia šalies vidurkį. Valandų valandas prie kompiuterių leidžia didesnį potraukį tam turintys moksleiviai.
Lietuvos higienos normoje HN 32-1998 “Darbas su videoterminalais” akcentuojama : “Ši higienos norma netaikoma: .visuomeninės paskirties kompiuterių sistemoms ( sistemoms, kurios naudojamos mokymuisi, informacijos paieškai, laisvalaikiui ir pan.)”.Tai reiškia, kad turėtų atsirasti kita higienos norma, kur būtų įteisinti reikalavimai ir normatyvai mokyklose naudojamiems kompiuteriams, kompiuterių klasėms su reikalavimais jų įrengimui, darbo laiko normavimui ir pan. Nesant tokio normatyvo, tenka naudotis esančia higienos norma, įvertinant tai, kad daugelis normatyvų turėtų būti griežtesni, kaip tai nurodoma literatūroje arba kitų šalių normatyviniuose dokumentuose.
Dabartiniu metu neretai kompiuterių klasės įrengiamos neteisingai. Teko lankytis mokykloje, kur neseniai buvo įrengta nauja kompiuterių klasė. Joje kompiuteriai išdėstyti “žąsele”. Tokiu atveju mokinys priešais displėjų sėdi normaliu atstumu, o atstumo nuo jo nugaros iki kito už jo esančio displėjaus užpakalinės sienelės niekas ne
ereguliuoja. Kadangi patalpoje buvo vėsu, vienas mokinys, klausydamas mokytojo aiškinimo, padėjo galvą ant už jo esančio įjungto ir atitinkamai šilto displėjaus viršaus. Padarius pastabą, nei mokinys, nei mokytojas nematė čia jokios problemos. Jie paprasčiausiai nežinojo, kad tokioje displėjaus vietoje elektromagnetinė spinduliuotė jau dešimtis kartų viršija įrangai leistinas spinduliavimo normas. Išvada viena ir aiški: mokiniams, mokytojams, projektuotojams reikalingas atitinkamas sanitarinis-higieninis švietimas.
Higieniniai reikalavimai moksleivių darbui kompiuterių aplinkoje turi būti griežtesni, lyginant su atitinkamais reikalavimais suaugusiems. Be to, mokyklose atsiranda papildomos problemos, įvertinant pačią mokyklos organizavimo tradiciją bei šiuolaikinę situaciją Lietuvos mokyklose.
Bendrojo lavinimo mokyklų kompiuterizacijos procese, siekiant užtikrinti sveiką moksleivių darbą kompiuterių aplinkoje, galima išskirti tokias pagrindines problemas:
· mokytojų ir moksleivių sanitarinis švietimas – tai yra ir šios interneto svetainės paskirtis, bet kartu reikia, kad šie klausimai būtų bent trumpai pateikiami pamokose;
· senos kompiuterinės įrangos naudojimas mokymo procese – ją reikia naudoti mažiau intensyviai ir labiau riboti darbo su tokiais kompiuteriais laiką;
· būtina higieniniu požiūriu įvertinti naudojamas kompiuterių klases ir ištaisyti jų projektavimo klaidas;
· kadangi ateityje kompiuteriai atsiras bibliotekose ir kituose kabinetuose, būtina iš anksto numatyti, kaip nauja įranga įsikomponuos į jau esamas struktūras;
· ypač drausmingai reikia sudarinėti moksleivių darbo su kompiuteriais grafikus, numatant pertraukas ir išlaikant visus normatyvus.
Mokyklos prastai aprūpinamos nauja įranga, ba
aldais, atitinkančiais ergonominius reikalavimus, tačiau daugelį čia nurodytų problemų galima išspręsti organizacinėmis priemonėmis. Svarbiausia – įvardyti ir akcentuoti problemą, kuri mokyklose jau yra ir ji turi tendenciją aštrėti.

2.Interneto naudojimas:

Darbo vietose: Tiek kompiuterius, tiek internetą naudojantys vartotojai daugiausiai yra dirbantieji: iš dirbančių asmenų kompiuteriu naudojasi 25%, internetu – 12,5%žmonių. „Populiariausia“ interneto naudojimo vieta – darbovietė (joje internetu naudojasi 47% visų interneto vartotojų).
Internetas įmonei – būtinybė. Kiekvienai pelno siekiančiai įmonei yra būtini interneto ryšys, interneto svetainė, nuorodos interneto kataloguose. Nemažai vartotojų duomenis apie įmonę pirmiausia renka internete, įvertina jos svetainę, susipažįsta su teikiamomis paslaugomis, naujovėmis, susiformuoja bendrą nuomonę. Elektroninis paštas tampa vis svarbesne bendravimo, informacijos perdavimo priemonė.
Tiesa, įmonė gali gyvuoti ir be interneto ryšio, tačiau tokių verslo šakų lieka vis mažiau. Kita vertus, naujoves ignoruojanti įmonė lėtina savo veiklą, lėčiau tobulėja. Bankų paslaugos internetu, elektroninis paštas, bendravimas su užsienio partneriais – tai interneto naudojimo sritys, be kurių daugelis vargiai įsivaizduotų kasdienius darbus.
Sprendimas nesinaudoti internetu turėtų būti grindžiamas skaičiais, o jie dažniausiai rodo, jog interneto ryšys taupo sąnaudas. Interneto nauda įmonei atsiranda dėl darbo efektyvumo didinimo. Dažnai ir paprasta analizė rodo, jog interneto ryšys atsiperka – greičiau keičiamasi informacija, greičiau bendraujama, padidėja informacijos surinkimo ir analizavimo galimybės.
Internetą linkusios ignoruoti įmonės, kurioms būtina radikaliai keistis. Naujos technologijos verčia keistis įsisenėjusius procesus, dirbti daug sparčiau ir efektyviau.

Mokymo įstaigose:Internetas Lietuvos mokyklose. Iš tyrimo paaiškėjo, kad daugelis (93 proc.) Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių mokyklų gali mokymui naudoti internetą. Šis rodiklis aukštesnis net už daugelio Vakarų Europos šalių! Tačiau tikėtis, kad Lietuvos mokyklos intensyviai naudoja pasaulinį tinklą ugdymui, neleidžia kitas rodiklis – daugiau kaip 80 proc. mokyklų internetas yra pasiekiamas vos iš vieno kompiuterio. Nenuostabu, kad mokyklų, kuriose 11-12 klasių moksleiviai arba jų mokytojai naudoja elektroninį paštą arba W W W mokymui, tėra tik 63 proc. Nestebina ir tai, kad internetu realiai naudojasi vos vienas kitas mokytojas ir nedidelis būrelis moksleivių: mokyklų, kuriose daugiau kaip 50 proc. moksleivių baigs mokyklą, prieš tai bent kartą pasinaudoję internetu, tėra tik 23 proc., o mokyklų, kuriose daugiau kaip 50 proc. mokytojų, kurie 11-12 klasėse, mokymui naudoja internetą – vos 2 proc.
Nežinančiam Lietuvos mokyklų jungimo prie interneto istorijos situacija atrodo absurdiška: kodėl taip menkai išnaudojamos galimybės dirbti su elektronine informacija? Reikėtų prisiminti pagal A.Šleževičiaus “visuotinio švietimo kompiuterizavimo“ modelį Atviros Lietuvos fondo inicijuotą “visuotinį švietimo internetizavimą“. 1995 – 1997 metais Atviros Lietuvos fondas visoms švietimo įstaigoms siūlė nemokamą elektroninį paštą, vėliau – ir kitas interneto paslaugas. Daugelis mokyklų tuo pasinaudojo. Gaila tik, kad fondui pasitraukus iš interneto paslaugų tiekėjų rinkos, pasaulinio tinklo diegimas mokyklose į priekį taip ir nepasistūmėjo, atvirkščiai – “Lietuvos telekomui“ apmokestinus vietinio telefono ryšio paslaugas, mokyklos iš viso atsisakė interneto paslaugų, o kažkada buvusi sėkminga ir daug vilčių teikusi Atviros Lietuvos fondo iniciatyva taip ir liko įamžinta viename bendrojo lavinimo mokyklų kompiuterizavimo rodiklyje – internetu gali naudotis visi. Tik beveik visi nesinaudoja.
Svarbiausi pastarųjų metų informacijos technologijos diegimo projektai – valstybinis 1996 metų “Lietuvos bendrojo lavinimo vidurinių, profesinių ir aukštesniųjų mokyklų kompiuterizavimo“ projektas ir Atviros Lietuvos fondo “Naujųjų technologijų“ programos veikla – kilstelėjo tik kai kuriuos mokyklų kompiuterizavimo rodiklius iki optimizmo teikiančio lygio, tačiau “praūžė“ švietimo reformos paviršiumi ir ugdymą menkai tepaveikė. Paminėti reikėtų keletą svarbiausių priežasčių. Milžiniškas įrangos trūkumas ir mažos investicijos jai pirkti yra rimčiausia technologijos integravimo problema. Didelio masto, bet su nedideliu finansavimu projektų poveikis yra labai paviršutiniškas. Technologijos diegimas nėra prioritetinė švietimo reformos kryptis, todėl jos integravimas į ugdymą tėra mokytojų entuziastų ir technologijos mėgėjų eksperimentų objektas.
Tačiau negalime šios problemos palikti nuošaly – juk žvelgdami į Lietuvos mokyklos ateitį ir įvertindami mūsų krašto siekį integruotis į Europą, turėsime kurti tokią švietimo sistemą ir pedagogikos mokslą, kuris nebūtų atitrūkęs nuo visapasaulinio globalizacijos proceso.
3.Išvados:
Mano manimu kad šiais laikais be kompiuterio ir interneto negalima būtu apseiti nes technologijos vis plečiasi eina i prieki ir reikia žinoti minimaliai apie naujoves nes kitaip labai sunku išssivaizduoti kaip susikurti ateiti turėti gera darba,nes jau labai greitai plėsdamasi technologija stumia žmones iš darbo vietų ir jiems sunku buna kai pradirbes daugeli gyvenimo tapti bedarbiu ir gauti darbo,jei jis prijimtas aname dešimtmeti jis dirbo nes žinojo darba,o išmetus jau reikia eiti ieškoti kito darbo bet pasižiuri kad neturi žiniu.Kompiuteris yra butinybė! Besimokantiems siekiančiams karjeros ir t.t.ir be interneto dagumoje neišeina visapusiškai atlikti darba ar dar ka nors.Internetas yra žinių šaltinis tenais galima rasti miesta,šali,pirkti,parduoti,susirašyti ar susikalbėti patogiau su kitomis šalimis.Susirasti greičiau žinias nei naudojantis knygomis.Be interneto ir kompiuterio neišsivaizduoju savo studiju mokslo žinių.Ir šita užduoti darant naudojamasi internetu ir kompiuteriu ir tikrai palengvina darba nei ta pati darant ranka ar ieškant knigynose knygų apie tai ka nori parašyti.Sutaupai daug laiko,o šiais laikais laikas yra labai svarbus.Tai tokios išvados mano apie šita tema.

Leave a Comment