Vadovavimas

TURINYS:

Vilnius 2005

TURINYS

Hiestorie..............................2
Hotel..............................3
Gaststube..............................4
Das Angebot..............................5
Die Anfrage..............................6
Fazit..............................7
Lieteratur..............................8

HISTORIE

Das „Barbarossa“ liegt driekt am Obermarkt, einem der geschichtsträchtigsten Orte inmmitten der Konstanzer Altstadt. Hier schloβ der deutsche Kaiser Friedrich I. – genant Barbarossa – im Jahre 1183 den Frieden mit den lombardischen Städten.

Im Mittelalter war der Obermarkt Schauplatz der öffentlichen Rechtspflege, Umschlagplatz für Wein, Holz und Arbeitskräfte und Platz für öffentliche Spitele. Bereits im Jahre 1419, unmittelbar nach dem Konstanzer Konzil, wird das „Barbarossa“ als Wrtschaft mit Tanzboden erstmalig urkundlich erwähnt.

Geschichtsträchtig und modern zugleich ist unser Haus bis heute eiin wohlbekannter Rastplatz für romantische Zeitreisende geblieben, ein Ort der gepflegten Gastlichkeit, an dem Einheimische, Geschäftsleute, Urlausbsreisende und Sommerfrischler gleichermaβen gerne einkehren.

HOTEL

Unser Haus bietet Ihnen rund 50 Zimmer der gehobenen Mittelklasse. Je nach Kategorie erwarten Sie kleine, einfache Zimmer bis hin zu groβzügigen Doppelzimmern. Alle Zimmer sind mit modernem Komfort ausgestattet und haben ihren eigenen, unverwechselbaren Charakter, ohne dabei die Historie des Hotels auβer Acht zu lassen. Diese Vielfalt macht es möglich, besonders individuell auf Ihre Wünsche einzugehen – ganz egal ob Siie nur uaf der Durchreise sind, oder für einige Tage in Konstanz weilen, ob Sie ein verträumtes Wochenende zu zweit erleben wollen oder ob Sie mit der Familie Urlaub am Bodensee machen.

Für längere Aufenthalte und für besondere Anlässe bieten wir da

arüberhinaus groβzügige Arrangements an, die Sie rundherum verwöhnen und begeistern werden. Die zentrale Lage in der Innenstadt ermöglicht die bequeme Erreichbarkeit unzähliger Sehenswürdigkeiten und interessanter Einrichtungen. Hafen, Seepromenade, Bahnhof und kulturelle Einrichtungen sind in wenigen Gehminuten erreichbar, ein attraktives Bus- und Schiffsangebot verschafft bequeme Mobilität in der Bodenseeregion.

GASTSTUBE

Dem guten Hotel folgt unser weithin geschätztes Restaurant im Hause. Lassen Sie sich von der raffiniert-bürgerlichen Küche verwöhnen, mit regionalen Gerichten, salsonalen Spezialitäten und mit mediterranen Aufwartungen. Unsere weinkarte führt frische Bodenseeweine und internationale Provenieinzen gleichermaβen.

Die prunkvoll getäfelte, historische Weinstube lädt zum gemütlichen Speisen ein, der Grüne Salon erinnert an Urlaub im Süden. Unser Saal im Jugendstil verströmt elegantes Ambiente und ist ideal für Feierlichkeiten und besondere Anlässe.

Ob sie zur fürstlichen Tafel laden odder nur ein kleines Vesper essen wollen, geschwind einen Kaffee oder gemütlich ein Viertele trinken möchten, hier im “Barbarossa” steht Ihr leibliches Wohl im Mittelpunkt. Eine Oase der Behaglichkeit und Gastlichkeit mitten in Konstanz.

Jonas Jonaitis Tel. (8-5) 249 79 89
Taikos str. 177 jonasjobar@delfi.lt
2456 Vilnius

Hotel Restaurant BARBAROSSA GmbH
Familie Wiedemann
Obermarkt 8-12
D-78462 Konstanz am Bodensee
Deutschland

2005 – 05 – 01

Anfrage

Guten Tag,
Unsere Kameraden in Deutschland empfehlt eur gutes und nicht so teueres Hotel im Konstanz. Die deutsche Taurismusagentur war so freundlich uns ihre Anschrift zur Verfügung zu stellen.
Bitte senden Sie uns so ba

ald wie mögliche ein Angebot, ausführlichen Angebot über Preise und Zahlungsbedingungen. Wir zuchen das Hotel, das nicht so weit vom Zentrum der Stadt befindet, und möchten sieben Einzelzimmer bekommen. In Deutschland bleiben wir eine Woche. Die Zimmern muβ man unbedingt mit einer Klimaanlage, telefon und Külschränke sein.
Mit freundlichen sein.

Jonas Jonaitis

Hotel Restaurant BARBAROSSA GmbH Fon +49 7531 12899-0
Familie Wiedemann Fax +49 7531 12899-700
Obermarkt 8-12 wiedemann@barbarossa-hotel.com
D-78462 Konstanz am Bodensee

Jonas Jonaitis
Taikos str. 177
2456 Vilnius
Litauen

2005 – 05 – 06

Angebot

Herr Jonas Jonaitis,
Vielen Dank für Ihre Anfrage. Wir haben die Zimmern die Sie möchten, aber im Zeit sind sie nicht frei. Alles ist bezetzt.
Wenn Sie sich sicher unseres Hotel wällen, brauchen Sie schon vor zwei wochen bis Ihrer Einkunft die Zimmern rezervieren und den Anmeldeschein füllen. Auch Man muβ genau informieren ab wann bis wann Sie bleiben.
Mit diesem Brief schenken wir auch unsere Preise und Kataloge.
Wir würden uns freuen, Ihren Auftrag zu erhalten.
Hochachtungsvoll.

Familie Wiedemann

FAZIT

Wenn ich im Hotel arbeitete, möchte ich als Empfangschef sein. Mir ist es sehr augenehm mit den Menschen zu redden, Immer neue Gesichts zu sehen. Es ist sehr interessant. Man kann vieles von anderen Ländern, ihrer Kulturen und Menschen erwissen, Auβerdem, meiner Meinung nach, muβ der Empfangschef einige Schprachen kennen.

LITERATUR

1. www.google.lt
2. www.konstanz.de
3. A. Kasperavičienė “ Vokiečių kalbos mokomoji medžiaga

DARBO VERTINIMAS

Vadovavimas .Vadovo f

funkcijos

‘Vadovavimas þmonëms- mokslas ir menas’. (R. Razauskas)
Vadovavimo sàvoka apima tam tikras artimai susijusias ir viena kità papildanèias funkcijas, kurias atlieka kiekvienas vadovas:
Vadovo- organizatoriaus funkcija. Atlikdamas ðià funkcijà vadovas suformuluoja tikslus ir uþdavinius, kolektyvo sprendþiamus dabar ir spræstinus ateityje, nurodo tø uþdaviniø sprendimo kelius, sukuria palankias sàlygas kolektyvo darbui.
Vadovo- administratoriaus funkcija: vadovas ágaliotas asmeniðkai arba kartu su pavaldiniais vykdyti kadrø politikà. Tik teisingai parinkæs ir iðdëstæs kadrus vadovas iðvengia pavaldiniø neatsakingumo.
Vadovo- specialisto funkcija: gamybos vadovas turi gerai iðmanyti technikà ir technologijà, turëti pakankamai þiniø ir patyrimo konkreèioje sferoje, kad galëtø atsakingai kelti uþdavinius ir kompetetingai juos analizuoti.

Vadovo darbo stilius

Valdymo stilius yra sudëtinga vadovo ir pavaldiniø santykiø visuma. Vadovas atlieka jam pavestas funkcijas tik jam bûdingu, individualiu stiliumi. Kiekvieno vadovo darbo stilius individualus, nes nepakrtojamos tiek jo asmeninës, tiek ir vadovaujamo kolektyvo savybës.
Galima iðskirti keletà pagrindiniø veiksniø, lemianèiø vienoká ar kitoká vadovo darbo stiliø: organizacijos ar ámonës, kuriai vadovaujama specifika- jos tikslai ir uþduotys; gamybinë aplinka- veiklos organizavimo formos, technologinis gamybos lygis; vadovaujamo kolektyvo ypatumai- jo sudëtis, pasiruoðimo lygis, tarpusavio santykiø pobûdis.
Galima dràsiai teigti, kad vadovas be autoriteto- prastas vadovas. Autoritetas- tai visuotinai pripaþinta, neformali þmogaus átaka. Skiriamos dvi autoriteto rûðys: autoritetas, ágyjamas kartu su pareigybiniu statusu (formalus) ir iðsikovojamas pa

aties vadovo (realus). Vadovas, kuris suranda teisingà bendravimo su pavaldiniais stiliø, greitai ágyja realø autoritetà.
Vadovo darbo stilius nëra tik asmeninis vadovo reikalas. Nuo jo didþia dalimi priklauso visos ámonës ar organizacijos veiklos rezultatai, jo vadovaujamø þmoniø pasitenkinimas darbu.
Vadovo ir pavaldiniø santykiø ávairovë ir sudëtingumas lemia konkreèiø valdymo stiliø ávairovæ, taèiau joje, galima iðskirti tam tikrus parametrus arba kriterijus, pagal kuriuos pastebimi vadovui bûdingi bruoþai, kurie grupuojami ir analizuojami.
Iki ðiol nëra vieningos individualaus valdymo stiliaus klasifikacijos. Skirtingi autoriai ir mokyklos ávairiai juos klasifikuoja.
Vadovo darbo stilius pirmà kartà bandë apibendrinti Platonas savo veikale ‘Valstybë’ . Jis vadovus klasifikuoja taip:
Vadovas timokratas – vadovas, kurio valdymo stiliø formuoja jo iðdidumas bei valdþios troðkimas.
Vadovas demokratas- vadovas, kuris pareigas ágyja burtø ar rinkimø keliu. Tokiam valdymo stiliui bûdinga visø pilieèiø lygybë.
Vadovas tironas- vadovas, kurio valdymo stiliø formuoja jo þiaurûs polinkiai.
Vadovas, kurio valdymo stilius oligarchinis- tokio vadovo pagrindinis motyvas yra gobðumas.
Individualø valdymo stiliø remdamasis eksperimentais pirmasis nagrinëjo amerikieèiø psichologas Kurtas Levinas 1938 metais. Jis iðskyrë ðiuos pagrindinius vadovø tipus: autoritarinis arba valdingas, liberalus arba anarchinis, demokratiðkas arba kolegialus. Ði klasifikacija dabar ir yra plaèiausiai naudojama.
1976 m. anglø valdymo problemø tyrinëtojai P.Sadleris ir G.Hofstedas apklausë apie 22.000 ámoniø ir jø padaliniø vadovø ir pasiûlë valdymo stilius klasifikuoti pagal sprendimø priëmimo bûdus ir vadinti taip:
Ásakymo stilius- kai vadovas pats priima sprendimus tik informuodamas pavaldinius bei laukdamas jø besàlygiðko vykdymo.
Ákalbinëjimo stilius- kai vadovas prieð perduodamas paties priimtus nutarimus, stengiasi átikinti pavaldinius, kad tai geriausias sprendimas ir bûtina já priimti.
Konsultacinis stilius- kai vadovas priima sprendimus tik pasitaræs su pavaldiniais.
Kolektyvinis stilius- kai vadovas formuluoja tik problemos esmæ, o sprendimas priimamas kolektyviai.

Kaip jau buvo minëta labiausiai ðiuo metu paplitusi vadovø darbo stiliø klasifikacija yra pagal vadovo ir pavaldinio santykiø pobûdá, remiantis valdþios pobûdþiu: vieno valdþia- autokratija, niekieno valdþia- vadovas liberalas, daugumos valdþia- demokratija.
A.M. Omarovas savo knygoje ’ Razmiðlenije o stile upravlenija’ iðskiria ðiuos pagrindinius vadovo darbo bruoþus, pagal kuriuos apibûdinamas vadovo darbo stilius:
1. Ágaliojimø centralizavimas:
vadovas visus ágaliojimus prisiima sau;
dalijasi su savo darbuotojais;
perduoda ágaliojimus pavaldiniams, bet po to jø veiklos kontrolei sugaiðta daugiau laiko nei, kad bûtø tai padaræs pats.

2. Atsakomybës paskirstymas:
visà atsakomybæ prisiima sau;
dalijasi ja su pavaldiniais;
visà atsakomybæ stengiasi uþkrauti pavaldiniams.

3. Aktyvumas ir iniciatyva:
viskà organizuoja ir planuoja tik vadovas, á pavaldiniø nuomonæ neatsiþvelgiama;
aktyvûs ir vadovas ir pavaldiniai;
vadovas neiniciatyvus, laukia aktyvumo ið ðalies.

4. Nutarimø priëmimas:
vienas pats priima ir atðaukia sprendimus;
sprendimus priima kartu su pavaldiniais, vienas pats sprendþia tik paèius svarbiausius klausimus;
ypatingai sudëtingø problemø pats visiðkai nesprendþia.

5. Elgesys, kai trûksta informacijos:
pats sprendþia net tuos klausimus, su kuriais nëra pakankamai susipaþinæs;
neslepia to, ko neþino;
nesistengia papildyti savo þiniø.

6. Poþiûris á pavaldiniø savarankiðkumà:
primeta pavaldiniams savo nuomonæ;
vadovas suinteresuotas, kad jie dirbtø savarankiðkai;
pavaldiniai paliekami likimo valiai.

7. Vyraujantys poveikio pavaldiniams bûdai:
paprastai tik ásakinëja ir niekada nepraðo;
daþnai kritikuoja pavaldinius;
kreipiasi á juos patarimo arba su praðymu kà nors atlikti.

8. Darbo drausmë:
reikalauja grieþtai ir besàlygiðkai paklusti drausmei;
drausmë palaikoma be ypatingø pastangø;
nesugeba kontroliuoti darbo drausmës.

9. Pavaldiniø darbo kontrolë:
nuolat ir grieþtai kontroliuoja pavaldiniø darbà, daþnai net trukdydamas jiems dirbti;
kontroliuoja nuolat, bet dirbti netrukdo, pastebi pasiekusius rezultatø;
kartas nuo karto tikrina darbà.

10. Reiklumo pobûdis:
daþnai nepagrástai uþsipuola pavaldinius;
kelia teisingus reikalavimus;
reikalauja retkarèiais, pripuolamai.

11. Reakcija á pavaldiniø patarimus:
neleidþia prieðtarauti;
nuolat tariasi su pavaldiniais- ypaè sudëtingose situacijose;
pavaldiniai ne tik pataria, bet ir ásakinëja vadovui.

12. Vadovo poþiûris á kritikà:
neslepia, jog nemëgsta kritikos;
kritikuojamas neásiþeidþia ir stengiasi panaudoti kritikà kolektyvo mikroklimato pagerinimui;
kritikà iðklauso ir paþada atsiþvelgti á jà, taèiau realiai nieko nesugeba pakeisti.

13. Kontaktai su pavaldiniais:
sàmoningai atsiriboja nuo pavaldiniø;
nuolat bendrauja su pavaldiniais, informuoja juos apie kolektyvo problemas bei laimëjimus;
turi sunkumø bendraudamas su jais.

14. Psichologinis taktas bendraujant:
su pavaldiniais elgiasi neatsiþvelgdamas á visuotinai priimtas elgesio normas, kartais bûna netaktiðkas netgi grubus;
su pavaldiniais elgiasi mandagiai ir geranoriðkai;
abejingas bendravimui.

15. Savæs ávertinimas:
mano esàs nepakeièiamas;
nemano esàs pranaðesnis uþ savo pavaldinius;
abejingas savo pavaldiniø nuomonei apie já.

16. Santykis tarp funkciniø ir socialiniø klausimø:
vadovas domisi tik profesiniais pavaldiniø pasiekimais, neatsiþvelgdamas á jø nuotaikas bei psichologinæ bûsenà;
stengiasi kolektyve sukurti gerus tarpusavio santykius;
nesuinteresuotas darbu.

17. Bendradarbiavimas ir pasitikëjimas:
kolektyve nëra tarpusavio pasitikëjimo ir bendradarbiavimo;
darbuotojai palaiko draugiðkus tarpusavio santykius;
darbuotojai abejingi vienas kitam.

18. Vadovo aplinka:
renkasi besàlygiðkai paklûstanèius pavaduotojus;
stengiasi suburti apie save kvalifikuotus specialistus;
darbuotojai mano esà kvalifikuotesni nei jø vadovas.

19. Kolektyvo darbo naðumas vadovui nesant:
darbo naðumas maþëja;
naðumas nemaþëja;
dirba geriau.

20. Poþiûris á naujoves:
konservatyvus;
mielai jas palaiko;
stengiasi iðvengti naujoviø.

Autokratinis (direktyvinis) vadovo darbo stilius

Autokratinis darbo stilius pasiþymi stipria valdymo centralizacija, polinkiu á vienvaldiðkumà, sprendþiant ne tik paèias sudëtingiausias, bet ir gana paprastas problemas.
Vadovas autokratas sàmoningai riboja kontaktus su pavaldiniais. Jo kontaktai pabrëþtinai oficialûs. Á pavaldinius toks vadovas þiûri kaip á neorganizuotos ir neatsakingus darbuotojus, kuriuos reikia nuolat kontroliuoti ir priversti paklusti bei veikti, o geriausia paklusnumo ugdymo priemone laiko ásakymà. Todël didþiàjà dalá vadovo autokrato dokumentacijos sudaro ásakymai ir instrukcijos.
Tokio darbo stiliaus vadovas nevertina savo pavaldiniø savarankiðkumo ir nuolat stengiasi primesti jiems savo valià, slopina darbuotojø iniciatyvà. Pagrindinis tokio vadovo vertinimo matas- pavaldinio nuolankumas. Todël daþnai gabiausieji darbuotojai, þinantys savo vertæ specialistai, stengiasi iðvengti tokio vadovo valdþios, nuolat vyksta kadrø kaita. Vadovas autokratas nepakenèia prieðtaravimø bei kritikos, nors pats mëgsta kritikuoti.
Vadovas autokratas apie padëtá ámonëje pavaldiniø neinformuoja, nesupaþindina jø su organizacijos perspektyva ar savo sprendimais, nes mano, kad jie nepakankamai kompetetingi. Jei vyksta pasitarimai, tai jie bûna formalûs, nes visus klausimus vadovas daþniausiai jau bûna pats iðsprendæs.
Autokratinis valdymo stilius sàlygoja kolektyvo pasyvumà, formalø poþiûrá á darbà, susiskaldymà, nepasitikëjimà vienas kitu, prieðiðkumà: vieni prisitaiko prie vadovo, kiti bando protestuoti prieð vienvaldiðkumà.
Vadovai autokratai laikosi nuomonës, kad materialinis skatinimas, o taip pat ir nuobaudos, yra geriausias bûdas pasiekti aukðtø darbo rodikliø. Toks vadovas dirba daug ir verèia tiek pat daug dirbti kitus net ir po darbo, visiðkai nesiskaitydamas su tuo, kad jo keliami reikalavimai yra uþ apibrëþtø darbo normø. Anot R.Razausko toks vadovas mëgsta kartoti:’Jûs privalote, að jums uþ tai moku’.
Autokratinio darbo stiliaus vadovui bûdingas pagarbos pavaldiniams trûkumas. Santykiuose su pavaldiniais jis nemandagus, net grubus, taèiau labai daþnai nuolankus bendraudamas su virðininkais ar þmonëmis, kurie jam gali bûti naudingi. Pasitaiko ir geranoriðkø autokratø- korektiðkø, atidþiai iðklausanèiø savo pavaldiniø, taèiau visiðkai ignoruojanèiø jø nuomonæ, kai priimami konkretûs sprendimai.
Autokratais daþniausiai tampa valdingi, uþsipyræ, daþnai save pervertinantys þmonës, kuriems toks valdymo stilius tampa priedanga, slepianti jø nekompetencijà. Taèiau toká valdymo stiliø gali lemti ne tik individualios vadovo charakterio savybës, bet ir organizacijos, kuriai reikia vadovauti, pobûdis. Organizacijoms, kuriose svarbiausias yra sistemos funkcionavimo rezultatas, o priemonës, kuriomis ðis rezultatas pasiekiamas nëra svarbios, bûdingas autokratinis valdymo stilius.
Neþiûrint á tai, kad autokratinis valdymo stilius turi ir teigiamø bruoþø: uþtikrinamas valdymo centralizavimas, operatyvumas ir vieningumas, jis tampa vis labiau neefektyvus ir nepriimtinas ðiuolaikiniame pasaulyje.

Demokratinis vadovo darbo stilius

Demokratiðkas vadovas, skirtingai nei autokratas, þmones valdo be grubaus spaudimo, remdamasis jø sugebëjimais ir gerbdamas juos. Toks vadovas linkæs daugumà klausimø spræsti kolegialiai, pasitariant ir pasvarstant. Vadovas demokratas asmeniðkai sprendþia tik ypatingai sudëtigus klausimus, visà kità palikdamas nuspræsti kolektyvui. Jis skatina pavaldiniø iniciatyvà, suteikia jiems galimybæ dirbti savarankiðkai, tuo paèiu stengdamasis ugdyti tokius darbuotojus, kuriems ámonës ar organizacijos tikslas taptø jø paèiø tikslu. Anot R.Razausko, demokrato mëgstama frazë: ‘Jûs turite teisæ spræsti pats’. Demokratinis valdymo stilius teikia darbuotojams galimybæ tiksliau suvokti darbo ar sprendþiamo klausimo esmæ, pilnai panaudoti savo intelektualiná ir profesiná potencialà, bei suteikia galimybæ tobulëti.
Norëdamas rasti optimaliausià sprendimà demokratiðkas vadovas visada ásiklauso á kolegø nuomones, protingai reaguoja á kritikà ir atsiþvelgia á jà, prisipaþásta klydæs.

Nurodymus pavaldiniams duoda pasiûlymø ir patarimø forma, juos formuluoja aiðkiai ir átikinamai. Vadovas demokratas nekontroliuoja savo pavaldiniø smulkmeniðkai, taèiau nuolat bûna informuojamas apie veiklos, kuriai jis vadovauja, eigà. Su pavaldiniais toks vadovas visada elgiasi pagarbiai, bendraudamas visada mandagus, taktiðkas ir atidus, stengiasi atsiþvelgti á darbuotojo interesus. Demokratiðkas vadovas dirba ne atsiribojæs nuo kolektyvo, bet kaip kolektyvo narys, bendradarbis. Tai anaiptol nesumaþina vadovo valdþios ir autoriteto, prieðingai, tarp jo ir darbuotojø stiprëja tarpusavio pagarba bei pasitikëjimas, vadovo reali valdþia ir autoritetas iðauga.
Svarbus demokratiðko vadovo bruoþas- þiniø ir informacijos apie ámonës ar organizacijos padëtá suteikimas. Informuoti darbuotojai teigiamai priima ir vertina darbo motyvus.
Taèiau demokratinis valdymo stilius turi ir trûkumø: dël daugybës kolektyviai sprendþiamø net antraeiliø klausimø gali uþsitæsti pasitarimai ar posëdþiai, o tai neigiamai veikia ir trikdo visos ámonës ar organizacijos darbà. Be to, kai kurie demokratinio tipo vadovai stengiasi nusiðalinti nuo atsakomybës uþ padarytas klaidas, uþkraudami jà visam kolektyvui.
Demokratinis vadovo darbo stilius didþia dalimi priklauso nuo asmeniniø vadovo savybiø, bei charakterio bruoþø. Demokratais daþniausiai tampa þmonës, iðlaikantys pusiausvyrà, optimistai. Kadangi demokratinio tipo vadovai daþniausiai bûna plataus akiraèio þmonës, jie ypaè efektyviai dirba ne tik gamybiniuose, bet ir kûrybiniø organizacijø kolektyvuose.
Liberalinis vadovo darbo stilius

Liberalus valdymo stilius pasiþymi minimaliu vadovo kiðimusi á pavaldiniø veiklà. Vadovas liberalas nedemonstruoja savo vadovaujanèios padëties, nes nëra ásitikinæs savo kaip vadovo uþimama padëtimi ir kompetencija. Toks vadovas labai atsargus priimdamas sprendimus, todël labai mëgsta papunkèiui vadovautis ástatymais, instrukcijomis, nes taip jis tikisi kompensuoti trûkstamas galimybes savarankiðkai veiklai.

Vadovui liberalui sunku ásakinëti, kontroliuoti pavaldinius. Jo nurodymai daþnai primena praðymus, nes nenorëdamas gadinti tarpusavio santykiø su pavaldiniais toks vadovas vengia ásakinëti. Vadovas, besiremiantis ðiuo darbo stiliumi, yra neaktyvus, nenuoseklus savo veikloje, já lengva paveikti ið ðalies, jis linkæs nusileisti aplinkybëms pvz.: gali be ypatingos prieþasties atðaukti anksèiau priimtà sprendimà. Daþnai vadovas liberalas nepriima vieno ar kito sprendimo, remdamasis tuo, kad jo teisës ir ágaliojimai riboti.Pavaldiniai, turintys didelià veiksmø laisvæ naudojasi ja savo nuoþiûra, patys iðkelia sau uþdavinius ir juos realizuoja, todël teisingai sakoma, kad liberalà daþniau valdo pavaldiniai ir aplinkybës. Gamybiniai klausimai taip pat svarstomi formaliai, nes sprendimø ágyvendinimas priklauso tik nuo paèiø vykdytojø iniciatyvos.
Bendraudamas su pavaldiniais vadovas liberalas pabrëþtinai mandagus, geranoriðkas ir taktiðkas. Jis visada iðklauso kritikà ir kitø nuomones, taèiau nesugeba nieko keisti. Toks vadovas nëra reiklus, nemoka átikinti pavaldiniø, nesugeba apginti savo nuomonës- lengvai atsisakys savo principø, jei tai gali pakenkti jo populiarumui kolektyvo ar vyresnës vadovybës akyse. Besistengdamas sutvirtinti savo autoritetà, liberalas daþnai bando ásiteikti pavaldiniams: suteikia jiems ávairias privilegijas, nepagrástai moka premijas, dalija neávykdomus paþadus, atidëlioja prasto darbuotojo atleidimà ir pan.
Vadovas liberalas neturi polinkio organizaciniam darbui, silpnai, nereguliariai kontroliuoja kolektyvà. Daþnai jis tampa tik tarpininku perduodant informacijà, laukianèiu nurodymø ið virðaus, bet ne savarankiðkai priimanèiu sprendimus vadovu. Toks vadovas nesiekia karjeros. Jis mano, kad uþima ne savo vietà ir yra pasiruoðæs jà uþleisti geriau paruoðtam specialistui.
Reikia paþymëti, kad sudëtingose situacijose liberalas daþnai pasimeta. Jam nepakanka valios ryþtingai priimti ar ágyvendinti atsakingà sprendimà. Todël toks vadovas visai netinka esant sudëtingoms ir dinamiðkoms gamybos sàlygoms.
Liberalinis valdymo stilius didþia dalimi priklauso nuo individualiø vadovo charakterio bruoþø. Daþnai toká valdymo stiliø pasirenka neryþtingi, geranoriðki, vengiantys konfliktø þmonës. Liberalu gali bûti ir labai kûrybingas asmuo, kuriam trûksta organizatoriaus talento. Todël liberalus vadovas gali sëkmingai dirbti tuomet, kai darbas yra individualus ir kûrybiðkas, pavyzdþiui pedagogø ar mokslininkø kolektyve, nes èia kai kuriuos liberalaus vadovo trûkumus kompensuoja jo erudicija ir profesinis autoritetas.

Stiliø suderinamumas

Kiekvienas vadovas turi galimybæ formuoti savo darbo stiliø tikslingai. Ðis stilius formuojasi nesàmoningai, taèiau jokiu bûdu ne stichiðkai. Darbo stiliaus formavimasis – sudëtingas procesas, vykstantis ilgu laiko periodu. Vadovui sunku surasti darbo stiliø, tenkinantá kiekvienà kolektyvo nará ir atitinkantá darbo specifikà. Pagrindinis veiksnys, lemiantis vieno ar kito darbo stiliaus pasirinkimà, yra vadovo poþiûris á pavaldinius ir jø sugebëjimus , pasirengimà dirbti, kolektyvo tradicijas. Didelià átakà tokiam sprendimui turi ir asmeninis vadvo poþiûris á savo galimybes, iðsilavinimà, patyrimà darbe.
Aukðèiau pateikta vadovø tipø klasifikacija ir jø ribos yra supaprastintos, sàlyginës, ji neaprëpia visø galimø variantø ir tarpiniø formø. Todël galima teigti, kad vienas ar kitas vadovavimo stilius niekada neatitinka teoriðkai apibrëþto stiliaus.
Vadovo darbo stilius daþnai priklauso nuo darbo sàlygø. Kai kolektyvas silpnai organizuotas, jame maþa iniciatyviø þmoniø, demokratiðkam vadovui yra sunku sutelkti pavaldinius konkreèiam darbui atlikti, ir atvirkðèiai autokratas tokiame kolektyve grieþtais valdymo metodais gali pasiekti gerø rezultatø. Taigi kiekvienas darbo stilius gali bûti geras ir pateisinamas tam tikrose situacijose, pavyzdþiui autokratinis stilius nëra vengtinas ekstremaliomis situacijomis, kai trûksta laiko pasitarti su kolektyvu arba, kai tenka bendrauti su þmonëmis, mananèiais, kad demokratinis darbo stilius- vadovo silpnumo poþymis ir jie gali veikti savavaliðkai. Antra vertus, ðiais laikais vadovas, besielgiantis su savo pavaldiniais tik kaip su árankiais tikslui pasiekti, gerø rezultatø tikëtis negali. Liberalo veiksmai daþnai nëra teigiamai vertinami, bet toks vadovas patrauklus savo pavaldiniams bendravimo maniera. Buvo pastebëta, kad vadovui nesant vadovo autokrato pavaldiniø veiklos rezultatyvumas krenta, o jam gráþus- darbo naðumas vël stabilizuojasi. Trumpam likæ be vadovo liberalo, pavaldiniai dirba geriau, nei jam esant. Tuo tarpu iðvykus vadovui demokratui, darbo drausmë kolektyve nepaðlija.
Pastebëtas ir valdymo stiliaus ryðys su vadovo iðsilavinimo lygiu bei darbo staþu. Kuo aukðtesnis vadovo iðsilavinimas, tuo labiau jis linkæs valdyti demokratiðkai, daþniau atsisako autokratinio valdymo stiliaus. Bandant susieti valdymo stiliaus pasirinkimà su darbo patirtimi, pastebëta, kad kuo didesnis vadovo darbo staþas, tuo maþesnë tikimybë, kad ðis vadovas bus autokratas.Tarp didelá darbo staþà turinèiø vadovø maþiausiai populiarus liberalinis darbo stilius, daþnai toká darbo stiliø renkasi nepatyræ vadovai. Didëjant vadovø patyrimui, jie vis daþniau renkasi demokratiná valdymo stiliø.

Apibendrinant galima pasakyti, kad vadovà demokratà, sugebantá savyje suderinti teigiamas liberalo savybes-profesiná autoritetà, tolerancijà, su vadovo autokrato ryþtu ir sugebëjimu efektyviai veikti ekstremaliose situacijose, galime laikyti idealiu vadovu.

Reikalavimai vadovui

Kiekvienam vadovui keliamas nelengvas uþdavinys- praktiðkai suderinti realiai prieðiðkus kolektyvo, atskirø darbuotojø, valstybës ir savo asmeninius interesus. Norëdamas iðspræsti ðá uþdaviná, vadovas turi surasti efektyvø vadovavimo stiliø ir iðsikovoti autoritetà, kuris bûtinas sëkmingai tvarkant ámonës ar organizacijos veiklà. To negali gerai atlikti vadovas, netenkinantis tam tikrø reikalavimø.
Skiriamos dvi reikalavimø vadovams grupës: bendrieji ir specialieji. Bendrieji reikalavimai apima ástatymo numatytas vadovo elgesio taisykles, o specialieji reikalavimai remiasi vadovui, kaip konkreèios srities specialistui, keliamais reikalavimais. Apibendrinus ávairius reikalavimus, keliamus vadovui, galima juos suvesti á komercinius ir moralinius.
Komerciniai sugebëjimai- labai plati sàvoka, apimanti tiek vadovo kompetencijà, tiek jo organizatorinius sugebëjimus. Taigi vadovui neuþtenka bûti kompetetingu, t.y. turëti profesiná autoritetà, kiekvienas vadovas turi bûti ir geras organizatorius bei administratorius.
Vadovo kompetencija suprantama kaip puikus atliekamo darbo specifikos þinojimas. Vadovas turi þinoti ne tik tai, kà reikia atlikti, bet ir tai, kaip tai atliekama. Nekompetetingas vadovas, aiðkiai nesuprantantis keliamø tikslø, yra priklausomas nuo pavaldiniø, jam sunku iðsikovoti autoritetà. Toks vadovas, norëdamas nuslëpti savo nekompetencijà, daþnai neprotingai rizikuoja, stengiasi apie save suburti ne gerus specialistus, o sau lygius, nekompetetingus þmones. Ir atvirkðèiai, kompetetingas vadovas, gerai iðmanantis atliekamo darbo esmæ, darbo procesus ir metodus, sugeba kvalifikuotai analizuoti situacijà, savarankiðkai màstydamas operatyviai priimti sprendimus, numatyti alternatyvinius veiklos variantus. Toks vadovas trumpiausiu keliu prieina prie tikslo ir lengviau ágyvendina priimtus sprendimus. Reikia paþymëti, kad vadovas daþnai negali bûti kompetetingu visose vadovaujamos organizacijos srityse, taèiau minimalios profesinës þinios yra bûtinos kiekvienam vadovui.
Organizatoriniai vadovo sugebëjimai apima sugebëjimà formuluoti uþduotis ir nurodymus pavaldiniams, sugebëjimà ne tik operatyviai priimti sprendimus, bet ir juos ágyvendinti, o taip pat sugebëjimà vykdyti efektyvià pavaldiniø veiklos kontrolæ. Beje, gabaus organizatoriaus reiklumas niekada nevirsta uþsispyrimu ir kitø nuomonës nepaisymu. Vadovas- administratorius turi sugebëti organizuoti teisingà atsakomybës ir darbø paskirtymà tarp pavaldiniø, turi sugebëti teikti pavaldiniams reikiamà informacijà apie darbo specifikà (èia kalba eina tik apie pavaldinius, esanèius artimiausiame hierarchijos lygyje ðalia vadovo). Geras vadovas turi sugebëti taip paskirstyti ágaliojimus ir atsakomybæ tarp pavaldiniø, kad bûtø uþtikrintas bendros pavaldiniø veiklos efektyvumas ir vadovui liktø tik bendro vadovavimo ir kontrolës vykdymo pareigos.
Organizatoriniai vadovo sugebëjimai taip pat pasireiðkia sugebëjime operatyviai ir teisingai ávertinti besikeièianèià situacijà ir nurodyti pagrindinius kelius problemai iðspræsti. Taigi vadovas- organizatorius turi bûti pakankamai nuovokus, protingas, iðradingas ir ryþtingas, sugebantis prognozuoti ir mokantis iki galo realizuoti savo idëjas. Tik toks vadovas sugebës sudëtingose situacijose, atsiþvelgdamas á galimas blogas pasekmes, protingai rizikuoti, net nelaukdamas nurodymø ið virðaus arba neturëdamas pilnos informacijos. Reikia paþymëti, kad geras organizatorius supranta, kad negali remtis tik savo paties kompetencija ir stengiasi suburti apie save gabiausius kolektyvo specialistus.
Apibendrinant, galima teigti, kad vadovo komerciniai sugebëjimai- tai jo profesiniø þiniø ir administratoriaus-organizatoriaus sugebëjimø derinimas.
Atrodytø, kad vadovas turi visas jam bûtinas savybes: profesines þinias, sugebëjimà organizuoti, taèiau jam trûksta pavaldiniø pasitikëjimo. Gero vadovo sugebëjimai neturi apsiriboti vien komerciniais gabumais. Jis dar turi turëti tam tikrø moraliniø (psichologiniø) savybiø. Vadovas, stokojantis pastarøjø savybiø, nesugeba sudominti ir patraukti pavaldiniø, ágyti jø pasitikëjimo. Be tam tikrø moraliniø savybiø neámanoma sukurti darbingo viso kolektyvo mikroklimato, pasiekti gerø rezultatø darbe.
Valdymas- tai visø pirma darbas su þmonëmis. Vadovas, blogai paþástantis þmones, nesidomintis jø interesais, neþinantis jø nuotaikø bei nuomoniø t.y. neþinantis jø psichologijos, nesugebës rezultatyviai kontaktuoti su pavaldiniais. Todël kiekvienas vadovas turi turëti þmoniø valdymo mokslo pagrindus- þinoti þmogaus ir kolektyvinio darbo psichologijà, turëti pedagogikos, etikos þiniø ir mokëti ðias þinias panaudoti organizuojant kolektyviná darbà ir bendraujant su pavaldiniais.
Be þmogaus psichologijos þinojomo galima iðskirti keletà svarbiø moraliniø vadovo savybiø, kurios padeda bendraujant su pavaldiniais ir skatinant juos siekti kolektyvinio tikslo:
– komunikabilumas- sugebëjimas bendrauti, mokëjimas palaikyti formalius ir neformalius tarpusavio santykius;
– sugebëjimas vertinti kiekvienà þmogø kaip asmenybæ, mokëjimas á kiekvienà problemà paþvelgti kito þmogaus akimis;
– aukðta moralë- asmeniniai vadovo interesai turi sutapti su bendrais viso kolektyvo interesais;
– vidinë vadovo pusiausvyra- sugebëjimas net sudëtingiausiose situacijose blaiviai màstyti, iðlikti korektiðku, santûriu;
– reiklumas sau ir kitiems;
– intelektas- vadovas turi bûti iðsilavinæs visose mokslo ir visuomeninio gyvenimo srityse.
Be ðiø savybiø vadovas negalës pasiekti aukðtos valdymo kokybës. Todël valdymo srityje vadovo psichologiniai sugebëjimai yra verti ne maþiau nei profesinës þinios ar organizatoriniai sugebëjimai. Be abejo, priklausomai nuo situacijos be anksèiau paminëtø galima rasti ir daugiau psichologiniø savybiø, bûtinø vadovui. Taèiau bendru atveju be ðiø pagrindiniø moraliniø savybiø neapsieis në vienas vadovas.

Literatûra:

R. Razauskas ‘365 vadovo dienos’

A.Îìàðîâ ‘Ðàçìûøëåíèå î ñòèëå óïðàâëåíèÿ’

G. Bajer’is, K.Buchgolc’as, I. Engelman’as ‘Ñòèëü ðàáîòû è
îáðàç æûçíè ðóêîâîäèòåëÿ’ – M.:’Ýêoíoìèêa’
1985

R. Razauskas ‘Vadovo darbo stilius’- ’Mûsø birþa’ 1992 Saus 24;
Vas 14-21; Vas 28- kovo 6; Kovo 6-27; Bal 10-17.

Leave a Comment