Informacijos trikdžiai kaip ilgalaikiai socialiniai nuostoliai

Analitinė dalis

Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino ,,Valstybės ilgalaikės raidos strategiją 2002m, lapkričio 12d. (nutarimas Nr. IX-1187).Pagrindinis tikslas plėtoti šalies materialinę ir dvasinę gerovę, kurią apibendrintai nusako žinių visuomenė, saugi visuomenė ir konkurencinga ekonomika. Būtina sudaryti sąlygas plėtoti žmogaus galių stiprinimą(žmogaus kapitalą) – investuojant į švietimą, socialinį, kultūrinį, politinį gyvenimą, kad visi šalies gyventojai savo galias galėtų naudoti ekonominei, kultūrinei veiklai, darbui ir poilsiavimui.

Tačiau, kaip konstatuoja ,,Valstybinės ilgalaikės raidos strategija.“, Lietuva labai atsilieka nuo ES šalių pagal ekonomikos išsivystymo lygį ir realiai įveikti šį atsilikimą gaalima per 30 metų, Viena iš atsilikimo nuo Europos Sąjungos valstybių priežasčių yra kompiuterizacijos ir informacinių technologijų naudojimas. Informacijos trikdžiai sąlygoja technologinį atsitikimą, silpną novacijų įdiegimą, žemą smulkaus ir vidutinio verslo technologinį lygį; naujų pažangių mokslo, meno, technikos, gamybos idėjų įdiegimą, atnaujinimą. Nešiuolaikiška pramonės struktūra, labai maža dalis aukštųjų technologijų gamybos. Informacijos trikdžiai stabdo aukštųjų technologijų gamybos įdiegimą. Dėl informacijos technologijų plėtotės stabdžių silpnėja pažanga.

Svarbu, kad informacinių technologijų ir telekomunikacijų(ITT) augimo tempai užimtų vieną iš pagrindinių vietų šalies ūkio struktūroje ir veeiksmingai skatintų Lietuvos ekonomikos plėtrą, kitaip – jie tampa trikdžiu. Įteisintos nepopierinės informacinės technologijos valstybės valdymo, verslo, prekybos, paslaugų, finansų ir kitose srityse. Valstybės reguliavimas užtikrina saugų duomenų naudojimą, o šalies informacinis ūkis ( registrai, kadastrai, informacinės sistemos) bus integralus ir atviras.

Valstybės il

lgalaikės raidos strategijoje pabrėžiama, kad valstybė stengsis patenkinti visuomenės informacinius poreikius ir pirmiausia užtikrinti informacijos tinklų valstybine kalba prieinamumą visoje teritorijoje. Šiuo metu lietuvių kalba elektrinėje terpėje diegiama per lėtai. Būdama ES nare, Lietuva galės ,, įsijungti į Europos technologinę ir skaitmeninę erdvę, parengti savo valstybinę kalbą lygiomis teisėmis, funkcionuoti daugiakalbėje Europos ir pasaulio informacinėje erdvėje.

Šis reiškinys be abejo turi ir socialinę reikšmę, nes ir žemesne socialinę padėtį turintieji bei nepasiekę aukštesnio išsilavinimo piliečiai lengviau galės naudotis informacinėmis technologijomis.
Gyventojų socialinei diferenciacijai įtaką daro ir tokie veiksniai kaip gebėjimas naudotis moderniomis informacinėmis technologijomis ir informaciniais ištekliais. Dėl nepakankamo gebėjimo naudotis informacinėmis technologijomis aštrėja nedarbo problema, socialinė diferenciacija, nemažėja skurstančių šeimų dalis. Skelbiama, kad 21% šeimų gyvena žemiau skurdo ribos ir ,,Maisto bankas“ šelpia maisto prroduktais. Tikėtina, kad gebėjimas naudotis informacinėmis technologijomis mažintų šiuos trikdžius. Be abejo, švietimo sistemos tobulinimas, įprotis ir įgūdis mokytis visą gyvenimą, kvalifikacijos tobulinimas bei perkvalifikavimo sistema mažins prastą gebėjimą naudotis informacijos sistema ir dėl šios priežasties mažės socialiniai nuotoliai.

Lietuvos ateitis įžengus į žinių amžių, daug priklauso nuo informacinių technologijų lygio, žmonių kompetencijos, gebėjimo nuolat mokytis bei naudotis IT teikiamomis galimybėmis. Šiuo požiūriu egzistuoja informacijos trikdžiai: nepakankamai kompiuterizuojamos ir jungiamos prie

Leave a Comment