FRIEDRICH NIETZSCHE „APIE MORALĖS GENEALOGIJĄ“ PIRMAS NAGRINĖJIMAS „GĖRIS IR BLOGIS“, „GERA IR PRASTA“
FILOSOFIJOS IŠPLĖSTINIS PLANAS
I,,Gėrio“ ir ,,blogio“ kilmė
1.1. Dvasinio pasaulio iškilimas;
1.2. Stimuai, veiksmai, skatinantys elgtis vienaip ar kitaip;
1.3. Nežinomybės išaiškinimas žmogaus dvasiniame pasaulyje:
1.3.1. Menkinimosi instinktas;
1.3.2. Pesimistinis įtarumas;
1.3.3. Nusivylimas, nepasitikėjimas;
1.3.4. Priešiškumas, pagieža;
1.3.5. Geidulingas polinkis, niekšybė, niūrumas.
1.4. Jausmų, skausmo tramdymas;
1.5. Istorinės dvasios trūkumas:
1.5.1. Tam tikras gėris;
1.5.2. Kas skatino žmonių gerovę.
II. „Gėris“ ar „blogis“?
2.1. „Gėris“ nepalyginamai vertesnis už „blogį“:
2.1.1. Stimuliavimas;
2.1.2. Naudingumas;
2.1.3. Sumanumas.
2.2. Neegoistiško poelgio naudingumas.
III. „Gera“ ir „prasta“
3.1. Etimologija ir „gėris“;
3.2. „gera“ ir „prasta“;
3.3. „gera“ ir valdžios turėjimas:
3.3.1. Graikų aristokratija;
3.3.2. Italija ir gyventojai;
3.3.3. Keltai;
3.3.4. Vokietija;
3.3.5. Senovės Roma.
IV. „Tyras“ ir „netyras“
4.1. Politinė pirmumo sąvoka;
4.2. „Tyras“ žodžio prasmė ir egzistavimas dvasiniame pasaulyje;
4.3. Iš esmės pavojingos žmogaus būties formos:
V. Dvasiškas vertinimo būdas
5.1. Riteriai, aristokratai, dvasininkai, kunigaikščiai:
5.1.1. Valstybinių sprendinių prielaidos sudarymas;
5.1.2. Kilmingas vertinimo būdas;
5.1.3. „Pikčiausi karo priešai“ – bejėgiškumas;
5.1.4. Didžiausias dvasinis kerštas;
5.1.5. Meilės jausmas dvasiniame pasaulyje;
5.1.6. Garbės atidavimas dievui;
5.1.7. Siaubingiausios, patraukliausios formos suvedžiotojas.
VI. Neapykantos, keršto jausmas
6.1. Kilmingųjų moralė;
6.2. Vergų moralė;
6.3. Aristokratiškas vertinimo būdas;
6.4. Prigimtiniai aristokratai ir jų laimės žvilgsnis;
6.5. Žvilgsnis į priešą, į nesėkmę, į piktadarystes.
VII. ,,Gėris“, ,,blogis” ir žmogus
7.1. Kopija, šalutinybė, papildoma spalva;
7.2. Originalas, pirminis dalykas, grynoji veika;
7.3. Ressentiment’o moralė;
7.4. Išorinis pasaulis – privalumai ir trūkumai;
7.5. ,,Gėris“, ,,blogis“ ir pasaulis;
7.6. Negalėjimas užgniaušti atodūsio, paskutinės vilties;
7.7. Nuovargio pojūtis.
7.8. Ressentiment’o žmogus:
7.8.1. Jėga ne jėga, silpnybė ne jėga;
7.8.2. Vyksmas – visko esmė;
7.8.3. Elgesys.
VII. Nuopelnas
8.1. Melavimas, silpnybė;
8.2. bejėgiškumas, atsidavimas valiai, kantrybė;
8.3. ,,Gėris“ lygus ,,gėriui“;
8.4. Gaminamas idealas.
8.5. ,,Teisybė“ ir ,,neteisybė“.
8.6. ,,Dievo karalystė“:
8.6.1. Nuolankumas visur ir visada;
8.6.2. Atlygis;
8.6.3. Rojaus palaimos esmė;
8.6.4. Tikėjimas.
IX. ,,Gera” ir ,,prasta”, ,,gera” ir ,,bloga”
9.1. Neapykantos jausmas visai žmonijai;
9.2. Romėnai ir jų stiprybė;
9.3. Napoleonas – kilmingumo idealo paties savaime problema.
X. Gerovė daugumai ir gerovė mažumai