Filosofijos įvadas

Filosofija būna:1.gamtamokslinė{apie gamta}2.humanistinė:{apie žmogų}.Atstovai:Platonas,Aristotelis,Sokratas.Kilmė.Filosof.mastymas pradejo bresti daugiau kaip pries 5 tukst.m.Atsakymo paieska jau ir yra filosofavimas,filosof.zmogus atsirado 3-jose zemes rutulio vietose.Kinijoje,Indijoje ir Graikojoje.Cia buvo laisve ir demokratija kurie netrukde zmogaus laisves.Filosof-yra mokslų pradas jis dave pradzia kitiems mokslams,todel ji nera mokslas.Pagrindinės filosof ištakos yra nuostaba,abejonė,gyvenimo prasmes klausimas,mirties suvokimas,inkstinktų redukcijos padariniai,prisitaikymas,valia-žmogus nori pažinti pasaulį,žmogus nori vieno,o gyvenimas reikalauja kito.Pagrindinė filosofijos problema yra buties problema.Filosofavimas-tarsi pabudimas iš issilaisvinimas iš gyvybiniu poreikių.Filosofas nereikalauja atlygio,jis mąsto nes jam įdomu.Filosof-tėvyne Graikija.Cia atsirado pirmieji mąstytojai,pirmosios filosof;mokyklos atsirado 6-7 a,.pr m.e.Tada formavosi pirmieji Graiku miestai Poliai.Remiantis antikine tradicija zodzio filosof.autorius laikomas Pitagoras,bet istoriskai patvaria reiksme suteike Sokratas ir Platonas.Filosofiją is kt.dalyku isskiria:1,Klausimo,kurio negali isspresti mokslas iskelimas.2,Meginimas atskleisti amzina buties paslaptį.3,Laisva faktu interpretacija.4,Žinių laisvumas.t.y nenaudingumas materialinės naudos prasmė.5,Logiškas,be emocijų ir suinteresuotumo mastymas.6,Ginčas su kt.filosofais.7,Auksciausias savoku ir kategoriju abstraktumas.8,Surastų tiesų ilgalaikiskumas.9,Empirinio pasaulio pazinimas.10,Pazangos fi-jos istorijoje santykiskumas.11,Ypatinga filosofinė kalba.Išmintis-savybė leidzianti zmogui orentuotis gamtos ir gyvenimo visumoje,neturint daug spec;ar įprastinių zinių.Tokiai orientacijai reikia tam tikro mąstymo išlaisvinimo.Skiriamieji fi-jos bruožai-Žmogaus gyvenime atlieka 3 f-jas:1,pazintinė.2,praktinė.3,fi-nė kritinė.Pirmosios graikų m-klos kūrėsi mazojoje Azijoje ir Pietų Italijoje gyvenancių graikų emigrantų tarpe.Susiformuoja dvi Graikijos filosofinės ankstyvosios m-klos: Jonėnų ir Italikų.Jonėnai-Jonijos juros salose isikure mazosios azijos miestu bei didziosios graikijos 1-mieji mastytojai.Italikai-Pietų Italijos ir netoli esanciu salu graku kolonistu mastytojai.Jonenai tyrinejo empirinius faktus,pasaulio sampratą.Italikai-mąstymo procesą,jie rėmėsi mitais.Jonėnų ryskiausi atstovai-Talis,Anaksimandras,Heraklitas.Graikai Talį vadino 1 iš 7 išmincių.Visų daiktų pradas,priezastis- vanduo.Tradicinės filosof.struktūrinės dalys:1,Ontologija-būties tikrovės teorija.Kelia materijos ir samonės santykio būties vystymosi dėsningumo klausimus.2,Gnoseologija-pazinimo teorija.Tiria pazinimo kilmę,kelia,žmogaus pazinties galimybes,tiesos,jos kriteriju klausimus.3,Aksiologija-vertybių teorija.Tiria jų prigimtį,savitumus,egzistavimo ir realizavimo sąlygas.4.Etika-dorovės teorija tirianti zmogaus elgesi pobūdį gerio ir blogio poziuriu nagrinėja moralinio vertinimo normas,etinį idealą.5,Estetika-fi-nė disciplina,nagr;grožį meną,meninę kūrybą,pergyvenimus susijusius su grožiu.6,Filosofinė antropologija-fi-nė koncepcija,pateikianti vientisą žmogaus sampratą .Ji aiskina žm;prigimties esmę,stengiasi apibrėzti jo vieta pasaulyje.Paliecia žmogaus gyvenimo prasmės tikslo,laimes kancios,mirties klausimus.7,Socialinė filosofija-nagr;žm;visuomeninio gyvenimo klaus;Apima visuomenės funkcijonavimo ir vystymosi dėsningumo problemas,visuomenės samonės ir jos santykio su materialinemis sąlygomis klausimus.Humanistinė fi-jos kryptis:Stebėjimo objektas-zmogus.Hum;filosof;pradininkas Sokratas.Jis siekė zmoguje doros savo pamokymais ir ragino kt;žmones mokyti tapti dorais.Platonas Sokrato mokinys.Ypatingas filosofijoje tuo,kad darė didelę įtaką vėlesnei f-jai.Platono filosof;sistema išdėstyti 34 dialogo formos parasytuose veikaluose bei 13 laiskų kuriuos jis kūrė iki mirties .Riesmingiausia jo filosof;dalį sudarė būties teorija,kurią istorikai vadina“Idėjų teorija“.Būties probl;yra pagr;filosof;probl.Idėja pagal Platona“žmogaus prote gimes 1-masis provaizdis kuris tam tikrame mistiniame pasaulyje yra kaip tobulas visu daiktu modelis.Idėja savotiska bekunė formuotė.Tikroji butis tai yra ideju pasaulis,amzinas niekieno nesukurtas ir nuo nieko nepriklausantis.Aristotelio nuopelnai filosofijoje dideli,stebėjimo obj;žmogus,jis buvo ir filosof;mokslininkas.Jis vienas pirmų filosofų kuris rasė sunkia proziška kalba.Filosof;apmąstymus suskirsto į tam tikras probl;ir disciplinas.Vėliau jo raštai buvo susiteminti filosof;mokslininko Androniko.Tikroji būtis pagal Aristotelį-realūs daiktai,tai esmės ar substancijos.Substancija-tai tam būties rūšis.Substancijoje skiriama pirma materija kuri pati dar nėra tam tikras daiktas.Antra forma bei savoka kuri leidzia mums apibrėžti tam tikrą konkretų daiktą.Trečia tai kas susideda iš materijos ir formos.Visi šie filosofai mąstytojai buvo vad;-sofistai.Sofistai –tai mokytojai kurie švietė žmones.Viduramžių pr;vad-Patristika jo atstovas:Aurelijus Augustinas.Sekantis 8-9 a.Scholistinis-jie mokydavo kitus.11-12a.ankstyvoji Scholistika,būdingos krikščioniskos filosofijos fone nuotoliniai universaliųjų gincai.12-13a.brandzioji scholistika-krikscionybes mastytojai remiasi Aristotelio rastais.1-mas svarbus mast;Akvinietis.Jis susiejo Aristotelizmą su krikscioniskąja filosofija.14a.vėlyvoji scholistikas,mastytojas V.Okonas.Trys pagrindiniai laiko matmenys:1.Praeitis-dabartis{pagal Akvinietį atmintis}.2.Dabarties-dabartis{jo samprata stebėjimas}3.Ateities-dabartis{laukimas}.Penkis dievo įrodymai paremti Aristotelio kon-cija.1-as remiasi įrodymo samprata{judėjimas-bet koks judėjimas yra kitimas ir jis turi turėti judintoją,kadangi judinamų judintojų seka negali tęstis iki begalybės turi būti pradinis judintojas kuris negali būti judinamas.Pagal Akvinietį tai –Dievas.2-tras remiasi priežastimi.Kiekvienas veiksmas turi priežastį,kadangi niekas negali būti paties savęs priežastimi,o priežascių seka negali tęstis iki begalybės,tai turi būti 1-moji prižastis,kuri nebūti pati savęs priežastimi.O tai yra-Dievas.3-čias.įrodymas remiasi daiktais,jie gali būti gali ir nebūti.Yra daiktų kurie yra būtini patys savaime arba kt.daiktų dėka.Kadangi seka kuri reikalauja kt.daiktų buvimui neturi būti begalinė,tai jis turi būti pats 1-masis ir savaime būtinas daiktas-Dievas.4-tas įrodymas pagrystas kokybe.Visų daiktų kokybė būna įv;laipsnio,bet t.y.ymanoma tik tada kai esi tam tikras matas kuris būtų tų apbrėžčių tobulybės šaltinis-Dievas.5-tasis įrod;{pasaulio tikslas,kad pasiekti tikslą neturintys proto daiktai reikalingi tol kuris tą tikslą žino ir į jį kreipia},todėl tikslingas pasaulio sutvarkymas reikalingas Dievui.Dievo kaip aukšč;valdytojo.Renesansas-teorijos prdž;14-18a.bet pėdsakai aptinkami 11-12a,Florencijoje.Renesansas-tai perėjimas iš viduramziu i naujuosius laikus,jis sukuria neigiamą viduramziu vertinimą.Jis kitaip vad; Humanizmo epocha.Aukstinamas žmogus ,jo vertybės .Humanizmas-kaip orumo idiologija,renesanso mastytojai atsisuka į žmogų.Naujieji laikai-Filosof;pazinimas,siekimas pazinti pasaulį,jie apima 17-18a.Jei renesanse aukstinamas zmogus ,jo protas,kurybiskumo triumfas,tai vėliau mastytojai gilinosi i zmogaus pazinimo galias.Žmogus ptas valdo pasaulį savo protu,suvokimu.Išryskeja 2 pagr;filosofinės pazinimo srovės:Pacionalizmas ir Empirizmas.Račio graik;-pasaulio suvokimas protu.Vienas prmųju racionalizmo pradininkų-Rene Dekartas.Jo pažinimas suvokimas,dedukcijos būdu{kada nuo bendro einama prie atskiro}Jis pasiūlė Racionalistinį abejojimo metodą,skatino abejoti absoliuciai viskuo.Dekarto teorijoje pagr;prievolės:1,Rūpestingai vengti išankstinio mąstymo.2.Analizuojamus dalykus kiek įmanoma skaidyti į dalis.3.Nuo paprasciausio objekto palaipsniui eiti prie sudėtingesnio.4.Visada apsidrausti,kad nieko nepraleidai.Dekartas filosofijoje vad;Dualistas,nes pripažysta 2 visiškai savarankiškas substancijas.1,Kūnas{materija}.2.Dvasios{siela}.Sielą jis pripažino nematerialia.Sielos pagr;savybė-mąstymas.Sapnuose yra sielos atspindžiai.Kūnų sav;yra tysumas.Kūnus galima be galo dalyti,skaidyti.Dekartas nenuoseklus dualistas,tiek sielą,tiek kūną pripažysta netobulomis substancijomis,o tobula substancija yra trecia kuriai egzistuoti reikia savęs pačios.Yra pirmųjų dviejų subst;kūrėjas –Dievas.Racionalistai:B.Spinoza;G.Leibnicas;Dekartas.Empirizmas tai pažinimas patyrimu,jutimo organais.Empirikai:F.Bekonas;T.Hopsas;Dž.Berklis.F.Bekonas-tai empirinio pažinimo pradininkas,jo filosofijoje pazinti pasaulį iki galo trukdo suklydimai,kuriu galima isvengti jeigu vadovaujamasi praktika.Empirinio pažinimo metodas remiasi-indukcija.O ji einama nuo atskiro prie bendro.Jis suformulavo 3 medicinos uždav;1.Saugoti sveikatą.2.Gydyti ligas.3.Ilginti gyvenimą.19a.Vokiečių klasikinė filosof;-naujų laikų filosof;baigiama 18a.pab;ir 19a.pirm;pusės. vokiečių idealistine klasikine filosofija.Klasikiniai pvz;pripazystami:Imanuelis Kantas.J.G.Herderis.Hegeris.Pradžią vok;klasikinei filosofijai davė Kantas kaip metafizikos kritikas,ir originalios pažinimo autorius.Kanto veikla skirstoma į 2 periodus:1.Iki 1770m.jis domėjosi gamtamokslinėmis problemomis.Šis laikotarpis ikikritinis.2.Nuo šių metų iki jo mirties,Šis laikotarpis kritinis filosof;teorijoje.Jis parasė 3 veikalus.1.“Grynojo proto kritika“,kur išdėstyta pažinimo teor;2.“Praktinio proto kritika“-kur išdėstytas etinis mokymas.3.“Sugebėjimi spręsti kritiką“-kur išdėstytos jo estetinės pžiūros ir mokymas apie tikslingumą gamtoje.Pagal veikalus kyla klausimai:1.Ka aš galiu žinoti.2.Ka privalau daryti.3.Ko aš galiu tikėtis.Kantas pažinimo teor;laike tik paruosiamuoju darbu,moralinių vertybių analizei.Filosifas neabejojo ,kad pasaulyje egzistuoja daiktai nuo žmogaus nepriklausomi,kurie jį veikia ir sukelia jutimus,taciau daiktu pazinti negalime.mes zinome tik tuos reiskinius kuriuos tie daiktai sukelia mumyse.Pažinime žmogus turi reikala ne su daiktais,o su reiskiniais.Kantas teigė:Mokslai teikia žmogiškai tikrą žinojimą.Filosof;parodo žmogaus žinojimo ribas,o tikėjimas yra tikėti norinčių žmonių asmeninis reikalas.Hegelis{vienas sunkiai suvokiamų filosofų}-tai kad mastymas yra būties pagrindas,labai svarbu jo filosofijoje,mastymas sutampa su butimi ir yra tiek isorinių daiktų tiek visuotinė dvasiskumo substancija.Mastymas-absoliuti idėja,pasaulio-esmė.Pagal Hegelį yra trys absoliutinės idėjos būties formos:1.Mastymas.2.Gamta.3.Visuomenė.Absoliuti idėja Hegelio filosof;sukuria viską,pagal jį dvasia yra trinarė:1.Subjektyvioji-atskiro žmogaus sąmonė.2.Objektyvioji-visuomeninė samonė-menas,politika,mokslas.3.Objektyvioji-dievas abosliutinė idėja,protingiausiai sutvarkytos valstybės dvasia.Filosofijoje absoliučioji dvasia atpažysta save ir mąsto savo jau žmogaus protu.Tai aukščiausias Hegelio filosofijos psiekimas.Marksistinė filosofija-tai Karlo markso ir F.Engelso teorija sudaranti vientisą filosofiniu,ekonominių ir soc;pažiūrų sist;Marksizmas atsirado 19 a.penktam desimtmetyje,darbininkų klasės kovos pagrindu,ir tapo teorine jos pagrindiniu interesų išraiška.Jos kovos už geresnį gyvenimą programa.Filosofiniu pagr;uždav;marksistai laikė ne tik aiškinti pasaulį,bet ir keisti jį revoliucijos būdu-sukuriant komunizmą.Voliuntarizmas-F.Nyčė.H Šopenhaueris-jie žmogaus valią laiko vieninteliu pažinimo tikrovę tvarkančiu veiksmu.Tikrasis istorijos subjektas veikiantis ir pertvarkantis visuomenę yra –žmogus,o ne mistinė pasaulio dvasia.Egzistecializmo filosofija.Egzistencija-tai yra buvimas,hermenenetika tai supratimo meno mokslas,tekstų,įvykių ir aplinkybiu aiskinimo ir interpretavimo teorija.Metafizika-filosofijos dalis tirianti,empiriškai nepagrindžiamus būties ir pažinimo pradus „ar gyvenimas vertas,kad jį gyventi“.19a.vid.prieš nacionalismo filosofiją pasisako antropologinė kryptis,kuriai priklauso,egzistencializmas,neotonizmas ir humanistinė psichoanalizė.Egzistencializmo srovė atsiranda Vokietijoje po pirmo pasaul.ir Pranc;po antro pasaul;karo.Vokiečių egzistencialistai:M.Hedegeris.K.Jaspersas.Prancūzų egzistecialistai:A.Kamius.J.P.Sartras.Po pirmo pasaul;karo vyravo nusivylimo nuotaikos,žlugo didžioji imperija,buvo baiminamasi įvykių Rusijoje.Istorinės ištakos:S.Kierkiegoras pastebi pirmas ištakas:1.18a.pranc.stengiasi sukurti protinga visuomene,bet nieko neisėjo,tai yra objektyvinė visuomenės vystymosi logika nesutampa su žmogaus proto reikalavimais,lyg šaipomais iš žmogaus keliamų tikslų.2.Egzistencialistinės filosofijos tašku buvo laikoma protas.Išvada:fiksuojamas žmogaus faktiškumas,ir užmirštama jo galimybė keisti savo būdą,tiesa pati savaime,kiek mąstymas,ką ji reiskia žmogui.Pagr,sąvoka egzistenc,filosofijoje:Egzistencija,kuri apima žmogaus kaip individualybės raišką.Egzistencija-tai žmogaus „AS“dalis į kurią neįeina žmogaus mąstymas,nes jis visų pirma bendras,o įeina ta dalis kuri yra individuali.Savo egzistenciją žmogus suvokia ribinėse situacijose.Žmogus negali jų keisti,jų apeiti,todėl juose atsiskleidžia žmogaus būties trapumas{baigtinumas}.Pati reismingiausia ribinė situacija-mirtis,ji egzistavimo paskirtis ir tikslas.Žmogus neturi žiūrėti į ją kaip į būties pabaiga,o kaip perėjimaą į kitą būties formą.Kaip suderinti baigtinumą ir amžinumą?Žmogaus prasmė tik amžinybėje.Žmogus turi tik baigtinį kūną,bet kartu turi amžiną ir nebaigtiną sielą.Pagrindinės egzistecial;problemos.1.Asmens ir visuomenės santykis.Egzistencial;mano,kad visuomenė yra beasmenė jėga kuri priima žmogaus tradicinius paprocius,isitikinimus,skonius,vadinasi visuomenė daro poveikį žmogui asmenybei.Laisvės problema.Egzistencial;mano kad asmenybė neturi tikrosios laisvės ,ji gali būti tik žmogaus visdinis būvis,laisvė priešpastatoma buti nuliu,o tikroji žmogaus egzistecija galima kai yra pasireiškimo laisvė.